EISENA IR KIEK TAI SVARBU ŽMOGAUS GYVENIME

 Dar tik žengdamas į paauglystę pradėjau kreipti dėmesį į savo eiseną ir labai norėjosi ją taisyti. Teko girdėti ir skaityti, kad eisena įtakoja žmonių likimus. Kur žengia mūsų koja, taip keičiame savo likimą. Pėda, jos dėjimas parodo koks žmogaus charakteris, kaip jis reiškiasi gyvenime ir tuo pačiu kaip tai atsilieps jo gyvenime. Labai daug mamų bei tėčių visiškai nekreipia dėmesio į jų vaikų eiseną, nes nežino ar nesupranta, kad tai įtakoja jų vaikų likimą.

  Liaudyje labai populiarus yra pėdos „kleišimas“. Tai yra pėdos dėjimas taip, kad kulnas juda į vidų (dažniausiai). Tai parodo žmogaus užsidarymą ir neatidumą išorėje besikeičiančiai informacijai, besikeičiančioms sąlygoms. Tokie žmonės paprastai labiau emociškai reaguoja į aplinkos „nederamus“ jo atžvilgiu poveikius, nei logiškai pasvarsto ir pasimoko. Dauguma iš jų tiesiog vis „lipa ant tų pačių grėblių“ daugybę kartų. Jei tai dešinė pėda, tai neatidumas iš ateities ateinančiai informacijai. Jei kairė pėda, tai vengimas prisiminti praeities gyvenimiškas pamokas, nenoras matyti to kas praeityje buvo realiai, o siekis „prisifantazuoti“.

  Šiandiena pamačiau einančią mamą su dviem vaikais, o mergaitė, žengianti į paauglystę „kleišia“ abi pėdas. Be to ji, dėdama dešinę pėdą, vis tarsi užgriebia daugiau erdvės iš dešinės. Ką tai reiškia? Tai siekis daugiau „apžioti“ iš ateities, o tai godumas, agresija. Kadangi kleišimas tai užsidarymas, tai ji savyje kaups daug neigiamų emocijų, o po to gyvenime „sproginės“ emocinėmis „bombomis“. Klius šalia jos esantiems.

  „Populiarus“ yra pėdų priekio dėjimas labiau į išorę nei tiesiai. Tai energingi, agresyvūs, „nagli“ žmonės, kurie lengvai gali žengti „per kitų galvas“. Jų savęs sureikšminimas aukščiau normos, daug godumo. Jie siekia užgriebti daugiau „teritorijos“ tie savo dėmesio lauke, tiek įtakoje kitų atžvilgiu.

  Visiškai priešingas yra pėdų priekių dėjimas į vidų. Jis parodo žmogaus viduje susikaupusias baimes, pokyčių baimes, išorinės įtakos baimes, siekį užsidaryti savo pasaulėlyje, kur viskas žinoma. Kartais veik normaliai vaikštantis žmogus, pasijutęs nesaugiai, gali pėdos priekius nukreipti į vidų, tarsi užsidarydamas. Jei žmogus eidamas tai daro su dešine pėda, tai jis bijo ateities, o jei su kaire, tai jis jaučiasi nesaugus prisimindamas praeitį, vengdamas permąstyti jos pamokas. Tokie žmonės lengvai nuskriaudžiami, valdomi, apgaunami, dažnai lengvatikiai.

  Daugiau kaip 16 metų tenka stebėti keistą, anksčiau nematytą eiseną, paprastai būdingą berniukams, bet šiemet pastebėjau ir vieną mergaitę. Tai ėjimas, kuomet pėdos tarsi spyruokliuoja. Tokių eisenų pas suaugusius teko matyti labai retai. Paskutiniu metu tokių vaikų tikrai daug. Kuo jaunyn, tuo jų daugiau??? Galvojau, kad tai gal dėl gyvenimo būdo, avalynės.  Vaikas deda pėdą ir tuo pačiu kilsteli kulną nuo žemės, nors su ta koja dar nežengia.  Kulnas, tai pagrindinis žmogaus kaulų sistemos kontaktas su Žeme. Jo kilstelėjimas tik žengus, tai yra ne laiku,  tarsi vengimas Žemės, tarsi jos baimė? Tai  atsitolimas nuo Žemės, nuo Gyvybės.  Apie tokią eiseną mažai galiu pasakyti. Praktiškai žinau tik  kelių tokių suaugusių žmonių likimus – kojų ligos, tingumas, siekis iš kitų naudos, siekis visus kaltinti dėl savų bėdų.

