DIEVAI 3

 „Kur mūsų mintys, kur mūsų žvilgsnis, ten mūsų energija“. Tai vienas iš Gamtos, energoinformacinės erdvės dėsnių. Paprasčiau pasakius, apie ką tu galvoji, arba į ką tu žvelgi, ten nuteka tavo energija, beje kartu su informacija, kurią tu įdedi į tas mintis. Gyvenimiškas pavyzdys. Eini gatve ir kažkaip nejaukiai pasijauti iš nugaros pusės. Atsisuki, o ten į tave stebeilijasi kažkoks tai žmogus. Tai dar vadinama žvilgsnio pajautimu. Arba pats stovi, ar sėdi ir tau kažkokia moteris (moteriai vyras) patinka ir įsistebeiliji. O ji (jis) ima ir atsisuka į tave. Pajuto žvilgsnį.

 Dabar moksliškai panagrinėkime energoinformacinius procesus vykstančius tik tarp žmonių, nes gamtoje tas pats, jau paminėto „žvilgsnio efekto“ pagrindu. Kas ir kaip čia vyksta? Visų pirma yra mintis, kuri kyla iš žmogaus intereso, ar poreikio, ar dar kitų, sudėtingesnių procesų. Mintis, tai savotiškas indas, turintis informacinę struktūrą. Šis „indas“ pripildomas energijos, kur iš esmės yra emocija, ar jų mišinys. Faktiškai tai energija. Kitas etapas, tai tavo atidus žvilgsnis, kurio dėka ir pasiunčiamas šitas minties ir emocijos paketas. Teisingiau energoinformacinis paketas, nes emocijos tai energija, o mintis tai indas. Energija be indo išsisklaido erdvėje, kaip arkliai, atsiplėšę nuo vadžialiojamos karietos išsilaksto po laukus. Tu, žvilgsnio metu, tarsi antena spinduliuoji kryptingą bangą. Kitas žmogus, į kurį (kurią) nukreiptas žvilgsnis yra imtuvas. O va kiek jis jautrus ar dėmesingas savo pojūčių atžvilgiu, tai kitas klausimas. Jis (ji) „pagaus“ pasiųstą energoinformacinį paketą, kaip radijo imtuvas, arba kaip televizorius. Dabar pagalvokime kokioje energoinformacinėje „sriuboje“ mes gyvename? Ir jos „tirštumas“ priklauso nuo žmonių dėmesio į kažką. Gerai, kad dėmesio procesas reikalauja energijos ir žmogus to proceso metu netenka energijos, savotiškai išsenka. Todėl žmonės, dėl natūralaus savisaugos instinkto, „nesitaško“ energija bet kur. Mūsų žvilgsnis dažniausiai tik „pračiuožia“, savotiškai „paglosto“ mums pažįstamą aplinką, žmones, o reaguoja tik į kažką naujo, ar staiga pakitusio aplinkoje. Ir visų pirma į tai, kas mums gali kelti pavojų, ar nešti naudą. Tai vienas iš gamtos istinktų.

