ŽIEMOS "LIGŲ" GREITAS PAŠALINIMAS 

 

Grįžus iš lauko ir jaučiant silpną šaltkrėtį būtina kuo skubiau atšilti, nes susirgti tikimybė gana didelė. Laiku pašalinus pradinius simptomus, liga taip ir nepasirodys. O kaip, tai kiekvienas gali atrasti sau pats. Siūlau karšta juoda saldi arbata 300-500ml. Arbata turi būti pakankamai stipri – puodelio dugnas sunkiai matomas. Ir pakankamai saldi, bet ne bjauriai saldi. Aišku apsirengti kuo daugiau. Beje kava (bet kokia) silpnina imunitetą.

 

 Kam silpnas imunitetas, patartina savaitę į mėnesį pagerti B grupės vitaminų kompleksą, kur būtų galimai visi B grupės vitaminai. Jei nusimato streso diena ar ilga, sunki kelionė taip pat išgerti vienkartinę B grupės vitaminų dozę. Vengti vitamino C. Jį gerti tik jau antroje ligos formavimosi fazėje, kuomet šaltkrėtis pereina į drebulį. Tuomet 1g. – 2g. vitamino C iš po karštos arbatos. Gana veiksmingas vitamino C gėrimas yra prieš miegą 1g., aišku jei jaučiate negalavimą. Vengti aštrių, aitrių prieskonių ar maisto, pavyzdžiui imbiero, nes jis užaštrina ligą ir kenkia kepenims.

 

 Jei plaučiuose pajutote pajutote skausmą, staiga norisi stipriai kosėti, kosulys „aštrus“, gilus, sausas, tai reikia gerti karštą užvirintą pieną. 10 – 12ml. kilogramui svorio.  Sakykime jei sveriate 80kg. Tai mažiausiai pieno reiks išgerti 800m. Kartu reikia suvalgyti duonos (patartina bemielinės) gerai uždėjus sviesto ( 1kg. svorio 1g. sviesto). Duona neturi būti su visokiomis įmantrybėmis ar priedais (saulėgrąžos, tyrelės ir pan.). Pieną patarčiau natūralų, o jei jo neturite tai tik iš pakelių pasterilizuotą lenkišką. Jau senokai lietuviškas pienas parduotuvėse  dvokia pūliais ir dar daug hormonų bei antibiotikų – dvokia pakaitinus. O šiais metais pastebėjau, kad ir iš pakelių lietuviškas pienas dvokia.  Pienas turi geriamas maksimaliai karštas, bet ne per daug, kad nepakenktų gleivinei. Kartais net vienos tokios procedūros pakanka, kad plaučiuose atsirandantis skausmas dingtų.  

 

  Jei lauke suprakaitavote ir po to atvėsote, o gal net sušalote, tai būtina kuo greičiau atsikaitinti. Karšta juoda saldi arbata būtina, bet nepakankama, nes toks „pašalimas“ grybšteli jau ir inkstų sistemą. Būtina glausti nugarą prie apšildymo prietaisų. Šiais laikais jau yra infraraudonųjų spinduliuotuvų, kurie efektyvesni už elektra kaitinamus alyvos radiatorius. 1-2g. vitamino C.

 

 Jei iš ryto einate į darbą, kur kolektyve siaučia gripas ar pan., patartina išgerti žalios, su ženšeniu arbatos 300 – 400ml. Ir nieko nevalgyti. Galima B grupės vitaminų komplekso tabletukę išgert jei jūsų imunitetas gana silpnas, bet nebūtina. Pietų metu patartina tik mažas užkandžiavimas vėl su žalia ženšenio karšta arbata. Tik vakare, namuose galima normaliai pavalgyti. Panašiai ir einant į šeimą, kurioje sergama gripu jokiu būdu 3val. (dar geriau 4) iki apsilankymo nieko nevalgyti ir net neužkandžiauti. Prieš einant karšta žalia arbata su ženšeniu. Grįžus iš ligonio patartina karšta saldi tamsiai juoda arbata. Stebėti save ko norisi valgyti iš po ligonio. Jei norisi sunkaus maisto (mėsos ir pan.) tai ligonio būklė sunki. Jei norisi lengvo maisto (vaisiai, daržovės, sriuba...) tai ligonio būklė patenkinama. 

 

 Iš po darbo dienos, jei jaučiate ne tik nuovargį, bet ir silpną kūno, ar sąnarių „virpėjimą, kas rodo imuniteto sumažėjimą, gana greitas ir efektyvus būdas yra 0,5 – 1 kg. Mandarinų suvalgyti. Mandarinai neturi būti labai rūgštūs ar „sausi“, kaip kartais užveža tokių. Suvalgyti turite vienu prisėdimu. Jei panašūs jausmai atsiranda ir dieną, tai ir dieną galima suvalgyti tiek mandarinų. Iš po to negerti ir nevalgyti mažiausiai pusvalandį. Kažkiek mandarinus dar apelsinai atstoja.

 

 Gera gripų, peršalimų profilaktika yra tokia. Jei jaučiatės puikiai, esate užkaitęs, bet neprakaituotas, tai lauke nusiauti basomis ir 15s. – 1min. pavaikščioti basomis per sniegą (jokiu būdu ne per ledą). Po to nusivalome pėdas ir kojinytes bei batus apsiauname. Tai gerai daryti kas dieną arba bent kas antrą dieną, kad organizmas įgautų tonusą. Idealu po mankštos, gerai apšilus iki pusės apsipraust drungnu vandenėliu (kai kas prausiasi šaltu, bet daugumai, žiemos metu, tai yra rizikinga). Būtinas kasdieninis greitas pasivaikščiojimas lauke 30min. – 1 val., nes taip oras geriau išvalo plaučius ir visą organizmą nuo susikaupusių gyvybinės veiklos (ne tik mūsų, bet ir įvairių mūsuose gyvenančių gyvių) vidinių dujų. 

