DARBAS SU IE INFORMACIJA
Besimokantiems dirbti su informacinėmis energetinėmis (IE) struktūromis labai svarbu suvokti tam tikras taisykles.
Taisyklė pirma : erdvė, laikas tai visų pirma informacinės struktūros. Tai tarsi įvairių įvairiausios formos formelės.
Taisyklė antra : per informacines struktūras, kaip sakykim per sausainių gaminimo formeles trykšta energija. Energijai tekėti būtini yra priešingi poliai, tam tikros priešybės, konfliktiškumas.
Taisyklė trečia : IE struktūros erdvėje ir laike suformuoja tam tikrus darinius, kurie skiriasi savo tankiu. Didžiausias tankis mūsų aplinkoje tai materialus pasaulis ir pagaliau mes patys. Kuo labiau suslėgtos IE struktūros, tuo medžiagos tankis didesnis.
Remiantis šiomis taisyklėmis galima kokybiškiau naudotis čia (ir ne tik čia) pateiktomis žiniomis. Kaip visa tai veikia. Sakykim aš skaitau kažkokią informaciją ir iškarto mintimis taikau savo, savo artimų, draugų, pažystamų gyvenimams. Ta informacija manyje sukelia tam tikrus jausmus, kuriuos aš išgyvenu ir būtinai leidžiu sau juos išgyventi. Išgyvenimas dažnai gali būti skaudus, besipriešinantis, besipiktinantis, o gal su viskuo sutinkantis ir padidinantis džiaugsmą. Galimas visas jausmų spektras. Nuo ko tai priklauso?
Pirmas variantas (informacijai pasiruošęs) : jei perskaityta informacija sutampa su mano jau kažkuomet išgyventomis situacijomis, patyrimu, suvokimu, tai manyje atsiranda pilnatvės jausmas. Jei ši informacija į mano suvokimo paveikslą atneša kažką naujo, kas papildo mano pasaulėžiūrą, tai aš ne tik, kad pajaučiu pilnatvę, bet ir pakylėjimą. Tuomet manyje padidėja subtilios energijos kiekis.
Antras variantas (informacijai iš dalies pasiruošęs) : jei perskaityta informacija iš dalies nesutampa su mano patyrimu, suvokimu, mano išgyventomis ar išgirstomis situacijomis, tai manyje atsiranda dalinis nesusivokimo jausmas. Jaučiuosi sutrikęs, nesuprantantis. Tuomet atsiranda pagunda šią informaciją iš dalies arba visiškai atmesti. Jei visdėlto leidžiu sau ją išgyventi (greičiau ar lėčiau), tai kažkurį laiką jaučiu diskomfortą, pasimetimą, dalinį pasimetimą. Po kiek laiko manyje nusistovi nauja Informacinė energetinė pusiausvyra. Tai reiškia aš įsisavinau naują informaciją taip, kaip sugebėjau. Tai labai priklauso nuo aukštesnės meilės kiekio. Meilė subalansuoja priešybes be jų kovos, parodydama kiekvienos priešybės būtinumą. Tuomet manyje atsiranda naujas suvokimo jausmas, tarsi iš kitos pozicijos pažvelgčiau į tą patį paveikslą ir pamatyčiau jį naujaip. Tuomet manyje atsiranda pilnatvės, pakylėjimo jausmas. Tai reiškia manyje padidėjo subtilios energijos kiekis.
Trečias variantas (informacijai prastai pasiruošęs) : jei informacija su kuria susiduriau ar perkaičiau neatitinka mano suvokimo, patyrimo, mano išgyvenimų ( maždaug 20% - 40% ), tai manyje kyla stiprus pasipiktinimo, atmetimo jausmas. Atsiranda noras prieštarauti ir kovoti prieš tą informaciją ir atitinkamai prieš tos informacijos pateikėją. Informacijos pateikėjas pasikėsino į mano komforto zoną, į mano pasaulio suvokimą. Kyla konflikto noras. Kadangi informacijos pateikėjo šalia nėra, tai kova nukrypsta į vidų, į kovą su savimi. Galima atsiriboti, pamiršti, ciniškai sureaguoti, užsidaryti nuo informacijos, bet taip tik sumažės meilės kiekis manyje. Jei aš sau leisiu išgyventi tuos nepasitenkinimo jausmus į save žvelgdamas tarsi iš šalies, tai matysiu, kaip manyje po truputį rimsta pasipriešinimo audros ir atsiranda tam tikra IE pusiausvyra. Šios pusiausvyros atsiradimo trukmė priklauso nuo mano vidinės meilės kiekio ir pateiktos informacijos platumo, gilumo, galimos įtakos mano gyvenimui. Tai gali trukti ir kelias minutes ir kelis metus. Paprastai tenka išgyventi skausmingus jausminius išgyvenimus, kurie dar vadinami sielos skausmais. Tenka išgyventi ir pasaulio suvokimo pasikeitimus, naujaip įvertinti ir priimti savo artimus, draugus, pažystamus. Po skausmingų išgyvenimų ateina ramybė, po to pilnatvės ir pakylėjimo jausmas. Aš pereinu į naują IE būseną su didesniu subtilios energijos ir meilės kiekiu.