  Vienas iš energoinformacinės magijos pavyzdžių, dažnai pateikiamų įvairiose, bioenergetikos apmokančių grupių. Stovite ar sėdite, tai visai nesvarbu, bet efektyviau tai nejudėti, nurimti, užsimerkti, susikoncentruoti mintimis į vieną žmogų. Tai ar draugas, draugė, brolis, sesuo, mama, tėtis nesvarbu. Tiesiog įsivaizduojate tą žmogų, prisimenate kokį paskutiniu metu jį (ją) matėte. Tuomet mintimis, vaizduote pripildote tą vaizdą šviesos, savo šypsenos, savo gero jausmo, meilės. Apgaubiate tą vaizdą sfera ir mintimis, staiga pasiunčiate tą visumą link to žmogaus. Ir nesvarbu kurioje pasaulio vietoje jis (ji), bus, ta sfera bus priimta. Tai tarsi jūsų atidus žvilgsnis į kažkokį tai žmogų, kurį jis (ji) pajus. Beje pradžioje, kad pajusti tą energiją ir efektyviau veikti, galima panaudoti rankas. Tuomet tarp delnų galima įsivaizduoti norimo žmogaus veidą, pripildyti vaizdą savo meilės, šilumos ir apgaubus sfera, pastumti kaip balioną link „imtuvo“, tai yra to žmogaus. Tokie veiksmai jau minėto „Praktikoje“. Žmogaus, priimančio tokias „dovanėles“ gebėjimas tai pajusti taip pat yra svarbus. Jautresni žmonės labai gerai sugeba „rūšiuoti“ tokias dovanėles ir „blogas“ atmeta, arba sunaikina. Pavyzdžiui pajutote kažką negero iš nežinia kur „atplaukusio“, tiesiog pasakote „tai ne mano“ ir dar pamojate ranka. O jei pajutote nežinia iš kažkur atėjusį gerą jausmą, tiesiog jį priimate. Tačiau čia yra begalės niuansų ir reikia žinoti daugiau apie energoinformacinį mokslą. Pavyzdžiui jei jūs iš nežinia kažkur pajutote kažką negero, tai gali būti labai daug variantų. Pavyzdžiui jūsų draugui, draugei, vaikui, kažkuriam iš giminės suprastėjo sveikata, ar atsitiko nelaimingas atsitikimas. Tuo metu suveikia giminės, arba draugystės egregorai ir tuo metu savo energija ir dėmesiu, per atstumą jūs truputį galite padėti, sušvelninti blogas pasekmes. Arba staiga pablogėjusia nuotaika jums nuojauta praneša, kad „neik ten“, nes bus kažkas negerai. Todėl į viską negalima numoti ranka. Čia ir patirtis ir tam tikras mokslas reikalingi.

 Iš paminėtų aukščiau pavyzdžių, mes turime suvokti, kad mes pastoviai, daugiau ar mažiau, spinduliuojame į aplinką savo energiją ir gauname iš aplinkos tos energijos. Kuo pas žmogų sveikesnis kūnas ir aktyvesnės smegenys, tuo daugiau energijos jis spinduliuoja. Kuo žmogus prastesnės sveikatos ir kuo senesnis, tuo jam tos energijos iš pašalies reikia daugiau. Reiškia energija turi vertę ir kas tai supranta, bei moka ja naudotis, siekia jos apturėti daugiau. Kadangi žmogaus kūnas jos „prisisiurbti“ ir sukrauti į kažkokius „sandėlius“ negali, tai belieka ją panaudoti čia ir dabar. Tai kaip kraujo tekėjimas, kurį jei sustabdysi, jis suges. Ši energija, kaip jau buvo minėta, panaudojama visokiems (tipo siunčiamoms kitiems žmonėms sferoms) energoinformaciniams dariniams kurti ir palaikyti erdvėje, bei laike. Pavyzdžiui egregorai tiesiog subyrėtų (arba savotiškai užmogtų) jei negautų pastovios, apskritą parą energijos. Todėl pavyzdžiui vieni iš stipriausių egregorų, religiniai egregorai, reikalauja kuo daugiau ir dažnesnių maldų, tai yra dėmesio energijos jų atžvilgiu. Vien maldomis tokių egregorų „neprišersi“, nes žmonių instinktai ginasi nuo pastovaus energijos nusiurbimo iš jų. Todėl rašomos knygos religine tematika, su gražiais, emocijas išskirti skatinančiais paveikslėliais. Kuriamos religinės dainos, religiniai spektakliai ir filmai, kurie stimuliuoja žmones išskirti emocijas, o religinis egregoras jomis pasisotins, išlaikys savo būtį, stiprės. Visos religinės šventės, kurios anksčiau žmonėms buvo kaip gamtos pagerbimas ar garbinimas, buvo privatizuotos religijos egregoro palaikytojų. Beje tie „palaikytojai“, adeptai, dažniausiai patys nesuvokia, kad yra „suvystyti“, tarsi vikšrai kokone, energoinformaciniame egregoro kokone ir savo veikla palaiko savo „kalėjimo“ sienas ir sodina į tą „kalėjimą“ kitus, ypač jauną kartą. Jaunimas egregorui būtinas, nes tai jo ateitis ir beje „skani“, šviežia energija ateina iš patiklaus jaunimo.

