KVĖPAVIMAS LĖTAI

Apie kvėpavimą atrodo buvo pakankamai rašyta, tačiau žmonės klausia kaip konkrečiai gydytis kvėpavimu, kas ir kaip vyksta su organizmu. Todėl šis straipsnis gal daugiau konkretus. Kvėpavimo pratimais galima išgydyti gana daug ligų, kurios iš esmės yra tiek dėl neteisingos mitybos, tiek dėl mažo judėjimo ar menko skysčių vartojimo. Galima, bet tai nereiškia, kad ir toliau galima mažai judėti, mažai gerti skysčių ar bet kaip maitintis. Kvėpavimo pratimai tiesiog padės organizmą ištraukti iš keblios padėties be jokios chemijos. Beje kvėpavimo pratimai padeda išvengti vėžio, kuris gali būti cheminės, ar grybelinės kilmės. Deja radiacinės ar virusinės kilmės vėžio tai nepadės išvengti.

Pirma, kas vyksta darant kvėpavimo pratimus. Pradžioje padidėja organizmo išsivalymo nuo toksinų veikla. Todėl būtina daugiau skysčių, šilumos, dozuotos mankštos ir aišku dažniau praustis. Gali atsirasti „sloga“, kuri iš tiesų yra tik padidintas limfos išsivalymas. Galimas didesnis, keistas prakaitavimas ir tai nereiškia, kad jūs turite naudotis priemonėmis nuo prakaito. Tai reikėtų užmiršti. Galimas nedidelis kūno temperatūros padidėjimas. Jokiu būdu nevartoti vaistų nuo temperatūros. Galimas galvos svaigimas ar skausmas – tai rodiklis, kad vartojate mažai skysčių ir toksinai neišsivalo. Dėl skysčių dažniau vaikščiosite į tualetą. Beje galimas laisvų vidurių efektas. Visa tai tiesiog jūsų kūno tarša, kuri aktyviau šalinama iš organizmo. Darant toliau kvėpavimo pratimus, paaštrėja uoslė, klausa, šiek tiek rega. Vėliau pajautrėja nervinė sistema, pakyla „emocinės šiukšlės“, kurios gal būt užsigulėjo iš praeities. Visa tai turi išeiti. Organizmui, tapus jautresniam, jis taps jautresnis nekokybiškam maistui, skysčiams. Nereikia stebėtis, kad jis į vienus ir tuos pačius produktus, sakykime vynuoges, vieną kartą priims gerai, o kitą kartą galite suviduriuoti. Tiesiog tos, kitos, gali ant savęs turėti kitokių nuodų, kurie nepilnai nusiplovė, nesuiro ir jūsų organizmas jų siekia atsikratyti. Paprastai detalų „tyrimą“ atlieka plonasis žarnynas ir jau iš ten duodamas signalas apie „revoliuciją“ ir skubų išsivalymą. Jokiu būdu nepatariama vartoti vaistus nuo viduriavimo, nes kenks neišvalyti toksinai tiek kepenims, tiek inkstams. Geriau jau bet kokio sorbento, tipo aktyvuotos anglies. Aišku, tie efektai, ne pačių kvėpavimo pratimų dėka reiškiasi. Tai tik išvalyto, švaraus organizmo požymis.

Pirmas kvėpavimo būdas. Sėdėdami ramiai įkvepiame apie 70% plaučių tūrio. Laikome iki jausmo, kad norime iškvėpti ir įkvėpti naujo oro. Išsilaikome dar bent 5 – 10s., ir tuomet tai atliekame. Tuomet paprastai pakvėpuojame 30 – 60s., ir vėl pakartojame bandymą. Kiekvieno bandymo trukmę pažymime grafike. Profilaktikai patariama 10 – 20 bandymų vienu kartu. Gydymo atveju tokius pratimus daryti 20 – 40 min. Suturėto kvėpavimo trukmė po truputį ilgės ir tuo pačiu bus įvairūs kūno efektai. Jūs būsite nustebinti, kuomet neįkvėpę galėsite ramiai išbūti ne vieną minutę. Tam reikia laiko ir svarbu perdėtai neskubėti, neversti save perdėtai ilgai sulaikyti naują įkvėpimą. Tai gali kenkti širdžiai. Širdininkams ir su aukštu spaudimu žmonėms tai daryti dar atsargiau ir dar lėčiau ilginti nekvėpavimo periodą. Jiems galimi stipresni išsivalymo efektai.

