BŪTI ŽMOGUMI

 Norint tinkamai dirbti su energoinformacinėmis struktūromis yra būtina kuo labiau priartėti prie vadinamos žmogiškos energoinformacinės struktūros. Būti žmogumi toli gražu nereiškia turėti žmogaus kūną. Todėl gimę žmogaus kūdikiai, dar nėra žmonės. Juos reikia išauklėti žmonėmis, suteikti reikalingų žinių, įdiegti žmogiškas vertybes ir dar daug visa ko. Toli gražu tai retai su kuo pavyksta, todėl pasaulyje yra tiek mažai žmonių, bet daug žmogiškų kūnų. Deja religinės struktūros, bei valdžios siekis valdyti, palaiko mitą, kad kas turi žmogišką kūną yra žmogus, nes tai naudinga toms struktūroms. Jiems pavojingi tikri, vidumi laisvi, kūrybingi žmonės. Todėl įvairiomis priemonėmis, apgaulėmis, instinktų sureikšminimais ir net naikinimais, bei karais, siekiama, kad kuo mažiau pasaulyje būtų tokių, žmogiškų žmonių.

 Žmogiškoje visuomenėje pirma ir labai svarbi vertybė yra žmogaus Ego. Tai svarbus žmogaus bendravimo su išore įrankis ir ne tik su fizinėmis, bet ir su energoinformacinėmis būtybėmis. Bet kuri religinė bendruomenė, kaip ir bet kuri valdžia, ponas yra suinteresuoti kuo mažesniu žmonių ego. Tuomet jie gali lengviau valdyti tokius žmones, mokėti mažesnius atlygius. Ego iš esmės yra žmogaus savivertė, savigyna nuo agresyvaus išorinio pasaulio. Jei kas iš jūsų reikalauja mažinti ego, tai faktiškai siekia jus paversti „mazgote“, kurią naudos kol ši nesusinaudos, o po to išmes. Žmogui Ego, tai panašiai kaip kūnui oda, kaip imunitetas, be kurio kūną suėstų bakterijos, grybeliai, virusai. Todėl vaikui būtina tinkamai ugdyti ego nuo mažumės. Ką reiškia tinkamai ugdyti? Visų pirma neužgožti natūraliai iš vaiko „besiskverbiančių“ gabumų. Kiekvienas iš mūsų gimstame su tam tikra nervine sistema, su tam tikru būdu „susidėliojusiomis“ smegenimis (dažnai tai atsitiktinis procesas, todėl tiek turtingose, tiek neturtingose šeimose gali gimti tiek genijai, tiek neįgalūs protu). Vaiko gabumai dažniausiai pradeda reikštis jau iki 6 metų ir tai gali tęstis iki maždaug 10 metų. Vėliau galima tik rinktis (jei gabumų ne vienas) ir juos vystyti. Gabiausi vaikai „gaunasi“ iš tų, kuriuos ne pasakomis, ne TV multfilmais „užverčia“ nuo mažumės, o kuriuos moko skaityti, rašyti, piešti, dainuoti, muzikuoti ir kt. praktinių dalykų, galimai reikalingų būsimame gyvenime. Mokymas susijęs su reikalavimais, kuriuos lengviausiai realizuoti maksimaliai žaidimų forma. Pavyzdžiui mitas apie gabius žydus, būtent su tuo ir susijęs, kad jie, daugumoje, savo vaikus ne pasakomis „maitina“, o reikalauja mokytis ir siekia, kad vaikai siektų visuomenėje turtingų specialybių. Be elementaraus mokslo, mokoma gudrumo ir ego ugdymo, dažnai net tai susiejama su tautos Ego. Pavyzdžiui iš senų žmonių pasakojimų, žydai savo dukras siekdavo supiršti su turtingais, valdžioje esančiais arba tiesiog gabiais, perspektyviais nežydais. Tai yra tipo gauti gerų, naujų genų į savo tautą, nors aplamai tai gana uždara tauta. Genai yra reikšmingas faktorius tiek giminės, tiek tautos išlikimui, gerovei. Tačiau tų faktorių yra ir daugiau.