 Egregorus kuria ir palaiko žmonių grupės ir egregorai sunyksta, tik tos grupės adeptams pradėjus gyventi savo asmeninį gyvenimą, kuriame nebelieka tų ritualų, pasakų, minčių apie tą egregorą. Egregorai, kaip bet kokia gyva būtybė siekia ne tik daugiau maisto (energetinio), bet ir daugiau erdvės, kuriame bus to maisto ir kovoja su kitomis energoinformacinėmis esybėmis ir su kitais egregorais dėl to maisto. Religijos egregorus galima palyginti su transnacionalinėmis korporacijomis, kurios leidžia mažoms firmoms, ar verslininkams, maitintis, kaip mažoms žuvelėms. Korporacijos žino, kad tos mažos žuvelės su laiku gali tapti jų maistu. Transnacionalinės korporacijos naikina savo konkurentus, arba juos nusiperka. Saugo savo paslaptis ir bet kas, išėjęs iš tokios kompanijos žmogus, bei bandantis sakyti tiesą dažniausiai sunaikinamas. Taip ir su religijos egregoro korporacija. Tipo nieko naujo – „kaip Danguje, taip ir Žemėje“. Religijos adeptai reaguoja agresyviai, kuomet kiti žmonės kritikuoja jų religijos egregorą, ar bando „padėti“ pradėti blaiviau mąstyti tiems adeptams. Tokie adeptai viduje, o kartais ir išorėje pasiruošę naikinti netikėlius, tipo nekrikštus ir istorija tai pamena. Na, o islame tai dar ir dabar aktualu. Įvairiose šalyse net išleisti įstatymai apie religinių jausmų neliečiamumą. Taip egregoras siekia apsaugoti iš išsaugoti savo mitybos plotus, išsaugoti savo „batareikų“ teikiamos energijos pastovumą.

 Tikroji Gamta, tai visų pirma kaita ir abejonės bet kokia informacija ir jos pastovus tikrinimas realybėje. Žmogus, tai pastoviai besikeičianti energoinformacinė struktūra. Jame pastoviai vyksta įvairios cheminės reakcijos. Todėl, vieną kartą įrašius į jį tam tikrą energoinformacinę programą, nėra jokios garantijos, kad ji, po kiek laiko, neišnyks. Būtent todėl, kad žmoguje nekiltų abejonių, siekių kritiškai pažvelgti, analizuoti ir yra kuriamos visokios apeigos, daugybinės maldos, krikštyjimai ir laidojimai tik po religinio agregoro „skėčiu“. Nes kol kas nėra tokios technologijos, kad žmogus būtų genetiškai, per kūną susietas su egregoru ir maitintų Jį, nepriklausomai nuo maldų ar apeigų. Savo kūną egregorui žmonės gali atiduoti tik savanoriškai, apkvaitinti melagiena. O apkvaitintas žmogus yra neadekvatus ir ypač jei tie kvaišalai jam kišami kas dieną, prie kurių jis pripranta tiek, kad jau nebegali be jų gyventi, jaučiasi be jų nesaugus. Pavyzdžiui ištrauktiems iš sektų žmonėms vyksta natūralios „lomkės“. Jų net kūnus, kaip narkomanų ir alkoholikų laužo, kuomet jie negauna dozės. Dažniausiai tai psichikos pažeidimo pėdsakai, kurie lieka visam jų gyvenimui ir yra rizika recidyvui – sugrįžimui į sektoje patirtą būseną. Todėl vaikai, kuriems nuo mažumės ant kaklo kabinami kryželiai ir jų smegenys „maitinami“ religiniais kvaišalais, savo energoinformacine esybe įsipaišo į tokią aplinką taip, kad be šių kvaišalų jau nebesupranta kaip gyventi. Ir kuo jie labiau nugrimzdę tame, tuo jie agresyvesni, jei pajudini jų savivokos pamatus. Beje dauguma iš jų net tik, kad nesugebėjo perskaityti jų pagrindinės knygos, bet net skaitė tai neatidžiai, neanalizuodami informacijos. Tuo