 

  Labai geras dalykas yra šaltalankiai. Jei jūs rudenį sutrynėte šaltalankius su cukrumi ir perkošėte nuo kauliukų, bei supylėte į stiklainius ar kitokius stiklinius indus, bei padėjote į šaldytuvą, tai visam rudeniui, o gal ir žiemai turite imuniteto „stiprintuvą“, galima sakyti organizmo toniką. Galima semti šaukšteliai užsigeriant arbata, galima tiesiog iki 60 laipsnių virintu vandeniu užsipilti ir gerti. Jei užsipilate karštesniu, tai žūsta daug vitaminų, bet organizmo tonizavimo galimybė išlieka. Šaltalankis jėga. 

 

 

 

 

 

PARAZITŲ IŠVALYMAS IŠ ORGANIZMO

 

 

 Bitkrėslė 40g.

 Gvazdikėliai 20g.

 Margainių sėklos 15g.

 Pelynų 10g.

 

Bitkrėslė ir pelynas nuodyja stambius parazitus, grybelius ir pirmuonis. Gvazdikėliai stabdo parazitų kiaušinėlių vystymąsi. Margainis pagerina kepenų darbą, nes būtent kepenys perdirba organizmo toksinus, nuodus.

 

  Visus ingridientus gerai sumalti kavamale atskirai, o po to sumaišyti kartu. Sudėti į labai chermetiškai uždaromą tarą, kad kuo mažiau eterinių medžiagų išgaruotų iš indo, nes būtent jos labiausiai veikia parazitus. Jei tik pradedi vartoti, reikia žinoti, kad šis mišinys lengvai apnuodyja kraują ir sudaro blogas sąlygas parazitų išgyvenimui. Galimas lengvas svaigulys, galvos skausmas, spuogai. Tuomet patartina sumažinti dozę, vartoti daugiau vandens ir daugiau pridėti margainio, nes kepenys matyt nesusitvarko su toksinų perdirbimu.

 

 Pirmą vartojimo dieną 1 arbatinį nubrauktą šaukštelį ryte ar priešpiet prieš valgį 30min. užgeriant vandeniu. Antrą dieną, jau ryte šaukštelis ir priešpiet šaukštelis (nubraukti, be kaupo) mišinio 30min. prieš valgį užgeriant stikline vandens. Trečią dieną jau 30min. prieš pusryčius, prieš pietus ir prieš vakarienę po vieną nubrauktą šaukštelį mišinio su stikline vandens. Likusias 11 dienų mišinį gerti kaip ir trečią dieną (trys šaukšteliai per dieną). Tai bus dvi savaitės. Po to darome savaitės pertrauką ir vėl geriame dar dvi savaites, bet jau nuo pirmos dienos po 3 šaukštelius mišinio. 

 

Negalima šio mišinio vartoti moterims menstruacijų metu, nes mišinys padidins kraujo išsiskyrimą. Negalima nėščioms moterims, vaikams iki 8m. labai atsargiai ir mažesnėmis dozėmis (jei yra būtinumas).

Mišinio vartojimo metu, norint padidinti jo efektyvumą dvigubai, būtina nenaudoti cukraus, saldžių kepinių, saldainius, su mielėmis keptus produktus, su baltais miltais. Daugiau daržovių ir vaisių. Gal būtent todėl šio mišinio geriausias vartojimo laikas yra rugpjūtis, rugsėjis? (Lietuvoje). 

 

 KAPOTŲ ČESNAKŲ RECEPTAS

 

 Sukapojame česnakus gabaliukais maždaug 200g., o stambesniam žmogui iki 300g., bet ne daugiau. Viską nuryjame užgerdami vandeniu. Šis darinys slinks žarnynu, nuodydamas parazitus ir varydamas lauk link išangės. Beje jei yra opų ar žaizdelių skrandyje ar viduriuose, tai šio "patiekalo" negalima vartoti. Maždaug po valandos sumalti saują linų sėklų ir užpilti 40-50 C laipsnių vandeniu, palaikyti uždengtą 30min. Tiesa, vandens turi būti tiek, kad gautūsi lengvas kisieliukas. Jei per tirštas, tai dar įpilti vandens ir gerai išmaišyti. Išgerti jį, kad gleivės palengvintų žarnyno paviršiaus atsistatymą po česnakų „bombos“. Jei po tokios procedūros ant lūpų ar dar kur atsiranda herpesas, reiškia jis buvo viduje ir turite vidinių žaizdelių. Kadangi česnakas turi gana daug cinko, tai jis ir „išvaro“ į paviršių tą herpį.

 

  LIUGOLIO RECEPTAS (vaistinėje)

 

Labai gerai tinka naikinti salmoneles (ir kt.) Tereikia pusės stiklinės vandens ir 6 lašus liugolio. Nemaišykite metaliniu šaukšteliu, geriau medine mentele ar plastikiniu šaukšteliu. Išgerti dideliais dideliais gurkšniais. Pirmą dieną 4 kartus dienoje po valgio. Kitas 3-5 dienas tris kart dienoje. Šį tirpalą saugu gerti jei žmogus nėra alergiškas jodui. Jį galima dažnai gerti, bet jei atsirado keista sloga būtina nustoti gerti, nes galimas jodo perdozavimas. Liugolio su vandeniu tirpalas naikina salmoneles pasislėpusias net cistose.

 

 Liugolio su vandeniu tirpalą galima vartoti ir pučiant vidurius, esant daug dujų, esant įvairioms vidurių ligoms. Jei po 1-2 dozių nustoja pūsti vidurius, tai tirpalo nebereikia gerti.