 Buvo paminėta, kad jokiu būdu nereikia žeminti savo ego, nes tai būtina, tai vertybė. Tačiau yra ir kita ego pusė. Visi mes žinome, bet nesuvokiame, kad be tam tikro balanso gyvybė negali net egzistuoti. Pavyzdžiui žmogaus kūno balansinė temperatūra. Jei ji žemės ar pakils, tai jau ne balansas ir kūnas rizikuoja. Tas yra ir ne tik su ego. Pavyzdžiui, jei žmogus staiga gauna didelę valdžią ar daug pinigų ir pradeda kitus niekinti, žeminti, tai reiškia jo ego visuomet buvo padidintas, išpūstas ir tereikėjo tam tikrų sąlygų, kad tas Ego pradėtų naikinti kitus. Jei su pažemintu ego žmogus netikėtai gautų pinigų, ar valdžios, tai aplink jį susiburtų „valgytojų“, „draugų“ būriai, kurie vienaip, ar kitaip, po truputį ar po daug „išsiurbtų“ iš jo (ar jos) pinigus. Jei tai būtų valdžia, tai sukompromituotų ir perimtų valdžią. Todėl tiek padidintas, perdėtas, tiek pažemintas ego nėra tikro žmogaus vertybės ir trukdo jam tobulėti, o ką jau kalbėti apie normalų bendravimą su energoinformacinėmis struktūromis. Energoinformacinės struktūros pačios sėkmingai gali naudotis žmonių energija, kurių ego žemas. O jei ego didelis, tai tarp energoinformacinių esybių bei žmonių gali būti įtempti santykiai arba ignoravimas jų. Pavyzdžiui jei ekstrasensas, biogyduolis, kuriam pradžioje veikla buvo sėkminga, bet jam turtėjant, jo ego pradėjo pūstis, energoinformacinės struktūros gali tiesiog pasitraukti. Tuomet beliks tik naudotis jau sukurta reklama, kuomet viskas sekėsi ir apgaudinėti klientus, arba medžioti gabius mokinius, kuriais bus galima pasinaudoti mito, apie savęs ypatingumo palaikymą. Gali būti ir kitas variantas, kuomet ekstrasenso ar gyduolio, kurių ego perdėm didelis, klientams galimas net kenkimas iš energoinformacinių struktūrų pusės. Variantų gali būti daugybė, bet esmė tame, kad ego turi turėti balansą, kuomet tu neiškeli save į aukštumas virš visų ir visa ko, bet ir nenusileidi iki „purvo“ lygio.

 Kitas aktualumas dėl bendravimo su energoinformacinėmis esybėmis yra mityba. Energoinformacinės esybės minta mūsų energija, jausmais, informacija. Tai būtina gerai įsisąmoninti. Pavyzdžiui jei yra suvokimas, kad Gamtoje visi visus valgo, tai jau gerai. Reiškia žmogus gyvena realiame, o ne pasakų, ar religijų sugalvotame pasaulyje. To būtina mokyti vaikus nuo mažumės. Apgaulingo pasaulio kūrimas vaiko sąmonėje, tai ne tik galimi dideli stresai suaugus, tai visų pirma patogus vergas, kuris „nematys“ to, ko nereikia ir tinkamai vykdys nurodymus. Gyvybė, tai visų pirma mityba. Mityboje naudojami tiek neorganiniai, tiek organiniai junginiai, juos perdirbant. Pavyzdžiui žmonių bendruomenė, kuri gali maitintis įvairiausiu maistu, turi didesnę tikimybę tiek išgyventi, tiek intensyviai daugintis bei plėsti savo teritorijas. Jei