APIE MANE » STRAIPSNIAI
APIE DIEVĄ ...

APIE DIEVĄ…

 

  Šį straipsnį norisi pavadinti tiesiog pasvarstymu apie Kūrėją, kurį galima vadinti ir visiems suprantamu arba jų suvokimui priimtinu pavadinimu, tokiu kaip Dievas. Bent jau mano gyvenime, tai tas suvokimas vis keičiasi, tarsi įgauna „naujų atspalvių“, bet nieko kardinalaus nevyko iki šiol, kol...

 

  Kol iš savo „varpinės“ neišgirdau kitos „varpinės“ skambesį šia tema. Aišku tam padarė įtaka ir mano paties noras pasigilinti šioje temoje. Mano paties suvokimui ilgą laiką pakako Dievo, kaip Visatos Kūrėjo suvokimo, kažkiek ir pajautos. Klausydavausi ir kas skamba ir kitose „varpinėse“, o ypač didelėse. Pavyzdžiui iš vienos sklinda bom bom bom liūliuojantis garsas – niekuo nesirūpinkite, Dievas viskuo pasirūpino, viskas bus gerai. Kai kurie žmonės ta tema save guodžia, kad „Dievas davė dantis, tai ir duos maisto“. Tokiems man buvo tik vienas atsakymas – „o jei pamesit dantis, arba kas išmuš, tai reiškia Dievas nebeduos maisto“? Kitoje „varpinėje“ girdžiu isterišką dindziliavimą klankiklankiklanki... , - „bus pasaulio pabaiga, nusidėjėliai kentės pragare, velnias juos kankins, jauskitės kalti prieš Dievą, jūs Dievo vergai ir turite jam nuolankiai tarnauti“. Ir iš įvairių „varpinių“ vienas per kitą rungdamiesi kas garsiau bim bam klin klan dzin dzan – „mūsų Dievas tikras“, „mūsų tikresnis“, „mūsų pats tikriausias“, „tik su mūsų Dievu jūs būsite išgelbėti, o su kitu eisit pragaran“ ir t.t. Pirmiausiai „maklinėjau“ po įvairias krikščionybės apraiškas, po to induizmas ir musulmonai; Gamtos tikėjimo, kuri remiasi senovės tikėjimo pagrindais. Man susiklostė tokia pajauta, kad yra Kūrėjas, kuris reiškiasi tiek per ne fizinį tiek per fizinį pasaulius. Jis turi savo įstatymus, kurie reiškiasi mūsų pasaulyje ir per tuos pačius, mums fiziškai suprantamus fizikos, chemijos dėsnius, kurie reiškiasi gamtoje. Todėl Gamtos tikėjimas tarsi arčiausias ir suprantamiausias. Man nebuvo suprantamas pasakomis paremtas krikščionių tikėjimas. Bibliją perskaičius susidarė dvilypis suvokimas. Tarsi ten būtų tam tikrų, dažnai „užšifruotų“ žinių, bet tuo pačiu ir kažkokių tai žmogiškų santykių „makliavonių“, žydų išskirtinumo iškėlimas, kad jiems bus visos žemės, visi karaliai paklus jei klausys tie žydai savo dievuko. O daugiausiai pinigo žydai gali „užkalti“ ne doru darbu, o skolindami už procentus kitatikiams, ne žydams. Beje po 1991m. krizės Lietuvoje, iš lietuvių atvykėlių nuo JAV krantų pastoviai pradėjau girdėti – „pinigas daro pinigą“. Na ir Lietuvoje prasidėjo atviras plėšikavimas ir spekuliavimas (tipo verslininkystė). Nuoroda į bankininkus. Beje ištisai tie žydai savo dukteris, o kartais ir žmonas pakiša karaliams į kurių žemes jie atsikrausto ir taip įgyja privilegijų ar net karalystes. Įvairiose karalystėse jie įsitvirtina į aukštus postus „įkišdami“ savus žmones, iš kurių žinodavo apie visus karalių planus ir net manipuliuodavo jais. Ir apie tai rašoma Biblijoje. O apie normalų bendravimą su svetimtaučiais net nėra – juos geriau sunaikinti, kaip ir jų vaikus ??? Opa čia man buvo supratimo šokas. Reikėjo laiko, norint suvokti, kad Biblijoje yra pridėta daug „šiukšlių“, daug iškraipymų, pakeitimų, nors bet koks šio tikėjimo fanatikas dievagosis, kad tikrai jokių pataisymų negali būti, nes jis pats stovėjo su žvake šalia, kai tos knygos buvo perrašomos, kopijuojamos.

