APIE REIKI IR NE TIK

Šiuo metu yra daug žinoma apie Reiki sistemą. Ji laikoma universalia. Ši sistema kilo iš Japonijos, ją sukūrė mokytojas Mikao Usui. Jis intensyviai ieškojo, kaip žmones gydė  Biblijoje aprašomas Jėzus, vien rankų prisilietimu. Mokytojas Usui daug mąstė, analizavo jausmus, stengėsi medituoti - jis gavo energetinės informacijos. Jis buvo japonas, ta informacija buvo išreikšta per šio žmogaus energoinformacinę esatį: per jo jausmus, emocijas, mintis, gyvenimišką patirtį. Todėl jo naudojami simboliai buvo būtent tokie, kokius galėjo priimti jo sąmonė. Šie simboliai japonams yra kaip mums sakiniai, kuriais apibūdiname veiksmą, daiktą ar pan. Laikui bėgant japonų simboliai kito, bet pačios Reiki sistemos esmė ir poveikis išliko. Plačiau apie Reiki atsiradimo ir plitimo istoriją galima paskaityti knygose. Šiuo metu jų yra gana daug. Patartina paskaityti skirtingų autorių. Vienas iš  besidominčiųjų Reiki istorija – Frankas Peteris Ardzava. Jis vokietis. Susituokė su japone ir jos padedamas sugebėjo „pakapstyti“istoriją giliau, negu bet kuris kitas Vakarų gyventojas. Jis gana paprastas žmogus ir bendrauti su juo galima nuoširdžiai. Beje, jis vienas iš pirmųjų siekė iš Reiki sistemos pašalinti mistifikavimą ir dėl to ne kartą nukentėjo.

Pačioje Japonijoje Reiki mokymas „pasislėpė“ sektantizme. Per Antrąjį pasaulinį karą mokytoja Takata Reiki sistemos mokymą atvežė į JAV. Po karo šis mokymas ,materializmo tvirtovėje, gana greitai plito visų pirma dėl savo veiksmingumo, bet labiausiai dėl finansinių sumetimų. Apmokymai ir iniciacijos buvo įkainuojami tūkstančiais dolerių. Po to mokymas pasklido po pasaulį. Pasiekė ir Lietuvą. JAV yra natūralu už bet kokį veiksmą – dvasinį ar materialinį – atsiskaityti pinigais, nes šioje šalyje įprasta už viską atsiskaityti materialia substancija. Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, pagrindinis šios sistemos plitimo stabdis buvo finansinis. Už paslaugas reikėjo mokėti. Lietuvoje žmonės negalėjo tiesiogiai „pačiupinėti“siūlomo produkto. Be to, buvo kalbama apie Jėzų (kuo ši sistema ir remiasi), o jis viską dalino kaip malonę. Dabar už tą malonę prašo sumokėti? Sąmonėje susiformavo dvasingumo ir materialumo prieštara. Gerai žinoma, kad vienas kitam prieštarauja tie žmonės, kurie laikosi priešingų pozicijų. Būtent šiuo atveju materialistai teigia, kad jie negali pačiupinėti Reiki, tai už ką mokėti? O dvasingieji stebisi, kaip galima atsilyginti pinigais už dvasingus, malonės veiksmus, o tuo labiau, kad Reiki minimas Jėzus. Abi pozicijos yra teisingos, bet negyvybingos, nes negali vystytis. Pasaulis sukurtas ir kinta dėl priešybių vienybės ir jų kaitos. Priešybes gali suvienyti tik meilė. Todėl, jei trūksta meilės, priešingos pozicijos negali susivienyti ir tuo pačiu stabdo bet kokią tolimesnę raidą. 

