ODOS MASAŽAS

 Kasdieninis veido odos masažas yra tiesiog būtinas. Jei kūno oda, pridengta drabužiais dar palaiko tam tikrą, vienodą temperatūrą, tai veido oda dažniau būna vėsoje ar šaltyje. Veido odos paviršiuje kraujagyslės yra labai siauros ir eritrocitai, pernešantys deguonį ten sunkokai prasiskverbia. Būtent masažas neleidžia užsistovėti kraujui ir skysčiams odoje. Todėl oda tampa gyvybingesnė, mažesnė tikimybė anksti atsirasti raukšlėms. Kūno odos masažas taip pat yra gerai, nes pagyvina paviršinių kraujagyslių veiklą, bet labiau svarbu rūpintis agresyvios aplinkos pastoviai veikiamą veido odą.

 Kaip mes puikiai žinome (jei žinome), mūsų oda kas mėnesį atsinaujina. Tai nepanašu į gyvatės odos nusinėrimą. Mūsų oda lukštenasi po truputėlį, byrėdama tarsi žvyneliais. Kuo anksčiau tuos atmirusius žvynelius mes pašalinsime, tuo geriau kvėpuos oda. Todėl būtina ne tik masažuoti, bet ir šalinti tuos „žvynelius“. Pramonė siūlo įvairius pilingus, bet tai tik pinigų laidymas. Liaudies metodai patys paprasčiausi, pigiausi ir sveikiausi odai. Aišku svarbu atsižvelgti į odos tipą (riebesnė, sausesnė) ir storį (plonesnė, storesnė). Tai priklauso nuo perimtų iš mamos ar tėčio genų. Pats paprasčiausias odos „nulukštenimo“ būdas, tai kosmetikos parduotuvėse siūlomos „aštrios“ pirštinės. Išsimuilavus, ar su šampūnu, dušo geliu išsitrynus odą, šia pirštine, atsargiais judesiais galima „nulukštenti“ veido odą, aplink akis, ausis. Kūną galima drąsiai trinti. Tokia procedūra 1-2 kartus savaitėje tiesiog būtina. Liaudyje tam naudodavo druską su muilu, smėlį su muilu. Dar yra citrinos kompresai, bet tai jau cheminis veido odos nulukšteninimas, kuris gali pažeisti gilesnius odos sluoksnius.

 Pramonė sukuria visokių odos priežiūros priemonių, kurios dažniausiai yra odos kenkimo priemonės. Pavyzdžiui merginos ir moterys gana daug ir dažnai naudoja odos „špaklių“, kuris pablogina odos kvėpavimą, tuo labiau ir greičiau sendina odą ir mažina jos imunitetą. Odos paviršiuje yra begalės bakterijų ir virusų, kurie kovoja tarpusavyje. Vieni iš jų „draugauja“ su oda neprisileisdami labiau odai pavojingų grybelių sporų, kiti agresyviau puola. Tačiau ir tie „draugiški“, jei jų tampa per daug, tampa pavojingi. Odos „špaklius“ ne tik džiovina odą, bet ir naikina tą natūralią odos mikroflorą (teisingiau mikrofauną). Todėl nuvalius ir nuplovus špaklių oda tampa neatspari grybelių, agresyvių bakterijų bei virusų puolimui. Todėl aliejukai ar kremai tampa būtini (vėl pinigai). Tie aliejukai, bei kremai automatiškai užkemša odos pora, pablogindami odos kvėpavimą. Gaunasi, kad veido oda pastoviai pridususi. Todėl nenuostabu, kad ji greičiau sensta. Aišku ji ne ką lėčiau sensta jei pastoviai gairinama vėjo, ar kaitinama saulės. Bet tai jau išorinio odos džiovinimo problemos, išsprendžiamos paprastai – vėjo poveikio metu panaudoti aliejukus ir vengti dažno ir ilgalaikio poveikio į veido odą.

 Moterims pastovi odos profilaktika: rytais pabudus apsiprausti veidą kontrastiniu vandeniu, po to išmasažuoti iki užkaitimo. Nepamiršti ausų. Vakare veido odą plauti su šiltu vandeniu ir taip pat išmasažuoti. Aišku tą gerai būtų padaryti ir dienos metu. Tiek ryte pabudus, tiek vakare prieš miegą yra gerai imasažuoti kūno odą. Tiesiog ištrinti iki švelnaus paraudonavimo. Dar gerai nepamiršti galvos odos masažo. Tas sveika plaukų šaknims.