 

 

  Dar keisčiau skambėjo toks bandymas įtikinti, kad Dievas, sukūręs Adomą ir Ievą, bei paleidęs „ganytis“ po Rojų, uždraudė „valgyti“ vaisius nuo žinių medžio??? O jūs man pasakykite koks savo vaiko tėvas nenorės, kad jo vaikas turėtų žinių, būtų protingas? Reiškia tam Dievui tai nebuvo jo vaikai, o tiko durneliai Adomas su Ieva, tik kažkokios lėlės? Ir štai Adomas su Ieva, nusiskina vaisių nuo žinių medžio ir tampa Žinančiais. Man tai čia viskas tvarkoje. Bet koks kūrinys, jei jis gyvas, tai turi tobulėti. Bet va kažko išsigando Dievas, kad Adomas tapo visa žinantis, suvokiantis kas aplink vyksta (tipo nebedurnas) ir neduok tu ... dar tas Adomas nusiskins vaisių nuo Nemirtingumo medžio ir taps nemirtingas, kaip vienas iš Jų. Reiškia tų Dievų ten buvo daugiau? Išvarė Dievas (o pagal mane tų Dievų, ten buvusių kažkokia tai taryba) abu iš Rojaus ir net sargybinius pastatė prie vartų. Ot Dievo baimė kokia? Ir iš kur tai? Beje labiau tai Ievą nubaudė už jos rūpestį savo vyru, nes pasakė, kad ta gimdys skausmuose. Na tiesiog nelogika ant nelogikos. O gal tai konkreti kažkieno tai istorija? Na, o tas faktas, kad Adomas su Ieva susilaukė sūnų, kurie sau žmonų rado ir Žemėje? Opa. Reiškia Žemėje jau kažkas gyveno ir Adomo, bei Ievos palikuonys susigiminiavo su vietiniais. Kadangi Adomas su Ieva buvo valgę vaisių nuo Žinių medžio, tai jie apie viską žinojo ir vietiniams jie buvo Dievai. Matyt jų palikuonys su laiku tapo valdovais, karaliais ir pan. Visa buvo taip painu ir gana ilgam tas problemas palikau praeityje, kol iš vienos „varpinės“ neišgirdau labai jau rezonuojantį su mano „varpine“ skambesį. Įsiklausiau  ir radau tam tikrų atsakymų  net į tuos klausimus į kuriuos ar neturėjau laiko ar patingėjau gilintis.

 

  Tačiau prieš tai, dar viena mano patirtis dėl religijų. Iki 1999m. vasaros dar kaip reikiant nesuvokiau kiek stipriai žmogaus sąmonę, per pasąmonę laiko religijos. Tuo metu jau žinojau apie agregorus, kuriuos sukuria patys žmonės savo mintimis ir jausmais. Kuo daugiau žmonių mąsto apie tą patį, jaučia panašiai, daro panašias apeigas, ritualus, tuo stipresnis tos veiklos agregoras (energoinformacinė struktūra) formuojasi. Per tą energoinformacinę struktūrą žmonės kažkiek tai gauna paramos, informacijos. Tačiau kai pasigilinau, tai daugiau žmonės duoda nei gauna. Ir tai panašu į loteriją, kur įneši daugiau ir net daug daugiau, bet gauni dažniausiai ne tu, o vienetai, dešimtys, šimtai. Jie tai pasakoja kaip apie su jais nutikusius stebuklus. Bet koks agregoras linkęs augti, todėl jis iš principo negali duoti daugiau nei gauna. Tiesiog vieni agregorai atiduoda savo donorams 5, kiti 20, o dar kiti 70% procentų nuo sau gautos energijos. Analogiškai elgiasi ir tuos agregorus aptarnaujantys žmonės, kurie nuo žmonių-donorų paima daugiau ar mažiau materialinio turto. Jie net sukuria įstatymus ar paskleidžia mitus, kad va tiek ir tiek pinigėlių privalu užmokėti. Patiems agregorams pinigėlių nereikia. Pinigėlių reikia jų fiziniams tarnams. Šiuo atveju tai kunigams ir visam būriui to klano atstovų.  Tai va. 1999m. vasarą teko nuvykti į Indiją pas Satja Sai Baba. Prieš tai skaičiau kažkiek knygų ir dažnai rasdavau jo pasisakymuose, kad jis yra Mokytojas, kuris padeda kiekviename uždegti vidinės Meilės liepsnelę. Ją kiekvienas gali parsivežti namo ir dalintis tuo su kitais žmonėmis ir nuo religijos tai nepriklauso. Ten netgi religijų namai pastatyti, kur išreikštos skirtingų religijų „istorijos“ (pasakos). Tačiau dauguma žmonių kažkodėl pradeda dievinti Satja Sai Baba, nors jis save pristato kaip Mokytoją, o ne dievą. Stebėjau lietuvius, o ypač lietuves moteris, kurios blaškėsi tarp dviejų religijų – katalikybės ir induizmo. Su laiku kažkodėl pasilikdavo prie vienos iš jų. Man taip pat iš pasąmonės išlindo katalikybė, o aplinkui besireiškiantis induizmas įtakojo savaip. Ypač tas poveikis buvo dėl „besimetančių“ į induizmą lietuvių. Tuomet manasis „aš“, atsitolino ir stebėjo tų dviejų religijų peštynes. Tuomet pajutau, kas yra tos religijos ir kaip jos, net pasąmoniniame lygyje pavergia žmogų ir reikalauja kovoti už jas. Va dėl ko tiek žmonių mirė už religijas (ne už Dievą, nes Dievas niekuomet nereikalauja savo vaikų mirti už jį, žudant kitus Jo vaikus), atidavė savo turtus toms religijoms, atidavė savo vaikus, tarnauti toms religijoms. Aišku Lietuvoje mane dar bandė pririšti religijos, bet  aš jau turėjau vidinę patirtį ir įvairiuose religinėse apeigose sudalyvaudavau tik dėl artimųjų, draugų, pažįstamų psichologinio komforto. Aš jų nepakeisiu, nepakeisiu ir jų suvokimo apie religijas, neįrodysiu, kad Dievas ir religija, tai tiek skirtingi dalykai, kad nėra su kuo net sulyginti.

