DANTYS. KAULAI

 Žmogaus gyvenime svarbu visų pirma ne mistika, o jo kūnas, kūno sveikata. Kūno sveikata tai viso organizmo ir jame gyvenančių naudingų bakterijų harmoningas darbas. Kūno pagrindas, kaip namo pamatas, tai kaulai. Gal pradėkime nuo dantų, kurie daugumai buitiškų žmonių yra labiau aktualūs ir labiau suprantami nei kaulai. Paprastai todėl, kad jei jų neprižiūrėti tai skaudės ir labai skaudės ir problemų ir pinigų daug reikės. Iš čia supratimo kojos auga, o ne dėl noro suvokti kaip tas kūnas surėdytas.

 Kodėl atsiranda kariesas ir genda dantys? Ir visų pirma labiau civilizuotose šalyse, kur dantų priežiūra atrodo totali? Tiesiog reikia suprasti visą dantų gedimo technologiją. Manoma, kad dantys labiausiai genda nuo saldumynų. Tai tik maža dalis viso mechanizmo. Po valgio, ant dantų likusio maisto, o ypač saldaus, bakterijos pradeda daugintis „sysiodamos“ pieno rūgštimi ir rūgštis ardo emalį. Tačiau jau po pusvalandžio, burnoje esančios seilės, kuriose yra reikalingų medžiagų, atstatinėja emalį. Per 2-4 valandas, priklausomai nuo pakankamos seilių mineralizacijos, pažeista danties emalė atsistato. Todėl jei valgoma tris kart dienoje, be užkandžiavimo, dantims negresia kariesas. Labiau pavojingos yra rūgštys, kurias dabartiniai žmonės daug vartoja. Pavyzdžiui aš dar vaikystėje pastebėjau, kaip dantys reaguoja į rūgščius obuolius. Obuolių ir citrinų rūgštys yra pavojingiausios dantims. Po tokių sulčių, net ir maišytų su kitomis, būtina vandeniu praskalauti dantis. O geriau per šiaudelį gerti. Beje citrinos rūgštis dedama į daugumą buteliuose parduodamų gėrimų, skiestų vaisių sulčių, kaip konservantas. Nuo rūgščių emalis ne lėtai „ėdamas“ bakterijų išskirtų rūgščių, o stipriai degraduoja. Dar pastebėjau, kad į varškės gaminius, sūrelius įdėta citrinos rūgštis kaip konservantas. Na dar yra tokia guaro derva, kuri dedama daug kur, o ypač į kepinius, kaip konservantas, stabilizatorius, purumą didinanti. Visų pirma ji „džiovina“ vidurius, nes traukia vandenį, o patekusi į organizmą lėtina biologinę veiklą ląstelių ir imuniteto. Tas padidina galimybę pasireikšti bet kuriai ligai, kuri jau arti tokios galimybės. Tai įtakoja ir dantis ir kaulus, tik per ilgą laiką, maždaug per 7-10 metų, vartojant produktus su guaravo derva.

