SAVIPROGRAMAVIMAS DĖL BLOGŲ ĮPROČIŲ
RŪKYMAS
Atsisėdu patogiai, atsipalaiduoju. Atpalaiduoju dešinę ranką jei esu dešinys, ar kairę – jei kairys. Po to atpalaiduoju kitą ranką. Rankos sunkios. Po to apsunksta kairė koja, po to kita koja tampa sunki, atsipalaidavusi. Apsunksta kūnas ir galų gale kaklas ir galva. Panyru į pusiau snaudulį, bet sąmonės siūlas lieka. Geriau visiška tyla nei kokia tai, kad ir ramiausia muzika. Galima užsikimšti ausis, jei tai nesukelia didelio diskomforto.
Įsivaizduok pasekmes po kiek laiko po rūkymo. Prasmirdę rūbai, kambarys, dvokas pabūtus į delną ir bandant užuosti (jei uoslės receptoriai dar ne taip pažeisti), jausmą kai kankina drebulys, nervas dėl noro vėl rūkyti. Visa tai taip bjauru, tokios „mazgotės“ jausmas, tokia smarvė, kad net menkiausias dūmas iš pašalies erzina. Sakyti sau : „tai bjauru, tai smirda, jaučiuosi toks(tokia) priklausoma(s), silpna(s), šlykštus(šlykšti)“, „aš bjauriuosi cigaretėmis, jų dūmais, tuo, jų sukeliami šleikštuliu“, „jau kai užsirūkau jaučiu šleikštulį, mane pykina nuo jų“, „mane pykina nuo kitų žmonių rūkymo“, „tabako dūmų kvapas man bjaurus“. Tai būtina atlikinėti kas dieną 3 – 6 savaites po 15 – 30 min. Galima ir kelis kartus dienoje. Labai gerai jei sąlygos leis tai daryti prieš naktinį miegą ir su ta programa užmigti.
ALKOHOLIZMAS
Alkoholikus aš laikau ir tuos, kurie „saikingai“ išgeria. Tiesiog tai pirmoji alkoholizmo stadija, kuri tokia gali išlikti ilgai, kartais paaštrėdama, peršokdama į kitas stadijas ir vėl sugrįžtant į pirmą. Ir alus ir kiti silpni alkoholiniai gėrimai, kurie yra geriami karts nuo karto ar pastoviai jau yra alkoholizmas, nes tu nuo jų priklausai. Tu be jų neįsivaizduoji bendravimo prie stalo, kompanijoje, prie TV, „gero“ filmo, muzikos ar pan. Tu nenori sau pripažinti, kad esi alkoholikas (alkoholikė), o dar geriau jei tavo psichiką nuo tokios tiesos gina tavo draugai, draugės, „autoritetingi“ asmenys per TV, „medicinos“ darbuotojai ir pan. Žmonės, kurie dažnai siurbčioja vyną ir sako, kad tai sveika, tai ilgina gyvenimą, jau yra netgi antros stadijos alkoholikai, o ką jau kalbėt apie stipresnius alkoholinius gėrimus saikingai vartojančius? Alkoholiko protas ir sąmonė dirba prasčiau, reiškia ir atsakomybė už save ir kitus yra mažesnė ir jausmai palaidesni ir „nelaimingų“ atsitikimų daugiau, „nelaimingų meilių“ daugiau. Tai narkotikas, kurį tam tikros grupuotės leido valstybiniu mastu, nes iš to gauna naudą sau asmeniškai. Čia tik asmeninis verslininkų interesas ir apie naudą valstybei, o tuo labiau žmogui net kalbos nėra. Be to valdžiai narkomanus lengviau valdyti, nes jie nesuvokia savo, kaip vergo padėties, savo tikro gyvenimo. Be to alkoholio vartojimą pateisina patys „užkabinti“ ant to kabliuko ir nenorintys būti tokiais vieninteliai. Tai yra baimė būti prastesniu. Iš tai net didelis agresyvumas kyla.
Įsivaizduok pasekmes, išsiblaivymo jausmą. Savo silpnumą, jausmus, atsiveriančią realybę be apsvaigimo. Pasaulis atrodo toks „skaudus“, pykinantis, „netobulas“. Kur tas malonus proto „rūkas“? Sunku matyti tavo artimųjų smerkiančias akis, baugius vaikus, jų skausmą, gal būt tavo sudarkytą aplinką. Gal būt tavo „netobulą“ gyvenimo aplinką, kuomet pas kaimyno gražu, o pas tave toks biednumas, suirutė, jokių prošvaisčių. Vėl norisi „užsipilt“, pagaliau norisi analogiškų žmonių psichologinės paramos. Gal būt alkoholį tu geri saikingai ir tavyje nėra tiek baimės dėl savo gyvenimo kokybės, „tobulumo“. Bet tu „pavargsti“ nuo gyvenimo kasdienybės, darbo problemų, šeimos, vaikų problemų. Tau atrodo, kad alkoholis atpalaiduoja nuo visų problemų, nutolina jas. Tačiau jos vėl ir vėl čia ir net didesnės. Gyvenimas prabėga, o laimės nėra. Va ir sveikata nekokia ir net dėl to pačio alkoholio saikingo vartojimo. Tu tai suvoki, gal būt net kitiems sakai, bet kas čia klausys seno žmogaus. Kitiems to nereikia, o tau per vėlu. Gal būt tavo kepenys iš prigimties silpnesnės ir tu dar jauname amžiuje priversta(s) „mesti“ alkoholį, bet tai įvyko ne dėl suvokimo, o dėl sveikatos. Tuomet gal būt ieškosi kito narkotinio pakaitalo, kitos priklausomybės.
