KAIP SAVE GYDYTI MINTIMIS
Dar paauglystėje pabandžiau autogenines treniruotes ir su laiku pradėjo pavykti. Iš esmės tai darbas su mintimis ir jausmais. Tai tampa ne darbu, o menu, kuomet tinkamai į tai įvedi jausmus. Mintis savyje turi materijos energiją, nes yra biocheminių procesų vykstančių galvoje rezultatas. Per centrinę nervų sistemą mintis veikia vidaus organus, hormonines liaukas ir keičia viso organizmo būseną. Ypač aktyviai šis procesas vyksta dalyvaujant jausmams, kuomet hormonai bangomis pasklinda po organizmą. Mintis, suformuluota žodžiais, neša savyje dvasinę, prisiminimų, emocijų, vaizdinių energiją ir veikia mūsų aurą. Aura tai elektromagnetinių virpesių (kuriuos spinduliuoja organizmas) erdvė aplink organizmą. Grubioji aura, tai odos paviršiaus išskiriamos dujos. Tam, kad tinkamai naudoti minčių ir jausmų instrumentą, reikia tinkamai nustatyti ligos priežastį, įvilkti mintis į teisingus žodžius ir įeiti į ypatingą transo būseną, panašią į meditaciją, autogeninę treniruotę, savihipnozę.
Pradžioje mokomės atsipalaiduoti, įeiti į tam tikrą būseną. Pradžiamokslis tai autogeninė treniruotė, pagaliau meditacija. Geriausia vakare, kuomet organizmas kažkiek pavargęs nuo dienos darbų ir lengviausia pasiduoda atsipalaidavimo pratimams, galima pasijungti tylią muziką be žodžių ir staigių tono svyravimų, užsidegti žvakę. Patogiai atsisėsti priešais žvakę, galima ir pusiau gulomis. Stebėti kelias minutes žvakės liepsną ir pajusti savyje ramybę, kartu su ramia žvakės liepsna. Jei žvakės liepsna blaškosi, tai arba kažkur yra skersvėjis, arba jūs neramus. Tuomet užsimerkite ir pajuskite kaip atsipalaiduoja viena kojos pėda, po to kita. Atsipalaidavimo pojūtis kyla viena koja iki kelėno, po to kita. Jei dėmesys leidžia, tai atsipalaidavimo procesą galima justi abiejuose kojose, bet tik ne pradedančiajam. Geriau dėmesio spindulį vesti per vieną koją, po to per kitą. Atpalaiduojam vieną koją iki dubens, po to kitą. Stebime kaip jos sušyla. Tuomet atpalaiduojame dubens sritį, pilvo sritį, krūtinės sritį. Tuomet atpalaiduojame vienos rankos plaštaką, dėmesio spinduliu slenkame ranka link peties ir atpalaiduojame vieną ranką, po to kitą. Tuomet atpalaiduojame pečių sritį, kaklą, veido raumenis ir visą galvą. Visas kūnas sunkėja, tarsi pripiltas švino. Jausmas panašus į napajudinamą uolą. Šiluma ramybė ir jaukumas. Kvėpavimas lygus ir ramus.
Jei pratimus darote dieną ar ryte, prieš atsipalaidavimo pratimus gerai yra kelis kartus įtempti ir atpalaiduoti viso kūno raumenis visus iš karto arba dalimis. Tiesa jei jūsų darbas nervingas ir psichika bei kūnas perdėm įtempti, tai ir vakare galima atlikti viso kūno raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimą prieš seansą. Kai kuriems, po grįžimo iš nervingo darbo, padeda šiltas dušas.
Jei atsipalaidavimo metu pradės labiau plakti širdis arba suskaus kažkoks tai organas, tai atsipalaidavo jūsų užspausti jausmai, ko pasekoje atsipalaidavo vietiniai mikrospazmai, prasiplėtė konkrečios srities mikrokraujagyslės ir normaliai pradėjo tekėti kraujas. Džiaukitės. Vadinasi toje vietoje pagerės ląstelių mityba ir jų išsivalymas nuo galimų parazitų invazijos. Panaikintos priežastys atsirasti vietiniam negalavimui, ligai ir pan. Svarbu neišsigąsti ir neįsitempti. Jei kils emocinė banga, tai tegul ji užvaldo ir nuslūgsta. Jei patraukė į snaudulį, reiškia neramybė pasitraukė ir jūs galite kalbėti su savo vidiniu pasauliu. Tokiu momentu svarbu neužmigti, o palikti sąmonę tarsi siūlą.
