RAMYBĖ

 Vieną kartą mano močiutė išsitarė, kad šalia manęs jai ramu. Kitą kartą kitas ir dar kitas žmogus tai pasakė ir aš atkreipiau į tai dėmesį. Galvojau gal tai dėl meditacijų, dėl darbo su savo emocijomis, su savo vidine būsena? Stebėjau kitus, savęs pažinimo siekiančius žmones ir ne visuomet tik meditacijose buvo esmė. Tiesiog reiškiasi žmogaus tam tikra, dominuojanti vidinė būsena. Tai gal gali būti ir iš prigimties, bet daugumoje tai pačio žmogaus, jo tėvų, tos aplinkos, kurioje jis augo ‚palikimas“ tam žmogui.

  Stebint įvairius, tiek dvasios tiek materijos aukštumų siekiančius žmones, pastebėjau, kad jie savo būseną spinduliuoja į aplinką. Jie, savo buvimu, tarsi „programuoja“ aplinkinius tai būsenai, o ypač jei ta jų būsena labai gili, stipri. Pasirodo, kad net tų žmonių nuotraukos taip pat veiksmingos.

 Kokios gali būti pasekmės? Tik ramybė. O šalutiniai poveikiai? Tai visokių priklausomybių, prisirišimų pasišalinimas ar bent sumažėjimas. Dirbant su nuotrauka tarsi nieko nedarai, o naudojiesi kito žmogaus įdirbta būsena. Žmonėms su ypač stipriais prisirišimais ar priklausomybėmis gali iškilti aštrių recidyvų, vien nuo stipraus noro atsikratyti tų priklausomybių. Perdėtai to siekti neverta. Tai tarsi savaime ištirps, dings, išsisklaidys kaip rūkas. Tiesa, tie žmonės, kuriems patogu sėdėti toje „baloje“ kur sėdi, nebus jokio poveikio, arba sukels nesuvokiamą agresiją. 

  Dar yra tokia viena stipresnė galimybė, tai žiūrėti į nuotrauką, į akis su besąlygine meile. Tiesiog nieko už tai nenorint. Poveikis bus kitokio lygio. Šiuo atžvilgiu bus apsauga ir jums, nuo neteisingo „spinduliuotojo“ pasirinkimo. Galima naudotis bet kokių žmonių nuotraukomis, kurie spinduliuoja savo gabumus. Žvelgiant su besąlygine meile, savaime spinduliuosis jums reikalinga būsena, o ne to žmogaus ydos, nes tiek pats žmogus, tiek jo nuotraukos spinduliuoja visą gamą būsenų. Dažnai būna, kad mes pagauname netinkamas būsenas vien dėl savo prisirišimo kabliukų savo viduje. Pavyzdžiui teko sutikti žmonių, kurie garbino pvz., finansinius genijus, išsikabinėjo savo namus jų nuotraukomis, domėjosi jų finansine veikla, bet nežinojo, kad anie dažnai vartoja alkoholį, panaudoja narkotikų, ištvirkauja... Po to stebisi žmonės iš kur pas juos kyla tie norai, arba kodėl suaktyvėja alkoholio poreikis, nors anksčiau tik išgėrinėdavo. Va būtent jei jie būtų žiūrėję į nepatikrintą „genijų“ su besąlygine meile kaip į esybę, o ne kaip į žmogų, tai svetimų „šiukšlių“ į save nebūtų parsinešę. Dar kartą kartoju – žvelgti į akis į nuotrauką su besąlygine meile kaip į esybę, o ne kaip į žmogų. Kitaip galima „prilipti“ prie žmogiškumo lygmens, o tai jau materija.

  Yra daug niuansų, bet noriu paminėti ypač svarbų, tai piešiniai, tapyti „portretai“, o ypač tipo šventų, religinių asmenybių. Visa tai tik to tapytojo jausmas, jo įdėtas spinduliavimas, pagaliau ryšys su religiniais agregorais ar pan. Tai nėra gyvo žmogaus,o jo įdirbio spinduliuotė. Beje tam tikri paveikslai, statiniai, vietovės per laiką gali būti įkrauti žmonių masės spinduliuote ir veikti atitinkamai. Čia gali būti visokių pasekmių ir paklydimų. Beje su bet kokiomis religijomis atsargiai, nes jos iš esmės privatizuoja natūralų žmogaus pojūtį apie Kūrėją. Taip pat atsargiai su dažnomis vizijomis apniktais žmonėmis. Dėl to dažnai trūkinėja ryšys su materija ir galimi fizinio kūno sutrikimai, kurie pirmiausiai reiškiasi per sąmoningumo sutrikimus, pasaulio suvokimo sutrikimus. Tai dažnai vadinama „stogo nuvažiavimu“. Mes gyvename visapusiškame pasaulyje ir jį perdėtai atriboti į fizinį ar dvasinį pasaulius yra tas pat, kas neigti bet kurį iš bent tų tipo dviejų. O jei ką neigi, tai susipriešini su tuo. Kas susipriešina su fiziniu pasauliu, tai ir turi fizinių bėdų (visų pirma per protą), o kas neigia dvasinį pasaulį yra linkęs į priklausomybes, degradavimą. Niuansų daug ir ar verta viską aptarti?   

Ramybės ir meilės jums.