  Iškilo mintyse toks juokingas prisiminimas, kuomet 2005-2007m. gyvenant Anglijoje (daugiausiai Londone), buvau kelis kartus Londono lietuvių bažnyčioje. Vieną kart radau ją sausakimšą, kitą kart joje buvo remontas ir apeigos vykdavo mažojoje salėje. Tuo metu tebuvo apie dešimt žmonių, vietinis kunigas ir du atvykėliai iš Lietuvos. Na vos valdžiau juoką. Įsivaizduokit vaizdelį, kuomet lieknas dėdukas, vietinis kunigas, sutartinai lankstosi ir žegnojasi su dviem rubuiliais, gerokai tuktelėjusiais kunigais iš Lietuvos. Visas apeigas jie atliko kaip artistai, mechaniškai, be jokio tikėjimo akyse. Tuomet iš arti pamačiau ant kiek tai „cirkas“ ir jo „klounai“. Šlykštu.

Religija veda į dvasios mirtį, o Dievas į gyvenimą. Kodėl? Todėl, kad religija reikalauja atsiriboti nuo pasaulio, būti klusnia religijos avele, nešti religijai savo, sunkiu darbu uždirbtus turtus. Be religijos nepalaidosi savo artimųjų ir be jos negalėsi įvesti į pasaulį savo vaikų jų nepakrikštijęs, nes artimieji, aplinkiniai (kaip užprogramuoti tų religijų robotai) pasmerks. Būsi smerkiamas, jei nedalyvauji religinėse apeigose, nevedi į tas apeigas (užprogramuoti) savo vaikus. Pažvelkit iš šalies ir pamatysite kokia tai nelaisvė. Dievas savo vaikams ( jei tikrai būtent TAS DIEVAS) tikrai nelaisvės ar vergijos nenori. Būtent todėl Jis jiems suteikė laisvą valią, laisvą valią net klysti ir labai klysti, kad Jo vaikai savarankiškai suvoktų kur tiesa, o kur melas. Reiškia bet kokia religija suinteresuotas Dievas, nėra tas mūsų Tėvas, nėra mūsų Dievas. Tai svetima mums esybė. Kas tai, kur tai, kaip tai veikia yra gana platus klausimas, reikalaujantis daug žinių, suvokimo, pajautos. Svarbiausia tai suvokti kas tave, mane myli, o kas išnaudoja ir nedalyvauti tame išnaudojime.

 

  Dabar apie tai, kas suskambo iš vienos „varpinės“, kurioje skambino tokia Valentina Kogut. Labai artimų sau žinių ir suvokimų radau pas ją. Kiek ten tiesos spręsti tik jums, jūsų pajautai. Man tai padėjo giliau pažvelgti į Bibliją, kuri va dabar guli šalia manęs, su visais savo 2360 puslapių. Tai tik viena iš jų, kurias teko studijuoti. Nereikia nuvertinti šios knygos, bet ir nereikia jos sureikšminti. Bendrais bruožais būtų taip. Biblija, visų pirma tai tik dalis istorijos apie Adomą ir Ievą, o aplamai tai knyga apie Dievo įstatymus žmogui, jo kūriniui. Tai daugiau ne istorinė knyga, o knyga apie dvasinius, nematerialius dalykus, kurie dažnai pateikiami perkeltine, aplinkine, užšifruota prasme tam, kad kiek galima mažiau iškraipymų padarytų niekadėjai perrašinėtojai ir klastotojai – nesupras esmės ir mechaniškai perrašys, o jei supras, tai gali pakeisti, iškraipyti. Mažiausiai iškraipyta Biblijos dalis yra Naujasis testamentas, kuomet į Žemę buvo atėjusi Dieviška energoinformacinė struktūra pasireiškusi per Jėzų Kristų. Pagal Valentiną Kogut, Kristaus buvimo esmė čia, buvo „pataisyti“ iškraipytas Senajame testamente žinias, duoti naujos informacijos, sujudinti žmonijos protus ir jausmus iš religinio liūno ir svarbiausia – susieti save su Žmonija per „mirtį“ ant kryžiaus. Tai nebuvo mirtis už žmonių nuodėmes, ką bando įpiršti religija. Už svetimas nuodėmes niekas svetimas neturi mirti. Kiekvienas už jas atsako pats ir jų palikuonys. Svarbiausia tai ne pati nuodėmė, o suvokimas, kad padarei negerai ir pasižadi sau daugiau taip nesielgti ir nekartoji tų klaidų. Beje tas Judas iš Biblijos. Man kažkaip „pjovėsi“ suvokimas apie jo elgesį paskutiniame momente ir jo sąžiningą tarnystę Jėzui. Judas buvo tiek finansininkas, tiek įstatymo raidės sergėtojas. Kodėl Jėzus paskutinės vakarienės metu aiškiai pasakė, kad jį „išduos“ (ar priduos) tas, kuriam jis paduos duonos ir paduoda Judui? Reiškia Jėzus, kaip Dievo išraiška, pats sukūrė situaciją, pats sustatė figūras taip, kad viskas vyktų taip, kaip vyko. Net Judas, priduodamas Jėzų, pasakė kariams, kad tą kurį pabučiuos, tą ir reikia suimti. Bučinys, tai meilės išraiška. O viso vaizdelio esmė tame, kad Kristus, kaip Dievo energoinformacinė išraiška, nukryžiavo save ant kryžiaus, taip susiedamas save su žmogumi, su Žmonija, kad prieš Jo įstatymus yra visi lygūs ir Jis taip pat. Tai reiškia, kad tiek Tėvas, tiek jo vaikas žmogus yra lygūs prieš įstatymus, kuriuos matyt reikia žinoti. Beje vienas iš Dievo įstatymų sako, kad nežinojimas įstatymų atleidžia nuo bausmės. Reiškia kai tik sužinote įstatymus, kad ir iškraipytus, jau jūs atsakingi už savo elgesį. O kiek tinkamai elgiasi net pagal dabartinius Dievo įstatymus? Nesilaikai įstatymų, tai ko reiški pretenzijas pasauliui, Dievui?

