BIOENERGETINĖ ŠVARA

  Bioenergetinė švara mūsų gyvenime yra labai svarbi, gal net svarbesnė už fizinę mūsų kūno švarą, tačiau dauguma žmonių deja to nesupranta, nes jų to niekas nemokė ir nemoko. Ar daug informacijos apie tokio tipo švarą yra aplink mus? Siekiama, kad tokios informacijos būtų mažiau, nes taip lengviau reklamos agentūroms įpiršti žmonėms nereikalingus produktus, gaminius, taip lengviau politikams valdyti žmones, taip lengviau farmacinėms įmonėms gauti viršpelnius ir t.t.

 Viskas prasidėjo nuo to, kuomet aš pradėjau „mokytis“ pas vieną bioenergetikos mokytoją. Sakau mokytis, nes tada dar negalvojau apie jokį mokymasi, o tik stebėjau keistus reiškinius, kurie nepasiduoda priprastam moksliniam, medicininiam tyrinėjimui, o aš jau 6m. kai buvau baigęs fizikos studijas universitete. Docentai tenai gerai „šokdina“ studentus ir formuoja jų galvose „mokslinę“ pasaulėžiūrą, kur materija yra viskas. Tačiau profesūra dar palieka erdvės fantazijai, stebuklui (nepaaiškinamiems fizikiniams reiškiniams). Tuomet man tapo suprantama kuo skiriasi docentai nuo profesorių – pasaulėžiūros platumu. Jie ne tik, kad leisdavo (ir atleisdavo už tai) studentams fantazuoti, bet ir patys skatindavo, patys rinkdavo nepaaiškinamus reiškinius iš pasaulinių mokslinės spaudos leidinių. Visa tai, kas dabar jau yra norma kompiuterijos, mobilių telefonų, elektronikos ir pan. sferoje, tuomet buvo dar tik tyrimų fazėje, o profesoriai studentams jau išdėstė perspektyvas (tuomet tai buvo fantazija). Remdamasis tokia patirtimi aš ir žvelgiau į tokius „keistus“, bet realius žmones, kuriuos vadino ekstrasensais ( kodėl ne tiesiog labai jautriais, nes „sensas“ išvertus yra jautrus, o „ekstra“, tai labai, ypač), parapsichologais, bioenergetikais ir pan. Tuo metu, kai aš pradėjau stebėti bioenergetikės darbą, aš pats turėjau rimtą sutrikimą su sveikata. Jos poveikis tą sutrikimą gana greitai sutvarkė. Matyt ji pastebėjo mano normalų, gyvenimišką bioenergetinio poveikio priėmimą ir pasiūlė pačiam stebėti tai kas vyksta, jausti savimi. Pajutau. Tuomet pajutau ir kybojimo virš žemės jausmą, nes kasdienybės protas vis viena nenorėjo tai priimti. Tai galima pavadinti „tarša“, informaciniais trukdžiais, kurie turi būti šalinami, kad galėtum pajusti realų, savo ir kitų žmonių energoinformacinį pasaulį. Šie informaciniai trukdžiai iš manęs šalinosi bangomis, kurios buvo gana varginančios ir ilgai trukdavo. Su laiku susipažinau, kad kiekviename žmoguje trukdžiai šalinasi savaip.