 Be bakterijų sukurtų rūgščių ir pačių rūgščių vartojimo, dantis dar veikia ir kiti, „šakninės“ priežastys. Tai žandikaulio formavimasis nuo „gilios“ vaikystės. Žandikaulis, tai kaulas ir svarbu suvokti kaip formuojasi ir auga kaulai. Kaulai ta gyvas darinys, kuris pilnai atsinaujina per 7-11 metų priklausomai nuo amžiaus. Tai yra nelieka nė vienos, pirminės ląstelės ir yra visai visos naujos. Kuo vyresnis žmogus, tuo lėčiau atsinaujina ląstelės. Kauluose pagrinde yra dviejų rūšių ląstelės. Vienos augina kaulą, kaupia kalcį ir kitas medžiagas, o kitos ląstelės ardo kaulą, tirpdo kalcį. Iki 28-30 metų dauguma kaulų ląstelių yra kaulo augimą ir atsinaujinimą skatinančių. Vėliau viršų pradeda imti kaulo ardymą skatinančios ląstelės. Skeleto patvarumas ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kokį santykinį kiekį kaulus auginančių ląstelių mes sukaupsime iki 30 metų. O tai priklauso kaip mes „treniruosime“ kaulus. Organizmas remiasi principu – kas tam tikrą laiką nenaudojama, tas turi būti suardoma ir medžiaga panaudojama kitiems reikalams. Viskas, kas organizme juda tas išlieka, arba to daugėja, jei poreikis yra. Tai reiškia jei mes apkrauname raumenis, tai jie auga ir tas matoma akivaizdžiai. Deja to nematome dėl kaulų, o tas yra. Jei fiziniais pratimais apkrausime kaulus, tai jie tvirtės. Kaulai tai ne raumenys ir jie labiau reaguoja į staigius, besikartojančius smūgius. Todėl paauglystėje, kuomet organizmas tysta, gerai yra užsiimti nes sunkumų kilnojimu, tipo raumenų augimu, kaip aš iš nežinojimo. Geriau užsiimti rankiniu ar krepšiniu, dar bėgimu ilgoms 8-12-20 km distancijoms, kuo aš vėliau, šiek tiek pavėluotai užsiėmiau. Būtent smūgiai bėgiojant, šokinėjant stimuliuoja visą skeleto sistemą augti. Dar tempimo pratimai stimuliuoja augti kaulus. Tam net yra specialūs tempimo prietaisai, kad žemo ūgio žmogų ištempti. Efektyviausia iki 23-25 metų ir net skoliozes ištaiso. Yra pavyzdžių, kuomet kam virš 40 metų su prietaisais ūgį padidino 10-12 centimetrų. Efektyviausi, net vyresniems žmonėms, tai tempimo prietaisai į kuriuos, kaip į lovą nakčiai atsigulama miegoti. Kojos tempiamos į vieną pusę, o už pažąstų ir krūtinės pririštas bandažas tempiama į kitą pusę. Plius kalcio ir mineralų maiste pakankamas kiekis.

 Nuo kūdikystės augantis žandikaulis turi gauti pakankamas apkrovas, kad organizmas gautų signalus, jog dantys labai reikalingi. Todėl vaikams, dar mažai galintiems vartoti kietą maistą verta duoti kramtyti kažką kieto, ko jie negalėtų atkąsti ir praryti. Beje kramtymas skatina seilėtekį, o seilėse yra būtent tos medžiagos, kurios atstato danties emalį. Todėl suaugusiems, po valgio patariama praskalauti dantis vandeniu, o geriau mineraliniu, negazuotu ir po to, iki pusės valandos periode pakramtyti kramtomą gumą. Tai skatina seilių išsiskyrimą. Kramtoma guma turi būti be cukrų, be rūgščių, rekomenduotina mėtinė. Vaikai, kurie gana anksti gauna kieto maisto, jų žandikaulis formuojasi normaliai ir dantys nebūna išklaipyti. Beje antrų dantų išklaipymas atsiranda dėl susiaurinto žandikaulio, nes nebuvo tinkamos kramtomos kieto maisto apkrovos. Be šito, dar tam tikrą įtaką turi nervinės įtampos, nesaugumo jausmas, baimių kaupimas savyje, artėjant paauglystei ir keičiantis dantims. Kuris vaikas ilgą laiką buvo maitinamas minkštu, skystu maistu, ar kaupė savyje baimes, ryškiai matosi suaugusio žmogaus apatiniam žandikaulyje, kur dantukai išklaipyti. Šių laikų tragedija, kuomet vaikams, jaunimui reikalingos kapos dantų eilei tiesinti. Nereikia pamiršti dėl ko tie dantys išsiklaipė? Visų pirma dėl per siauro žandikaulio ir tai mitybos vaikystėje pasekmės. Kapos priverčia dantis rikiuotis į eilę, bet tuomet dantys turi tapti siauresni, „aptirpti“ kraštuose. Kažkiek tai pavyksta, bet nuėmus kapas, po kažkiek tai metų vėl galimas lengvas dantų išsiklaipymas. Na, o jei dantys išsiklaipė tik dėl baimių kaupimo, daugiamečio nesaugumo jausmo augant antriems dantims, tai kapos gali padėti išlyginti dantų eilę. Tik va tos užspaustos emocijos turi didelę tikimybę išeiti į paviršių. Ir kokia forma, bei kaip jos išeis ir kas dėl to gali nukentėti, tai kitas klausimas.