labiau, kad jie labiau linkę primti naująjį testamentą ir nekreipti dėmesio į senąjį testamentą, nors tai tik dvi, vieno medalio pusės. Antroji medalio pusė buvo sukurta tam, kad šią religiją būtų galima padaryti priimtiną daugybei žmonių ir padaryti ją pasauline. Tai elementariai duoti egregorui daugiau „batareikų“ , daugiau energijos. Kas nesutiko buvo arba įbauginami, arba nužudomi, kad neskleistų abejonių ir netrukdytų užkariauti didesnius „mitybos“ plotus. Kuriantys tokią religiją žmonės, suprato, kad tuo būdu jie ir patys turės „riebų“ gyvenimą ypač jei bus geri artistai, turės gerą balsą ir pritrauks daugiau pinigėlių nešančių žmonių. Atidūs žmonės mato kokiais godžiais žvilgsniais kunigėliai, popai ir kiti didieji adeptai žvelgia į atvedamus vaikučius, ar naujas „batareikas“. Kokiais „riebiais pirštukais“ jie čiupinėja juos ir saldžiais žodeliais, pasakomis, o kartais ir valingai (jei pastebi silpną natūrą) siekia įtrauki aukas į religinio egregoro sferą. Beje tie kunigėliai, popai ir kt., tuo būdu gauna dalį malonumo energijos, įtraukdami eilinę „avelę“ . O kiek yra dar tokių, kurie ir kūniškai siekia sau malonumo iš tokių „avelių“. Jie gana greit, kaip psichologai ar verslininkai nustato ar žmogus yra avelė, ar jis turi savo ašį, kurią galima pamėginti sulaužyti. Avelę pakanka paglostyti, pažadėti „amžiną gyvenimą“, dievo palaimą ir po to ja naudotis, kartais net įvairiomis prasmėmis.

 Atidžiau nagrinėjant bibliją galima atrasti daugybę abejotinų momentų. Beje o kiek dar iš ten išbraukta, kad ir ta pati, Indijoje gerai žinoma reinkarnacija. Susirinko vyriausiųjų adeptų chebra (istorinis faktas) ir nusprendė išbrauti reinkarnaciją, kad žmonės labiau bijotų „nuodėmių“ dabar ir kad būtų paklusnesni. Reinkarnacija žada pastovų, vis atsinaujinantį gyvenimą vis kitame kūne ir sielos tobulėjimą. O čia buvo imta ir nuspręsta, kad siela turi tik vieną gyvenimą ir per jį turi tiek „nušvisti“, kad pateks arba į rojų arba į pragarus. Yra biblijoje toks pasakymas, kad buvo žmonės, kurie turėjo aukštesnę nei jo išrinktoji tauta, civilizaciją. Ir tuomet jis sugriovė bokštus ir statinius tų, kurių civilizacija aukštesnė ir sumaišė jų kalbą, kad negalėtų viena kalba kalbėti, kad nesusitartų tarpusavyje, o pyktųsi ir kariautų. O ko ne elementarus, šiuolaikinis anglosaksų metodas – supykdyti tautas ir daryti savo biznį. Kažkoks tai veikėjas, greičiausiai iš aukštesnės techninės, kosminės civilizacijos, sunaikino vietinę Žemės civilizaciją tiek, kad ji nusirito žemyn, gal net į genčių lygį, kur kalba natūraliai tapo skirtinga įvairiose gentyse ir taip supriešino juos. Tuomet, tokiais, žemesnės civilizacijos žmonėmis galima lengvai manipuliuoti. Technikos pagalba jau dabar galima sukurti įvairias iliuzijas erdvėje. Tad net dabartinio lygio žmonės, net viduramžių pasaulyje galėtų sukurti religinius, virtualius vaizdinius ir sukelti žmonėms religines ekstazes. Tai vienas iš pavyzdžių. O spektaklis su Kristumi taip pat lengvai atliekamas, jei turėti šiek tiek aukštesnį technologijų lygį nei dabartinė žmonija. Beje vadinamas Adomo ir Ievos sukūrimas ir jų dauginimasis Žemėje