… TEN KUR DU AR TRYS SUSIRINKS…

 Teko girdėti tokį pasakymą, ar skaityti tokį užrašą? Manau, kad religingiems jis visiems žinomas. Tai ištrauka iš knygos Biblija vadinamos. Knygoje surinkta įvairių, tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų, tiesų bei apgaulių. Va šis, aukščiau paminėtas pasakymas, turi mintyje, kad jei keli religingi žmonės susirinko, galvoja apie tą patį, atlieka įprastus ritualus, kalba apie „gerai žinomą dievą“ ir mini citatas iš Biblijos, bei meldžiasi tomis pat maldomis, tuomet tarp jų atsiranda dievas. Iš esmės tai gerai žinomas reiškinys tiems, kas užsiima energoinformacinėmis struktūromis.

 Smegenys, o ir visa žmogaus nervų sistema sukuria aplink save tam tikrus elektromagnetinio lauko svyravimus. Kažkas panašaus į radijo bangas. Kuo žmogaus kūnas sveikesnis, kuo jis emocionalesnis ir kuo labiau gali atsiriboti nuo aplinkos ir susitelkti į vieną mintį, tuo ta mintis daugiau įgyja energijos ir gali būti transliuojama į erdvę galingu impulsu. Kitų žmonių organizmai, kaip imtuvai gali tą priimti ir „interpretuoti“ priklausomai nuo jų sveikatos, pasaulėžiūros ir panašiai. Jei susirenka keli ar daugiau žmonių, kurie mąsto apie susitartą mintį, atlieka panašius veiksmus, gal net garsinius, su judesiais, įneša į veiksmą savo stiprias emocijas, tuomet jų įtaka į aplinką gerokai stipresnė. Tai tarsi rezonanso procesas, kuris daug kartų sustiprina keliolikos žmonių vieningą mintį-jausmą. Iš čia ir pasakymas, kad jei susirenka keliolika žmonių, tuomet jie tampa tarsi keliolika atomų, orientuotų viena kryptimi, o tai jau magnetas (kaip palyginimas). Pavyzdžiui jei koks šimtas žmonių susirinks į vieną miestą ir vieningai mąstys apie neapykantą, žudynes į tai įneš savo emocijas, tuomet tame miestelyje tikrai įvyks priešįstatymiški veiksmai, jautresni žmonės, „nuskriausti“ gyvenimo pradės galvoti apie savižudybes ir panašiai. Ir atvirkščiai, jei tas šimtas žmonių mąstys apie gėrį, šviesų gyvenimą, meilę vienas kitam, tarpusavio pagalbą, tuomet tame mieste bus daugiau ramybės, atidumo vienas kitam, savitarpio pagalbos ir panašiai. Tik bėda tame, kad teigiamas veiksmas būtų tolygus neigiamam, prireiks ne šimto, o mažiausiai keliolika kartų daugiau. Kodėl? Todėl, kad Gamta akla, reikli, godi, negailestinga, o mūsų kūnai ir socialinė aplinka yra gerokai paveiki Gamtos dėsnių. Griovimas vyksta greičiau nei kūryba. Todėl pavyzdžiui gamtoje sužeistas, ar liga apsikrėtęs gyvūnas, Gamtos dėsnių geriau atiduodamas suvartoti kitiems gyvūnams ar gyviams, nei skubama jį gydyti. Va todėl gydytojui, gyduoliui, ekstrasensui yra daug sunkiau ir sudėtingiau, nei sužeidžiančiam ar žudančiam.

 Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus dalykus, galima daryti išvadą – būtina, kad kuo daugiau žmonių suvoktų bendrumą, tarpusavio tamprų ryšį ir siektų tai išlaikyti ir didinti tą ryšį. Tik kartu galima būti labiau laimingiems. Iš čia kyla dilema, o ką daryti su susireikšminusiais, siekiančiais laimės tik sau, tik savo vaikams? Tuo labiau jei tie susireikšminę siekia kitus valdyti, ar yra alkoholikai, narkomanai? Pagaliau ką daryti su protiškai neįgaliais? Pagal gamtos dėsnius, neįgalius kūdikius, vaikus būtina „atiduoti“ Gamtai. Ir tai visai ne žiauru. Tai gailestingumo gestas jų sieloms, įkalintoms neįgaliame kūne ir tėvams, kurie skirs daugiau dėmesio sveikiems vaikams. Alkoholikus ir narkomanus atskirti nuo visuomenės nesuteikiant jiems galimybės toje visuomenėje komfortiškai egzistuoti. Tai yra ne tik darbas ir uždarbis. Visų pirma tai izoliacija nuo šeimos. Merginos ir moterys neturi būti gailestingos vyrams su tokiomis ydomis. Deja tas gailestingumas dažniausiai kyla iš fiziologinio poreikio turėti vyrą, kad ir tokį. Todėl kyla būtinumas suteikti galimybę šeimoms, kuriose gali būti keletą moterų ir vyras, kuris bus normalus. Toks vyras, kuris yra be save naikinančių ydų, pakankamai veiklus, sveikas bus tinkamas vyras moterims ir tėvas vaikams. Tokiu būdu linkę į ydas vyrai, turės save tinkamai išauklėti, kad būtų patrauklūs moterims, nes moterų bus mažai. Jos tiesiog laiku ir būriu pasirinks patraukliausius vyrus. Aišku čia kyla ne tik teigiamos pasekmės, kur kelios moterys šeimoje pasidalins darbus, vaikų auklėjimą, buitį ir taip šeimai bus lengviau išgyventi. Čia iškils ir galimas moterų tarpusavio pavydas ar konkurencija, kylanti iš pačios Gamtos dėsnių. Kokia tuomet bus situacija šeimoje, jau priklausys nuo vyro valios. Taip vyrai turės daugiau progų ugdyti savo vyriškumą, o ne būti šiuolaikiniais vyrais, kaip „mazgotės“ moterų rankose, poreikiuose.

 Energoinformacinį programavimą kuo puikiausiai senai taiko visi religiniai judėjimai, sektos, valdžios atstovai. Pavyzdžiui Biblijoje užprogramuota žmonijos apokalipsė, kur žmonija turi būti Dievo sunaikinta. Koks čia dievas, jei savo kūrinius, savo vaikus sunaikina? Greičiau tai pasinaudojęs žmonėmis, kaip įrankiais ar maistu „vampyras“, po to išmetanti nereikalingus daiktus ar atliekas. Apokalipsė, tai kaip baimės programa, kurioje turi gyventi ir bijoti religijos „avelės“. Kad labiau bijotų, tai pasikabino žmogų ant kryžiaus, nusipaišė baisuoklį-velnią, darantį tik blogį žmonėms. Pradžioje religijos skleidimo tiesiog žudė tūkstančiais nepasidavusių tai programai, o jų vaikus perprogramuodavo vienuolynuose, arba atidavę į religingas šeimas. Dabar daugybė tokių zombių-palikuonių vaikšto gatvėmis ir nesupranta, kad jie ne laisvi vidumi, siela žmonės, o religijos zombiai. Ir tai nepriklauso ar žmogus geras, blogas ar šiaip vidutinis.