   Bioenergetikės darbe (po kurio laiko aš ją vadinau mokytoja), aš pastebėjau vieną tokį reiškinį, kad ji, po darbo su vis kitu žmogumi ateina į virtuvę ir užkanda. Būtų viskas normalu, nes žmogus turi pavalgyti, atsipalaiduoti, bet čia buvo keisti „perkandimai“. Po vieno žmogaus ji imdavo valgyti raugintą agurką, po kito bananą, dar po kito pyragaitį, po kito rūkytos dešros ir pan. Aišku buvo tokių, iš po kurių nieko nereikėdavo, ar tiesiog arbatos, kavos. Sužinojau, kad taip ji balansuojasi iš po ypač „užterštų“ klientų. Tam tikras produktas, savo fizine būtimi balansuoja energoinformacinį žmogaus lauką. Kita bioenergetikos mokytoja, darbo su klientu metu, tiesiog nubėgdavo į vonią ir bioenergetiškai išsivemdavo. Tiesiog tuo metu girdėdavosi vėmimo traukuliai, o išeidavo tik oras. Taip ji pašalindavo energoinformacinę taršą, kurią perimdavo iš savo paciento, kuomet ekstrasensoriškai tyrinėdavo savo pacientą. Tai jai nutikdavo paprastai  su pirmą kartą atėjusiais pacientais. Taip aš realiai susipažinau su energoinformacinia tarša ir būtinybe nuo jos valytis, ar bent subalansuoti. Yra ne tik fizinė tarša, kurią mes turime nusiplauti vandeniu ir muilu, prausikliu ar šampūnu. Su laiku susidėliojo, kad pati suprantamiausia žmonėms yra fizinė tarša ir pilnai suprantama, kad ją reikia nusiplauti. Nemalonu miegoti suprakaitavus, su „negeru“ kūno kvapu ir pan. Tačiau tas pats tinka ir mintims. Ar malonu savyje nešiotis blogas, dirginančias, išbalansuojančias mintis, su jomis užmigti? Vadinasi turi būti valomas ir minčių pasaulis. Minčių pasaulio tarša „serga“ daug žmonių, o ypač tie, kuriems sunku užmigti ir vietoj to, kad valytų minčių pasaulį, jį subalansuotų, tokie žmonės geria migdomuosius, raminamus vaistus, ieško gydytojų pagalbos. Visų pirma reikia sumažinti informacijos įtekėjimą į save per TV, masines informacijos priemones, per be perstojo plepančias drauges ar draugus, kurie nešioja ir perduoda paprastai iškreiptą informaciją, per rutinines kasdienybės kalbas ir sugalvotas, susikurtas problemas. Patartina nusipraust po kontrastiniu dušu, pabūti gamtoje, kažkam labai tinka padirbėt su žeme, augalais, pamedituot, pasimelst, pabūt „savo“ žmonių rate, kurie domisi tuo, kuo ir tu. Tai gali būti ir piešimo, mezgimo, lipdymo, drožinėjimo būreliai. Atsiribojimas nuo masinės informacijos priemonių jau leidžia psichikai pačiai valytis nuo energoinformacinių esybių. Jos tuomet išlenda kaip įkyrios, vis pasikartojančios mintys, įkyri melodija ir pan. Tuomet jau aišku, kad savyje turi energoinformacinę taršą. Ji tavyje ir maitinasi tavo energija. Jei nekreipi į ją dėmesį ar griežtai įsakai (priklausomai nuo žmogaus nervinio tipo, valios...) jai tavyje nebūti, tai ji pasinaikina, išsenka, suyra. Kitiems  nepavyksta to padaryti ir jie tiesiog savo dėmesį nukreipia kita linkme, užsiima jiems malonia veikla. Tai apriboja energoinformacinius „virusus“ nuo jų maisto šaltinio – žmogaus sąmonės dėmesio ir tuo pačiu nuo energijos.

 Tokia pat švara reikalinga ir mūsų jausmams. Jei jausmai turi informacinės nešvaros, tai jie linkę išsiderinti nuo bet kokio išorinio poveikio. Jie tampa spontaniški ir visiškai nevaldomi. Jausmai ir mintys tarpusavyje yra gana stipriai susieti ir vienas kitą iššaukiantys. Tačiau jei nuo minties pradedi darytis sudirgęs, išsekęs, kovojantis su savimi ar visu pasauliu, tuomet dar aišku nuo ko taip yra ir gali bandyti ieškoti priežasčių, šaknų. Jei su tavimi vyksta keisti jausmų pliūpsniai, emocijų bangos ir nežinia nuo ko, tai jau jausminio pasaulio tarša. Tuomet nežinai kodėl tokia vidinė sumaištis, agresija, kodėl prieš kažką pakėlei ranką ar išrėkiai bjaurius žodžius. Jausminę taršą, kaip ir minčių taršą labiausiai platina TV, filmai, nes juose mes matome pastovias prievartos scenas, stresines situacijas, fizinius, minčių ir jausminius iškrypimus. Dauguma žmonių sako, kad tai juos neveikia, kelia juoką ir pan. Oi kaip jie apsirinka. Mus visus viskas veikia, tik vienam reikia daugiau tokių poveikių, o kitam pakanka ir vieno kito. Lašas po lašo informacija pakliūva į pasąmonę ir tuomet žmogus nesupranta kas su juo vyksta, kodėl jį traukia alkocholis, rūkalai (o kodėl nepabandžius), noras būti agresyviu, noras kitą sunaikinti, paniekinti, išsityčioti. Alkocholis ir atsipalaidavimas dar labiau iš vidaus iškelia sukauptą savo ir pasaulio agresyvumą. Kartais bioenergetinis poveikis, LeiChi, meditacijos, kunigai per pamaldas iššaukia spontaninį energoinformacinės taršos viso komplekso pasišalinimą, kuris sukelia žmogaus kūno traukulius, ašaras,  isteriją ir pan.