Jei turite problemų su širdimi, tai priežastis aiški – meilės trūkumas. Visų pirma jūs nemylite savęs, gal būt kiti nemyli jūsų. Gal būt jūs nekenčiate kažko tai iš artimųjų, kankinatės kalte dėl blogo poelgio. Paprastai širdies problemos reiškiasi aritmija, stipriais širdies dūžiais, skausmų priepuoliais. Minties forma gydymui – „meilė“. Prisipažinti meilėje savo širdžiai ir per ją sau, kitiems. „Aš myliu tave širdie mano, dovanoju tau ramybę, išvaduoju tave nuo sunkumų, nuimu nuo tavęs akmenį ir suteikiu pūkelio lengvumą“. Žodžius geriausiai parinkti savo į kuriuos jūsų sąmonė tinkamiausiai reaguoja. O geriausia tai jausmas to, ką norite pasakyti. Stebėkite širdį rožiniam, auksiniam rutulyje, kuris vis labiau šviesėja, išsilaisvina nuo šešėlių, juodulių, šypsosi, kyla vis aukštyn kartu su jumis. „Aš matau, tai tiesa. Aš mylimas (mylima), man lengva, aš pilnas energijos ir šilumos“. Išreiškiame lengvumo jausmą. Galima tiesiog jausti meilės jausmą širdžiai ir stebėti kaip iš jos pasitraukia įvairios „būtybės“, „šešėliai“, kiti dariniai ir ji vis labiau šviesėja, gal įgauna savo kažkokią spalvą.
Jei turite problemų su skrandžiu, tai rodo, kad jūs neramus, nervingas, nesugebate priimti neišvengiamų dalykų, nemokate prisitaikyti prie naujų situacijų. Jūs neturite jėgų „suvirškinti“ kažkotį tai faktą ar jausmą ir stipriausi čia gali būti jūsų sūnaus ar dukters vestuvės, jaunam žmogui tai naujos mamos, ar tėčio vestuvės ir pamotė ar patėvis, arba tiesiog kažkoks pyktis ant tėvų. Šiek tiek silpniau veikia jums turinčių įtakos žmonių kritiniai ar įžeidžiantys žodžiai. Tai yra tai, kas „sėdi“ jumyse ir nervina ir „nesusivirškina“ ir tai panašu į sustojusį skrandį. Galima „išvemt“ arba priimti, susitaikyti ir pamatyti tame pamokas, pliusus. Skrandžio atžvilgiu tas emocinis „nesuvirškinimas“ reikšis spazmais, padidėjusiu rūgštingumu, pykinimu, skrandžio skausmu valgant ar po valgio, sunkiu spaudimu, perpildymo jausmu, naktiniais skausmais, kurie atsiduoda į nugarą. Jei skausmai vyksta ir ties duobute tarp krūtinės ir pilvo, tai jau didelis meilės (bent jau sau) trūkumas, kas atsiliepia prastam kasos darbui. Darbui su mintimis kodas – „ramybė“. „Aš ramus, viskas praeina, skausmas dingsta, įtampa palieka mano kūną, aš pakylu virš nemalonios situacijos, ji taip toli apačioje, kad jos net nematyti. Ačiū už viską kas vyksta, aš tapau išmintingesnis, aš mėgstu gyventi, džiaugtis ramybe, maloniomis emocijomis, skaniu maistu, aš myliu ir dėkoju skrandžiui už gerą darbą. Aš myliu skrandį ir kasą už suderintą jų darbą. Aš myliu kepenis už pagalbą skrandžiui“. Įsivaizduojame plačią vandeningą upę ir tiesiog stebime ją. Žodžiai gali būti parinkti jūsų pačių, kurie rezonuos su jūsų būsena ir gerins ją. Tereikia tik pajausti žodžius.
Būtina atsiminti, kad skrandis, kasa ir kepenys dirba vienoje sistemoje ir padeda vienas kitam. Jei vieno darbas stringa, tai ir kitų veikla tampa problematiška. Pavyzdžiui jei kasa išskiria mažai šarmo į dvylikapirštę žarną arba ne laiku, tai skrandžio išskirta rūgštis degina žarnyną ir t.t. Skrandis reaguoja į susierzinimą, nervuotumą kuris užtrunka tam tikrą laiką ir ypač pavojingas valgio metu. Kasa reaguoja į atsipalaidavimo trūkumą, meilės trūkumą, dalinimusi su kitais meile ir švelnumu trūkumą. Kepenys reaguoja į ilgalaikį pyktį, laikomą neapykantą.
