KŪNO SURINKIMO PIRMINIS TAŠKAS

  Visi mes žinome, kad išsivystėme iš vienos ląstelės, bet ar bent kad rimtai tai prisimename? Kaip susidėliojo mūsų pirmoji ląstelė, taip išsirutuliojo laike ir erdvėje mūsų kūnas. Aišku aplinka, maistas, mūsų pačių sprendimai ir pasirinkimai visam tam įtakojo, bet minimaliai. Šis straipsnis, orientuos ( bet tikslių nurodymų) į praktinę kelionę, link pirmosios savo ląstelės, link pirmo savo surinkimo taško. 

  Ši kelionė nebus greita ir joje patirsite visokių išgyvenimų. Tai ėjimas į savotišką šventovę ir patekti ten galima (patartina) būnant maksimaliai švariam (švariai). Šiuo atžvilgiu švara nesusijusi tiesiogiai su fizinio kūno švara, o su jausmų ir minčių švara. Patekti ten, kur „AŠ“ prasidėjau su neigiamomis, skausmingomis emocijomis, destruktyviais jausmais, tai tas pats, kas nusižudyti. Gerai, kad „aukščiausiasis aš“ neleidžia  labai susilieti su pirminiu kūno surinkimo tašku, sąžiningai nepraėjus suharmonizavimo proceso.

  Harmonizacijos procesas gali trukti 3 – 17 savaičių. Jam paroje reikia skirti bent 30min. Tai geriau atlikti vakare, gal ne visai prieš miegą, kuomet jaučiamas didelis nuovargis. Galima tai atlikti ir dieną. Jūsų artimieji turi būti įspėti, kad pusvalandžiui jūs norite pabūti vienas (viena). Telefonas išjungtas. Kambaryje tu vienas (viena). Ant stalo popieriaus lapas ir rašiklis. Harmonizaciją pradedame nuo esamo momento ir judame link praeities. Tiesiog prisimename savo gyvenimo ryškesnius momentus ir užrašome juos su data (maždaug). Galima panaudoti to laikotarpio nuotraukas. Jei prisiminimas kelia nesaugumo, nemalonumo, baimės, nuoskaudos ir pan., jausmus, tai suvokti kodėl ir dėl ko jie yra, nes jie atsirado būtent tame praeities momente. Jei tave kas įskaudino – atleisti ir paleisti, jei įbaugino – atleisti ir paleisti. Neužlaikyti savyje jokio trikdančio jausmo. Būtina suvokti, kad mes visi esame VIENA ir vienas kitą tai mokome, tai auklėjame, tai gera, tai bloga darome. Jei kas mums bloga padarė ir aš jam atleidžiu, tai paleidžiu jo atžvilgiu manyje užstrigusį jausmą, kuris trukdė man toliau būti laisvam ir būti tobulesniu. Aš priimu  nuskriaudusio žmogaus pamoką ir pasižadu ateityje nepakliūti į panašias situacijas, nekontaktuoti su panašiais žmonėmis. Jei aš kažką nuskriaudžiau, tai paprašyti to žmogaus atleidimo ir paleisti „skolos“ jausmą. Kartais būna, kad žmogų „nuskriaudi“ ar įžeidi tarsi netyčia ir nežinai kodėl taip pasielgei. Tai jau karma suveikė, nes tas žmogus buvo kažką nuskriaudęs ir per jus jam sugrįžo „skola“.  Tuomet jūs tik Dievo ranka ir belieka tik paleisti kaltės jausmą. Po seanso jausmu grįžtame į dabartį per jau pereitą laikotarpį.