 Masinį žmonių programavimą ištobulino panaudodami raštus, o ypač po gebėjimo spausdinti knygas. Tai ne tik ir ne tiek religinės knygos. Tai tam tikri knygų žanrai, kurie nuveda žmones nuo realybės, kaip ir religinės knygos. Pasakos, kaip ir fantastika aišku ugdo vaizduotę, tačiau jei ten įdėta tam tikra informacija, pavyzdžiui knygos apie apokalipsę, ar vaikščiojančius gyvus zombius, nukreipia gausybės žmonių minčių ir jausmų energiją tam tikra kryptimi. Žmonės skaito, išgyvena ir nepastebi, kad patys, kaip magnetai kuria aplink save tą apokaliptinį pasaulį ir patys tampa tie vaikščiojantys zombiai. Skaitydami ir išgyvendami jausmais, žmonės tarsi sutinka su tokiu pasauliu, gal net juo žavisi ir suteikia galimybę tam realizuotis. Tik griežtas, visų pirma asmeninis nesutikimas su tokiu, apokaliptiniu pasauliu, gali sustabdyti ar net visai sugriauti apokaliptinio pasaulio realizaciją. Prisiminkime, kad sugriovimui reikia mažiau energijos, laiko ir žmonių, negu kūrimui. Todėl, esant bet kokioms galimybėms, garsiai išreiškite į erdvę apie asmeninį nesutikimą su apokaliptiniu pasauliu. Ypač tai aiškinkite apie tai negalvojantiems, bet besižavintiems tokiais filmais, knygomis, videožaidimais ir panašiai. Nesižavėkite ir jausmingai neįsitraukite jausmais ir mintimis apie „spėjamas“ katastrofas, masinius žmonių naikinimus, masines epidemijas ir panašiai. Įsitraukdami tik sustiprinsite jų realizavimą. Išgirdę apie tokią skleidžiamą informaciją, jei ji įvyko, tiesiog priimkite kaip faktą, bet be jausmų atidavimo. Įvyko ir įvyko, kad ir tikrai negerai. Tiesiog link įvykio galite pasiūsti ramybės, susitaikymo jausmą ir pamiršti. Grįžimas prie blogo įvykio, tik sustiprina galimų panašių įvykių pasikartojimą. Pavyzdžiui gal pastebėjote, kad jei kažkur sudegė namas, tai tikėtina, jog greitu laiku vėl kažkur šalia bus gaisras. Tiesiog tam tikras kiekis jautrių žmonių tame rajone sureagavo, va ir pas juos atsikartojo gaisras. Tai vienas iš pavyzdžių, o tokių pavyzdžių gyvenime asmeniškai teko stebėti daugybę kartų.

 Apie gydymus, susijusius su tam tikro kiekio žmonių nusiteikimu. Pavyzdžiui paimkime, kad ir bet kokią sektą, jogos būrelį ar šiaip religinę bendruomenę, kur visi atlieka panašius veiksmus, ritualus, maldas ir dažniausiai laukia stebuklo ir visų pirma sau. Susikuria tam tikra laukimo erdvė ir jei dauguma joje atsiranda nusiteikusių atiduoti savo jausmus „į bendrą katilą“, tuomet toje erdvėje gali įvykti tie vadinami stebuklai, kurie paprastai būna susieti su kažkuriuo iš esamų žmonių pasveikimu nuo ilgai kankinusios ligos. Kaip minėjau, tai visiškai nepriklauso nuo religinės pakraipos, tai gali būti tiesiog visiški ateistai, tiesiog užsiimantys joga, tam tikrais fiziniais, kvėpavimo pratimais ar panašiai. Tie žmonės aplink save, savo būsena, sukuria tam tikrą energoinformacinį lauką, kuriame ir vyksta tie „stebuklingi“ pasveikimai. Tos žinios buvo žinomos ir gilioje senovėje, bet religija tai privatizavo, o žinančius žynius naikino. Religijai reikėjo šito instrumento, savo išgalvotam dievui įteisinti, tipo, kad jis veikia, kad tai Jis daro stebuklus ir viskas Jo valioje. Nesutinki, tuomet būsi įtakojamas visokiais būdais ir net labai „nepatraukliais“ būdais. Mes patys esame savotiški dievai, tik pavieniui, kaip maži atomai. Susibūrę tampame magnetu, kuris jau gali keisti realybę. Nesuvokiančius ar negalinčius suvokti, kai kurie gebantys įtikinti ir geri oratoriai šviesuoliai, tiesiog gano kaip avis, moko, skleidžia žinias. Tai taip pat būdas, kuris veda tik į gėrį, nes visų pirma nėra prievartinis. Pagrindinė Visatos vertybė yra laisva valia.