  Cinizmas ir juokas iš siaubo scenų yra vienas iš požymių, kad psichika yra prisotinta energoinformacinės taršos, kad psichika yra išbalansuota ir tereikia tik tam tikrų aplinkybių, tam tikros įtakos iš aplinkos ir iš žmogaus prasiverš jausminis „ugnikalnis“, kuris šluos viską savo kelyje. Ypač jautrūs aplinkos energoinformaciniai taršai yra vaikai. Jie nors to ir neparodo, bet visa tai kaupia savo viduje. Todėl dėdžių ar tetų pasakymai per TV, gyvenime, kad tas tetas ir tuos dėdžius „neveikia“ informacinė tarša kelia susirūpinimą, nes jiems nusispjaut ant vaikų (savų ar kitų), jiems nusispjaut ant jautrių žmonių ir pagaliau savęs (nes jie vis viena savyje kaupia tą taršą). Tačiau iš tiesų pagalvojus, tai tokie žmonės „vaidina save kietais“ ir prieš save ir prieš kitus. Tokie žmonės savyje dažnai silpni ir save uždaro dėl savo pažeidžiamumo, elgiasi grubiai, susireikšminančiai, taip siekdami save įtvirtinti pasaulyje, apsaugoti save.

  Niekas nėra neimlus energoinformaciniai taršai, kaip niekas nėra neimlus fiziniai taršai. Ir nesvarbu ar tu paprastas žmogus, vaikas, senelis, verslininkas, mokytojas, kunigas, popiežius, politikas, prezidentas, bioenergetikas, ekstrasenas (tuo labiau), visi mes per save košiame daugybę aplinkos informacijos ir energijos. Toli gražu ne visa, per mus tekanti informacija mums reikalinga. Daugybė informacijos tai „tarša“ mums, tai išderinanti, energiją atimanti, laiką atimanti informacija, kuri nieko neduoda mūsų tobulėjimui, mūsų išgyvenimui pasaulyje, ji nieko neduoda Dievo pažinimui, o tik nuveda į klystkelius. Būtina protingai vengti mums nereikalingos informacijos,  „nekutenti sau nervų“. Tuo pačiu būtina aktyviai ieškoti mus tobulinančią informaciją. Būtent aktyviai ieškoti, o ne laukti kuomet mums ją kažkas atneš (ir dar sukramtys bei įdės į burną). Kartais galima suklysti, bet vis viena būtina ieškoti. Kas neieško, tas neklysta, bet kas neieško, tas tik egzistuoja, tas tik cinikas savo „baloje“.