Prisimink tą pirmą jausmą, kuomet paragavai alkoholio. Ką pajutai ragaudamas? Bjaurumą? Tuomet gerai. O gal tave apgavo įmaišytos sultys, skonikliai? Jei tau iš pirmų paragavimų patiko alkoholio skonis, tai kalti tavo tėvai ir seneliai. Seneliai savo genais perduoda anūkams savo potraukius ir gana stipriai. Savo potraukius perduoda ir tėvai. Mama, nėštumo metu, net silpnus alkoholinius gėrimus ar alų vartodama, jau garantuoja savo vaikui potraukį alkoholiui.
Prisimink pirmus „pavartojimus“ ir pajusk bjaurumą dabar. Jei tokio prisiminimo nėra, tuomet lieka saviprogramavimas. Atsisėsk patogiai, atsipalaiduok. Visą atpalaidavimo procedūrą atliekame taip, kaip ir pirmu atveju. Visos sąlygos analogiškos. Įtikiname save alkoholio nepriimtinumu sau: „Man bjaurus alkoholio skonis, mane jis vimdo“, „mane pykina vien nuo alkoholio kvapo, nuo alaus kvapo“, „ alkoholis griauna mano protą, mano gyvenimą, mano likimą, mano artimųjų gyvenimus“. Ar aš galiu būti atsakingas už savo vaikus, žmoną, vyrą, savo artimus, jei nemoku būti atsakingas už save, už savo silpnybes alkoholiui ir gaminiams iš jo. Ar aš galiu visokiais būdais bandyti įtikinti save, kad alkoholis yra sveika, nes turiu jam silpnybę, nes turintys jam silpnybę „mokslininkai“, „gydytojai“, „autoritetai“ sako, kad sveika gerti alų, vyną ar pan. Ar aš silpnavalis (silpnavalė), kad pasiduodu savo „draugams“ ir einu su jais svaigintis, nes bijau prarasti galimas draugystes. O gal tai apgaulė, o ne draugystė. Gal tai tik bendras nuodyjimasis ir savo silpnybių pateisinimas. Galima sukurti savo žodžius, programas ir geriausiai tai atlikti prieš miegą ir su tuo užmigti. Trukmė: 3-6 savaitės kas dieną po 15-30min. Gali trukti ir ilgiau, bet per tiek laiko jau turi būti rezultatai. Jei po 4 savaičių rezultatų nėra, tai keisti žodžius, juos padaryti labiau reiklius. Svarbu, kad mūsų jausmai (arkliai) pajustų tvirtą proto ranką ir paklustų. Su neišugdytais, neišauklėtais jausmais pradžioje būtinas „bizūno ir meduolio“ metodas.
Išvarykit iš savęs jus ir aplinkinius žalojančias priklausomybes. Jos tai ne jūs ir jos ne jūsų. Gyvenimas be jų atveria akis ir gyvenimą padaro spalvingesnį, įdomesnį, ryškesnį. Jau nekalbant apie atlikusias lėšas, sveikatą, mielas artimų ir vaikų akis.
Yra daugybė savęs perprogramavimo nuo blogų įpročių metodų. Čia pateikiau patį paprasčiausią, gana efektyvų. Pavyzdžiui yra toks metodas kuomet imame negeriančio ir nerūkančio sveiko žmogaus naujausią nuotrauką, atsiklausiame jo ir ramybės būsenoje įsijaučiame į jo nerūkymo, alkoholinių gėrimų negėrimo būseną. Tai geriau atlieka moterys, nes jos labiau jautrios. Po 3-4 savaičių dažnas žmogus nežinia kodėl numeta savo žalingus įpročius. Kartais numeta ir kitas savo problemas. Retas žmogus numeta priklausomybę jau po kelių, gilių tokių seansų, kuomet panyra vos ne į transą su nuotrauka prieš akis. Mano praktikoje tai buvo trys žmonės – dvi moterys ir vyriškis. Švaraus žmogaus nuotrauka išvalo ir perprogramuoja kitą žmogų, jei jis į jo nuotrauką žiūri kaip į gyvą žmogų, juo pasitiki, gerbia, gal net myli kaip kitą Dievo kūrinį, tačiau nesisavina. Svarbu žinoti kiek to žmogaus protas ir jausmai švarūs ir ypač ar jis švarus jūsų priklausomybės atžvilgiu. Svarbu ar tas žmogus neturi savo labai didelių priklausomybių, nes jūs „netyčia“ galite gauti kitą priklausomybę praradę savąją. Bet metodas tikrai efektyvus.