tiesiog juokingas net mokyklinės biologijos atžvilgiu. Genetiniai išsigimimai besidauginantiems toje pat giminėje garantuoti. Ir aplamai, senajame testamente minima, kad Žemėje jau buvo žmonės, kuomet buvo sukurti Adomas su Ieva. Tuomet ir aišku, kodėl tokių išsigimimų nebuvo. Beje ir rasės, su skirtinga odos spalva rodo, kad tokių dievų-kūrėjų buvo ir daugiau. Tipo kiekviena korporacija Žemėje kūrė savo vergus. Na, o užrašymas, kad dalis angelų nusprendė atsiskirti nuo dievo, tai tik pavyzdys, kad korporacija suiro ir kilo elementarus karas, tarp suirusios korporacijos padalinių. Iš čia tipo ir puolę angelai ir t.t. Graikų mitologijoje parodyta, kad nors dievų korporacija ir buvo viena, bet tarp dievukų buvo nuolatinės peštynės, apgaulės ir karai į kuriuos buvo įtraukiami ir žmonės ir pusdieviai (dievų santykių su žmonėmis pasekmės). Dauguma žūdavo žmonės ir pusdieviai, bei retkarčiais ir dievai. Indėnų mitologijoje minimi dievai, kurie davė jiems mokslą apie mediciną, kosmologiją, kaip auginti maistui augalus, įvairių verslų. Paskutinieji dievai buvo baltieji ir todėl indėnų civilizacija taip lengvai įsileido baltuosius užkariautojus iš Europos ir jiems nesipriešino. Ir mitas apie baltuosius dievus, kurie pažadėjo sugrįžti, buvo minimas veik visame Amerikos kontinente. Manoma, kad po kosminių korporacijų karo mažiausiai nukentėjo „baltoji“ korporacija, kuri siekė atstatyti matyt savo sąjungininkų labai nukentėjusių teritorijas. Afrikoje tokio mito nėra ir matyt „juodoji“ korporacija buvo priešininkai. Tačiau baltieji dievai taip daugiau ir neatvyko pas indėnus ir matyt dėl karo su naujai atvykusia, „geltonąja“ korporacija. Vienas iš aukštesnės civilizacijos bruožų tai sudėtingesnė kalba ir raštas, o geltonosios civilizacijos hieroglifų raštas yra pats sudėtingiausias. Pavyzdžiui tik praeito amžiaus pradžioje japonų hieroglifai eilinį kartą supaprastinti tiek, kad dabartiniai japonai daug senųjų jau nebesupranta ir nežino. Beje jei baltojoje, raudonojoje ir juodojoje civilizacijoje figūruoja dievai, tai geltonojoje ne, nes tai jauniausia civilizacija. Na ir tos, kosminės korporacijos sukurti žmonės-vergai, sukonstruoti taip, kad kryžminantis su kitais, ypač baltaisiais, geltonosios rasės genai ima viršų. Tai yra gimstantys vaikai turi daugiau geltonosios rasės bruožų. Matyt karai su nauja, geltonųjų vergų korporacija išsekino batuosius dievus ir aplamai Žemės planeta tapo nuskurdinta ir nelabai įdomi korporacijoms. Liko vietiniai konfliktai tarp vergų, pusdievių, kurie siekė ir toliau siekia globalizuoti planetą pagal savo reikmes. Beje vis minima tipo yra tokia Kinų siena, Kinijoje. Visų pirma apšaudymo ertmės yra nukreiptos į Kinijos pusę ir tokių „kinų“ sienų yra kalios linijos. Viena gerokai giliau pačioje Kinijoje. Tai rodo, kad vyko karas tarp šiaurėje esančių žmonių (matyt baltųjų) ir pietuose esančių (geltonųjų). Ir sienas statė esantys šiaurėje, besigindami nuo gausių genčių geltonųjų. Istorija parodo, kad baltieji atsitraukė, nes laimėjo geltonųjų gausumas, jų intensyvesnis dauginimasis, ką parodo ir dabartinis, greit didėjantis geltonųjų skaičius toje teritorijoje.

