BIOENERGETIKO ŠVARA
Tiek iš savo tiek iš kitų bioenergetikų praktikos žinau kaip svarbu yra „bioenergetinė švara“ ir prieš ir po bendravimo su interesantu. Ypač tai svarbu jei bioenergetikas turi šeimą, vaikų. Bet koks „prisilietimas“ prie interesanto karmos, jo problemų, kaip mat nubanguoja per patį bioenergetiką, jo karmą, jo artimuosius. Kaip toli nubanguos svetimos karmos bangos, priklauso nuo meilės kiekio pas tą bioenergetiką. Meilės kiekis, tai savotiška neigiamos informacijos perdirbimo gamykla. Kuo daugiau svetimos, neigiamos informacijos, karmos (kurią įsileidai, o tai didele dalimi priklauso tik nuo tavęs) perdirbsi, tuo mažiau jos teks tavo artimiesiems. Todėl dauguma stiprių bioenergetikų, aiškiaregių, ekstrasensų yra vieniši, be palikuonių, gal net su fiziniais defektais. Tai tik rodiklis, kad žmogus neatlaikytų per juos einančios interesantų gausios neigiamos informacijos ir karmos.
Bioenergetikas, kuris supranta savo darbo subtilybes niekuomet iš karto „nelįs“ į interesanto karmą, jo „programinę įrangą“, nepatyrinėjęs o ką sako jo išorė, ką kalba jo burna, kūno judesiai, akių kalba, proto platumas ir gilumas, gimimo data, vardas, pavardė, šeimos, tėvų subtilybės ir pan. Čia kaip ir remontuojant TV ar kompiuterį. Išklausai nusiskundimus ir įjungi pažiūrėt kaip veikia ir tik tuomet nusprendi kurioje vidinėje dalyje pasikapstyti po tuos prietaisus. Prietaisai dažnai genda ties kontaktais, sujungimais. Kažkas analogiško vyksta ir su žmogaus organizmu, psichika, dvasiniu pasauliu. Bet koks „blogas“ kontaktas pradeda „kibirkščiuoti“ kai tik žmogus susiduria su tam tikra situacija ir netinkamai sureaguoja. Situacijos gali būti įvairių planų, tiek fizinių, tiek psichinių, tiek dvasinių ir t.t. Kai tokie kontaktai trūkinėja žmogaus bioenergetinėje struktūroje, tai žmogui kalbėk tam tikra tema, apie tam tikrus dalykus – jis negirdės, jam bus neįmanoma suprasti. Tas pat apie gydymą. Gydyti galima bioenergetika kiek nori, bet jei tam tikri „kontaktai“ nutrūkę, tai poveikis bus menkas. Gerai, kad tokie „kontaktai“ žmoguje kažkiek patys natūraliai atsistato. Deja žmogus dažnai pats, savo elgesiu, mintimis, ar kitų padedamas ima juos traukyti. Tai ir netinkamas maistas, gėrimai, rūkalai, alkoholis, narkotikai, vaistai ir t.t. iš fizinio plano. Iš dvasinio plano tai neteisinga, agresyvumą, nedorovingumą, tinginystę skatinanti informacija, kuri lašas po lašo prasiskverbia į pasąmonę ir prasideda susinaikinimas. To galima kažkiek išvengti nežiūrint TV (tam tikrų laidų ir reklamų), neklausant „muzikos“, kuri yra tik dvasios tarša, „nežvejojant“ internete aistras žadinančią, tuštumos jausmą sukeliančią informaciją.
Tuščiai švaistyti laiką ir savo energiją galima tiesiog įsivėlus į beprasmę diskusiją tiek gyvenime tiek virtualioje erdvėje. Labai svarbu greit išsiaiškinti ar diskusijos dalyvis suinteresuotas kažko naujo sužinoti, išmokti, patirti, praplėsti savo suvokimo horizontus. Jei tai tik laiko „valgytojas“, tik savo asmeninės „kūdros varlė ar varlius“, tai kontaktas turi būti nutrauktas kuo greičiau. Dauguma tokių „laiko valgytojų“ siekia, kad juos kas pagailėtų, suprastų ir pritartų jų „kūdrai“. Kas pagaili silpnų, kurie nenori keistis, tas tik daugina tų silpnų silpnumą. Tai jau nuodėmė sielos atžvilgiu ir teks atsakyti tiek tau tiek tavo artimiesiems. Jei sieksite nutraukti su tokiais „silpnais“ ryšius, tai būkite pasiruošę būti apkaltintais, kad juos teisiate, nors to visai ir nebuvo nei jūsų mintyse nei jausmuose. Tokie kaltinimai, tai tik kabliukas jus vėl susigrąžinti ir „maitintis“ jūsų laiku ir dėmesiu.
Bioenergetikui (kaip ir bet kam) labai svarbu ne tik ką savyje „maitinsi“, bet ką „maitinsi“ savo interesante. Maitinsi jo (jos) silpnumą, pastoviai gailėsi, užjausi dėl jo (jos) pastovių bėdų, silpnybių ir pan., tai visa tai tik didės. Čia natūralus tiek fizinės, tiek dvasinės gamtos dėsnis. Pagailėti, paguosti kuomet žmogus patiria rimtą negandą yra būtina, bet būtina jam suteikti ir vilties, atsparos, kartais net stumtelėti reikiama kryptimi, tačiau gailestis neturi tapti norma. Gailesčio energija gali tapti kažkam kaip normali mityba, be kurios jis (ji) gali jau nebeįsivaizduoti savo gyvenimo. Ypač svarbu, kad jaunystėje gabūs, darbštūs vaikai „neapsikabinėtų“ tokiomis gailesčio ieškančiomis draugėmis ir draugais. Įvykus tam, laukia tik vidutinybės gyvenimas, o esant blogesniam scenarijui ir degradavimas.
Bet kuris bioenergetikas savo gyvenime būtinai patyrė tiek fizines, tiek dvasines kančias, kurių dėka ne tik, kad praplėtė savo suvokimo, savo proto horizontus, bet ir jausmus. Svarbiausia, ką bet kuris bioenergetikas, ekstrasensas, aiškiaregys pasiekia po tokių išbadymų, tai užaugina savyje daugiau meilės tiek Kūrėjui, tiek visiems Jo kūriniams. Be šios meilės didesnio kiekio, bei pastovaus auginimo, negalima tapti ir išlikti tiek bioenergetiku, tiek dvasiniu mokytoju, ekstrasensu, aiškiaregiu ar tiesiog išmintingu žmogumi. Beje išsimokslinęs, tai nereiškia išmintingas, bet jei išsimokslinęs yra išmintingas, tai jis dvigubai išmintingas. Išsimokslinimas tik sustiprina išmintingumą.