 „Neišsivysčiusiose“ šalyse pastebėta kokie gražūs ir tvirti ir ilgalaikiai dantys yra pas žmones. Visa esmė, kad jie ne tik „graužia“ kietą maistą nuo vaikystės ir jų žandikauliai išsivysto galimai normaliai. Tuomet ir seilės visur prieina. Dar svarbus dalykas yra natūralus maistas, kuriame pakanka įvairių mineralų. Kas iš to, jei vaikui sudarysite tinkamas sąlygas tinkamai išsivystyti žandikauliui ir jis jausis saugus. Jei maistas bus mažai natūralus, trūks mineralų, tai seilėse nebus pakankamai emalį atstatančių medžiagų. O dar blogiau jei vaikui dažnai bus duodamos įvairios sultys, kuriose yra rūgštys į tarpus tarp maisto. Tuomet dantų emalio erozija garantuota ir dantų kariesas dažniau apsilankys. Labai svarbu yra ir kuo dantis valome. Pavyzdžiui dauguma dantų pastų kenkia emaliui vien tuo, kad būna „ėdrios“, tipo dantų „apnašas“ nuėdančios, bet ir emaliui po truputį kenkiančios. Žinantys žmonės patys gaminasi priemones dantims šveisti. Dažniausiai tai būna mišinys iš trupučio druskos ir daugiau kalcio. Dažnai kaip kalcio šaltinį naudoja kreidą, ar kalcio gliukonato tabletes, ar kalcio karbonatas. Sumalti iki pudros kavos malimo mašinėle ir laikyti mažame uždarame inde. Prieš naudojimą galima paimti nedidelį kiekį, įlašinti kelioliką lašų alijošiaus sulčių ir išmaišyti į košelę. Druska, kurioje yra chloras, dezinfekuoja. Kalcis atstato emalį, o alijošius kaip gydanti priemonė dantenoms, burnos ertmei.

 Svarbios išvados : nuo mažumės vaikams duoti kramtyti kažką kietesnio ir geriau, kad to jie negalėtų atsikąsti ir praryti. Vėliau dažniau duoti kietesnio, kramtomo maisto o ne košelių. Tarp valgymų neduoti saldumynų, vaisvandenių su rūgštimi. Jei tai įvyko, būtinai vandeniu praskalauti. Taip formuosis tinkamo pločio žandikaulis ir dantys išsiteks jame, nebus kreivi. Tuomet seilės lengviau pateks ir į tarpudančius ir atstatinės danties emalį. Suaugusiems mažiau išsiskiria seilių, todėl patartina kramtoma guma be cukrų, gerai su mėtomis. Dantis valytis geriau tik vieną kartą, tai yra vakare, o ryte tik praskalauti su negazuotu mineraliniu. Beje ryte išgerti mineralinio vandens, o geriau šilto yra sveika skrandžiui ir viduriams. Žmonėms su žemu spaudimu, apsnūdusiems, vanduo geriau šaltesnis, žemiau 20 laipsnių. Dantis valytis savadarbe dantų pasta – truputis druskos, daug kalcio (gliukonato ar karbonato) ir keliolika lašų alijošiaus. Beje alijošius kalis kartus veiksmingesni, kuomet 3-4 paras palaikomas šaldytuve, jokiu būdu ne šaldymo kameroje. Aišku dantims valyti natūralių priemonių kompleksą galima ir patiems susikurti ir ingridientų kiekį patiems nusistatyti. Ir aišku svarbu apkrova dantims visą gyvenimą. Pavyzdžiui riešutų kramtymas duoda gerą apkrovą dantims.