PRAKTINIS DARBAS
PRADINĖS MEDITACIJOS (pakartojimas)

  PRADINĖS MEDITACIJOS

 

 

   Pirmoji meditacija (gydomoji).

 Atsisėdame patogiai, padėję rankas ant šlaunų, delnais į viršų. Užsimerkiame. Stebime savo pirštus ir delnus, stebime kas juose vyksta. Gali jaustis kirbėjimas, šiluma ar vėsa, o gal sunkumas (tai patogiau). Toliau šitą jausmą stebime ir stebėjimo būdu keliame link alkūnių, po to link pečių. Toliau apgaubiame pečius, galvą. Toliau tas jausmas (stebėjimo linkme) slenka žemyn į krūtinę, pilvą, dubenį, šlaunis, kelius, blauzdas, pėdas ir toliau kaip medžio šaknys leidžiasi žemyn iki Žemės ir skverbiasi gilyn ir platyn. Dėmesio judėjimo metu, kai kuriuose kūno vietose gali būti įvairūs jausmai. Tokį veiksmą galima atlikti iki trijų kartų.

 

 Kitame etape stebime vietą žemiau bambos. Tai energetinė materijos sritis. Įsivaizduojame ten esant kambarėlį ir mes laukiame brangaus svečio. Mintimis išvalome kambarėlį, išvėdiname, sudarome jaukumo jausmą. Tuomet pakylame į krūtinę, kur yra jausmų sritis ir ten įsivaizduojame kambarėlį, kokios jis spalvos, kaip apstatytas. Paruošiame jį, nes laukiame brangaus svečio. Tuomet pakylame į galvos sritį, kur yra proto, minčių sritis. Ten taip pat paruošiame kambarėlį sutikti brangiam svečiui. Ir štai mes pasiekiame viršugalvį. Įsivaizduojame, kaip ten prasiveria lelijos žiedas ir iš viršaus į jį prasiskverbia baltos šviesos srautas. Jis užpildo galvą, pirmą kambarėlį, tuomet nusileidžia į krūtinės sritį ir galų gale pasiekia materijos kambarėlį, žemiau bambos. Tuomet mintimis, mes tą baltą šviesą vedame tai į vieną probleminę kūno vietą, tai į kitą (kur yra liga ar skausmai). Vienoje vietoje užtrunkame ne mažiau trijų minučių. Galima ir ilgiau, jei jaučiame, kad ten kažkas pradeda vykti, šilti ar kirbėti, gal net skaudėti. Būna, kad užtrunkama iki pusės valandos. Ši šviesa gydo ir net gali iš baltos virsti į kitas spalvas (tiems kas mato ar jaučia). Po to šviesą galima paskleisti po visą kūną ir būti joje apie pusvalandį. Po to padėkoti baltą šviesą (svečią) ir lėtai priverti lelijos žiedą viršugalvyje. Tuomet pasirąžyti, pamasažuoti ausis ir veidą ir atsimerkti. Seansas baigtas. Tai gydomoji meditacija ir ji įsisavinama per 2-3 mėn., darant kas dieną.

 

   Antroji meditacija (ryšys su pirmakūrinija, arba kažkam tai Dievu).

 Atsisėdame ramiai. Pirma dalis kaip pirmojoje meditacijoje. Delnai į viršų, akys užmerktos. Stebime delnus. Vedame dėmesio energiją nuo rankų pirštų iki pėdų ir kaip šaknis suleidžiame į Žemę. Tuomet stebime krūtinės sritį. Įsivaizduojame, kad esame smiltelė, kad esame giliame, tamsiame kosmose. Aplink, tolumoje žybsi žvaigždės, labai labai toli, o aš vienas, visiškai vienas (viena). Pajusti vienišumą iki „dugno“. „Aš smiltelė“. Rankos ir kūnas turi apsunkti kaip akmuo. Jūs žinote, kad juos galite bet kada pajudinti, bet to nedarote. Krūtinė suspausta kaip akmeniu. „Aš smiltelė“, toks jausmas giliai krūtinėje. Vis atnaujinti ir atnaujinti tą jausmą. Tuomet pasąmonė pradės ieškoti ryšio su Kūrėju automatiškai. Būti tame jausme kiek galima, bent pusę valandos. Ši meditacija kaip pašalinį poveikį turi gydymo galimybę, bet jos tikrasis tikslas susieti jus su Kūrėju. Išėjimas iš meditacijos toks pat, kaip ir iš pirmos meditacijos.

 

 Meditacijos nepavyks iš pirmų kartų, o ypač logikos žmonėms. Ypač sunku medicinos darbuotojams, mokytojams ir buhalteriams. Tačiau per pusę metų darbo su savimi ir jiems pavyksta ir juose prasimuša jausmai.