 Beje pats žodis istorija, parodo, kad pasauliui buvo įpiršta ir pastoviai peršama mintis, kad viskas yra Iš Toros. Tai yra iš žydų knygos toros. O šią tautą, kaip eksperimentinę, matyt pasirinko tam tikros globalios, iš po karų Žemėje likusios jėgos. Ir visi, žmonijoje vykstantys procesai, reguliuojami tam tikrų jėgų, tam tikros korporacijos, ar kelių korporacijų. Čia ir įvairūs supriešinimai, karai, senas žinias išlaikiusių žmonių naikinimas tuose karuose, taip pat ir senų žinių, knygų tiesioginis naikinimas. O dabartinis knygų naikinimas yra vienas iš šio proceso tęsinių. Visa informacija sukeliama į virtualų pasaulį ir kas jį valdo, tas valdo visą pasaulį. Pakanka nuspausti vieną mygtuką, nelieka interneto, nelieka ir daugybės žinių, bei nustoja dirbti daugybė technologijų. Žmonija nusirita į viduramžius. O kur dar dabar eksperimentuojama genetinė manipuliacija. Tipo sukurti žmones-biorobotus, su reikalingomis funkcijomis. Apie tai mini tiek vakaruose, tiek rytuose, ar net Rusijoje, kur pats prezidentas apie tai minėjo. Pirmas masinis, pasaulinis eksperimentas genetikos srityje pradėtas 2020 metų pradžioje. Genetinė žmonių medžiaga renkama pastoviai ir daromi įvairūs genetiniai eksperimentai. Ko ne siekis sukurti naują, globalią pasaulinę korporaciją, iš buvusių pasaulinių korporacijų liekanų. Beje biblijoje minima, kad žmogus turės ženklą be kurio pirkti ir parduoti negalės ir ateis pasaulio pabaiga, tai tik religijos pabaiga, kurios pagalba buvo kontroliuojamos žmonių masės ir naujos, elektroninės, kontrolės įvedimas. Aišku tam religiniai egrogorai priešinsis, tai pavojus jų egzistavimui. Iš čia ir galimi rimti pasauliniai karai. Kad to neįvyktų, ar būtų švelniau, jaunimui yra kuriamas patrauklus virtualus pasaulis ir taip jie „atimami“ iš religinių agregorų sferos, na o vyresni žmonės su laiku išmirs, nusinešdami su savimi ir religinių egregorų liekanas. Todėl tas procesas yra „ištempiamas“ laike. Dabar svarbiausiai kuo daugiau žmonių padaryti finansiškai priklausomais. O tam ir yra bankai ir virtualių pinigų idėja. Iš čia ir atsiskaitymas negrynaisiais pinigais – kortele, telefonu. Šitą greit perima ir įsisavina jaunimas ir tie žmonės, kuriems tai „patogu“. Tačiau bet koks patogumas savyje dažnai neša priklausomybę nuo kažko, kažkieno tai veiklos ar neveiklos. Elementarus patogumas mieste, kad tavo namus apšildo, pateikia elektrą, vandenį, kanalizaciją, tuo pačiu daro ir nesaugų tavo gyvenimą. Pakanka teroristinio vieno žmogaus akto ir tu neturi elektros, neturi vandens, ar šilumos. Pakanka sutrikti tiekimui kažkurios iš paslaugų, gali subyrėti patogumų namelis, kaip kortų namelis. Todėl ir elektroninių pinigų atžvilgiu. Vienas klavišo paspaudimas ir tavęs neprileidžia prie tavo pinigų, nes tu kažkuo neįtikai valdžiai, korporacijai, tapai kritiškai mąstantis, o ne paklusnus tam tikram gyvenimo būdui, reikalingam korporacijoms. Žmonijos artimiausia galima ateitis, tai karas tarp galimų naujų korporacijų, ar yrančios dabartinės, globaliai kuriamos korporacijos.