   Judame mintimis vis giliau į praeitį ir fiksuojam gyvenimo ryškesnius momentus popieriaus lape. Įvardijame trumpai kažkokį tai įvykį taip, kaip jį prisimename, išreiškiame kokie tuomet buvo jausmai. Kaip minėjau, jei jausmai labai trikdantys ir pan., išgyventi juos ir paleisti. Dėl to tas procesas ir užtrunka gana ilgai. Gana dažnai žmogus sako, kad pavargo ir tai būna dėl jausmų sunkaus išgyvenimo iš naujo ir iš naujo. Visi tie sunkūs jausmai yra mūsų gyvenimo kelyje palikti savotiški „akmenys“, kurie slegia ir gali slėgti žmogų iki mirties. Jie trukdo gyvenime daryti teisingesnius sprendimus, trukdo susiformuoti palankioms situacijoms. Kai tik sąžiningai, judėdami į praeitį, pradėsite išgyventi jausmus, jūsų aplinka pradės į tai reaguoti, o po kiek laiko ir kūnas. Gali „sugrįžti“ panašios praeities situacijos. Taip vyksta fizinis patikrinimas ar jūs sąžiningai atleidote ir paleidote tam tikras emocijas, jausmus, užstrigusius praeityje. Gali suaktyvėti chroniškos ligos, pamirštos traumos, kuomet „užkliūsite“ už praeityje paliktos emocijos, susijusios su tam tikra situacija. Nereikia pulti gydytis. Tiesiog vėl ir vėl prisiminti situaciją. Atleisti visiems (ir sau) ir paleisti situaciją, paleisti emociją. Nebus lengva, bus ašarų, net kūno drebulių ir pan. Svarbu išlaikyti sąmoningumą ir paleidimo procesą atlikti „iki dugno“. Tai yra iki to, kad jūs, įvykio, įvykusio praeityje atžvilgiu esate pakankamai ramūs ir priimate tai kaip pamoką, kaip dar vieną laiptelį pasaulio pažinimo procese.

  Nepamiršti po seanso grįžti mintimis per jau pereitą gyvenimo laikotarpį atgal į esamą būseną ir esamą laiką.

  Kaip minėjau, vienas seansas, gerai jei  truks ne mažiau 30 minučių. Kiek  ilgai, tai jau jūsų pasirinkimas. Taip žengiame metai po metų vis gilyn į savo praeitį. Būna, kad žmonės sustoja tame procese, sakydami, kad labai pavargo ar neturi laiko. Pakalbėjus su jais, paaiškėja, kad juos kažkas tarsi neleidžia to daugiau daryti. Dažnai tai būna elementari baimė prisiminti sunkius įvykius praeityje, baimė juos vėl iš naujo išgyventi. Tačiau būna ir kitokių atvejų. Būna, kad aplinkiniai, o ypač artimieji pradeda intensyviai trukdyti šiame procese. Tai susiję su jų netikrumu, vampyriškumu jūsų atžvilgiu ir jie jaučia, kad jūs keičiatės ir su jais pradėsite elgtis teisingai, o ne nuolankiai ir patarnaujančiai. Būna, kad žmogus procesui pradeda trukdyti pats sau ne dėl emocijų pliūpsnio baimių. Tam pradeda trukdyti energoinformacinės esybės, gyvenančios iš žmogaus emocijų, energijos. Jos bijo prarasti savo maisto šaltinį ir įvairiais būdais siekia sustabdyti šį procesą. Kuo stipresnis parazitas ant jūsų bus prisisiurbęs, tuo daugiau „šposų“ jis gali jums krėsti. Tai gali būti visas spektras nuo problemų darbe iki elementarių nesėkmių ar keistų ligų. Tačiau tai retai pasitaiko ir perdėm to neakcentuosime.

  Harmonizuojant save yra būtina nevartoti alkoholio, narkotizuojančių medžiagų, psichiką bei nervus veikiančių vaistų. Jie šį procesą iškraipo. Jei jūs nesiruošiate eiti iki galo, iki pirminio surinkimo taško, tai priklausomybių pašalinimui galima panaudoti ir šį, minėtą būdą – harmonizacijos būdą. Kas buvo atsikratęs nesveikų priklausomybių, tai harmonizuojant save, „einant“ į praeitį, galite prieiti tokį momentą, kuomet jumyse iškils tokie jausmai, kad jūs nežinia kodėl užsimanysite savo priklausomybės – alkoholio, rūkalų ar pan. Tai reiškia, kad jūs pasiekėte emocines šaknis tos priklausomybės, kurios būtent tuomet jumyse pradėjo „augti“. Tai gi yra proga išrauti tas šaknis, pašalinti emocinį to momento foną ir tapti realiai laisvu (laisvai).  