Ketvirtas variantas (informacijai nepasiruošęs) : jei informacija su kuria susidūriau ar perskaičiau labai neatitinka mano suvokimo, patyrimo, išgyvenimų ( maždaug 40% - 70% ), tai aš stipriai piktinuosi ta informacija, nekenčiu, neapkenčiu situacijos ar informacijos pateikėjo. Kokią teisę tas informacijos pateikėjas turi kištis į mano susiformuotą komforto zoną? Kyla noras sunaikinti informacijos pateikėją, pabėgti iš nekomfortiškos situacijos. Jei informacijos teikėjo šalia nėra, tai agresija nukrypsta į vidų. Tuomet tiesiog būtina į visa tai pažvelgti iš aukščiau, tarsi išeiti už rėmų. Kitaip kyla susinaikinimo pavojus. Nauja informacija pasiekia jausmų gelmes ir aš galiu neatlaikyti sielos skausmo. Gali sukilti senos ligos, atsirasti naujos, pasitaikyti traumos, konfliktai su artimaisiais, aplinka, nesėkmės ir pan. Visa tai rodo, kad įsibėgėjo susinaikinimo programa, dėl nesugebėjimo priimti vidinį konfliktą su nauja informacija. Tai parodo ir per menką vidinės meilės, subtilios energijos kiekį, kad tinkamai priimti naują informaciją. Tuomet reikia taupyti esamą energiją, nesivelti į konfliktus, apriboti dirginantį ir įvairų maistą. Apriboti pramogas, malonumus, naujos, papildomos informacijos patekimą. Viduje pasijusti nuolankiu, priimančiu situacijas. Po tam tikro laiko, kuris kaip minėjau priklauso nuo meilsė kiekio manyje, nauja informacija susiderins ir manyje sukurs naują pasaulio suvokimą. Deja, kaip minėjau, galimos ligos ir tam tikri poveikiai fiziniam kūnui. Fizinių poveikių mąstas priklauso nuo sugebėjimo greitai priimti situacijas vidumi su meile. Kai meilė subalansuos visas priešingas energijas manyje, tai aš pajusiu pilnatvę ir pakylėjimą. Tai bus jau aukštesnis IE lygmuo.
Penktas variantas (visiškas nepasiruošimas informacijai) : jei aš visiškai nepasiruošęs patirti naują situaciją, naują informaciją, tai aš rizikuoju savo sąmone (galimos psichinės ligos), arba kūnu (galima mirtis).
Jei aš, ar mano artimas žmogus, ar draugas, ar pažystamas vengia naujos informacijos (situacijų, tam tikrų knygų ir jose pateiktos informacijos), tai ženklas, kad siela bijo keistis, nes bus sugriauta esama komforto zona ir yra galimybė daug ko netekti. Deja ateitis reikalauja iš mūsų keistis ir atitikti tą naują „aš“ ateityje. Jei aš to savo naujo „aš“ ateityje neatitinku, tai mane situacijos iš aplinkos tiesiog puola. Jei aš savanoriškai ieškau naujos informacijos, domiuosi kitų patirtimi ir vidumi išgyvenu tai, perdirbu per savo ir savo artimųjų gyvenimus, tai aš tarsi aplenkiu laiką ir visuomet esu pasiruošęs naujai informacijai. Tuomet nebūna sunkių ligų, vidinių skausmingų išgyvenimų. Būna tik lengvų sutrikimų, o gal net ir jų nebūna. Tiesa tie sutrikimai dar priklauso ir nuo mano gauto IE palikimo iš protėvių, artimų būsenos, palikuonių galimų būsenų. Jei aš išgyvenu galimą naują informaciją, keičiuosi vidumi, tai daro įtaką dabarčiai, praeičiai ir ateičiai labai plačiai. Keičiantis mano IE struktūroms, kinta mano artimųjų, aplinkinių, draugų, pažystamų IE struktūros. Tie pokyčiai ir galima įtaka priklauso nuo mąsto ir gilumo tos informacijos, kurią aš savyje perdirbu ir subalansuoju.