Plonojo žarnyno problemos susijusios su bėgimu nuo atsakomybės, nenoro apmąstyti savo gyvenimą, problemas. Jei jūs perdėm kuklūs, tai žarnynas bus anemiškas, su mažu paslankumu, kas dažnai iššauks vidurių užkietėjimus ir retkačiais priepuolinius viduriavimus. Plonojo žarnyno problemos parodo, kad žmogus dažnai linkęs apsimetinėti ir sakyti, kad viskas gerai, linkęs nematyti kažkokių savo asmenybės bruožų, linkęs neigti tai kas akivaizdu. Plonojo žarnyno problemos dažniausiai reiškiasi bambos srityje spazmais. Beje plonasis žarnynas susietas su informacijos apie gaunamą maistą apdorojimu, o storasis žarnynas su tos informacijos priėmimu. Storojo žarnyno problemos reiškiasi per vidurių užkietėjimą ar viduriavimą. Jei priimtas maistas perdėm nesuderinamas su organizmu, kažkiek nuodingas tai plonasis žarnynas apie tai praneš organizmui staigiai judesiais, o tai ženklas storajam žarnynui, kad turinį būtina „išviduriuoti“. Jei žarnynas anemiškas, tai nuodai iš maisto skverbsis į visą organizmą ir po maisto jausis ilgalaikis silpnumas. Darbui su mintimis kodinis žodis – „aš galiu“. Jums būtina priprasti prie atsakomybės jausmą už save, už savo likimą, būtina analizuoti savo veiksmus, savo gyvenimą. „Aš galiu, aš moku, aš susitvarkysiu su bet kokia gyvenimiška situacija, aš atlaikysiu, aš viską padarysiu, viskas bus gerai. Man ramu ir gera.“ Tinka vėl stebėti plačią, vandeningą upę, kuri šiuo atveju yra spartesnė ir nušluoja nuo savo kelio visas kliūtis.
Už žarnyno užkietėjimą yra atsakingas storasis žarnynas, o priežastis, tai negebėjimas išsiskirti su praeitimi. Perdirbtas ir jau išeinantis iš storojo žarnyno maistas jau kaip ir praeitis. Pasireiškia retais tuštinimais, sunkumu ir skausmu kairėje pilvo apačioje, galvos skausmais. Jausmiškai palikite praeitį praeičiai. Neprisiriškite net prie pačių nuostabiausių praeities akimirkų, nes tai stabdo jūsų judėjimą į priekį, kaip ir stabdo storojo žarnyno judėjimą. Tai būdinga godiems žmonėms, kurie ką beturėtų, nenori prarasti, atiduoti, išmesti. Jie linkę kaupti, apsikrauti daiktais, gražiais prisiminimais ir vis kalbėti apie tai, o jei kas neįdėmiai klauso – užsidaryti savyje ar net pykti. Nelaikykit „kakų“ savyje. Net ir pats skaniausias maistas, perdirbtas turi palikti jus. Taip ir su gyvenimu ir prisiminimais. Tai analogijos principas ir patariu juo gyvenime daug kur naudotis. Storojo žarnyno gydymui naudojame kodinį žodį – „išlaisvinimas“, „atlaisvinimas“. Visa kas nereikalinga palieka mano organizmą. Visa tai jau nuodinga mano organizmui. Gyvenime taip pat išsiskirsiu su viskuo nereikalingu, atgyvenusiu, stabdančiu mano gyvenimą, nuodyjančiu mano dabartinį gyvenimą. Kelias į ateitį atviras.“
Inkstų ir šlapimtakių problemos yra susijusios su baimių kaupimu. Didžiausios baimės yra susijusios su baime išsakyti savo mintis, savo nuomonę, atverti savo talentus. Jus slegia programa - „negalima“. Tai kas gimsta tavyje ir tu to neišsakai, neišreiški, neatskleidi savo gabumų, jie užstringa tavyje, nuodyja tavo sielą ir patį organizmą, nes prastai dirbs inkstai. Aplamai nuo bet kokios ilgiau trunkančios ar pasikartojančių baimių trinka inkstų darbas, prastai filtruojami organizmo skysčiai, organizmas nuodyjasi. Pavyzdžiui ezoterikoje gerai žinomas faktas, kad problemos su sąnariais, tai prastas gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Sąnariai tarp kaulų, juos gaubiantys raiščiai pagal analogiją kaip ryšys tarp dviejų žmonių. Jei prastai filtruoja inkstai, tai šlapalo kristalai nusėda sąnariuose ir juos ardo su kiekvienu judėjimu. Po to sukelia skausmą, pritraukia kitus parazitus. Kadangi baimės jausmas iš esmės susietas su žodžiu „negaliu“, „neleistina“, tai kaip kodiniu žodžiu gydymui galima pasirinkti – „galima“, „leistina“. „Aš žinau kaip galima elgtis, aš myliu save, viskas manyje gerai, aš sugebu, visi pastebi mano gebėjimus, aš viską galiu, man lengva dirbti, aš myliu savo organizmą ir iš jo patiriu džiaugsmą“.