 

  Čia kažkaip prisiminiau vieną oficialią maldą „Tėve mūsų“. Paskutinė eilutė jau nuo „gilios“ vaikystės man sukeldavo logikos sąstingį...“Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto“. Neleisk mūsų gundyti? Keistas išsireiškimas. Prisiminiau apie tai, todėl, kad ant dienų (2017.12.08) Romos popiežius prabilo, kad vertimas čia netinkamas (???) ir reikia pataisyti šią maldą. Apie tai Valentina paminėjo jau prieš kelis metus savo knygose.

 

  Tai va iš tos „varpinės“  istorija maždaug tokia piešiasi. Buvo vienas iš Dievų, vienas tam tikros žvaigždynų sistemos mūsų galaktikoje Dievų. Savo malonumui jis sukūrė kažką panašaus į save – Adomą ir Ievą. O ko ne. Genetikos mokslas  pasiekė gana aukštą lygį ir noriu kuriu driežus, dinozaurus ar angelus. Vienintelis dalykas, kuo Adomas su Ieva skyrėsi nuo savo kūrėjo, tai protas, suvokimas to, kas aplink darosi, tiesiog žinių neturėjimas. Beje, skirtingai nei jų Kūrėjas, jie buvo mirtingi. Ieva, nors ir nebuvo protinga, bet buvo rūpestinga moteris savo vyro atžvilgiu ir labai norėjo, kad jos vyras būtų pats pačiausias, kad būtų protingas kaip jų šeimininkas, kaip jų kūrėjas. Pagal pirmą versiją, vienas iš Rojaus sodo darbuotojų, angelų, užpavyduliavo savo šefo dėmesio tiems durniems padarams ir pakuždėjo Ievai, kaip aniems tapti protingiems, kaip jų Kūrėjas - suvalgyti vaisių va nuo šito Medžio. Pagal antrą versiją, tai vienam iš angelų, to sodo darbuotojų pagailo tų sutvėrimų ir jis pakuždėjo Ievai, kaip jos vyrą padaryti patį pačiausią, o ir pačiai tapti atitinkama savo vyrui – suvalgyti vaisių nuo Žinių medžio. Toliau aišku šeimininkas pamatė protingas Adomo išsigando, nes tas galėjo dar nuo Nemirtingumo medžio nusiskinti vaisių ir tapti nemirtingu, kaip ir Dievas. Tuomet jis sargyboje prie Nemirtingumo medžio pastatė „cherubiną“, angelą su  kardu. Matyt chebra sužinojo, padarė pasitariamą teismą. Savo „žaisliukų“ tas Dievas nenorėjo sunaikinti, gal net rado šalininkų, tad Dievų susirinkimas nusprendė išvaryti Adomą su Ieva. Išvarė iš to sodo porelę, davę „skafandrus“ iš „odos“. Matyt į kosmosą, nes ten kitaip išgyventi nebuvo galima. O kas toliau?  Rado Adomas su Ieva Saulės sistemą ir  gana neblogas sąlygas tam, kad sukurti savo kampelį. Kadangi jie jau buvo valgę vaisių nuo Žinių medžio, tai žinojo kaip viskas sukurta, kaip ką galima sukurti tai ėmėsi darbo. Ėmėsi darbo visų pirma dėl savo išgyvenimo, nes jie neragavo vaisių nuo Nemirtingumo medžio ir buvo mirtingi. Reikėjo susikurti sau energijos šaltinių. Saulės sistemoje jie sukūrė fizinę gyvybę, nes jie patys buvo eteriniai ir maitintis galėjo tam tikro aukščio vibracijomis, energetiniais virpesiais. Jie sukūrė įvairias gyvybės formas, bet daugiausia jiems tinkamos energijos gaudavo iš į save panašių kūrinių vibracijų, o ypač meilės vibracijų. Ieva buvo viso to tarsi konstruktorė, o Adomas visą jos projektą realizavo. Viskas būtų gerai, jei ne tas, kad maždaug kas 20 000 metų, Saulei judant tiek apie galaktikos centrą, tiek aukštyn žemyn galaktikos plokštumoje ji vis patenka šalia kažkokios žvaigždynų sistemos (ir gal net ne vienos), kad ateina vadinama „naktis“, kuomet Saulės sistemos Dievas Adomas negali pakankamai apginti nuo kaimyninių Dievų antpuolių. Ta „naktis“ trunka apie 6500m. Aišku jis per ilgą laiką sukūrė gana daug saugiklių, sukūrė angelų, bet paskutinė „naktis“ buvo ypatinga tuo, kad sistemą gerokai išderino Žemės ašies nuokrypis dėl poveikio į ją iš išorės. Manoma, kad tai mūsų Kūrėjo priešų atakos dėka. Dėl to žuvo daugybė žmonių, protingų, kūrybingų. Aplamai daug gyvybės žuvo. Grobikams buvo reikalinga ši sistema, kaip kažkada anglams, ispanams, prancūzams Amerikos kontinentas. Tam jie išnaikino beveik visus vietinius gyventojus. Žemės grobikams buvo reikalingas tik nedidelis kiekis žmonių, kurie visų pirma skleistų žemas vibracijas, nes jie tuo minta ir dar juos aptarnautų. Tačiau „nakties“ periodas 2012m., baigėsi ir dauguma „okupantų“ pabėgo į savo žvaigždžių sistemas, kurios matyt tolsta, o likę  bando savo laimę nugalėti vietinį Kūrėją, kuris jau gali duoti atkirtį jiems ir padėti savo kūriniams. O dabar ekskursas į šias dienas ir ....