palyginsime pietryčių Azijos gyventojus ir europiečius, tai europiečiai pralošia. Jie įpratę maitintis tik tam tikru maistu, o paskutiniu metu labai sureikšmina vegetariškumą, veganiškumą. Azijoje gali valgyti įvairią organiką. Tai ir kirminai ir šunes, katės bei kitos gyvybės. Kritiniu atveju jie galės misti ir žmogaus kūnais. Ir tai nebus joks religinis blogis, o tiesiog išgyvenimas kritiniu momentu. Pavyzdžiui žmogaus kūnui yra normalu kritiniais, badavimo momentais misti savo kūno ląstelėmis ir aišku visų pirma pačiomis silpniausiomis. Net ir normaliai maitinantis, tūkstančiai ir tūkstančiai žmogaus kūno ląstelių, organizmas suardo ir sunaudoja savo reikmėms. Tai tik organinė statybinė medžiaga. Baimė dėl žmogėdriškumo yra todėl, kad žmogui pradėjus maitintis žmogiena, gali atsirasti poreikis eiti lengviausiu keliu. Tai yra ne sėti, auginti organiką, auginti gyvulius, bet misti kaimynais, o gal net artimaisiais. Tai žmonių bendruomenės sunaikinimas, žmonijos vystymosi sustabdymas. Bet kuo mitimas yra Gyvybės išgyvenimas, bet Gyvybės vystymasis yra visų pirma tam tikrų kliuvinių, trukdžių, problemų ir pan. įveikimas. Jei aplink pilna maisto ir gali misti viskuo, be to saugu, tuomet ko siekti, nuo ko gintis ir kam tobulėti? Tuomet gyvybė degraduoja ir užpuola ligos, ar kitos gyvybės. Ne veltui yra toks pastebėjimas, kad sakykime valstybė pasiekia savo aukštumas, užkariauja kitas valstybes, turtėja ir staiga ji suyra ar yra nukariaujama kitų. Kodėl tai nutinka? Todėl, kad turtingoje visuomenėje, valdančiųjų vaikai auga visko aptekę, jiems nereikia nieko siekti, tik linksmintis ir degraduoti. Kuomet jie, pagal savo valdžioje esančių, turtingų tėvelių gauna valdžią kaip palikimą, tuomet jie ir sugriauna tą valstybę. Todėl jokiu būdu negalima vadžioje esančių tėvelių, ar turtingų tėvelių vaikams sukurti idealias gyvenimo sąlygas. Gal net kaip tik sunkesnes, išbandymų pilnas sąlygas. Tuomet tai bus naudinga ne tik valstybei, bet ir valdančiųjų ar turtingų giminei. Taip. Išbandymuose būna traumų ir net mirčių, bet be to, visuomenė susirgs neįgalumo liga, kur kiekvienam vaikučiui, kad minkštai griūtų, bus padedamos pagalvėlės. Tokie vaikučiai, užaugę taps lengvu grobiu ir taip sunyks giminė, valstybė. Vaikai iš mažumės turi būti supažindinti su įvairiu maistu ir kad jie veik bet ką galėtų valgyti. Pavyzdžiui ateina į šeimą svečiai, kur kaip tik pietauja ir ant stalo padėtas „europietiškas“ maistas. Vaikas iškrapšto iš salotų pomidorus ir pareiškia, kad jis jų nevalgo. Močiutės iš senų laikų pasakytų, kad tokio vaiko „pilnas užpakalis“. Normalus vaikas gali ir turi viską valgyti, tuomet jo saugumas, išgyvenimas pasaulyje turi daug daugiau šansų. Jei vaikas kažko tai nevalgo, ar nenori valgyti, tai