Onkologiniai susirgimai iš esmės susiję su gyvenimo energijos trūkumu tam tikrose kūno vietose. Tai įvyksta dėl to, kad tam tikrose kūno vietos, ilgą laiką, buvo tarsi užspazmuotos. Tose vietose tam tikrą laiką buvo prasta kraujotaka, prasta limfotaka, atsirado grybeliniai židiniai susieti su vietinėmis ląstelėmis. Jausmiškai tai susieta su daugybe emocijų, bet jos truko perdėtai ilgai arba dažnai kartojosi. Labai dažna vėžio priežastis yra savęs iškėlimas virš kitų, puikybė, savęs idealizavimas. Tuo pat metu mes savo gyvenime, darbe sutinkame tiek „neidealių“ žmonių, kurie tiesiog piktina savo kvailumu, nesupratimu, nenoru kažko siekti, būti atsakingais, gal paklusniais man ir pan. Dėl tokių emocijų tam tikros kūno vietos perdėtai dažnai apkraunamos emociniais mikrospazmais, kurie užsifiksuoja ir tampa stabilūs. Va tuomet grybelis ir čia. Kodėl ir sveikuoliai serga vėžiu? Būtent apie sveikuolius čia kaip tik ir parašiau. Vėžys nuo mitybos priklauso, bet ne taip stipriai kaip nuo netinkamų jausmų, netinkamos pasaulėžiūros. Netinkamu maistu mes tik labiau galime išprovokuoti vėžio pasireiškimą, sudaryti jam idealias sąlygas. Pagrindinis kodinis žodis gydant vėžį yra „mes“, „meilė tarp mūsų“. Aišku kiekvieną organą, kuriame yra vėžys galime gydyti savais kodiniais žodžiais, bet ... Yra toks pastebėjimas, jei pelėsis įsimetė į vaisių ar daržovę, tai nereiškia, kad jis yra tik toje vietoje kurioje matome pelėsį. Faktiškai jis jau visame vaisiuje. Taip ir su organizmu. Jei pvz. ant pėdos atsirado, kad ir mažiausias grybelio pasireiškimas, tai jis jau yra daug giliau. Aišku organizmas kovoja, bet reikėtų galvoti jau apie visos pėdos pažeidimą. Bioenergetiškai energija gali būti nusekusi net iki kelėno. Tikri grybautojai žino, kad grybas virš žemės, tai tik grybienos vaisius, o grybiena savo „ūsais“ aplinkoje gali siekti kelis metrus ir daugiau. Taip ir vėžys žmogaus organizme, kaip tie skirtingi grybai, gali būti įvairūs. Vėžys žmogaus organizme, tai ženklas žmogui, kad jis sustojo savo vystymęsi, kad jis laiko save idealu (pasąmoningai). Tačiau gamtai idealų nėra. Jei sustojai savo vystymęsi, tai grybams tu miręs ir tavo organizmą reikia sudoroti. Va ir doroja. Greičiausiai vėžys sudoroja „idealus“ ir „švarius“, o tik fizine tarša užsiteršusius ir paklydusius gyvenime žmones lėčiausiai.