 

CIBERŽOLĖ IR OŽRAGĖ

 

 Tai du, ne mūsų kraštų augalai, bet labai efektyvūs „E coli“ ir „Shigella“ bakterijų atžvilgiu. „E coli“ bakterijos yra natūraliai žmogaus organizme, bet jų atmaina sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, net ir krauju. Dažnas išgyja, bet galimos inkstų ir nervų sistemos komplikacijos. Antibiotikais to negydo, rekomenduoja daug vandens ir ramybės. Labai lengvai infekuotis galima šiltuose kraštuose nesilaikant higienos, Lietuvoje užsikrečiama rečiau.  Na o „Shigelos“ bakterijos sukelia dizenteriją, kas pažeidžia storą  žarnyną, sukelia viduriavimą, kartais ir krauju. Paskutiniu metu, dėl dažno važinėjimo į pietų šalis lietuviai daugiau parsiveža ir užkrato, kuriuo dosniai dalinasi su savo artimaisiais, todėl higiena pas mus tampa dar aktualesnė. Ciberžolė su ožrage kartu (ožragės dedama perpus mažiau arba dar mažiau (pagal organizmo priėmimą), o dažniausiai tik ciberžolės milteliai vartojami nuo pusės šaukštelio iki šaukštelio su kaupu užgeriant vandeniu.  Indijoje teko matyti kaip mergaitė, maždaug 3 metukų tiesiog ėmė ciberžolės žiubsnelį, dėjo sau į burną ir žiaumojo. Jos mama nieko nesakė. Matyt taip vaikai įpratinami ten apsisaugoti nuo parazitų, kurių ten tikrai daug ir daug lietuvių suserga virškinimo ligomis dėl higienos trūkumų ir dėl tų vietinių „antibiotikų“ nevartojimo.  

 

 

 

SALDYMEDŽIO ARBATA 

 

 Ši arbata yra gana geras organizmo balansuotojas. Ji ne tik valo, bet ir stabilizuoja. Saldymedžio galima nusipirkti specializuotose arbatos parduotuvėse. Patartina ją sumalti kavamale kiek galima smulkiau. Pusei litro užvirinto vandens reikia nubraukto arbatinio šaukštelio sumalto saldymedžio. Tai normali koncentracija. Nepratusiems reikia pradėti nuo mažesnių dozių, nes gali gana stipriai pradėti valyti, arba tiesiog saldumas subritkinti. Per dieną galima išgerti 1-2l. Ypač ji patariama niūraus rudens sezono metu. Skanaus.

 

 

 

KALANKĖS RECEPTAI 

 

  Dar jaunystėje susipažinau, kad kalankės kompresai suminkština ir sklaido furunkulus, sultys naudojamos slogos metu į nosį. Jei sloga buvo tik prasidėjusi, tai praeidavo momentaliai, po „galingo“ išsičiaudėjimo nuo sulčių reakcijos su nosies gleivine. Svarbu leisti sau čiaudėti „be pabaigos“. Iš patirties tai būdavo 20-40 čiaudėjimų. Aišku kalankę lašindavau po trečdalį pipetės į kiekvieną nosies angą kelis kartus. Po to sužinojau, kad kalankės sultys padeda gyti žaizdoms, gerkliai, akims. Sulčių lašeliai mažiems vaikams į nosį padeda išpūsti nosiai, kai to vaikai dar nemoka. Dar kalankės jauni lapeliai naudojami į vidų, kaip valantys ir gaivinantys. Moterims (ir ne tik), kurios turi cistų vartoti į vidų kalankę, plius ant tos teritorijos, po kuria slypi cistos, periodiškai dėti kalankės kompresus su nuimta viršutine odele.

 

 VAIKŲ (IR NE TIK) SINUSITAI

 

 Labai gera priemonės prieš vaikų sinusitą yra bulvių tarkių kompresai ant apatinės kaktos dalies, palei nosies šaknį ( ant „tarpuragio“). Sutarkuotos bulvės tarkius įdėti į metalinį indelį, kurį galima įmerkti į pakaitintą vandenį, arba greitai pašildyti iškėlus virš degančio dujų degiklio. Svarbu tik pašildyti tuos tarkius. Tuomet juos įdėti į retą marlių ir švelniai nugręžus, skysčius uždėti ant nosies šaknies (apatinės kaktos dalies). Ant viršaus uždėti rankšluostuką. Taip vaikas tegul paguli 20-30min. Jei vaikas judrus, tai mamos tiesiog su skudurėliu apriša kaktą ir taip vaikas pralaksto tą pusvalandį, o kartais ir valandą. Geriausiai tai daryti vakare ar prieš miegą savaitę ar dvi. Praktikoje teko susidurti, kai jau po trijų kompresų vaikas apie savo problemas pamiršdavo ir matyt visam laikui. Tiesiog tie vaikai jau tapo suaugę, o problemos taip ir nepasireiškė.

 

KITI BULVIŲ TARKIŲ RECEPTAI. Bulvių tarkiai yra gerai jei ne taip senai buvo galvos trauma ir ji skauda. Bulvių tarkius paruošiame įprastu būdu, įdedame į retą marlių ir uždedame ant galvos. Apvyniojame rankšluosčiu. Laikome 30-60min. Po to praskalaujame plaukus ir aprišame šiltai, pusvalandžiui. 5-7 procedūros. Bulvių tarkiai naudojami ir ataugų atveju. Jie pasirodo šiek tiek minkština kremzles ir todėl kaip šilti kompresai dedami ataugų vietose.  