geriausi vaistai jam kurį tai laiką neduoti valgyti nieko. Po tam tikro laiko, vidurių mikrofauna pradės reikalauti duoti bet ką, kad tik duotų. Aišku būna kuomet aplamai vaikas nevalgus ir tai dažnai būna susiję su prasta, ligota, ar antibiotikų nualinta vidurių mikrofauna. Vaiko žarnynui trūksta gerųjų bakterijų. Jų daug yra gamtoje, tiesiog ant žolės, medžių lapų ir pan. Galima tiesiog, jų net nevalgant, o tiesiog „ragaujant“ ar nulaižant gauti į organizmą. Būtent taip kūdikiai, ragaudami, kišdami viską sau į burną ir apsirūpina įvairiomis bakterijomis, o organizmas po to atsirenka kur gerosios. Aišku galima ir vaistinėje atsirinkti preparatų, tik dažnokai jie būna neefektyvūs. Dar būna atvejų kuomet vaiko kepenys, ar kiti vidaus organai nėra sveiki, daugokai toksinų ir todėl vaikas nenori valgyti. Detoksikacijai visų pirma reikalingas pakankamas kiekis skysčių, mineralų ir laiko. Kai kurių vaikų išskiriamų virškinimo fermentų kiekis mažas, tuomet vėl kita problema. Tačiau daugumą jų pagydo elementarus, trumpas badavimas. Ir aplamai, vaikas turi suvokti ir netgi išmokti, kad kartkartėmis tiesiog būtina kurį tai laiką nevalgyti, ar menkai maitintis, kad organizmas apsivalytų nuo toksinų ir silpnų ląstelių. Būtent badavimo metu tiek silpnos, išsigimusios ląstelės sunaikinamos, tiek nesunaudotos baltymų liekanos sunaudojamos. Daug problemų organizme kyla nuo laiku nesunaudotų baltymų. Tuomet pradeda puotauti kūne esančios bakterijos, grybeliai, kurių gyvybinės atliekos gana toksiškos, o tai papildomas darbas kepenims. Jei organizme daug toksinų, tuomet natūraliai nesinori valgyti. Tik nevalgant kepenys greičiau išvalo organizmą nuo toksinų. Ne veltui, kuomet gyvūnai serga jie nevalgo, nes taip didesnė tikimybė greičiau pasveikti. Žmogui sergant infekcine liga tiesiog būtina kuo mažiau valgyti, o dar geriau, jei tai įmanoma, tiesiog kažkiek pabadauti, nepamirštant skysčių.

 Dar kartą sugrįžtame prie to žinojimo, kad Gamtoje visi visus valgo ir tai normalu. Mitybai naudojamas maistas yra tik įprotis, o ne galutinė instancija. Tik esat badavimui, kuomet organizmas pradeda valgyti ave, savo ląsteles, tik tuomet jis gana ramiai priims bet kokią organiką iš išorės, bet jokio psichologinio pasibjaurėjimo. Tuomet jokia psichologija jau nebesvarbu, nes svarbu išgyventi. Todėl bado metu žmonės pradėdavo valgyti ir žmogaus mėsą, o po bado vėl pereidavo prie buvusio maisto. Jaurios psichikos žmonėms traumos likdavo, tačiau jie išgyvendavo ir pratęsdavo giminę. Gyvybei svarbu išgyventi. Gyvybei siekiant išlikti, žmogiškumas tampa mažiau svarbus. Todėl, kad nebūtų tokių kritinių sąlygų, žmonės turi pasirūpinti atsargomis, pagaliau sukurti tokią maistu apsirūpinimo sistemą, kad nebūtų labai tragiško maisto trūkumo.