Antras kvėpavimo būdas. Sėdėdami patogiai arba gulėdami įkvepiame visais plaučiais ir sulaikę, gal sekundę, iškvepiame laisvai, bet ne „iki dugno“, tarsi paleisdami orą. Taip kvėpuojame iki 40 kartų. Po to iškvepiame ir stebime savo būseną nekvėpuodami. Pasijutę nekomfortiškai, dar truputį išlaikome ir įkvepiame oro. Tuomet suskaičiavę iki 8 -15 iškvepiame ir vėl giliai kvėpuojame, sulaikydami įkvėpimą iki sekundės, iki 40 kartų giliu kvėpavimu. Tuomet iškvepiame ir vėl laikomės nekvėpuodami iki diskomforto. Atėjus diskomfortui, dar truputį išsilaikome ir įkvepiame oro. Pabūname 8 – 15 sekundžių. Tuomet iškvepiame ir vėl giliai kvėpuojame iki 40 kartų. Tokių pakartojimų gali būti 3 – 6. Tai yra pradžioje gilūs kvėpavimai, po to sulaikymas iki diskomforto. Po to vienas įkvėpimas ir sulaikymas apie 8 – 15 sekundžių ir vėl gilūs kvėpavimai. Gilių kvėpavimų metu kraujas prisodrinamas deguonies, jis tampa labiau šarminis, bet tokiame kraujyje hemoglobinas „nenori“ paleisti deguonies ir organizmas tarsi badauja deguonimi. Be to kitas apsaugos mechanizmas nuo apsinuodijimo deguonimi yra kraujagyslių susitraukimas. Kai tik nustojame kvėpuoti, tai hemoglobinas, pajutęs į kraują besiskverbiantį CO2 iš karto atiduoda deguonį ląstelėms ir pasiima anglies dvideginį. Tuo pačiu išsiplečia periferinės kraujagyslės. Taip vyksta organizmo praskalavimas deguonimi ir anglies dvideginiu, kaip kontrastiniu dušu. Be to treniruojamas kraujagyslių elastingumas. Taip išskalaujami „užsislėpę“ organizme toksinai. Po tokių kvėpavimo pratimų būtina pasėdėti ar pagulėti, šiltai apsiklojus, apie 10 min. Po to patariama išgerti šiltos ar net karštos žolelių arbatos, jei krės šaltkrėtis.

Trečias kvėpavimo būdas. Tiesiog stebėti savo kasdieninį kvėpavimą. Jis turi būti negilus ir retas. Negilus, tai apie 30 – 70% plaučių tūrio. Dėl retumo, sveikam žmogui apie 6 įkvėpimai per minutę, ramybės būsenoje. Patartina dar labiau retinti, savistabos pagalba. Kai tik randame kelias laisvas minutes, stebime kiek kartų kvėpuojame per minutę ir siekiame tai sumažinti labiau ir ne taip giliai įkvėpti oro, ilgiau sulaikyti jį. Darant, jau minėtus aukščiau kvėpavimo pratimus, tai pavyks vis lengviau ir lengviau. Svarbu šito siekiant neįsitempti, nesiekti greitų rezultatų. Organizmo, proto įtampos tik pablogins rezultatus, sukels vidines įtampas. Visa tai turi gautis lengvai.

Žinoma, kad širdis derinasi prie kvėpavimo ritmo, jei organizme nėra per daug toksinų, veikiančių širdies darbą. Reiškia ir širdies darbas bus retesnis, jai lengviau bus darbuotis, o tai jau ir gyvenimo trukmės prailginimas. Beje kuo daugiau organizme toksinų, tuo organizmas ieško daugiau galimybių juos pašalinti iš organizmo. Tai jis daro ir padažnėjusiu kvėpavimu, padidintu prakaitavimu, odos pūliniais ir t.t.

Yra ir kitų kvėpavimo pratimų, bet tai manau perdėta ir ne taip efektyvu. Ten reikalaujama skaičiuoti kiek laikome įkvėpę orą, kiek iškvėpę, kokie tarpai tarp kvėpavimų ir visa tai ilginti. Rezultatai gaunami, bet tai sukelia perdėtas nervų sistemos įtampas, kartais net galvos skausmus.

Labai gerai, jei kartais nepamirštate kvėpuoti oda ne tik vasarą. Tai yra po vonios ar dušo neskubėti apsirengti. Tiesiog sausai nusišluostyti ir leisti kūnui pakvėpuoto oru. Aišku ne vonios oru, o bent kambario oru. Kai kurie prieš tokią procedūrą išvėdina kambarį ar net tiesiog kvėpuoja lauko oru kūnu, neuždarę lango ( 1 – 2min.). Pajutus vėsą reikia apsirengti. Svarbu nepersistengti ir ta procedūra turi būti maloni odai.

Beje vienas iš astmos ligos priežasčių gali būti nepakankama organizmo CO2 gamyba. Tuomet organizmas, dėl menko kraujo rūgštingumo, nepasiima pakankamai deguonies ir ląstelės periodiškai dūsta. Tiesiog tuo metu, arba retkarčiais, profilaktiškai būtina atlikti pirmo tipo pratimus, kuomet kvėpavimas yra stabdomas. Suaugusiam tai lengva paaiškinti, bet sunkiau vaikams. Tačiau jus su tuo būtina supažindinti. Ir kaip minėjau, kad tai vienas iš astmos priežasčių, o jų gali būti daugiau ir net kelios, susipynusios tarpusavyje (tiek psichologinės, tiek įpirštos baimės).

2019.11.28