NEVYKĖLIAI

  Labai aktualus klausimas tiek vaikystėje tiek paauglystėje, o ir vėliau. Kas yra nevykėliai iš tiesų ir ką bandoma išvadinti nevykėliais. Dažnai patys nevykėliai, kuriems taip „kaka“ viduje, pradeda vadinti nevykėliais tuos, kurie kitaip nei jie suvokia pasaulį, kurie ruošia savo ateities gyvenimo dirvą, mokosi, domisi įvairiais dalykais, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir t.t.

  Ar galima „vykėliu“ vadinti tą, kuris, kai jam sunku su savo emocijomis ar protu, ima ir vartoja alkoholį, rūko, narkotikus vartoja, eina tyčiotis ar mušti silpnesnį ar panašiai? Tai būtent jis yra nevykėlis, nes griebiasi svaigintis chemija, o ne sprendžia savo problemas protingai, apgalvotai ar pasitardamas. Tai būtent nevykėliai tyčiojasi iš silpnesnio, skriaudžia ir tik tam, kad įtvirtintų savo statusą gaujoje, bandoje, o gal savo emocijose.

  Dažnai tokių tikrų nevykėlių šeimoje nėra meilės, tėvai nesikalba su savo vaikais, nesidomi jų jausmais, pasiekimais. Būtent tikrieji nevykėliai yra skriaudžiami savo brolių, seserų, gal stipresnių kiemo „draugų“ ir po to savo pyktį išlieja ant silpnesnių, o jei tokių neranda, tai svaiginasi alkoholiu, narkotikais. Tik tikri nevykėliai gali iš smalsumo ar tipo „priversti“ rūkyti cigaretes, vartoti narkotikus, alkoholį ir tuo didžiuotis prieš kitus. O AR JIE DAUGIAU KĄ GALI? Kuomet nevykėlis nieko daugiau nebegali, tai belieka būtent smurtas prieš save – kūno lėtas žudymas su rūkalais, svaigalais ir pan., arba agresija prieš silpnesnius. Beje agresija gali būti ne tik fizinė, bet ir psichinė, moralinė ir tai dažniausiai būdinga mergaitėms. Tik nevykėlės mergaitės griebiasi apkalbų, suokalbių ir tam panaudoja dvasiškai silpnas mergaites, o ir berniukus. Tokie „panaudotini“ berniukai pasiduoda manipuliatorių apžavams vien dėl to, kad juose tikrai mažai vyriškumo. Gal būt tėtis mažai išmokė vyriškumo, o gal jis tik su mama gyvena. Aišku viena, kad tokie berniukai tai arba nevykėliai, arba pretendentai į nevykėlius.

  Tu esi nevykėlė ar nevykėlis, jei visur „velkiesi“ paskui drauges, ar draugus. Nesvarbu ar ten tikrai tau įdomu, ar tai „blogas“ vakarėlis ir gal būt net pavojingas. Daug tokių nevykėlių po to stoja mokytis į aukštąsias mokyklas, kitokias mokyklas, ar kelionėn į užsienius kartu su savo draugėmis ar draugais. Daug tokių teko sutikti ne tik Universitetuose, Institutuose, toje pačioje Norvegijoje ir Anglijoje. Jie ir ten laikosi įsikibę savo „draugių“ ar draugų, kurie jau seniai susirado kitus draugus, naudingus draugus, o tu tampi vis nereikalingesnė, ar nereikalingesnis. Dažnai tokie nevykėliai pamato, kad ten kur įstojo mokytis visai ne jo ar ne jos – nepatinka, nuobodu. Tuomet pradeda ne studijuoti, o studentauti – tai yra ne mokytis, o maloniai leisti laiką įvairiuose kompanijose (dažniausiai tokių pat nevykėlių). Kas dar bando prievarta mokytis, po mokslų sėdi sukandę dantis nemėgstamuose darbuose, daro tuos darbus atmestinai. Tuomet ir turime niekam tikusius medikus, mokytojus, inžinierius ir t.t. Jau suaugę, o vis dar su nevykėlių kompleksu, vis dar bando kažkur prisitaikyti, kažkam įtikti, kažką apkalbėti, pažeminti. Tik BŪTENT TOKIE SUAUGUSIEJI NEVYKĖLIAI IR GALI VARTOTI ALKOHOLĮ, RŪKALUS, NARKOTIKUS ir t.t. ir vaidinti „vykėlius“. Beje apsirijėliai ir perdėtų malonumų mėgėjai taip pat pretenduoja į nevykėlius, nes jie nesugeba save kitaip realizuoti. 