Visdėlto yra pati svarbiausia taisyklė, be kurios visos kitos taisyklės neveikia, tai meilė Dievui, Kūrėjui. Visos IE struktūros turi ryšio su Kūrėju jausmą. Galima tik įsivaizduoti, kad esi ateistu, bet deja viduje, sieloje, tas ryšio jausmas yra. Tai vadinama meilės kiekiu. Be meilės nebūtų subalansuotos priešybės ir materijos darinio akimirksniu neliktų. Kuo daugiau savyje meilės turi materijos darinys, tuo jis daugiau turi galimybės būti panašiu į Kūrėją.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sakykim mano gyvenime įvyko džiaugsmingas įvykis. Kadangi pasąmonė neturi senaties termino, tai kad ir kiek laiko praeitų, tą įvykį sąmoningai aš galiu iškelti į paviršių ir vėl išgyventi džiaugsmą ir pakylėjimą. Jei tokių įvykių mano gyvenime daugiau, tai nusėda pasąmonėje kaip IE programų darinys, kurios susijungusios kojelėmis kaip aštuonkojai. Tos programos pritraukia man reikalingus žmones, palankius įvykius. Pasąmonė neturi senaties termino ir visi džiaugsmingi, palankūs įvykiai niekuomet nebus pamiršti. Sąmonė gali tai primiršti ar pamiršti, bet ne pasąmonė.
Ta pati situacija ir su skaudžiais išgyvenimais. Jei aš savo gyvenime patyriau skaudų išgyvenimą, patyriau praradimą, buvau pažemintas, jaučiausi nepilnavertis ar pan., tai aš bet kada galiu tai patirti iš naujo, jei prisiminsiu tą įvykį. Paprastai sąmonė skaudžius įvykius stengiasi paslėpti, nes jie susiję su energijos netekimu. Deja pasąmonė nieko nepamiršta. Joje glūdi to skaudaus įvykio programa. Kuo daugiau panašių įvykių buvo ir kuo jie skaudesni, tuo mažiau energijos aš turėsiu. Bet sąmonės „pamiršti“ įvykiai iš aplinkos pritraukia panašias situacijas ir aš vėl nežinia kodėl patiriu skaudžius išgyvenimus. Iš tiesų pasąmonei tai žinoma, bet sąmonė vis stengiasi pamiršti tuos, energetiškai sekinančius įvykius. Tie įvykiai, tai programos, kurios kaip aštuonkojai susipina kojytėmis į didelius darinius, kurie tarsi gyva būtybė vis reikalauja IE maitinimo. Tie dariniai vėl ir vėl skatina mane netinkamai elgtis, pritraukia netinkamus žmones ir situacijas.
Tarp teigiamų ir neigiamų programų yra tam tikra pusiausvyra. Tačiau, priklausomai nuo mano gyvenimo būdo, mano požiūrio į pasaulį, rakcijos į pasaulio įtaką man priklauso kokių programų bus vis daugiau ir daugiau. Religingi žmonės sugeba kažkiek sumažinti blogų programų augimą juose, o tikintys Dievu net panaikinti. Modernūs psichologai, kurie suvokia, kad žmogus, tai įvairių programų darinys, taiko perprogramavimo metodą. Kambaryje paklojami pilkas ir baltas kilimėlis arba analogiškai kėdės. Sakykim žmogus pastatomas ant to balto kilimėlio arba pasodinamas ant baltos kėdės ir jam liepiama prisiminti džiaugsmingą įvykį iš gyvenimo ir įsijausti į jį. Žmogus išgyvena džiaugsmą ir pakylėjimą. Tuomet jis atsistoja šalia balto kilimėlio ir nusiramina. Tuomet atsistoja ant pilko kilimėlio ar atsisėda ant pilkos kėdės. Prisimena skaudų įvykį, kuris vis kankina ir sekina. Prisiminti reikia su visomis smulkmenomis ir jame dalyvavusiais asmenimis. Išgyventi tą įvykį. Tuomet atsistoti šalia pilko kilimėlio ir nurimti. Tuomet vėl ant balto kilimėlio ir prisiminti tą patį gražų įvykį iš savo gyvenimo. Taip vaikščioti 3-10 kartų, kol skaudūs įvykiai bus tarsi kompensuoti džiaugsmingų įvykių. Užbaigti būtinai džiaugsmingu įvykiu ( baltu kilimėliu). Tai gana efektyvus metodas ir juo galima išvalyti, subalansuoti daug skaudžių „dėmių“ iš savo gyvenimo. Jis geras bet turi savų niuansų. Visų pirma jis labiausiai tinka emocingoms natūroms, nes mažina emocinį blaškymąsi. Mažai jausmingus žmones šis metodas gali paversti abejingais, nes gesina emocijas. Todėl jis