KAIP MOKYTIS ?

Mokykloje niekas nemoko kaip mokytis. Literatūros apie tai kaip reikia mokytis tarsi ir daug, bet ... Apie tai kaip aš išmokau mokytis ir panašiai tai padarė kiti, dabar ir pasidalinsiu.

  Pirmoji patirtis kaip reikia mokytis manyje subrendo baigiant mokyklą prieš egzaminus ir jų metu. Turėjau silpnų vietų, tai surinkau iš to dalyko visas įmanomas žemesnių klasių knygas ir „prisėdau“ prie jų. Atitrūkdavau tiktai pavalgyt. Lauke bendraamžiai žaidė futbolą, važinėjo dviračiais ir t.t., o aš to nemačiau ir negirdėjau, nes kitaip neįmanoma „nugrimzti į dalyką“. Tik „nugrimzdimo“ būdas į tam tikrą discipliną suaktyvina visas psichines ir fizines žmogaus galias. Protas, o ir pats organizmas priversti greitai išspręsti problemą. Daug kartų peržiūrėdamas turimą knygose informaciją, bandydamas rasti ryšius, perrašydamas ir koncentruodamas aš pradėjau rasti tuos ryšius, suprasti ir matyti kas svarbiausia. Tik atrasdamas kas svarbiausia ir ryšius aš galėjau išplėtoti ir visa kita. Iš patirties supratau, kad norint panirti į vieną discipliną būtina „atitolti nuo pasaulio“ bent dviems savaitėms ir „užsidaryti“ su ta disciplina. Lengviausia tai padaryti mokslo atostogų metu ir efektas daug greitesnis. Pavyzdžiui susinešti visas knygas apie matematiką, gal būt papildomas knygas. Dar galima internete ieškoti apie matematiką informacijos. Tačiau apie visas kitas disciplinas ir klajojimą internete, o tuo labiau muziką būtina pamiršti. Turi būti vien tik matematika. Iš pradžių bus sunku. Norėsis viską mesti. Protas prieštaraus, „neras“ tame prasmės, bus ginčas su savimi ir pan. Kūnas norės judėjimo, pabūt lauke. Galima trumpam kūną lauke „pavedžioti“, bet geriau tuo laiku ir ten, kuomet ir kur bendraamžių mažiau ar visai nėra. Valgyti mažiau. Visas dėmesys matematikai. Po trijų dienų ateina pripratimo jausmas. Po 10-12d. persilaužimo jausmas. Jį peržengus toliau viskas vystosi sparčiau ir viskas daug suprantamiau. Kas perėjo 2 savaičių zoną, mokydamasis bet kokios disciplinos „panirimo“ būdu, jau bus savotiškai „savas“ toje disciplinoje. Norint tapti tikrai „savu“ yra būtinas 2 mėn., laikotarpis. Atrodo daug, bet su ta disciplina gyvenime daugiau niekuomet neturėsi bėdų (aišku būtina ja retkarčiais domėtis ir retkarčiais joje turėti patyrimo).

  Antra stipri patirtis, kaip reikia mokytis, man buvo aukštojoje mokykloje, kuomet teko išmokti mokytis visai neįdomia ir migdančią discipliną. Tačiau padėjo pirmoji patirtis, kuomet išmokau atrinkti svarbiausia ir tai užsirašyti. Jei knyga asmeninė, tai ir pabraukti. Jei žinios kompiuteryje, tai nusikopijuoti ir išskirti kita spalva kurios labiau svarbios, o kita spalva kurios mažiau svarbios. Visa kita tik „vandenėlis“, kurį galima pilstyti vienaip ar kitaip. Tuomet neįdomi disciplina man tapo kažkiek įdomi ir joje pradėjau rasti nemažai prieštaravimų. Tada pradėjau suprasti kas tas yra „vandenėlio pilstymas“, kuomet faktai sustatomi patogia autoriams tvarka, pagaliau kai kurie faktai nuslepiami ir interpretuojami autoriams patogiu būdu. Tai dažnai naudojama istorijoje, politikoje, kažkiek ir kituose moksluose. Tiesa, istorija nėra mokslas. Ją rašo ir interpretuoja nugalėtojai. Istorija iš tiesų yra „laiko pėdsakai“, o tuos pėdsakus nugalėtojams galima interpretuoti jiems patogiu būdu. Jei, kai kurių faktų nesugebama nuslėpti, tai iškreipti tiesą padeda „vandenėlio pilstymas“.

  Trečia stipri patirtis buvo tuomet, kuomet nuvykau į Norvegiją. Kalboms nebuvau gabus, bet tuomet buvau „panardintas“ į svetimkalbę terpę, nors kartu gyveno lietuviai. Susirinkau kelias knygas, skirtas išmokti norvegų kalbą, diskus ir sėdau mokytis 4-5val. per dieną. Po kelių savaičių pradėjau ieškoti bendravimo su norvegais. Per 2 mėn. pramokau norvegų kalbos ir nebereikėjo įterpti anglų kalbos žodžių. Nuėjau į specialią mokyklą emigrantams. Ten mano žinias įvertino tarsi pusmetį būčiau mokęsis pas juos. 

  Reikia sąžiningai įsivertinti savo silpnas vietas viename ar kitame moksle. Pasirinkti pačią silpniausią vietą. Panaudoti „panirimo“ metodą šiame moksle ir kas vakarą tam mokslui skirti 2-4val. visą mėnesį. Po mėnesio šiame moksle pasijusi stipri(-us). Kai kurie tėvai samdo savo vaikams korepetitorius, tačiau visų pirma tai kainuoja ne pigiai. Visų antra dauguma korepetitorių dažnai nesuinteresuoti, kad mokiniai taptų savarankiški toje disciplinoje, nes jie neteks pajamų šaltinio. Jie paprasčiausiai padeda suvokti siaurą disciplinos dalį, išnagrinėja, pateikia pavyzdžių, bet neišmoko mokytis. Labai retai teko sutikti tokių korepetitorių, kurie išmoko kaip mokytis tą  discipliną ir tai mokiniui padeda mokytis kitų disciplinų.

  Tikrai norintiems galiu teikti nemokamą konsultaciją kaip mokytis vienos ar kitos disciplinos.