 

 

 

 RECEPTAI MOTERIMS

 

  KRŪTŲ PROBLEMOS.Gana daug moterų susiduria su sukietėjimo krūtyse problemomis. Tai būna sąaugos, sukietėjimai, kuriuos paprastai išoperuoja chirurgai. Kaune buvo toks atvejas, kai viena jauna mergina ruošėsi jau ketvirtą kartą operacijai krūtyse. Mano bioenergetikos mokytoja jai patarė baravykų receptą. Rezultatas buvo stulbinantis. Po 5 dienų ta mergina tiesiog atšuoliavo su švytinčiomis akimis ir pranešė, kad operacijos nereikės. Tokį pat receptą pateikiau ne vienai moteriškiai ir nepriklausomai nuo amžiaus rezultatai buvo geri. Buvo išvengta daug operacijų.

 

 Kaip visa tai vyksta? Imame džiovintų baravykų (tinka ir buvę sukirmiję) ir kiek galima labiau susmulkiname. Užpilame grietinėle ir paliekame uždengtą visai dienai. Prieš miegą krūtis reikia aptepti ta koše ir uždengti plėvele. Ant viršaus skudurėlis ir gerai apgaubiantis liemenukas. Ryte nuimti tą kompresą, apsiplauti ir užtaisyti naują porciją baravykų su grietinėle. Tokias procedūras reikia atlikti 5-7 naktis. Jau minėta mergina, tokius kompresus dėjo ir naktį ir dieną, nes aišku bijojo eilinės operacijos. Vyresnio amžiaus moterys dėdavo 7-8 naktis, po to darydavo porą naktų pertrauką ir vėl dėdavo. Tiesiog jaunoms moterims efektas greitesnis.

 

  VAGINOS PROBLEMOS. Jau minėta mano mokytoja moterims su vaginos uždegimais paprastai duodavo tokį receptą. Iš marlės pasidarome tamponą, į kurio vidų įdėti truputį medaus ir keliolika lašelių šaltalankių aliejaus. Medus dezinfekuoja, ištraukia uždegimus, o šaltalankio aliejus sudaro sąlygas organizmui pasigydyti. Mokytoja tokius receptus duodavo ir negalinčioms pastoti moterims, kurios tarsi ir neturėjo uždegimų. Pasirodo tokie tamponai išvalo ir normalizuoja šią sritį.

 

  NĖŠTUMO PROBLEMOS. Sužinojau vieną keistą receptą pagerinti sąlygas nėštumui. Įdomu buvo stebėti, kad jis realiai veikia, bet tik daliai moterų. Matyt tiek ir tereikėjo? Imame kambarinės kalankės (liaudyje vadinama paleistuvė) lapus su vaikučiais. Atsargiai (patogiau su britva) nuimame augalo lapo blizgančio paviršiaus plėvelę viduryje ir artyn kraštų, nenubarstydami vaikučių. Galima peiliu tiesiog „pašiaušti“, kad atsirastų sultys ir uždedame ant gimdos  ir kiaušidžių teritorijos. Gaunasi trys lapai. Užtvirtiname plačiu, apgaubiančiu pleistru. Galima apgaubti plėvele, ant viršaus marle ir palei kraštus tvirtinti pleistru arba tampriomis kelnaitėmis. Visa tai palikti nakčiai. Procedūros pradedamos iškart po mėnesinių ir iki ovuliacijos dienų. Taip kartoti mažiausiai tris mėnesius.

 

 

 

     VIDURIŲ VALYMAS

 

  Daugumai žmonių aktualus yra vidurių valymas. Ant vidurių sienelių, per daugelį metų atsiranda nuosėdų, kurios akmenėja. Ypač tai pastebima storos žarnos gale, šalia išangės. Dėl apsinuodijimo, vidurių užkietėjimo daromos klizmos. Jos dalinai pravalo nuosėdas, bet pačių žarnų sienelių neišvalo. Jogams žinomas receptas, skirtas valyti žarnynui yra pigus ir paprastas. Imame 1,5 l. virinto šilto vandens. Į jį išmaišome 3 arbatinius šaukštelius druskos, su trupučiu kaupo. Matote, tokia druskos koncentracija vandenyje, kurį išgersite, sukelia priešingą osmosinį slėgį. Dauguma pasakys - „o kas tas yra“? Tai iš chemijos srities. Mūsų organizme yra tam tikras kiekis įvairių druskų, kurių dėka žarnų sienelėse sukuriamas cheminis siurblys, traukiantis maistinį skystį iš žarnyno į save. Aišku pats osmosinis slėgis organizme įvairiuose vietose truputį keičiasi ir atlieka savas funkcijas, bet mums svarbu erdvė aplink žarnas. Tai va, kai tokios koncentracijos vanduo patenka į žarnyną, tuomet organizmas „nenori“ tokio vandens. Jis net atiduoda savo vandenį. Tuomet iš organizmo į žarnyną pradeda tekėti organizmo vanduo, kuris iš vidaus išvalo žarnų sieneles, plaukelius ir „atlupa“ įvairius užkietėjimus. Valosi ne tik žarnynas, bet ir žarnos. Toks pat efektas gaunasi ir geriant jūros vandenį, tik per daug stipriai.

 

  Kaip vyksta procedūra? Procedūrą daryti ryte, ne vėliau 8val. Geriausiai pradėti 6-7val. užviriname vandenį, atvėsiname iki šiek tiek žemesnės už kūną temoeratūros ir jame išmaišome 3 arbatinius šaukštelius druskos. Druska šaukštelyje turi būti su nedideliu kaupu. Geriausiai paprasta akmeninė druska. Jei naudosite smulkią, tai jos reikia mažiau. Be to ji „bjauresnė“. Įpilate maždaug pusės  citrinos išspaustų sulčių . Citrina padeda atverti tulžies latakus. Tuo pačiu prasivalo ir tulžies pūslė. Ji dar suaktyvina žarnyno judesius.

