MĖŠLUNGIS

 Kažkaip niekur neaptikau patarimų dėl raumenų mėšlungio. Dauguma siūlo magnį vartoti, ypač sporto instruktoriai bei medikai. Tačiau ilgametė patirtis parodė, kad vaizdelis, šioje srityje, gana neaiškus. Pavyzdžiui pavartojus magnio, mėšlungio priepuoliai gali net suaktyvėti. O nevartojant, po kurio tai laiko, patys praeina. Tai kame reikalas?

 Visas reikalas, gal būt tik tame, kaip įvairias medžiagas ir mikroelementus įsisavina žarnynas, kaip maistą perdirba tiek skrandis, tiek kasa, tiek kepenų išskyros, o dar gerųjų bakterijų veikla, kuri labai svarbi. Jei kažkur , šioje grandinėje nors koks sutrikimas, tai ir be fizinių krūvių įvyksta mėšlungiai. Na, o esant fiziniam krūviam, dar ir pieno rūgšties prastas pasišalinimas iš raumenų ir jos perdirbimo sparta, taip pat daro įtakos mėšlungiui. Aišku maiste esantis magnis labai svarbus, o ypač pačiame maiste, o ne su juo gaunamose tabletėse. Tačiau jau minėti veiksniai gal būt net svarbesni. Kartais magnį (kaip beje ir kitus mikroelementus) nors saujomis ryk, bet spazmai, mėšlungis vis viena pasirodo, gal tik rečiau. Dariau gana intensyvias treniruotes ir su svoriais taip pat, bet jokių mėšlungių nebuvo, nors magnio, ar kitų mikroelementų tabletėse ar kituose maisto prieduose nevartojau. Tiesiog stebėjau poreikį vienam ar kitam maistui. Kartais, neradus norimo, kažkuo pakeisdavau. Beje net poreikį kažkokiam tarsi nereikšmingam užkandžiui, kažko tai tarsi nereikšmingo, taip pat verta patenkinti. Manau, kad tai paskatina tam tikrus biologinius procesus žarnyne, kas pagerina tam tikrų, reikalingų medžiagų įsisavinimą. Ką geriam, taip pat labai svarbu. Visos parduotuvinės sultys ar kiti gėrimai lauk. Iš skysčių, tik mineralinis ir vanduo verti dėmesio, parduotuvėje. Maistas taip pat kuo mažiau perdirbtas. Ypač negeros yra mišrainės, kurios visų pirma dažniausiai daromos iš „padėvėtų“ ingridientų ir dar į jas pridedama medžiagų, kurios stabdo jų gedimą, rūgimą. Tie ingridientai negerai atsiliepia ne tik virškinimui, bet ir gerųjų bakterijų veiklai mūsų viduriuose. Būtina vengti konservantų persotintų produktų.

 Dar vienas svarbus būdas, „atpratinti“ organizmą nuo per dažnų spazmų yra „kratymo būdas“. Rekomendacijos, kad mėšlungio atveju reikia besti adatą, ar tiesiog iškentėti skausmą yra „neprofesonalios“. Kažkam adata dar suveikia, o kentėti skausmą, tai savotiškas nusikaltimas savo raumenų atžvilgiu. Kartais tai net žaloja tą organizmo vietą, kaip beje ir psichiką. „Kratymo“ būdas yra labai paprastas. Svarbu pagauti momentą, kuomet prasideda spazmas ir kuo skubiau kratyti pvz. koją, jei prasidėjo blauzdos mėšlungis. Jis dažniausiai nutinka ir ant jo lengviausiai „treniruotis“. Kratyti reikia koją tai keliant, tai nuleidžiant. Svarbu nesustoti vienoje pozicijoje ir kratymas turi būti tai intensyvesnis, tai lėtesnis. Reguliuoti galima jaučiant, kaip skausmas tai praeina, tai vėl bando sustiprėti. Po kelių tokių sėkmingų ar ne visai sėkmingų pabandymų, mėšlungio pradžią pasidaro lengviau pajusti ir laiku pradėti kratyti koją. Dažnai mėšlungis nutinka rąžantis, kuomet įtempiami raumenys, pvz. ryte. Būtina, net menkam mėšlungiui pradedant reikštis, tuoj pat sustabdyti rąžytis ir pradėti kratyti koją. Praėjus jam, išmasažuoti tą vietą. Po kažkiekos tokių patirčių, organizmas „pagaus“ idėją ir jau pasąmonė laiku stabdys tokius mėšlungius. Tai nereiškia, kad jie nebandys reikštis ar jų nebus, bet jų sumažės gerokai. Kratymas tiesiog staiga atpalaiduoja raunenis, kurie jau buvo pasiruošę „persitempti“ ir pulti į mėšlungį. Metodas labai paprastas. Išbandytas net plaukiojant vandenyje. Jame taip pat reikia kratyti koją, nors ir sudėtingiau, o buvimą virš vandens palaikyti lėtais rankų judesiais. Labai svarbu atsipalaiduoti, nepulti į paniką. Buvo tokių mėšlungių man jūroje, nutolus nuo kranto 200-300 metrų, o žmonių aplink nieko. Beje mėšlungis vandenyje praeina greičiau ir ne taip skausmingai kaip sausumoje.

 Organizmui „supratus“ mėšlungio esmę, jis po to daug sėkmingiau vėliau susitvarko ir su kitų vietų raumenų mėšlungiais. Aišku nepamiršti maisto, gėrimų reikšmės. Dar visokių raumenų, psichikos atpalaidavimo būdų, tipo autogeninės treniruotės, meditacijų, kvėpavimo pratimų. Tai yra stebėti sako kūną, jo reakcijas į įvairius išorinius, bei vidinius poveikius. Kūnas tai tam tikra mašina, biorobotas, kurio pagalba mes judame, veikiame ir save realizuojame šiame pasaulyje.