  Religingumas priskiriamas prie priklausomybės šaltinių. Religija nėra realaus pasaulio dalis. Tai žmonių, siekiančių valdyti kitus ir naudotis kitais kūrinys. Todėl religingi žmonės negalės (tinkamos būsenos) pasiekti kūno pirminio surinkimo taško. Jie nesąmoningai ieškos vedlio, jie nebus savarankiški, pasąmonė pateiks jiems religingų vaizdinių, klystkelių. Tačiau jei religingi žmonės prisimins laikotarpį, kuriame juos artimieji ar aplinka padarė religingais, tai iš to momento išrovę emocines šaknis gali praregėti. Tuomet jų sąmonė taps laisva ir suvokimas galės laisvai plėsti.

   Labai stiprus emocinis fonas būna pasiekus paauglystė laikotarpį. Jumyse tuo metu gali net hormoninis organizmo aktyvumas sustiprėti. Tas laikotarpis sunkus visų pirma daugumai moterų, bet jis įveikiamas. Tam, kad procesas vyktų aktyviau, giliau, gerai panaudoti savo nuotraukas iš praeities. Tiesiog iš tam tikrų laikotarpių, kuriuos prisimenate, nuotraukos padedamos prieš akis. Neprisidėliokite nuotraukų iš tų periodų, kuriuos dar nesiruošiate peržiūrėti savo jausmais. Galima pasidėti daiktų, išlikusių dar iš tos praeities, arba gėlių, pamėgtų tuo laikotarpiu. Visa, kas susiję su jūsų peržvelgiamu laikotarpiu yra panaudotina. Tai suaktyvina prisiminimus ir su jais susijusius jausmus.

  Harmonizacijos metu, mintimis žengiant vis giliau į praeitį yra gerai tarsi atsitraukti ir vėl iš naujo peržvelgti visą laikotarpį ar tam tikrus, sudėtingesnius laikotarpius. Sakykime jūs per dvi savaites sugebėjote 20 metų „žengti“ atgal, permąstyti savo gyvenimą, išjausti jį iš naujo, padidinti savo suvokimą. Tuomet trečią savaitę jūs vėl iš naujo peržvelgiate tą 20 metų. Tačiau tuomet vėl iš naujo, naujaip, ant naujo popieriaus užsirašote tam tikrus, iškylančius gyvenimo laikotarpių išgyvenimus, net ir tuos pačius. Ankstesnius užrašus turite laikyti pasidėjęs (pasidėjusi) atskirai ir nežvilgčioti į juos. Jums gali atsiverti nauji prisiminimai, kuriuos užgožė stipresnės, kitų įvykių užstrigusios laike emocijos. Jūs tarsi iš naujo vėl harmonizuojatės tame pat laikotarpyje. Tokie sugrįžimai būtini ir sveikintini. Nesvarbu kiek tai užtruks, bet viską atlikite sąžiningai ir bent kelis kartus. Va dėl to toks, 2mėn., laikotarpis. Beje būna, kad tai trunka ir pusmetį. Tačiau, vieną kart sąžiningai nuėjus iki šventovės, iki kūno pirmo surinkimo taško, po to tai galima atlikti vis greičiau ir net kelių minučių laikotarpyje.  Perėjus kelis kartus tą pat laikotarpį, užrašus būtina sulyginti ir pastebėti panašumus bei skirtumus, kaip keitėsi jūsų jausmai kartojant to pat laikotarpio harmonizaciją, kas naujo iškilo. Gerai tuos pastebėjimus užsirašyti kokiame tai sąsiuvinyje, skirtame tam užsiėmimui. Tai tarsi savistaba, saviaukla.