 

 Išgeriam nedidelį puodelį. Stebime kaip skystis nuteka į skrandį. 2-3min. pavaikštome. Išgeriame kitą puodelį ir vėl pavaikštome. Po trečio puodelio, pas kai kuriuos žmones gali atsirasti pykinimo pojūtis. Atsistojame prie sienos, prie jos priglaudžiame nugarą ir pakeliame rankas. Taip labiau prasiveria skrandžio pertvara į dvylikapirštę žarną. Kodėl reikia stotis prie sienos, o ne tiesiog pakelti rankas. Todėl, kad dauguma žmonių aplamai nėra tiesūs, o čia svarbu išsitiesti. Galima švelniai pasvyruoti į vieną ir kitą pusę. Po to gerti puodelį vieną, kitą. Galima daryti 5-10min. pertraukas. Visą skystį išgerti per 30-60min. Svarbu neskubėti, nes galima apsivemti. Priklausomai nuo žmogaus organizmo statuso išgerti galima 1-2l. tokio sūraus vandens. Todėl neužsiciklinkite ties 1,5l. Atraskite sau tinkamą kiekį. Maždaug po 15-30min. organizmas jus pakvies viduriuoti. Todėl į tuoletą teks dažnai lakstyti. Tam, kad išangė nebūtų per daug suerzinta, patartina apsiplauti dušo želė. Muilas perdaug išsausina odą ir ši vieta dar labiau susierzina. Yra dar viena pertvara tarp plonosios ir storosios žarnos ties apendiksu. Tai virš dešniojo kirkšnies. Jam labiau prasiverti padeda žergto atsitūpimo pratimas, pilvą prispaudžiant tai dešne, tai kaire šlaunimi. Kai vanduo bus išgertas, dar kurį laiką teks lakstyti į tuoletą. Organizme pajusite šaltį. Reiškia viduriai išsivalė ir eina tik skysčiai. Kai procesas tarsi aprims, jokiu būdu negerkite net paprasto vandens, nes vėl viduriuosite. Išsivirkite 2-4 šaukštus ryžių. Per ryžių virimo laiką, gal būt vėl eisite į tuoletą. Kai ryžiai išvirs, ant jų uždėkite šiek tiek sviesto, kad viduriai gautų sutepimo. Kai kurie naudoja aliejaus. Jau geriau patarčiau Ghi(*) sviesto, jei paprasto nemėgstate. Suvalgome ryžius ir pertvara tarp skrandžio ir dvylikapirštės užsidaro. Po 10-20 min. galima išgerti truputį skysčio. Jau jūs nebeviduriuosite.

Tą dieną negalima valgyti pieniškų produktų, obuolių, uogų ir kitų rūgimą ir vidurių pūtimą skatinančių produktų. Negalima mėsos, žuvies. Galima bananus, avokadus, košes. Kitą dieną galima įprastai maitintis. Po procedūros iškart pašviesėja veido spalva, kažkiek išsilygina raukšlės. Lengvumo savijauta.

 

Procedūros negalima daryti žmonėms, kurie turi dirglų žarnyną, opas skrandyje ar žarnyne. Kai kuriems žmonėms pirmą kartą procedūra vyksta sunkai, nes žarnynas pasirodo vis dėlto jautrokas, spazmuoja, gal perdaug užterštas. Vienai, bandžiusiai tai daryti moteriškiai, storosios žarnos pabaiga pasirodo tiek sienelėse užtukusi, kad ten vietoje vienos normalios praėjimo ertmės, susidarė dvi mažytės. Ši moteris nuo užkietėjusių vidurių spazmų alpdavo. Be senos lapų arbatų negalėjo gyventi, o ši arbata dirgina žarnyną taip, kad jis išskiria daugiau skysčių. Reiškia ji pastoviai netekdavo daugiau skysčių, pastoviai suerzintas žarnynas. Nuo to žarnynas, kai tik pasitaiko galimybė „ginasi“ dar didesniu užkietėjimu.  Ne viską išsiaiškinusi dėl išsivalymo su druska metodo, ji pabandė tai daryti ir jai viduriuose skystis užstrigo. Užstrigęs sūrus skystis nebeišsivalė per žarnyną ir žarnos po truputį jį siurbė į save. Dėl druskos atsirado švelnus organizmo patinimas. Inkstai buvo apkrauti per didelio kiekio druskos. Tai negerai.  Iš tiesų jai būtina buvo prieš tokią procedūrą pasidaryti paprastą klizmą. Kitiems žmonėms, pirmą kartą susidūrusiems su panašia problema, dėl visa ko būti tam pasiruošus ir jei viduje vanduo pastrigo, tai pasidarykite klizmą. Pramuš apačią, tai ir sūrus vanduo atliks savo darbą.

 

  Toks žarnyno išsivalymas yra gana kapitalinis. Nepiknaudžiauti juo ir nedaryti dažniau karto per mėnesį. Jie gana efektyvūs rudenį ar pavasarį. Tuomet galima net kelis kartus per mėnesį pasidaryti tokią procedūrą. Geriausias laikas bet kokioms išsivalymo procedūroms pagal mėnulį yra delčia. Tuomet organizmas yra lengvame „apsnūdime“ ir į aplinkos poveikius taip aštriai nereaguoja.