taikomas ribotai. Subalansuoti jausmiškai gerai, bet tai dar ne viskas. Norint šalinti būsimas neigiamas programas ir karminius tėvų, senelių prosenelių IE programas savyje, būtina daugiau padirbėt. Tai susiję su dalyvavusiais įvykyje žmonėmis. Reikia suvokti jų poelgius ir jiems atleisti. Neįmanoma to padaryti jei viduje siautėja jausmai. Kažkiek nuraminus jausmus su baltas-pilkas metodu, galima įsigyventi į įvykio dalyvių vaidmenis. Pasirenkame kiek galima aiškesnį įvykį ir kiek galima žinomus žmones, kurie dalyvavo tame įvykyje. Reikia kiek galima daugiau žinoti apie tų žmonių gyvenimus. Tuomet įsijausti į kažkurį žmogų iš to skausmingo sau įvykio. Jei pradėti nuo pasyvių stebėtojų ir eiti link agresoriaus, tai užtruks ilgiau, bet daugiau patirties galima įgyti. Jei eiti nuo pagrindinio agresoriaus link pasyvių pritarėjų, tai užtruks trumpiau, bet liks nepastebėti niuansai. Bent kelis atvejus patartina išnagrinėti pradedant nuo pasyvių stebėtojų. Įsijausti į vieną iš jų. Pajusti kaip jie vertina save toje situacijoje, kaip jie vertina agresorių ir pagaliau auką (tai yra mane). Koks to stebėtojo asmeninis gyvenimas, kokios jo vertybės, požiūris į gyvenimą. Jei nėra pakankamai žinių, tai bent išjausti jo padėtį, jausmus. Po to galima pereiti į pritariančius agresoriui. Kuo tas pritariantis remiasi, gal tiesiog nori įtikti agresoriui, būti „bandos“ nariu. Išjausti jausmus tame žmoguje, pažvelgti į jo gyvenimą. Galų gale pasiekiame patį agresorių. Ką jis išgyvena, kuo remiasi puldamas. Gal jam pačiam blogai viduje, gal jis kelia savo statusą „bandoje“, gal jis jaučiasi teisus ir koks jo požiūris į mane. Išjausti ką jaučia agresorius kiek galima giliau. Tik išjautus galima suvokti agresoriaus motyvus ir atleisti jam.
Kai visa tai padaroma psichologai pamiršta vieną dalyką, tai meilė. Nes neretai po tokio agresoriaus suvokimo metodo pritaikymo, žmogus pradeda kaltinti save ir pritraukia naujus agresorius. Atleidus ir paleidus, būtina mylėti ir save ir agresorių. Ta meilė nėra žmogiško lygmens, ji aukštesnė. Meilė subalansuoja. Tie, kurie neturi savyje nors kiek meilės, jokie metodai ilgesniam laikui nepadės. Pats paprasčiausias metodas, kuris subalansuoja ir šalina visų pirma dienos IE išdarkymus yra meilės žvilgsnio metodas. Jį labai greitai įsisąvina vaikai ir tampa psichologiškai stipresni. Tereikia tik patogiai atsisėsti ar atsigulti ir užsimerkti. Dažnokai akyse tarsi atsiranda kažkoks minties vaizdas. Ten gali būti realūs žmonės, fantastinės būtybės ar tiesiog multikas. Ta būtybė baugindama gali artėti, bet į ją žvelgti su meile ir sakyti, kad myli. Būtybė pradės mažėti ir išnyks, arba apsisuks ir nueis. Jokio priešinimosi, baimės ar kitų manipuliacijų, o tik meilė. Jei tą dieną ar kažkuomet anksčiau buvo su kažkuo nemalonus įvykis, tai prisiminti jį. Tegul tas agresorius atsiranda priešais. Sakyti jam mintimis ir jausmu, kad myli jį. Po kiek laiko jis sumažės ir išnyks arba apsisuks ir nueis. Svarbu koks lieka jausmas po seanso. Jis turi būti lengvas, gal net pakylėtas. Tas metodas leidžia atpalaiduoti psichines įtampas savyje, kurios atsirado po tam tikrų įvykių. Tie įvykiai gali būti ir labai senai praeityje, bet pasąmonė senaties termino neturi. Todėl prisiminus tą įvykį detaliau ir panaudojus meilės žvilgsnio metodą, galima atpalaiduoti psichines įtampas iš praeities, kurios lengvai gali darkyti dabarties ir ateities įvykius. Įsisąvinus vien tik meilės žvilgsnio metodą, galima pagerinti savo likimą, galima pagydyti ligas susijusias su spazmais, alergijas ir kt. Bet taip pat būtina keisti požiūrį į pasaulį, didinti meilės kiekį savyje ir ieškoti kelio link Dievo.