 

  Dievo klausimai ir žmogaus atsakymai:

 

  Pasakyk man, kam ar dėl ko tu gyveni?

Tam, kad gyventi.
Kodėl tu gyveni tam, kad gyventum?
Na tam, kad po savęs palikčiau palikuonis.
O kam tau po savęs reikia palikti palikuonis?
Na, kad egzistuotų žmonija.
O kam reikia, kad žmonija egzistuotų?
Nežinau...

 

 Pasakyk man, kam žmonėms duodamos žinios, pasiekimai inžinerijoje.

Manau tam, kad jie sukurtų žmonėms kažką naudingo.
O kam kurti kažką naudingo žmonėms?
Kad palengvinti ir padaryti paprastesnį žmonių gyvenimą.
O kam žmonėms lengvinti ir supaprastinti gyvenimą?
Tam, kad jie labiau gyventų be rūpesčių.
O kam žmonėms gyventi labiau be rūpesčių?
Manau tam, kad jie savo laiką galėtų skirti daugiau sau, o ne „susidėvėti“ dėl sunkaus darbo.
O kam reikia, kad žmonės nesusidėvėtų dėl sunkaus darbo?
Tam, kad jie gyventų sveikiau ir ilgiau.
O kam reikia, kad jie gyventų sveikiau ir ilgiau?
Kad pagimdyti sveikus vaikus, išauklėti juos tinkamai ir būti jiems parama kiek galima ilgiau.
Tai kodėl savo vaikams reikia būti parama kiek galima ilgiau?
Tam, kad išsaugoti normalią žmoniją.
O kam reikia išsaugoti žmoniją?
Tam, kad ji egzistuotų.
O kam reikia, kad žmonija egzistuotų?
Nežinau...

 

Ką gydo žolės laukų, miškų?

Gydo žaizdas, kepenis, širdį, inkstus, naikina parazitus.
Kam visa tai? Kam visa Žemė užsėta daugybe augalų, galinčių pagydyti bet kurį žmogaus organą?
Tam, kad žmonės būtų sveikesni.
Kam reikia, kad žmonės būtų sveikesni?
Tam, kad gimdytų sveikus vaikus ir patys gyventų ilgiau.
Kam reikia gyventi ilgiau ir gimdyti sveikus vaikus?
Tam, kad egzistuotų žmonija.
Kam reikia, kad egzistuotų žmonija?
....

 

Ką žmogus jaučia kuomet bijo?

Baimę.
Kam jam tas jausmas?
Jis apsaugo.
Kam reikia saugumo jausmo žmogui?
Tam, kad jis išgyventų.
Kam reikia, kad žmogus išgyventų?
Tam, kad jis ilgiau gyventų.
Kam reikia, kad žmogus ilgiau gyventų?
Kad gimdytų palikuonis ir pratęstų žmoniją.
Kam reikia, kad žmonija tęstųsi?
Kad ji egzistuotų.
Kam?
...

 

Baimė, apsauginis mechanizmas žmoguje, kad jis save išsaugotų, kuomet pavojus didelis, o pagalbos šalia nėra.

 

Ką tu matai sapnuose?

Sapnus...???
Kas juose yra?
Informacija.
Kokia?
Dažnai perspėjanti, pamokanti.
Kokia savybė pas aiškiaregius?
Matyti informaciją.
Kokią?
Įspėjančią apie blogus ar gerus įvykius.
Kokią ypatybę turi intuicija?
Įspėti apie blogus ar gerus įvykius.
Sapnai, aiškiaregystė, intuicija. Kam visa tai?
Įspėti ir nukreipti žmogų.
Kam žmogų įspėti ir nukreipti?
Tam, kad jis suspėtų save apsaugoti ir pasielgti taip, kaip jam geriau.
Kam reikia žmogų apsaugoti nuo blogio ir parodyti jam geriausią kelią?
Tam, kad jis gyventų ilgai ir laimingai.
Kam reikia, kad žmogus gyventų ilgai ir laimingai?
Nežinau...