Šiuo metu Reiki sistema yra gana plačiai paplitusi Lietuvoje. Nors vieni ją skleidė dėl jos poveikio sveikatai, kiti – dėl finansinių sumetimų, visi pastebėjo didesnį ar mažesnį gerą reiki poveikį sveikatai. Iš esmės Reiki sistema dabar – kaip bioenergetinė „tabletė“. Suvartojau. Pagerėjo. Gyvenu toliau. Dauguma žmonių tuo patenkinti ir nesuvokia tolimesnio pašalinio poveikio. Cheminiai preparatai, papildai, vitaminai ir kt. turi savo pašalinių poveikių. Reiki pašalinis poveikis – ji stabdo sielos vystymąsi. Kaip? Bet koks negalavimas – tai tarsi sielos signalas, kad požiūris į save ar pasaulį yra neteisingas. Reiki seansas subalansuoja žmogaus energetiką; jis gali aiškiau suvokti savo negalavimo priežastis ir jas šalinti. Tai teigiama Reiki savybė. Tačiau daugumos žmonių sąmonė yra vartotojiška: jei pagerėjo, tai kuriam tikslui „kapstytis“ toliau? Po kurio laiko energijos išsibalansuoja ir žmogus vėl atsiduria prie tos pačios „suskilusios geldos“. Vėl reikalinga Reiki (kitiems tai tabletės, chirurgai ar pan.). Dar viena pavojinga sielai tendencija „platinant“ Reiki – tai, kad apie Reiki skelbiama kaip apie vaistą nuo visų ligų, taip pat ir nuo vėžio. Žmonės, atsidūrę prie mirties slenksčio, griebiasi net šiaudo. O tokia reklama kviečia žmones kreiptis į Reiki sistemos „verslininkus“. Apie Reiki reikia kalbėti tiesą: TAI TIK VIENAS IŠ ĮRANKIŲ, nors ir labai gerų, savęs pažinimo ir tobulinimo kelyje. Be to, neetiška ir nekorektiška po kelių apmokymo ir iniciacijos dienų siūlyti žmogui visą informaciją apie šią sistemą pasiskaityti knygose. Bet kuri energetinė sistema „įauga“į žmogų per 2-3 mėnesius, todėl labai svarbu, kad mokytojas(a) tuo metu bendrautų su mokiniu ir tikrintų energijos tekėjimą. Bet koks dirbantis Reiki meistras ar mokytojas yra tarsi spinduliuojanti antena – iš jos mokiniai gauna to mokytojo(jos) energetinę patirtį. Intensyviausiai šis procesas vyksta iniciacijos metu. Tas pats procesas vyksta per bet kokį apmokymą, kai vienoje pusėje yra tos srities meistras, o kitoje – motyvuotas mokinys. Pavyzdžiui, vairavimo meistras ir jo mokinys, šaltkalvis ir jo mokinys, buhalterė ir jos mokinė ir pan. Vadinasi, tik iš meistro, kuris „persunktas“tos profesijos energetikos, ir tik suinteresuotas mokinys gali kokybiškai ir kiekybiškai perimti energetinę ir fizinę savo mokytojo patirtį. Šią patirtį jis būtinai turi “perkošti“ per save, kad tą patirtį toliau vystytų jau mokinys.

Grupė bioenergetikos ir Reiki mokytojų tyrinėja įvairias  sistemas ir prieina panašių išvadų : 

1.Žmogus gali tapti bet kuo, jei jis nuolat siekia savo tikslo.

Žmogus, tapęs kuo nori, savo energetinę ir fizinę patirtį sėkmingai gali perduoti tik suinteresuotam mokiniui. Pastarajam jau nebereikės patirti tų pažinimo ir patirties sunkumų, kuriuos patyrė jo mokytojas. Jam reiks įveikti kitus sunkumus. Be to, motyvuotas mokinys būtinai turi būti nuoširdus, nuolankus, atsidavęs.

2. Jei yra 2-3 ir daugiau meistrų, mokytojų, turinčių vienodų siekių, tai ton grupėn atėję suinteresuoti mokiniai daug greičiau perima jų energetinę ir fizinę patirtį.

3. Jei tam tikrame žemės plote gyvena tam tikra grupelė žmonių, siekančių panašių tikslų, tai visi aplinkiniai žmonės persiima ta energetika ir patirtimi. Tai kažkiek priklauso ir nuo klimato, geografinės, ekonominės, socialinės padėties.

4. Informacinis-energetinis savęs ir aplinkos poveikis priklauso nuo pačio žmogaus tyrumo, siekių aiškumo, energizavimo ir sudarytų sąlygų realizuotis. Be to, visur yra laikas, pasireiškiantis per vibracijas, poliariškumą, analogijas.