 

 (*) Ghi sviesto pasigaminimas. Imame paprastą sviestą 82% iš parduotuvės arba kaimo sviestą. Įdedame jį į emaliuotą ar metalinį dubenėlį ar puodelį. Įmerkiame jį į verdantį vandenį. Sviestas ištirps ir jo paviršiuje atsiras putų. Nugriebti jas. Tai pieno baltymai. Pakaitinti dar. Tuomet dugne pamatysite nuosėdų. Padėkite dubenėlį ant lentutės. Tegul truputį pravėsta. Kol dar nepradėjo stigti, nupilkite išlydytą sviestą į norimą indą, nuosėdas palikę dubenėlyje. Turite Ghi sviestą. Jis ilgai negenda, net būdamas kambario temperatūroje. Kai kurie mėgsta į dar skystą sviestą įpilti truputį druskos. Ghi sviestu (be druskos), kai kurios moterys tepasi rankas, veidą vietoje kremo. Aišku ima tik trupinėlius. Sveika juo sutepti ir kūdikių odelę vietoje visokių pirktinių tepaliukų, pilnų konservantų. Ne taip senai buvo paskelbta, kad kūdikiams skirtuose kremuose rasta konservantų, kurie lėtai suirdami išskiria labai nuodingas medžiagas. Tuo būdu kremas apsaugomas nuo suirimo, bet tai rūpinimasis kremo ilgaamžiškumu, o ne kūdikių sveikata. 

 

   BADAVIMAS 

 

  Badavimas organizmui ir vaistas ir nuodas. Su juo reikia elgtis atsargiai ir visų pirma turėti pakankamai žinių. Vienos dienos per savaitę badavimas yra maksimalus profilaktinis vaitas. Minimalus yra viena diena per mėnesį mėnulio delčios metu. Jo metu organizmas gaus tam tikrą stimulą. Kaip atliekamas toks badavimas ir svarbiausia, kas jo metu vyksta organizme. Pirmą kartą iš viso badaujant, geriausia tai atlikti „netikėtai“. Tai yra pabudote ryte, nedarbo diena ir lygtai nesinori valgyti. Tuomet gukšnokite vandenį 2-3l. per dieną. Tiesa, atėjus pietų metui, ar po 15-16 valandos dienos gali pradėti jaustis galvos svaigimas, „nervinis“ noras užkrimsti. Galvos svaigimas, ar skausmas visų pirma atsiranda ne dėl sumažėjusio angliavandenių kiekio kraujuje, kaip kalba dauguma gydytojų, o dėl badaujančios žarnyne mikrofaunos. Dėl vienaląstiškumo ir panašumo į augaliją, ji vadinama mikroflora. Deja ji turi gyvūnišką baltyminę struktūra ir būtų netikslu ją vadinti mikroflora. Ši mikroflora badauja, kai kurie jau net miršta ant žarnyno sienelių. Jie išskiria streso, mirties toksinus. Yra gerai žinoma, kad galvos smegenys labai tampriai susietos su žarnynu. Taip pat yra daugybė duomenų, kad žarnyno mikrofauna tiesiog valdo daugybę žmonių, per savo išskiriamas medžiagas ką jiems valgyti ir kiek dažnai. Daug žmonių elgiasi tiesiog kaip maisto zombiai, o iš tiesų mikrofaunos zombiai. Gausi, dažnai gaunanti savo dauginimuisi maisto, mikrofauna išskiria medžiagas, kurias smegenyse sukelia malonumo jausmą. Jei mikrofauna kurį laiką negauna maisto, tai jų išskirtos medžiagos smegenyse sukelia įtampas, nervingumą, depresiją, net gyvenimo prasmės netekimo jausmą. Taip mikrofauna perduoda savo būseną, bet ta būsena nėra pačio organizmo būsena. Viduriuose ir aplamai organizme gyvenanti mikrofauna dažnai būna maždaug stabili, nuo pat kūdikystės ir vaikystės „sėjos“, kuomet ji patenka į organizmą ir ant jo. Dėl stiprių infekcinių ligų, geografinės gyvenamosios vietos keitimo, mitybos įpročių keitimo ši mikrofauna gali gerokai pakisti. Be to galimi staigūs užkrato šaltiniai iš išorės dėl imuniteto smukimo. Stebintys save ir kitus žmones pastebi, kad vieni žmonės mėgsta labiau saldų maistą, kiti vertina sūrų ir rūgštų maistą, kiti aštrų ir pan. Arjuvedoje (Idijos gydymo ir profilaktikos sistema) tai vadinama organizmo statusu, jame esančiomis energijomis.

 

  Arjuvedos filosofija remiasi tuo, kad aplink mus ir mumyse yra žemė, ugnis, vanduo, oras, eteris. Ugnis su vandeniu pasireiškia kaip Ugnies principas „pita“; žemė su vandeniu Vanduo – „kapha“; oras su eteriu Oras – „vata“.  Nuo šių energijų kiekio ir tarpusavio sąveikos priklauso visos biologinės, fiziologinės, psichologinės funkcijos.

„Vata“ mūsų organizme valdo visus judėjimo procesus. Ji mūsų organizmo vėjas. Tai metabolizmas, virškinimo greitis, kvėpavimas, akių mirksėjimas, širdies pulsas, nervinių impulsų judėjimas ir pan. Su „vata“ susiję ir jausmų judėjimai, skausmas nerimas, baimės ir pan. Manoma, kad ji kaupiasi  storoje žarnoje, kauluose, odoje, dubenyje, ausyse, šlaunyse ? 

 

 „Pita“ mūsų organizmo ugnis. Nuo jos priklauso kūno temperatūra, odos spalva, suvokimas, virškinimas. Jos perteklius sukelia pyktį, pavydą. Koncentruojasi kraujyje, plonoje žarnoje, skrandyje, akyse, odoje, riebaluose, prakaito liaukose. 