 

Viskas tarsi „paviršiuje“ ir tuo pačiu tarsi paslėpta. Viskas skirta gyvybei, skirta žmogui. Žmogus užprogramuotas gyventi sveikai, bei ilgai, bet taip nėra. Kodėl ???

 

Ką daro karai?

Žudo žmones.
Tai gerai ar blogai?
Blogai?
Tai kodėl taip dažnai sukuriamas naujas karas ?
Gal tai kova dėl resursų ir gamtos turtų?
Mano Žemė kiekviename savo centimetre turi įvairių turtų ir jūs apie tai žinote. Jums duodamos inžinerinės technologijos, kad pasiimti tai, kas nėra paviršiuje. Tada kodėl šis klausimas „sprendžiamas“ karo būdu?
Gal todėl, kad taip paprasčiau.
Susitarti paprasčiau ir be didesnių sąnaudų. Tad kodėl išleidžiami milžiniški pinigai ginklų kūrimui? Ką siunčia į karą?
Vyrus.
Kokius? Stiprius, sveikus, ar silpnus ligotus?
Stiprius ir sveikus.
Kas lieka po karo tęsti žmogaus giminę?
Silpni ir ligoti.
Nuo tokių vyrų gimsta sveiki ir stiprūs palikuonys?
Ne.
Tuomet kodėl taip dažnai vyksta vis nauji karai? Kokia pasekmė to, kad  kare miršta geriausieji vyrai, o silpni tęsia giminę.
Pasekmė? Žmonijos sunaikinimas.
Kam reikia sunaikinti žmoniją?
Tikriausiai tam, kad ji nebeegzistuotų.
Kam reikia, kad žmonija nebeegzistuotų?
Aš nežinau.

 

 

Ką daro produktai, kurie sukelia priklausomybes, tokie kaip narkotikai, tabakas, alkoholis ir panašūs?

Kenkia žmogaus sveikatai.  
Kodėl reikia kenkti žmogaus sveikatai? Kodėl kenkiančioms žmogaus sveikatai priemonėms kuriama tiek gamyklų, tiek išleidžiama pinigų?
Kad žudyti jį.
Kodėl reikia žudyti žmogų?
Tam, kad žmonija nebeegzistuotų.
Kam reikia, kad žmonija nebeegzistuotų?
Aš nežinau...

 

 

Ką daro vaistai?

Gydo žmogų.
Kiek vaistų egzistuoja?
Labai daug.
Ką jie gydo?
Bet kokias ligas.
Tada kodėl vaistų pasaulyje su kiekviena minute vis daugiau, o sveikatos vis mažiau??? -  Aš klausiu kodėl atsiranda šimtai naujų vaistinių ir vaistų, jei jau sukurti vaistai nuo visų ligų?
Tam, kad daryti biznį iš paklausių prekių.
Kodėl tos prekės tokios paklausios?
Todėl, kad žmogus serga.
Kodėl žmogus serga, jei jis geria vaistus?
Todėl, kad vaistai viena gydo, o kitam kenkia.
Kam kenkia?
Paprastai labai svarbų organą – kepenis.
Kokią funkciją atlieka kepenys?
Valo organizmą nuo nuodų, dalyvauja virškinime ir dar daugybę funkcijų vykdo.
Ką daro tabletė, na sakykime nuo galvos skausmo?
Nuima galvos skausmą.
O kam kenkia?
Kepenims.
Ką gydo vaistai širdžiai ir kam kenkia?
Gydo širdį, o kenkia kepenims.
Gerai, o koks vaistas nekenkia kepenims?
Nė vienas.
Tuomet kam kurti vaistus, iš anksto žinant, kad jie pažeis ne tik kepenis, bet inkstus ir galimai kitus organus? Kodėl tai daroma sąmoningai ir kryptingai?
Tam, kad žmonės mirtų ir dar tų mirčių dėka pasidaryti pinigo.
Kam reikia, kad žmogus mirtų?
Kad žmonija nebeegzistuotų.
Kam reikia, kad žmonija nebeegzistuotų?
Nežinau...

 

 

Kokį maistą valgo žmonės?

Įvairų. Mėsą, žuvį, dešrą, pieniškus produktus, žalumynus...
Koks maistas nekenkia žmogui?
Neapdirbtas, natūralus.
Kodėl apdirbtas, gatavas maistas kenkia žmogui?
Jame daug konservantų, mažai gyvybiškai reikalingų medžiagų, daug chemijos ir tai kenkia virškinimui, sukuria sąlygas įvairioms ligoms.
Kokio maisto daugiausiai yra parduotuvėse?
Apdirbto, paruošto.
Kodėl visuose parduotuvėse daugiau paruošto maisto?
Tai labai patogus ir greitas būdas pasisotinti.
O iš tiesų ar tai patogus ir greitas būdas pasisotinti, ar tai patogus ir greitas būdas pakenkti patiems svarbiausiems procesams organizme?
Taip. Tai labai kenkia žmogui, bet aš nemanau, kad žmonės tai daro sąmoningai.
Pirkėjai ne, bet tie, kas daro pinigus iš savo verslo tai puikiai žino, kad įvairūs „gaivūs“, gazuoti gėrimai išplauna iš organizmo kalcį, nuodija organizmą tirpikliais, konservantais, o kur dar „sultys“, dešros, jogurtai, pusfabrikačiai, konservai. Juose pilna chemijos, antibiotikų, augimo hormonų ir t.t.
Bet tai visas mūsų maistas, kasdieninis maistas.
Ir tas kasdieninis maistas kas dieną į kūną įneša galybes nuodų, su kuriais visų pirma turi susidoroti kepenys, valyti inkstai ir kiek dar organizmo sistemų žalojama. Žmogus eina į vaistinę vitaminų ar vaistų, o tie vitaminai ar vaistai, per tas „šiukšles“ organizme nepasiekia savo tikslo, o pinigai išvaistomi. Tu manai, kad tas procesas nėra sąmoningai vykdomas? – Tad kodėl visuose parduotuvėse nuodingo maisto daugiau nei sveiko, natūralaus?
Tam, kad nužudyti žmogų.
Kodėl reikia žudyti žmogų?
Tam, kad sunaikinti žmoniją.
Kam reikia nužudyti žmoniją?
Aš nežinau...