  Dabar klausimas: ar tu pretenduoji į tokius nevykėlius? O gal tu jau kažkiek esi tokiu? Gal tu jau lėtai žudai savo kūną rūkalais, alkoholiu, narkotikais? Gal tu jau lėtai žudai savo jausmus apkalbomis, patyčiomis kitų atžvilgiu. Gal tu pagauta ar pagautas pop „dievaičių“ ir tavo protas aptemęs nepilnavertiškumu? Žmogus gimsta ir miršta vienas ir tai sunkiausios žmogaus patikrinimo akimirkos. Gimimo akimirka, tai kūno patikrinimas. Mirties akimirka tai sielos patikrinimo akimirka. Gyvenimas tai dvasios augimo ir dvasios kasdieninio tikrinimo laikotarpis. Kiek tu stiprini savo dvasią ir kiek atlaikai patikrinimo akimirkas iš savo artimųjų, draugų, visuomenės, tokia tavo ir branda, tiek tu ir vykęs ar vykusi. Kaip stiprinti savo dvasią yra daug nuorodų ir svarbu nepaklysti, o jei suklydai, tai keltis ir vėl eiti. Tai kaip maž vaikučio mokymasis vaikščioti. Galima daug kartų kristi bet verkšlenti nereikia, net jei ir labai skauda. Tiesiog vėl ir vėl bandai kilti ir eiti. Net jei tave apgavo atrodo artimi žmonės, net jei aplinkinė situacija „baisi“, tu kyli ir vėl eini, darai savo, kuri save. Atmink, kad kas dieną tu kuri save naujai. Vakarykštis tu liko vakar dienoje, o šiandiena naujas tu, su kitu suvokimu, stipresnis nei vakar. Net jei tu kažką apgavai, negerai pasielgei, tai šiandiena tu atsiprašei, suvokei blogą savo poelgį, pasižadėjai to daugiau nebedaryti (visų pirma sau pasižadėjai) ir tuo esi stipri (stiprus). Būtent nesugebėjimas sau pripažinti savo klaidas ir yra nevykėlio kelias, kuris kažkokiais išoriniais būdais siekia vaidinti „vykusį“, arba slopinti savo nevykėliškumą rūkalais, alkoholiu, agresija prieš kitus.

  Agresija yra vienas iš nevykėliškumo pasireiškimų. Kuomet žmogus, ar žmonių grupė (pagaliau ir valstybės) nesugeba išreikšti save per darbus, per kūrybą, tuomet belieka agresija prieš kitus, atimant iš jų materialius daiktus, pinigus, užgrobiant jų žemes. Labai pavojinga ir tau, kuomet nevykėliai „valdo“ tą teritoriją, kurioje tu gyveni, kurioje tu pažįsti pasaulį. Jie įtakos tavo pasaulio suvokimą, įtrauks į gaujas, išnaudos tavo jausmus, protą, tavo kūną ir pavers nevykėliu, tokiu kaip jie. Venk tokių nevykėlių kompanijų. Kartais net ir gana gerose kompanijose pasirodžius keliems, agresyviems nevykėliams, ta grupė tampa negera, nes grupėje neatsirado tvirtų valia asmenų, kurie aiškiai išreikštų savo nuomonę. Kad ir gera kompanija, bet ji neverta egzistuoti, jei ją sudaro silpnos asmenybės. Būtent į tokią ir „užklysta“ agresyvūs nevykėliai, kurie arba suardo tokią kompaniją, arba padaro savo „vergų“ grupuote, gauja.