  „Kapha“ mūsų organizmo vanduo. Ši energija sutvirtina organizmo elementus, palaiko atsparumą. Ji drėkina organizmą, padeda gyti žaizdoms, palaiko atmintį, padeda plaučiams ir širdžiai tvarkingai dirbti, stiprina imunitetą. Jausmiškai tai ramybės siekimas, atlaidumas, meilė, bet ir godumas, prisirišimas, ilgalaikis pavydas (krūtinės ląstoje). „Kapha“ koncentruojasi krūtinės ląstoje, gerklėje, galvoje, nosies ir burnos srityje, skrandyje ir visuose organizmo skysčiuose.

  

  „Vata“ judina kitas dvi došas. „Kapha“ – anabolizmą ( iš mažų molekulių, organizme sintezuojamos organizmui reikalingos didesnės molekulės, kurių metu sunaudojama energija); „vata“ – katabolizmą ( didelės molekulės suardomos į mažesnius molekulinius darinius, kurių metu išskiriama energija). „Pita“ nulemia metabolizmo procesus, tai yra ir molekulių skaidymą ir jų sintezavimą. Metabolizmas nulemia organizmo gyvenimo pobūdį. Kas vienam organizmui yra nuodai, tas kitam gali būti maistas.

 

Vata = Oras + Eteris (vėjas);          Pita = Ugnis + Vanduo (ugnis);              Kapha = Žemė + Vanduo (vanduo)

 

  Vata + Kapha = šaltis;                 Pita + Vata = lengvumas;            Pita + Kapha = riebalingumas (sunkumas).

 

 Jei žmogus yra smulkaus sudėjimo, tai jis turi daug  vėjo energijos. Jis yra judrus ir visi procesai jame vyksta greitai. Jei žmogus vidutinio sudėjimo, tai ji turi daug ugnies energijos, o jei stambaus sudėjimo – vandens energijos.

 

Internete galima rasti došų lenteles pagal žmogaus konstituciją. Tačiau pateikiamoje lentelėse tik išgrynintos konstitucijos žmonės, bet tokių būna retai. Paprastai žmonėse yra įvairių energijų.

 

 Tai buvo savotiškas atsitraukimas į indišką filosofiją, kuri gana neblogai apibūdina žmoguje vykstančius procesus. Tačiau dar kartą pažvelkime į tuos mūsų žarnyno gyventojus, nes kalba eina apie badavimą. Kaip jau minėjau, mikrofaunai nepatinka badavimas ir apie tai ji informuoja savo išskiriamomis medžiagomis, kurios gana stipriai veikia smegenis ir jausmus. Todėl būtina išgerti pakankamą kiekį vandens, kad nuplautų tas medžiagas nuo žarnyno sienelių ir kiek galima greičiau su šlapimu pasišalintų. Aišku neišvengsime to, kad su vandeniu tos medžiagos per žarnyno sieneles greičiau pateks į organizmą, bet per inkstus greičiau bus ir pašalinamos. Čia kalba eina apie tai kas ką valdo. Ar mūsų, kad ir geroji mikrofauna (nors didžiausią „triukšmą“ kelia blogoji mikrofauna), ar mes tą fauną ir save valdome. Pradžioje reikalinga tam tikra valia. Maždaug po 19-20val. vakaro, mikrofauna rimsta. Tačiau link vėlaus vakaro gali sukilti blogoji mikrofauna, o ypač jei buvo įprotis vėlai vakare pavalgyti. Visi vėlūs valgymai yra maistas blogajai mikrofaunai. Viena iš jų yra Candida grybelis.

 

  Candida, tai mieliagrybiai, kurie gyvena gleivinėje ir virškiname trakte. Pagrindinė jo funkcija, tai naikinti pūvantį maistą, naikinti pavojingas bakterijas ir virusus. Tačiau sutrikus mikrofaunos pusiausvyrai, imunitetui, jis vietoj pagalbininko gali tapti parazitu. Jam išbujojus atsiranda alergijos, bronchitas, astma, sąnarių problemos, virškinimo sutrikimai, kraujotakos, nervų sistemos ir hormoninės sistemos sutrikimai. O dar jei tenka vartoti antibiotikų ar hormoninių vaistų, tai tik padeda išplisti Candidai, nes antibiotikai sunaikina gerą mikrofauną, kuri riboja Candida plitimą.

 