 

 

Kodėl tiek vienalyčių santykių?

Tačiau tai asmeniniai dalykai ir nesinori teisti ar smerkti, tuo labiau, kad šiais laikais tai tapo norma.
Kodėl tai tapo norma?
Tikriausiai todėl, kad žmonės tapo labiau kantresni, tolerantiškesni.
Kodėl žmonės tokie tapo?
Gal tiesiog todėl, kad tai nustojo būti paslaptimi, apie tai visur rašoma, kuriami filmai.
Anksčiau taip buvo?
Ne. Turiu omenyje, kad ne taip atvirai. Tikriausiai gamta ir anksčiau gimdė žmones su tokiais nukrypimais, bet jie buvo „šešėlyje“.
Kodėl būtent dabar staiga pradėjo apie tai masiškai filmuoti filmus, rašyti visuose knygose, daryti visuomeninius renginius?
Tam, kad parodyti jog tame nėra nieko blogo.
Išsigimime nėra nieko blogo? Ir tai reikia reklamuoti, skleisti propagandą, kad tai norma ir taip turi būti?
Tikriausiai ne, bet jie taip pat žmonės.
Tai yra tu su savo kupra, arba kitas su savo galūnių išsigimimais ir pan., galite išeiti į gatves ir propaguoti, kad tai norma? Tai nusikirskit sau rankas, kojas, dar ką ir tai bus norma??? – Pasakyk ar išsigimimas tai norma?
Ne.
Tada kodėl taip įkyriai išsigimimą kaip normą perša visuomenei? Kodėl per visus informacijos kanalus vaikams ir suaugusiems išsigimimą perša kaip normą?
Tikriausiai todėl, kad duoti galimybę išsigimusiems žmonėms gyventi laimingai, nesigėdint. Tačiau aš asmeniškai nekenčiu panašių žmonių, nes jie tai priėmė kaip normą ir retas iš jų siekia gyventi normalų gyvenimą, o tokių yra. Yra tokių kurie sportuoja, dalyvauja paraolimpinėse žaidynėse, piešia, muzikuoja. Jie, kad ir nuskriausti išsigimimų, bet siekia normalumo.
Prie ko veda vienalyčių šeimų atsiradimas?
Prie griuvimo tokio suvokimo, kas yra normali šeima.
Kodėl gamtos yra sukurta šeima?
Kad pagimdyti ir išauginti sveikus palikuonis.
Kam reikalingi palikuonys?
Tam, kad žmonija egzistuotų.
Vienalytės „šeimos“ gali pagimdyti ir išauklėti sveikus palikuonis?
Ne.
Tada kodėl  primygtinai „visuose kampuose“ taip reklamuojami vienalyčiai santykiai?
Gal tai atsitiktinai, gal tai sutapimas, kažkoks tai anomalus nukrypimas?
Atsitiktinumas? Tu manai, kad tai atsitiktinumas, kuomet daugybėje šalių, valstybės lygiu, šimtai specialistų kuria ištisas programas kaip sugriauti šeimą, šeimos vertybes ir vystyti vienalyčius santykius? Tu manai tai atsitiktinumas, kad įstatyminė sistema legalizuoja vienalytes santuokas ir atima iš tėvų vaikus? O ar atsitiktinumas, kad įvairiose šalyse jau dešimties metų vaikui mokytojos perša rinktis kokios lytinės pakraipos jie bus? – Prie ko veda tokia apgaulė, toks vertybių pakeitimas, vienalyčių santykių legalizacija?
Sumažina gimstamumą.
Kodėl reikia mažinti gimstamumą?
Tam, kad žmonija nebeegzistuotų.
Kam reikia, kad žmonija nebeegzistuotų?
Nežinau...

 

 

Kas yra žmogus, jei vieni iš visų jėgų siekia jam padėti, prailginti gyvenimą, o kiti siekia jį nužudyti? Kokia vertybė yra žmoguje, dėl kurios vieni jį taip myli, o kiti taip nekenčia?

 Kodėl kiekviena žmogaus ląstelė griebiasi bet kokio impulso, kad tik atsistatyti, kad išgyventi? Viskas žmoguje iki paskutinio kabinasi į gyvenimą – organai atsistato, žaizdos užgyja, ligos pasitraukia. Bet kodėl organizmas toks, kam to reikia?