  Gudrūs nevykėliai gali gerai gyventi tik kvailų nevykėlių dėka. Gudrūs nevykėliai tokioje grupuotėje atrodo gana vykusiai, su statusu, su valia, su stipria „aura“. Iš tiesų tai tik tų, aplinkinių silpnavalių nevykėlių dėka jie taip ir atrodo. 

  Norint save išugdyti stipria, stipriu labai reikalingi mylintys tave tėtis ir mama, artimieji. Jei to trūksta, galima kažkiek pasimokyti iš knygų, bet labai svarbu tuomet gyvenime rasti tvirtų ir dažnai vyresnio amžiaus asmenybių, arba net visai pašalinių žmonių, su kuriais galima pasitarti dėl visko, nebijant, kad kas sužinos. Gal būt savo aplinkoje rasi kitų šeimų, kuriuose matai tinkamesnį gyvenimo pavyzdį nei savo šeimoje. Tuomet mokykis iš jų, semkis gyvo pavyzdžio. Nei materija, nei santykiai tarp žmonių pasaulyje nėra idealus, pastoviai tvirti savaime. Visa tai kažkas palaiko, atkuria, keičiasi į naujas formas. Todėl net kažkokio žmogaus ar žmonių grupės elgesio, gyvenimo būdo geras, sektinas pavyzdys negali būti absoliutus, sudievintas, sureikšmintas. Jei „prilipsi“ prie tokio pavyzdžio, tai gali atsitikti, kad jis „išduos“, apgaus ir tu nekęsi visa tai, ką gero tas pavyzdys, ar tie žmonės tau davė iki to momento, kuomet jie tapo tau negeru pavyzdžiu, pavedė tave. Idealizavus santykius, žmones, daiktus ir t.t. pasireikš toks Gamtos dėsnis – idealo sugriovimo dėsnis. Toks dėsnis realiai egzistuoja ir jis reikalingas tam, kad mes savarankiškai save ugdytume, būtume savarankiškais kūrėjais, o ne amžini kažkieno tai kopijuotojai, su pastoviu nepilnavertiškumo kompleksu. Idealo sugriovimo dėsnis neleidžia mums tapti „vampyrais“, siurbiančiais tik kitų žmonių laiką, patirtis ir nieko nesukuriantys patys. Mums nebūtina iš karto, tuoj pat sukurti kažką idealaus. Tiesiog bandome ir bandome vis iš naujo ir vis geriau ir gražiau mums tai pavyksta. Tai nuostabus Gamtos dėsnis, kuris padeda mums tapti kūrėjais, visų pirma savęs kūrėjais.

  Ieškok patarimų ir patarėjų aplink save arba toliau. Ieškok tokių, kuriems galėtum užduoti, kad ir kvailiausius, intymiausius klausimus ir jie neišduos. Dažnai tai gerokai vyresni žmonės ir ne iš tavo rato, kurie nesuinteresuoti tave valdyti ar naudotis. Galima skambinti ir į Jaunimo liniją, kurios telefoną rasi internete, tik ten sėdi įvairių amžių ir supratimų žmonės, todėl, kol surasi tinkamą patarimą, teks ne vieną kartą skambinti ir kalbėti, ne vieną kartą nusivilti, kol rasi tikrus atsakymus. Savo gyvenime gal būt sutiksi nesuinteresuotų suaugusių, kurie tikrai daug gero tau patars ir išmokys – naudokis tuo laiku produktyviai, įsisąvink tas žinias, gebėjimus kuriuos tau davė galimybė, gal nedaug su tuo žmogumi turi laiko. Gal suklysi dėl žmogaus, tai kilk iš savo paklydimo ir vėl nebijok ieškoti. Beje kontaktuose rasi ir mano telefono numerį. Gal ir sunku bus prisiskambint, bet bandyk, rašyk žinutes, rašyk į elektroninį paštą. Bandysim kartu rasti kažkokius tai atsakymus, o gal nuveiksim ir kažkokius tai darbus. Gyvenimas tai menas.