Vieningos gydymo sistemos vėžio atžvilgiu nėra. Tačiau remiantis tuo, kad vėžys kyla iš grybelio, o grybelis mėgsta rūgščią, arba silpnai rūgščią aplinką yra metodikos kurios išplauna iš organizmo perdėtą rūgštingumą ar net pašalina jį. Tuomet vėžys nustoja vystytis arba sudorojamas bakterijų, kurioms šarminė aplinka yra tinkamesnė nei rūgštinė aplinka. Šarminiai aplinkai sudaryti naudojamos įvairių augalų, daržovių, vaisių sultys. Naudojamas sodos tirpalas ir tikslinės sodos tirpalo injekcijos. Rūgštinę terpę į neutralią ar net šarminę gali pakeisti ir pats organizmas. Vaisiai ir daržovės tik padėtų. Sakoma „rūgštus žmogus“ ir įsivaizduojame susiraukusį, surūgusį, piktą žmogų. Greit darome išvadą – toks žmogus nemyli, neturi meilės, pyksta ant visų. Išeitis kyla savaime. Mylėkime, atsipalaiduokime, apsikabinkime. Dar padeda kvėpavimo pratimai, nes deguonis padeda „deginti“ vėžį. Prieš mylėdami, būtina atleisti sau už savo klaidas ir kitiems, kurie „skriaudė“ tave, paleisti sunkius ir skaudžius prisiminimus (kurie pasirodo taip pat rūgština). Tai tik tam tikros nuorodos į tokios ligos gydymą. Tačiau, kad jos nebūtų neperrūgštinkite maistu savo organizmų ir nebūkite „idealais“ kitų atžvilgiu.
Naudojant šią metodiką viskas vyksta gerai, jei seanso metu norisi lengvai šypsotis, po seanso yra ramybė ir laikosi šiluma. Tai galima daryti kas dieną po 15-30min. Vėžio atveju kas 2-3val. kol nemiegama. Nepatartina tai daryti infekcinių ligų atveju, gripo, plaučių uždegimo atveju.
Gydymui galima naudoti ir paprastesnę metodiką. Patogiai atsisėsti ramioje aplinkoje. Užsimerkti. Stebėti dešnės rankos delną, pirštus jei jūs dešniarankis ir kairios jei kairiarankis. Pajusti sunkumą plaštakoje. Tą jausmą dėmesio spinduliu kelti link alkūnės, po to link peties. Veiksmą galima pakartoti kelis kartus, kuomet jis taps ryškesnis. Tuomet dėmesį perkelti į kitos rankos delną ir pajusti jame sunkumą. Po to dėmesio spinduliu sunkumą sukelti iki pat peties. Keista, bet su kita ranka pavyks daug greičiau. Visa tai todėl, kad ranka ranką jaučia. Po to atkreipti dėmesį į kairę pėdą ir joje pajusti sunkumą. Dėmesio spinduliu judėti link dubens ir pajusti sunkumą visoje kairėje kojoje. Tą patį atlikti su dešine. Tuomet sunkumo pripildyti dubenį ir dėmesio spinduliu judėti link kaklo viską pakeliui pripildant sunkumo. Jei kažkur pasijaus labai nekomfortiška – neskubėti, bet ir nebijoti. Ypač lėtai sunkumu pildyti krūtinės ir gerklės sritį astmatikams. Po to sunkumu pripildyti veido raumenis, visą galvos sritį. Pildant sunkumu dubenį, pilvą, krūtinę galimi įvairūs emociniai ir fiziniai pasireiškimai, bet to nereikia bijoti – tik tempą sulėtinti. „Mano kūnas kaip uola, kaip akmuo kietas ir sunkus“. „Rankos sunkios, labai sunkios, nepajudinamos“. Aiškiai galima jausti, kad rankos ir kūnas labai sunkūs ir nepajudinami, bet suvoki, kad bet kada gali pajudėti. Tai būtina įsisamoninti. Gali atsirasti įvairūs diskomforto jausmai, bet reikia išlikti stebėtoju. Aš tik stebėtojas kaip mano visas kūnas tampa sunkus, tarsi akmenėja. Kaklas ir galva taip pat „suakmenėja“ ir reikia siekti to, kad net mintys „suakmenėtų“ ir netrikdytų sąmonės. Neleisti jokios minties judesio, kaip ir bet kurios kūno dalies. Kiek galima absoliutus nejudrumas tiek kūno, tiek minčių.