 

 Kam reikia kurti religiją, kuri žudo žmogų? Iš vienos pusės religija žmogaus išgelbėjimui, bet galutinis jos tikslas – mirtis. Ne fizinė mirtis, o dvasinė mirtis. Nes žmogus, kuris atsiribojo nuo visko negali vystytis, negali kurti kažką naujo, jis gyvas numirėlis. Reiškia laisvas vidumi žmogus yra pavojingas jei taip agresyviai religijos skverbėsi ir skverbiasi į įvairias valstybes, miestus, kaimus į kiekvieną šeimą, kad padarytų žmones nelaisvus. Religijos atstovai mosuoja „rojumi po mirties“ reklama ir atima iš žmogaus rojų čia, Žemėje. Žmogus turi, tiesiog privalo būti laimingas čia , Žemėje. Jis turi suprasti, kad tik jis pats tą teisę gali atiduoti religinėms mafijoms. Religijos žada rojų „danguje“ , jei tu kovosi ir mirsi už juos, už karalių, už verslininką ir jo pinigus. Jie patys savo gyvenimą paverčia į pragarą atsiskirdami nuo gyvenimo ir ten pat tempia, dažnai per prievartą, ar su apgaule daugybę žmonių. Ar tu viena iš jų? Nužudžius žmogaus sielą, kūnas sunyksta pats.

 

  Jau gana senai, pradėjo formuotis mano supratimas apie pagrindinį žmogaus gyvenimo, gal net išgyvenimo dėsnį, kurio vis labiau siekiau laikytis. Tai yra pirma mylėk savo Kūrėją, po to mylėk save ir tik po to savo artimus ir visus kitus. Kūrėjas yra žmogaus sielos pradžia. Po to svarbu mylėti save. Tie kas nemyli savęs arba apleidžia save, grimzdami į priklausomybių ir perdėtų malonumų paieškos liūną arba išdalina save kitiems. Su pirmais viskas aišku, na o su tais, kurie išdalina save kitiems yra tarsi ir „sudėtinga“. Va aukojasi žmogus dėl kitų, dūšią, paskutinius pinigus atiduoda, po to lieka ligoti, greit miršta, o kartais net visų užmiršti. Aišku tai, kad jie visų pirma nemylėjo savo Kūrėjo, nes tuomet būtų pamilę ir save, bei rūpinęsi savimi . Tik po to, kas liko, o teisingiau kas užaugo jame (mylinčiuose Kūrėją ir save „derlius“ būna didelis) gali dalintis su savo artimaisiais, po to draugais, pažįstamais ir visais kitais. Paprastai tai jų meilė, jų laikas, jų energija, jų mintys, kūryba ir t.t. Savo mamą ir tėtį būtina gerbti ir mylėti, nes tai tavo fiziniai dievai. Net jei nepavyksta sukurti normalių santykių, ar tėvai tikri blogiečiai, negalima nuo jų nusigręžti. Dažnai tėvams jų vaikai kaip signalinė lemputė, ar jie (tėvai) teisingai elgiasi gyvenime. Vaikų pagrindinė funkcija signalizuoti apie tai ar jiems gerai ar blogai, ko jie trokšta. Vaikai nesimeldžia nei tėčiui nei mamai, tai kodėl žmogus meldžiasi Dievui. Dievas atkreipia dėmesį į žmogų tuomet, kuomet jis, kaip ta lemputė, signalizuoja kai jam gerai ar kai blogai. Kai gerai, Jis džiaugiasi kartu, o kai blogai skuba supinti aplinkybes, kad Jo vaiko kelias būtų lengvesnis, net jei tas vaikas labai suklydo. Dievas susaisto aplinkybes, kad Jo vaikas gautų ko jam reikia. Visa tai Jis daro per įvairius tiek fizinius, tiek nefizinius pagalbininkus.

 

  Čia prisiminiau vieną pavyzdėlį. Buvo potvynis. Sėdi žmogus ant savo namuko stogo ir meldžiasi – „Dieve padėk, Dieve išgelbėk“. Plaukia žmogelis su šeimyna  valtimi palei namą ir siūlo sėstis – „vietos užteks“. Žmogus atsisako – „man Dievas padės“. Plaukia kateris palei namą ir pasiūlo išgelbėt žmogų, tas atsisako – „mane Dievas išgelbės“. Atskrido malūnsparnis – „oi ne ne“, mojuoja žmogus. „- Mane Dievas išgelbės“. Vanduo taip ištvino, kad paskandino namelį ir žmogų. Numiręs žmogus reiškia pretenzijas Dievui – „kodėl manęs neišgelbėjai? Aš taip tavęs maldavau“. O Dievas atsakė – „ aš tau tris kartus siūliau pagalbą, o tu atsisakei“.

 

  Gal todėl natūralu žmogui prisiminti Dievą, kuomet jam blogai ir prašyti Jo pagalbos, melstis, eiti į bažnyčią (religingiems žmonėms). Kuomet viskas tarsi tvarkoje, tai ir nėra ko trukdyti Tėvui. Dar būtų gerai, kad žmogus prisimintų Dievą kuomet jam labai gerai. Neištaškytų savo džiaugsmo energiją į aplinką. Beje tai vienas iš būdų žmogui „pasidėti“ energijos į ateitį.

 

 

 

2017.12.10 (bus papildymų čia)