Vadinasi, reikia sudaryti programą tiems, kurie ieško tiesos, nori keistis, tobulėti. Tie, kurie sugeba tapti savo gyvenimo „kalviais“, programas sau sudarinėja patys. Dauguma tiesiog tas programas perima iš tėvų, draugų, visuomenės, informacinių priemonių ir kt. Norint tapti kitokiu ir mąstyti kitaip, būtina atsiriboti nuo nepriimtinų programų. Visų pirma, reikia atsiriboti nuo neigiamos, destruktyvios informacijos, gaunamos per TV, spaudą, kitas informacines priemones, o labiausiai – iš artimųjų. Ši informacija įtraukia į neigiamumą (vienpoliškumą), atima daug energijos. Tiesiog būtina periodiškai pabūti tyloje su savimi. Praktikuoti meditacijas, kvėpavimo, bioenergetinius pratimus, jogą ir pan. Kiekvienas turi atrasti sau tinkamus būdus. Būti mokytoju sau pačiam. Taip ateina tyrumo, bet ir padidėjusio jautrumo būsena. Tai tarsi priverčia nesiblaškyti nei po praeitį, nei po ateitį, o gyventi čia ir dabar. Jausti dabar. Jausti gyvenimo pulsą gyvai. Tuo pačiu suvokiama, kad visas gyvenimas dabar yra mūsų minčių, jausmų, visatos ir laiko kūrybos pasekmė. Tačiau taip pat suvokiama, kad visa tai intensyviai nueina praeitin, kur jau nieko nepakeisi, bet šiuo metu dar galima pakeisti besirealizuojančią praeitį. Tai galima padaryti tik būnant čia. Po to belieka ugdyti savyje besąlyginės meilės jausmą, plėsti savo pajautos ribas ir ateitin, ir praeitin. Tada žmogus bus ne tik jautrus, bet ir stiprus. Atsiras ir tikrosios atjautos pojūtis, kai gali padėti kitiems varge ir nesusieti savęs su kitų gyvenime vykstančiais destrukciniais  procesais. Toliau ugdant besąlyginės meilės jausmą ateina malonės pajauta, kai gali teikti malonę kitiems ir ją priimti iš kitų. Tai suteikia laimės ir laisvės pojūtį.

Visą šį procesą sudaro 4 pagrindiniai etapai :

1.Gyvenk dabar ir tyrai.

2. Mylėk dabar ir besąlygiškai.

3. Atjausk dabar.

4. Priimk malonę ir duok ją dabar.

Visas šis procesas gyvenime pasikartoja, tik skiriasi jo kokybė, todėl visi tie etapai yra tarsi atskiros pakopos, bet tuo pačiu ir kartu. Tai tarsi tobulėjimo ir augimo gairės. Tačiau, kaip ir bet kurioje ezoterinėje sistemoje, čia nematyti Kūrėjo arba Dievo – pagrindinio orientyro bet kurioje tobulinimosi sistemoje. Kūrėjas (Dievas) yra pagrindinis bet kokios esaties buvimo Šaltinis. Jis tarsi didžiulis energijos generatorius, o visa kita tėra tik didesni ar mažesni akumuliatoriai, kurie laikas nuo laiko prisijungia prie pagrindinio Šaltinio. Vadinasi, būtų kvaila ieškoti ir jungtis prie kitų „šaltinių“, nes jie viso labo – tik akumuliatoriai, nors gal ir galingesni už mus asmeniškai. Kartais taip galima pasielgti tik tada, kai nematai orientyrų ar iškilo neatidėliotinų problemų ir pan. Tiesiog bėdos atveju. O kai esi tinkamai „pasijungęs“ prie šaltinio, tai privalai  džiaugtis ir dalintis tuo džiaugsmu su kitais.

Iš viso to matyti viena labai svarbi analogija – tai analogija su Dievo įsakymais. Jų yra 10. Pasinaudosime visų pirma ne katalikų interpretacija.

1.Neturėk kitų  Dievų,tik mane vieną.

2.Nesusikurk stabų ir negarbink jų, nes kentės kelios tavo palikuonių kartos ir bus palaimintos         dešimtys kartų, jei turėsi vieną Dievą.
3.Nenaudok Dievo vardo piktam ar savanaudiškiems tikslams, nes būsi nubaustas.
4.Turėk Šventą dieną atilsiui.
5.Gerbk tėvą ir motiną, kad gerai gyventumei savo krašte.
6.Nežudyk.
7.Nesvetimauk.
8.Nevok.
9.Nemeluok.
10.Negeisk savo artimo turto.

O dabar – katalikų interpretacija:

1.Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.
2.Netark Dievo vardo be reikalo.
3.Švęsk sekmadienį.
4.Gerbk savo tėvą ir motiną.
5.Nežudyk.
6.Nepaleistuvauk.
7.Nevok.
8.Nemeluok. 
9.Negeisk svetimo vyro ar moters.
10.Negeisk nė vieno daikto, kuris yra tavo artimo.

Šie įsakymai pateikti šiek tiek laisva forma, bet esmė nuo to nesikeičia. Pirmas įspūdis: juose daug neigimų. Teigimų tėra tiktai keletas (pagarba tėvams ir šventimas); du teigimai yra  katalikiškame variante. Ten, kur neigimai ir draudimai, visada kils pagunda juos pažeisti, jei žmogus neturi išugdyto dorybingumo sampratos. Panagrinėkime keletą įsakymų. Pažeidus pirmąjį įsakymą, automatiškai „griūva“kiti. Liepiama neturėti kitų dievų, o visuomenė elgiasi atvirkščiai: skatina vaikus ir jaunimą turėti kitų dievų. Tai visų pirma matyti stebint muzikos grupes, modelius, „žvaigždes“ir pan.