  Dauguma tėvų tiesiog sako, kad tai tik vaikas ir jis dar mokosi vaikščioti. Na ir kas, kad paauglys, bet tipo tik formuojasi. Visų pirma pas paauglius, iš jų eisenos labiausiai ir matosi kokios emocijos juose vyrauja, koks charakteris formuojasi. Tai pats geriausias laikas įtakoti eiseną, tuo pačiu darant įtaką charakterio naujam formavimuisi. Teisingas ėjimo formavimas, teisinga laikysena einant, daro įtaką to vaiko, to paauglio ar paauglės besivystančiam charakteriui, o tuo pačiu ir visam gyvenimui. Tai tiek supersvarbu, kad net nežinau su kuo tai palyginti. Žinau tik viena, kad geriausiai laikyseną, pėdų dėjimą formuoja mankšta, sportavimas, bėgiojimas, kvėpavimo, lankstumo pratimai.

  Buvo klausimų dar ir dėl pačių kojų formos. Yra tiesios kojos, nuo kelėnų išgaubtos į išorę ir ties kelėnais įgaubtos į vidų ir dar viso to variacijos. Tiesios kojos, tai geras „įsižeminimas“, geras energijos tekėjimas žmogumi. Jei kojos ties kelėnais įgaubtos į vidų, tai žmogus užsidaręs, baugštus, jo „įsižeminimas“ prastas, mažai gauna Žemės energijos, kraujas silpnas, bijo pokyčių, vengia reikštis, savirealizuotis, dažnai lengvatikis. Jei kojos ties kelėnais išgaubtos į išorę, tipo „jojiko ant žirgo“, kas dažnokai būdinga vyrams, tai tokių žmonių žemiškoji energija užstringa apatinėje kūno dalyje. Tai „žemiški“, agresyvūs žmonės. Jei jie klysta ir įžeidžia kitą žmogų, tai dažnai nesupranta to. Jiems „natūralu“, kad tokiu atveju žmogus turi gintis, išreikšti savo agresiją. Gal 10-15 moterų buvo pareiškusios, kad būtent su tokiomis kojomis joms labiausiai patinka vyrai, bet nežino kodėl. Dauguma iš jų išsiskyrusios, nes jų toookie pasirinkti vyrai jas mušdavo, ribodavo jų gyvenimą. Kodėl jos rinkosi tokius? Pasąmonėje „tupėjo“ tam tikros vidinio agresyvumo programos, kurios iš išorės pritraukė tokius vyrus, kurie turėjo suteikti tome moterims gyvenimiškų pamokų – neutralizuoti vidinį jų agresyvumą. Aišku yra daug visokių, fiziniame kūne tiesiogiai nematomų pasąmoninių programų, kuriomis mes įtakojame vienas kitą, vienas kitą „auklėjame“, mokome. Yra ir tokių, kurias matome ir būtina pagalvoti, suprasti kodėl mes traukiame tam tikrus žmones, arba kodėl iš mūsų išlenda kažkokios „pabaisos“ tam tikrų žmonių atžvilgiu.

  Dauguma žmonių, jiems suaugant, jų kojų forma „taisosi“, nes jie mokosi iš gyvenimo ir tai atsiliepia jų kojoms. Tik va pėdų dėjimas vis dėlto sunkiau pakeičiamas dalykas ir tai gali likti visam gyvenimui. Jaunimui patarčiau laiku susidomėti savo eisena, o tėvams netingėti mokyti savo vaikus tiek teisingos eisenos, tiek laikysenos. Ką užauginsite ir kaip išauklėsite, tą ir turėsite. Po to tik galima džiaugtis arba liūdėti dėl laiku neatliktų veiksmų, nepasakytų žodžių. Visiems linkiu gero likimo.

  2018.05.22