 Bet kuris bioenergetikas, prieš darbą su žmogumi turi būti pakankamai švarus informaciškai. Po darbo bioenergetikui dar labiau svarbu yra apsivalyti nuo savo paciento informacijos. Argi mes išvirę pietus ir pavalgę neplauname lėkščių ir puodų?  Kas būtų jei to nedarytume ir vis tame pat, neišplautame puode kas dieną virtume vis kitą sriubą? Koks skonis ir kokio švarumo būtų vis kita sriuba? Bioenergetikam ypač svarbi yra energoinformacinė švara. Panašiai ji svarbi ir vaikams iki 10-11m. Svarbu tai ir kiekvienam žmogui, jei jis myli save, jei jis siekia tobulėti, o ne egzistuoti. Kiekvienam būtina kas dieną pagalvoti kiek aš save myliu, būtina filtruoti kas dienos aplinkinę informaciją ir vengti informacinės taršos. Mamoms būtina pagalvoti kiek jos myli savo vaikus ir atitinkamai apsaugoti savo vaikus nuo aplinkos informacinės taršos per TV, kompiuterinius žaidimus ir pan. Ypač pavojingas vaikams yra susižavėjimas kompiuteriniais žaidimais, agresija formuojama tų žaidimų dėka. Tuomet ir pačios mamos bei tėčiai sulaukia iš savo vaikų agresijos, kuomet nebeduoda savo vaikams žaisti tuos „uždegančius“ žaidimus. Tokie vaikai jau pasiruošę naikinti viską, kas jiems trukdo gauti malonumą iš žaidimų. Po to jie bus pasiruošę naikinti viską, kas jiems trukdys gauti kitus malonumus. Didžiausi jų priešai taps visų pirma jų tėvai, kurie nesuteikia tiek malonumų, kiek jiems norisi, kurie riboja juos, po to jų teritoriją ir malonumų kąsnį atimantys broliai ir sesės ir t.t. Todėl svarbu vaikuose visų pirma formuoti meilę, rūpestį kitais (broliais, sesėmis, mama, tėčiu, seneliais...). Svarbu kuo anksčiau išmokyti vaikus pasirūpinti savimi, nežlugdyti jų noro viską daryti patiems, net jei tam prireiks daugiau laiko. Štai rišasi vaikas batuko raiščius, o mama ar tėtis skuba ir nors vaikas sako „aš pats“, tačiau niekas jo neklauso ir užriša batuką. Toks vaikas gal būt dar kažką norės pats, bet kantrus laukimas ar mokymas tėvams atrodo perdėtas laiko gaišimas ir jų vaikas to išmoks vėliau, kuomet bus daugiau laiko ar sąlygos bus palankesnės. Tačiau jų vaikas nori mokytis dabar, nes dabar tai aktualu, nes jis gyvena ir jaučia dabartį, esamą momentą, jo svarbą. Jei tokius momentus jam „nutraukti“, tai su laiku jam prapuls stimulas bet ką mokytis. Jis jau gavo pamoką, kad nieko nereikia daryti, nes už juos tai atliks mama ar tėtis. Jiems jau atimtas mokymosi „aš pats“ džiaugsmas, atimtas stimulas. Po to tėvai stebisi kodėl jų vaikai tokie tinginiai, tokie nesavarankiški, laukiantys iš jų tik malonumų ir norų pildymo. Visa tai susidaro iš tų momentų gyvenime, kuomet tėvai kažkur skubėjo, o vaikas norėjo kažko mokytis dabar ir čia pat. Jauni tėveliai, pastebėkit tuos savo vaikų momentus ir leiskit vaikams mokytis ir mokykit juos. Pradžioje tam prireikia daug laiko, bet ką pasėsi, tą ir pjausi. Tik taip vaikas išmoksta savarankiškumo, išmoksta pasirūpinti savimi. Tik taip jis įgyja pasitikėjimo savimi. O tai labai svarbu visam vaiko gyvenimui, nes jis mažiau priklausys nuo kitų dėdžių ir tetų nuomonės, nuo klasiokų ar klasiokių madų vaikymosi, nuo jų „norų“ stoti studijuoti vienur ar kitur. Vaikas pats mokės atsirinkti tai ko jam reikia, kam jis gabus. Aišku yra daugybė kitų faktorių, bet be noro mokytis, be suformuoto sugebėjimo būti savarankišku vaikas daugiau nieko ir neišmoks. Tuomet jis bus tik vidutiniokas, bus tik vartotojas, kuris naudingas vertelgoms, politikams ir kt.  

   Energoinformacinė švara iškraipo mums teikiamą per sapnus informaciją. Tuomet sapnai mums perduoda simbolinę informaciją. Švariems energoinformaciškai žmonėms informacija sapnų metu ateina tiesioginė. Tai gali būti informacija ir apie ateitį. Kai turėjau 10-12m. buvo sapnų, kurie pildydavosi 100%. Vienas vaikystės sapnas buvo ypač detalus ir tuomet mane ypač sukrėtė, kuomet sapne aš vykau į kitą miestą ir mačiau per autobuso langą sustojusią po avarijos lengvąją mašiną. Rytą viskas su manimi taip ir įvyko, tik aš buvau toje lengvojoje mašinoje, kuri patyrė lengvą avariją, o pro šalį pravažiavo autobusas, kuriame pagal sapną buvai aš. Knygos-sapnininkai rašomi tik tiems, kurių energoinformacinis pasaulis yra stabiliai užterštas, o tokia yra dauguma visuomenės. Todėl juose pateikta informacija tarsi tikra tam tikriems žmonėms. Tereikia pradėti valytis nuo informacinių teršalų, pagaliau jų vengti ir pradės keistis sapnai. Be to būrėjos kortomis, astrologai jūsų atžvilgiu pradės labai klysti, nes jūsų informacija keičiasi, o tuomet keičiasi ir likimas. 

 Išvados : kiekvienam būtina bioenergetinė švara, kas jis bebūtų, kuo bebūtų ir kiek jam amžiaus bebūtų. Ši švara tai ir jausmų ir minčių informacinė švara būtina kaip ir kūno fizinė švara. Visų pirma reikia vengti taršos šaltinių, o po to mokytis švarintis nuo tokios taršos ir tai daryti ne priebėgomis, o kas dieną.