  Peržengus paauglystę ir artėjant prie vaikystės, jei jus lydėjo konsultantai, kurie tą procesą jau buvo patyrę, ar mokytojai, tai jie turi pasitraukti. Šventovė tik jūsų ir ten jokiam pašaliniam ne vieta. Tiesiog sąmonė pripras ir ieškos konsultacijos, patarimų, jau nesąmoningai. Gausis kaip koks prisirišimas. Gerai jei tą kelią jūs įveikinėjate savarankiškai. Jei proceso metu ar po jo norisi piešti, tai išpieškite savo jausmus arba išdainuokite. Būna, kad norisi „iššokti“ šokyje tuos jausmus – pirmyn.

  Labai svarbu, kad artėjant į vaikystės laikotarpį, jūs vis labiau mylėtumėte save. Dažnai žmonės taip nemyli ir skriaudžia save, leidžia save išnaudoti ir prisikuria iliuzijų, kad juos tas ar anas myli. Jei mylėsi save, tai ir kitas (kita) tave pamils greičiau. Nemylintis save žmogus paprastai yra nuolankus, nuolaidus, kitų išnaudojamas ir juo pasinaudoja.

   Pasidėkite sau prieš akis savo vaikystės nuotraukas, prisiminkite ypač gražius momentus, pasidžiaukite jais. Mylėkite tą žmogutį, kurį matote nuotraukoje, susitapatinkite su juo (ja). Kuo labiau link kūdikystės, tuo labiau susiliekite su tuo žmogučiu, tuo labiau mylėkite. Kuomet priartėja to žmogučio nesąmoningumo laikas, tuomet jums belieka tik pabandyti jausti ką jis jautė. Va todėl ir minėjau, kad laiku būtina pereiti iš prisiminimų į jausmų lauką. Priartėjus gimimo laikui, gerai apturėti raudoną audeklą, užsirišimui ant akių. Gerai, kad jis nespaustų nei akių nei nosies. Tuomet sėdėti patogiai ir bandyti jausmu prisiminti nors kažką iš gimimo momento, kažkiek įjungti vaizduotę. Nepavykus, nesureikšminti to, o žengti į sekantį etapą – vystymosi mamos pilvuke. Gerai prieš seansą peržiūrėti mamos, iš to laikotarpio, nuotraukas. Užsirišti raudoną raištį ir jausmu žvelgti į tuometinę praeitį. Ką jautei mamos pilvuke, kažkiek įjungti vaizduotę. Jausti kaip plaka mamos širdis, kaip dusliai skamba mamos balsas, gal daina, gal koks barnis vyksta, kokie pojūčiai mąstant apie tam tikrus laikotarpius. Sakykime 8 mėn., po to 7mėn. ir 2sav., po to 7 mėn., ir vis „jaunyn“. Jūs jaučiate ne tik mamos, bet ir savo širdies dūžius. Jaučiate mamos viduriais slenkantį maistą, girdite gurgant jos pilvui, jaučiate kokį maistą ji vartoja, jaučiate kuomet ji pavargus ar linksma, liūdna ir t.t. Tai labai svarbus laikotarpis ir tam skirkite pakankamai daug laiko, o ypač pakartojimų. Jums turi būti nuostabu tyrinėti save, savo praeitį. Kai kam norisi piešti – pieškite, kai kas pradeda kurti eiles, ar dainuoti – pirmyn. Išreikškite savo jausmus. Jūsų kūnas vis mažesnis, būna keisti vaizdiniai, kurie parastai susiję su prieš tai buvusia inkarnacija. Tiesiog stebėkite tai, nes mamos pilvuke jums dar už nieką atsakyti nereikia.