  Po badavimo su vandeniu dienos būtina laiku nueiti miegoti. Pirma diena gali būti tikrai sunki. Pirmą badavimą dariau būdamas 20m. Man tiesiog buvo įdomu, o ne todėl, kad reikėjo. Jau apie 14-15val. protas sukosi ir „ėmė nervas“. Organizmas tai kaito, tai buvo kaip „ežiukas“. Neišklaikiau ir apie 16val. pavalgiau. Jausmas buvo toks, tarsi malonaus apsvaigimo. Po to apie 19val. vėl pavalgiau, tačiau jausmas jau buvo įprastas – malonu, ramu ir tiek. Tuomet dar nežinojau, kad po ilgesnio nevalgymo mikrofauna taip laukia to maisto, kad jį gavusi godžiai puola, intensyviai dauginasi ir išskiria malonumą skatinančias medžiagas, kurias ir pagauna smegenys. Tai būna pirmas signalas smegenims ir jis sukelia euforiją. Aišku po to į organizmo kraują patenka ir anliavandeniai, kurie taip pat sukelia tam tikrą organizmo euforiją. Tai galima palyginti su narkotikais. Neveltui daug, dažnai, gurmaniškai ir perdėm įvairiai valgantys žmonės vadinami narkomanais. Po kelių dienų vėl bandžiau badauti ir vėl nepavyko. Tik po 4-5 bandymo man tai pavyko atlikti. Supratau, kad sunkiausiai badauti yra nieko neveikiant ir galvojant apie badavimą. Būtina užsiimti kažkokia veikla, kuri nereikalauja didelių fizinių jėgų, atidumo. Tuomet diena prabėga greitai. Kitos dienos rytą reikia pradėti nuo puodelio vandens. Už 15-20min. galima išgerti nerūgščių sulčių, suvalgyti bananą, daržovių ar vaisių kurie nekelia didelių rūgimo procesų. Pietums galima lengva sriuba, lengva košė. Vakarienė taip pat lengva. Dar kitą dieną galima maitintis įprastai. Vėliau galima pamėginti trijų dienų badavimus su vandeniu arba vienos dienos badavimą visai be vandens. Jų poveikis beveik analogiškas. Vienos dienos sausas badavimas įdomus tuo, kad negaudamas skysčių organizmas stengiasi jį išlaikyti. Tačiau jo reikia ir organizme gyvenantiems bakterijoms, grybeliams ir kitiems gyventojams. Dalis jų, per sausą badavimą nunyksta. Ilgiausiai sausą badavimą teko išbūti  4 paras be kelių valandų. Pajutau vis stiprėjantį širdies plakimą. Aplamai būtent širdies padidėjęs plakimas ir informuoja, kad organizme susidarė per daug toksinų, arba organizmui jau darosi pavojinga badauti. Ilgiausiai „šlapią“, su vandeniu badavimą teko išbūti 19d. ir be to dirbant fizinius darbus statyboje. Gal tas badavimas ir ilgiau būtų trukęs, bet pradėjau daryti atsispaudimus, sunkumo pratimus ir stebėti kas vyksta. Matyt persistengiau, nes širdis pradėjo dažniau palakti ir neatsistatyti. Tas badavimas buvo iš tų „neplanuotų“, kuomet atsikeli ryte ir pajunti, kad nenori valgyt. Nutariau stebėt kiek tas truks. Dvi dienos buvo įprastai „problematiškos“, po to ramybė iki 10-12d. kuomet iš organizmo skyrėsi daugiau skysčių ir net išmatos ! Tas pat pasikartojo 16d. Atrodo nieko nevalgai, o iš savęs darai to, ko neturėtum daryti ? Pasirodo žarnynas valosi iš savęs, be to jame mikrofauna persitvarko taip, kad ji minta vandeniu ir besivalančio žarnyno nuoplaišomis.

 

  Ką duoda organizmui badavimas. Atrodo tik stresą? Organizmui tai duoda geresnį išsivalymą nuo toksinų, susikaupusių šlakų, padidina imunitetą, padaro jį gyvybingesnį. Badavimas organizmą perjungia į kitą režimą, kuomet jis, negaudamas maisto ieško naujų energijos formų. Jis persijungia į subtilesnes energijas. Organizmą būtina išmokyti susirasti kitokių energijos gavimo būdų. Todėl išmokti tinkamai ir dozuotai badauti yra būtina. Tuomet nebus baimės nei psichikai, nei organizmui, nei pačiai organizmo gerajai mikrofaunai, kad jie žus. Įsisavinus tą patirtį, atsiranda didesnis pasitikėjimas savimi. Aišku jokiu būdu negalima perlenkti „lazdos“. Daryti tai dozuotai ir tyrinėjant savo organizmą. Ypač atidžiai tai reikia daryti merginoms. Kai kurie šaltiniai iš viso nerekomenduoja badauti moterims, tačiau turinčios badavimo patirtį rekomenduoja tai būtinai daryti retkarčiais. Sako, kad suaktyvėja visos organizmo funkcijos. Ir dar. Svarbu tai daryti tik po ovuliacijos. Kiek tai tiesa negaliu pasakyti. Be to organizmas bijo žodžio „badas“, nes tai susiję su stresu, o mikrofaunai su gyvybe. Jei pasakysite sau, kad rytoj badauju, ar nuo šeštadienio badauju, tai organizme gali atsirasti „rajumas“. Jis puls kaupti atsargas. Jei tokia jautri psichika, tai visų pirma geriau tai vadinti tiesiog nevalgymu, ar poilsiu nuo maisto. Visų antra, tai daryti ekspromtu. Atsikėliau ryte, gerai jaučiuosi ir darau nevalgymo dieną.

 

 Fizinis badavimas vienas kaip po toks duoda tik mažą dalelyte tikro badavimo ar pasnikavimo. Tiksis badavimas yra tuomet, kai lygiagrečiai su fiziniu, vyksta ir minčių bei jausmų badavimas. Kuomet vengiama išorinės informacijos, kuri trikdo minčių ramybę, bei audringų jausmų iš išorės. Savotiškas atsiskyrimas nuo pasaulio ir pabuvimas su savimi, su Dievu. Galima malda, meditacijos, savo jausmų, minčių tyrinėjimas. Tik tuomet pasnikas ar badavimas duota gėrį. Vien tik badavimas ir galvojimas apie problemas, piktinimasis kažkuo, galvojimas kaip valgysiu po badavimo ar pan. tik veda į kančią,o ne apsivalymą. Todėl tokio badavimo metu nemaža žmonių dalis prasivalo savo kūną, bet užteršia mintis ir jausmus.  

 

   Atšalus, orams labai gerai tinka  "Chyawanprash" (Čavanprašas) indiškas. Čia gausybė ingridientų, kurie tinka tiek profilaktikai nuo parazitų, tiek atėjus rudeniui ar pavasariui. Truputį aitri, juoda augalinė košė. Būna ir su medumi ir be medaus. 500g. indelio visai šeimai iš 4 asmenų visiškai pakanka. Atidarius laikyti šaldytuve. Naudojimas: ant šaukštelio galo pasemti košės ir laikyti burnoje, arčiau gomurio, kol ištirps. Galima su arbata, mažomis dozėmis vartoti, bet šiuo atveju negalima ant tuščio skrandžio, o ypač padauginti. Beje, jei skrandis problematiškas, tai tinka tik tirpinimo gerklėje būdas.