 Be Gyvybei būtino mitybos instinkto, svarbus yra dauginimosi instinktas. Tai taip pat yra labai svarbu norint tinkamai bendrauti su energoinformacinėmis esybėmis. Jei žmogus atsiduoda instinktams, tuomet dažniausia ne jis valdo, o jį valdo. Ir ne tik kiti žmonės ar aplinkybės tuomet valdo žmones, bet gali valdyti ir energoinformacinės esybės, kad galėtų maitintis žmogaus emocijomis, energija. Pavyzdžiui Gyvybė žmogų (ir ne tik žmogų) gana žiauriai pririšo prie narkotinės dauginimosi priklausomybės. Gyvybė tą procesą susiejo su cheminėmis medžiagomis, išskiriamomis žmogaus kūne sueities proceso metu. Todėl žmonės, kurie pastoviai siekia šio proceso yra elementarūs narkomanai. Beje kaip ir narkomanai, taip pat senka, o ypač vyrai. Knygose, filmuose, reklamose skatinamas perdėtas seksualumas, tai tiesiog narkomanijos skatinimas, pačių narkomanų sąskaita. Gyvybė, kad išliktų ir plėstų savo teritoriją įdėjo stiprią cheminę skatinimo priemonę, tačiau žmogui tam ir duotas protas, kad tas procesas būtų protingai reguliuojamas. Visata tiek protinga, kiek protingų gyvybių joje yra. Todėl žmonija turi savotišką misiją plisti po Visatą. Tai ne tik Žmonijos misija, o bet kokios protingos gyvybės misija, kurių Visatoje yra. Norint žmonijai plisti į Visatą yra būtinas technologinis vystymasis, kuris reikalauja rimto proto ugdymo, bet ypač žmogiškų resursų. Tai yra šeimoje vieno ar dviejų vaikų nepakanka kad žmonija augtų. Tiesiog dabartinė, buržuazinė, pelno bei valdžios siekimo sistema, sukuria „atliekamų“ žmonių „armiją“. Iš čia sugalvojami ne tik karai, bet ir epidemijos ar panašūs žmonių mažinimo „triukai“. Tik įveikusi šią sistemą, žmonija sugebės efektyviai plisti po Visatą. Esama sistema yra natūraliai kilusi iš Gamtos, kur visi visus valgo, apgaudinėja ir naudojasi. Didesni verslai „suvalgo“ mažus, didesni ponai naudojasi mažesniais ponais, o tie eiliniais žmonėmis, vergais ir pan. Todėl piktintis šia sistema, natūraliai kilusia iš Gamtos neverta. Ir neverta piktintis žmonių instinktu įsikibus laikytis šios sistemos, nes ji gerai žinoma, nors ir iš žmogiškos pusės nelabai priimtina, žiauri. Tiesiog reikia išaugti iš tų instinktų, tapti žmonėmis, priimti savo esatimi žmogišką sistemą. Socializmo įvedimas buvo kaip bandymas įvesti žmogišką sistemą. Deja tai vyko per suokalbius ir po karo, todėl gana kruvinai ir tais kadrais kurie buvo. Deja buvo bemoksliai kadrai ir su senos sistemos instinktais. Todėl, po kažkurio tai laiko, dėl senos sistemos instinktų įsigalėjimo (siekis turėti daugiau valdžios, materialinių vertybių, malonumų…), naujos sistemos pradmenys išsigimė, buvo sugriautos. Tačiau tam tikra naujos, žmogiškos sistemos dvasia liko ir lieka galimybė jai atgimti.

 Gyvybė iš žmonijos reikalauja turėti kuo daugiau palikuonių. Žmonija gali reguliuoti šį skaičių ir net siekia mažinti, taikydami kontracepsiją, vaisingumo mažinimą (apnuodyjant maistą, per vakcinas, įvairius vaistus ir pan.). Per TV, filmus, knygas peršama vieno, dviejų vaikų idėja būtinai su šunimi ar kate namuose, o dar geriau su keliais šunimis ar katėmis. Taip meilė ir dėmesys atiduodama gyvūnams, o ne žmogaus vaikams. Kad žmonija išeitų į Visatą, būtinas vidinis žmonių kiekio tam tikras „spaudimas“, o tai mažiausiai 3 sveiki vaikai šeimoje. Ir aplamai net kalboje, pas kai kurias tautas tarsi užrašyta kiek vaikų šeimoje turėtų būti. Pavyzdžiui lietuvių šeimoje šeši vaikai, nes tai kyla