  Ateina tas momentas, kuomet sąmonės vis mažiau ir jausmas keistas – aštrus, konkretus, kaip prožektoriaus spindulys. Jūsų ląstelių vis mažiau ir štai lieka viena, didelė jūsų ląstelė, kurioje jau susijungė tėčio ir mamos dalys. Tai jūsų kūno pirminio surinkimo taškas, tai jūsų kūno šventovė. Prie jos artėti galima tik su begaliniu meilės jausmu sau, su maksimaliai švariomis emocijomis. Įeikite į save, kaip į pirminio surinkimo tašką. Pajuskite JĮ. Tai tik jūsų. Jausmai bus būdingi tik jums ir apie juos niekam nevalia pasakoti, nes tuomet kiti galės įtakoti į jus. Tik tuomet, kuomet jūs ne kelis kartus pabuvosite ir išjausite savo pirminio surinkimo tašką, savo pirmą ląstelę, tik tuomet jūs galėsite įtakoti į jūsų dabartinę kūno būklę ir į ateities kūno būklę. Savo jausmu, mintimis ir fantazija, jūs realiai kažkiek galėsite įtakoti procesams savo kūne net genetiniu lygiu. Kiek tai jums pavyks, priklauso tik nuo: kaip sąžiningai jūs harmonizavotės artėdami prie kūno pirminio surinkimo taško; jūsų meilės kiekio sau; sąmoningumo lygio; pasaulėžiūros ir pasaulio suvokimo.

   Labai svarbu po seanso mintimis grįžti į esamą laiką, esamą būseną kūne. Stebėti kas pakito, kokie jausmai, kaip jaučiasi kūnas.Tai savotiška technologija ir ją būtina atlikti iki galo. 

  Pasiekus vieną kart šį tašką, po to į jį patekti bus galima vis greičiau. Tiesiog ten pabuvus, daugeliui pagerės sveikata, dings chroniškos ligos, kurios gal būt net jau praėjo, kol teko eiti harmonizacijos keliu. Tačiau tik nedaugelis pajus ir supras, kad iš šio, pirminio surinkimo taško, su savo kūnu galima atlikti pokyčius, kas jau panašu į fantastiką. Iš šio taško galimos net nedidelės genetinės manipuliacijos, kurios naikina kai kurias genetines ligas. Tačiau žmogus turi būti pakankamai sąmoningas, be priklausomybių, prisirišimų, plačios pasaulėžiūros, jaučiantis, kad VISI yra VIENA ir VIENAS yra VISI.  

    Pakanka tik harmonizacijos proceso ir tai duos daug pokyčių. Nebūtina pasiekti kūno pirminio surinkimo taško, nes tikrai ne visiems jį pavyks pasiekti. Todėl sureikšminti nesėkmės nereikia. Praktikuojantis, keičiantis, subręsite tam ir pasieksite kūno pirminio surinkimo tašką. Yra žmonių, kurie ne vienerius metus to turi siekti, bet jų pastangos duoda savus vaisius savu laiku.  Vien kelias į tai, jau duoda nuostabių rezultatų. Kūnas keičiasi tarsi savaime. Jei žmogus dar jam padeda pratimais, tinkama mityba, tai procesas vyksta daug greičiau. Kartu su kūnu keičiasi ir sąmonė, pasaulio suvokimas. Tuomet belieka įsivaizduoti kokio kūno nori ir kūno pirminis surinkimo taškas atsilieps keisdamas tavo kūną dabartyje. Tereikia tik nesipriešinti šiam procesui, nebijoti ir padėti savo veiksmais, fiziniais pratimais, maistu, skysčiais ir t.t. Tai yra sudaryti sąlygas. Kaip jau minėjau, labai svarbu suvokti vienybės principą, kad nepradėtų augti ego ir išskirtinumo, visagalystės jausmas. Tuomet procesas tiesiog sustos, ar net neprasidės. Blogiausiu atveju bus ligų. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau  tau duodama atsakomybės savęs atžvilgiu. Tiems, kam pavyks pasiekti kūno pirmą surinkimo tašką ir kažkiek paeksperimentuoti su juo, aš vėliau parašysiu keletą pratimų ir eksperimento krypčių. Tačiau nereikia sureikšminti šio taško, nes yra dar „aš“ Laike ir t.t. Tai tik pradinis, bet svarbus taškas, siekiant pažinti save ir Pasaulį.

   2018.11.17