Suaugusieji sudievina mylimuosius, vaikus ir pan. Gyvenimo “namo“pamatas grindžiamas tik įsakymu apie vieną Dievą. Jei jo nesilaikoma – pamatas trūkinėja kartu su gyvenimo “namo“sienomis. O kaip su antruoju įsakymu? Dievo vardas dažniausiai prisimenamas tik atsiradus gyvenimo ar sveikatos problemoms ir vyksta natūralus “kaulyjimas“ iš Dievo, kad sutvarkytų mūsų reikalus ar sveikatą. Tai egoistinis požiūris į Dievą. Įsakymu Sekmą dieną švęsk norėta apsaugoti nuo persidirbimo – tai dažnai būna iš godumo ar nemeilės sau. Šventadienis – tai ne tik skirta poilsiui nuo kasdienių darbų diena, bet ir geroms emocijoms įgyti. Žmogui labai reikia formuoti teigiamus jausmus. Gerbti savo tėvą ir mamą būtina vien todėl, kad esi pats. Nepagarba tėvams visų pirma ardo pačio žmogaus ir jo vaikų likimą, nes žmogus niekina savo fizinio ir dvasinio atsiradimo šaltinį. Pagaliau kodėl užuot sakius Nežudyk nebuvo galima pasakyti Saugok gyvybę; arba užuot Nemeluok – Sakyk tiesą ir pan.

 Visus tuos įsakymus galima sutalpinti į 4 nuostatas :

Meilė ir pagarba Dievui (Kūrėjui).
Meilė ir pagarba Tėvui ir Mamai.
Džiaugsmas kūrybos vaisiais.
Dorybingumas.

Šiose nuostatose telpa visi 10 Dievo įsakymų. Jei myli ir gerbi Dievą, tai žinai, kad jis yra vienas, todėl nesusikursi kitų dievų. Nebus pagundos naudotis Dievu ir kalbėti pikta. Tiesiog nėra tam pagrindo. Meilė ir pagarba tėvams natūraliai apsaugos mus nuo savęs ir savo vaikų susinaikinimo programų ir sudarys sąlygas palankaus likimo formavimuisi. Džiaugsmas kūrybos vaisiais formuos teigiamas programas žmogaus pasąmonėje ir suteiks poilsio nuo kasdienybės. Dorybingumas sudarys sąlygas nesireikšti pavyduliavimui, o toliau ir vogimui. Kai pavydima, kad kitas turi daugiau, tai nedorybingam lengviausias kelias yra vogti. Vogti galima ne tik daiktus. Pavyzdžiui, melavimas yra tarsi tiesos vagystė, žudymas – gyvybės vagystė, svetimavimas – malonumų vagystė. Jei visuomenėje nėra dorybingumo, tai tam, kad ji gyvuotų, reikia kurti vis daugiau laisves ribojančių įstatymų, o tam reikia vis daugiau teisininkų ir teisėsaugos darbuotojų. Tik dorybingumo ugdymas natūraliai sumažins teisėsaugininkų, o sveikos gyvensenos ugdymas – gydymo įstaigų ir farmacininkų poreikį. Čia būtų galima dėstyti ir plačiau, bet mąsliems žmonėms šios sistemos (teisės ir medicinos, farmacijos) yra žinomos.

Visi mes savais būdais ar kitų patariami, padedami, siekiame ugdyti ir keisti save, kad pasaulis mums būtų malonus. Visi mes einame, bėgame, riedame į kokį nors tikslą, kurio dauguma nesuvokia. Tačiau jaučiam, kad tam reikia pastangų. Tai tarsi judėjimas į kalną. Akylesni pastebi, kad judėjimo greitis į tą kalną visų pirma priklauso nuo pasirinktų priemonių, kuriomis naudojamės. Gal tai tiesiog geri batai, kad nebūtų skaudu pėdoms nuo gyvenimo kelio akmenukų. Gal tai – dviratukas, mašina ar pan. O gal tai – kopimas į kalną ieškant takelių, aplinkelių; o gal tai tiesiog kopimas pasinaudojant alpinisto kopimo priemonėmis.

Visos priemonės yra savotiškai geros, tinkamos, žinomos. Tai – įvairios bioenergetinės sistemos, meditacinės praktikos, jogos ir pan. Svarbiausia, kad šios priemonės netaptų džiaugsmo šaltiniu, tikslu, pagrindiniu siekiu, kitaip tariant, priemonės nepakeistų tikslo. Visa tai tėra TIK PRIEMONĖS, skirtos tikslui pasiekti.