iš žodžio šeima, tai yra šeši manęs. Tai yra septyni kilę iš manęs. Rusų kalboje „semja“, tai yra septini manęs. Aišku visų pirma tai programa moteriai, nes ji gimdytoja. Šeši vaikai lietuvio šeimoje tarsi daug, bet matyt ta programa todėl, kad mažai tautai vis atsinaujinti reikalingi žmogiški šaltiniai. Aplinkoje pastoviai daug karų ir aplinkinių, didelių tautų, ypač iš Europos, demografinį spaudimą būtina atlaikyti. Na o rusų tautai yra dideli teritoriniai plotai, todėl matyt ir „septyni aš“. Beje svarbi ir vaikų kokybė, o tai įtakoja visų pirma moters sveikata, po to vyro ir vyro gyvenimo būdas. Būtent dėl vyrų gyvenimo būdo kyla problemos dėl demografijos. Pavyzdžiui didelę neigiamą įtaką daro vyrų alkoholizmas, neatsakomybė moters atžvilgiu, savo palikuonių atžvilgiu. Tą problemą galima išspręsi pietuose taikoma daugpatystės sistema. Tuomet alkoholikai, neatsakingi vyrai lieka be moterų. Tai tam tikra auklėjimo priemonė, bei neatsakingų, narkomanų, alkoholikų išmarinimo vienas iš būdų. Tačiau tai ir moters susireikšminimo, ego mažinimo būdas, nes vienoje šeimoje teks susigyventi kelioms moterims. Tačiau užtat tikri vyrai turi didesnę galimybę plėsti savo giminę. Aišku tai yra priverstinės auklėjimo priemonė, bet ji turi daug pliusų. Tai ir vaikų priežiūra, namų ūkio vedimas ir kt. Tačiau jei įvedus tinkamą, teisingą socialinę žmogišką, neišnaudotojišką sistemą, kur viena iš valstybės funkcijų bus auklėjamoji, daugpatystė tiesiog taptų nereikalinga.

 Beje viena iš žmonių skaičiau mažinimo priemonių, kaip nekeista, tai pensijos. Žmogaus socialinio saugumo užtikrinimas senatvėje taikant pensijų išmokos sistemą yra ydinga. Žmogus tiesiog nesuinteresuotas turėti vaikų. Jam tiesiog reikia pakankamą kiekį metų išdirbti ir kuo geriau apmokamame darbe. Po darbo, ar atostogų metu tik gyvenimas saviems malonumams. Beje pensijine sistema mėgsta „žaisti“ valdžia ir iš žmogaus paimdami gana dideles lėšas, toli gražu nereiškia, kad net dalį jų gražins pensijinio amžiaus metu. Be to nemaža dalis žmonių gana greit išmiršta pasiekę tą amžių. Todėl pensijinė sistema yra žalinga šeimoms, giminėms. Tik palikuonims paliekant socialinę tėvų ir mamų priežiūros funkciją, galima pagerinti tiek demografinę, tiek žmogiško rūpesčio būklę. Aišku buržuazinėje sistemoje tai problematiška, nes čia „atsiranda“ atliekami žmonės ir vyksta konkretus išnaudojimas.

 Dabar tam tikros išvados. Nesubalansuotas ego, nesuvokimas kūno gyvenimo priklausomybės nuo maisto ir dauginimosi, rimtai trukdo normaliems kontaktams su energoinformacinėmis esybėmis. Todėl tiek mažai žmonių, kurie gali kontaktuoti su energoinformacinėmis esybėmis. Beje tam reikia ne tik sąlygų, bet ir mokytojų, kurie jau turi tame patyrimo. Mokytojai reikalingi dar ir dėl to, kad „kaip danguje taip ir Žemėje ir atvirkščiai“, nes ten taip pat neidealu ir galima nukentėti. Ten taip pat savotiškas bendravimas, savotiška mityba, bei kiti procesai. Tačiau tokių  mokytojų neesant šalia, deficitas sukurtas dėka didžiųjų religijų, naikinusių neprisijungiančius prie jų, galima po truputį rinkti žinias tai ten, tai šian, per daug neįsiveliant į įvairias priklausomybes  nuo įvairių "dvasinių" grupuočių, ar save vadinančių "šviesuoliais". "Šviesuolis" dar nereiškia, kad jame ar joje kas nors labai baisaus neslypi. Tas pat ir su "tamsiais", kuriuose galima atrasti gana nemažai gėrio. Ne viskas kas šviečia yra gėris ir atvirkščiai.