Šis veiksmas sulėtins jūsų visų organų darbą, širdies plakimą, kraujotaką. Atsiras švelnus apsnūdimas, bet išliks aiškus minties „siūlas“. Reikia išlikti TIK stebėtoju. Nieko daugiau nereikia daryti. Nesiekti nieko įsidėmėti kas vyksta ir kokios mintys, ar vaizdiniai pasirodo. Tik stebėti savo būseną, jausmų kaitą, gal būt vaizdinių kaitą ar mintis. Tik stebėti ir prie nieko „neprisikabinti“, būti tarsi „ne prie ko“. TIK STEBĖTOJA(S). Aš stebiu tik tai kas vyksta su manimi, kuomet aš jaučiuosi tarsi uola ir nereaguoju į nieką, kas vyksta už mano ribų (nieko nematau, negirdžiu, nejaučiu). Kai kuriems šitą procesą gal būt tinkamiau atlikti gulint? Manau būtina išbandyti ir sėdimą ir gulimą variantus. Kiekvienas turi savo pliusų ir esant poreikiui, galima juos kaitalioti. Procesas patogus tuo, kad yra universalus, nereikia daug dėmesio, minčių darbo, žodžių parinkimo pagal organų ligas ir t.t. Tiesiog įeiname į būseną ir stebime save. Daugiau nieko. Profilaktikai 1-4 kartai mėnesyje. Gydymui 3-7 kartai savaitėje, ar net dienoje jei problemos labai rimtos. Be to jį galima taikyti bet kokių ligų, negalavimų atveju, kai pirmas metodas negalimas esant infekcinėms ligoms. Naudojant šį būdą, kartais būtina šilta apranga, ar šiltas apklotas, o po veiksmo daug šiltos ar karštos arbatos. Dėmesio - šitą būdą galima taikyti ir „atsisveikinant“ su blogais įpročiais, perdėm dideliu ar perdėm mažu kūno svoriu. Po proceso svarbu 1-2 val. nepatekti į nervingą aplinką, šaltį, karštį, nevalgyti aštraus, riebaus, labai prieskoniuoto maisto, negerti pieno. Saugotis skersvėjų ar tiesiog stipraus vėjo. Po proceso 1-2 val. vengti stipraus fizinio krūvio. Kai kurie ezoterikai man pataria, kad 1-2val. po proceso taip pat nereikia niekam nieko duoti ar iš ko ką imti, nieko neparduoti ir nepirkti, niekam neduoti pinigų ir neimti. Visa tai dėl to, kad 1-2val. po proceso vis dar vyksta organizmo susiderinimas su aplinkiniu, jurdiu pasauliu (aišku jei procesą atlikote sąžiningai ir jums pavyko).
„Akmens“ procesas trunka 20-40min., o kartais ir daugiau. Kuomet aš neturėdavau daug laiko, tai jau pradžioje proceso pasakydavau savo organizmui, kad „truksime 20min.“. Po tiek laiko ir pajusdavau sunkumo sumažėjimą. Tuomet lėtai rąžausi visu kūnu, atsimerkiu. Išsijudinu sėdėdamas, o jei guliu, tai gulėdamas. Tam skiriu 2-3min. Tuomet būtinai keltis ir pavaikščioti ten – atgal kelias minutes. Jei turiu laiko, tai leidžiu kūnui būti „akmenyje“ tiek, kiek jam reikia. Proceso metu sunkumo jausmas gali tai didėti tai mažėti. Jei jis mažėdavo, tai savo dėmesiu jį padidindavau, kad būtų gilesnis „panirimas“. Visų „akmens“ proceso galimybių dar net nežinau ir kažkokių apribojimų neteko girdėti. Rašykit jei iš šio proceso gavote kažkokios tai geros patirties ar „stebūklų“. Žmonės man rašo, kad išsigydo plaučių uždegimus, vėžį (plius naudojo gyvas sultis, kvėpavimo pratimus ir kt.), numetė priklausomybes nuo rūkymo, alkoholio, persivalgymo, numetė svorio, savaime labai pagerėjo regėjimas (nebereikia stiprių akinių), pagerėjo miegas, atsirado daugiau energijos, džiaugsmo gyventi.
Proceso metu, kuomet kūnas jausis akmeninis, gal net bus baugu, viduje gali atsirasti skridimo jausmas, begalybės jausmas, sąmonė bus, bet ji bus kažkur. Reikia vis prisiminti, kad „Aš esu“. Neištirpti begalybėje. Išlaikyti savastį.