EKSTRASENSAI

  Išleidžiama keletas straipsnių apie savigydą ir kitų gydymą energoinformacinių technologijų pagalba. Šis straipsnis pirmas, kuriame bus išdėstyta apie jautrumo būtinumą, norint naudotis tomis technologijomis. Pasiremta iki šio momento sukauptomis praktinėmis ir iš dalies teorinėmis žiniomis.

 Žodis „sensas“ reiškia jautrumą, o „ekstrasensas“, tai superjautrumas. Daugumai žmonių, TV dėka, atrodo, kad ekstrasensas, tai būtinai ir gyduolis, kuris gali ir moka gydyti rankomis, žvilgsniu ar dar kaip. Deja tai toli gražu. Jautrūs žmonės gali tik jausti kitų kūno ar emocines problemas per savo kūną ar emocijas. Tai yra jei šalia esančiam žmogui maudžia širdies plote, tai ekstrasensityvus žmogus tą patį, o kartais net aštriau pajus ir savo širdies plote. Jei sensityvus tai pajus truputį, tai ekstrasensityvus ryškiai. Tas pat ir su emocijomis. Todėl liūdesį, pyktį, džiaugsmą kitame žmoguje sensityvūs, o tuo labiau ekstrasensityvūs žmonės jaučia net nebendraudami su šalia esančiu žmogumi. Pavyzdžiui tarp ilgai šalia vienas kito gyvenančių žmonių, o ypač mylinčių vienas kitą, susikuria toks ryšys. Todėl jiems net nebūtina kalbėti, kad pajusti artimo žmogaus problemas ar džiaugsmą.

 Pavyzdžiui, sensityvus žmogus eina į svečius, nebūtinai pas pažįstamus ir tik užėjęs, ar truputį pabendravęs, gali pajusti problemas pas žmones, pas kuriuos atėjo. Tuo metu ekstrasensas, dar tik eidamas, būdamas tolokai nuo tikslo, gali pajusti problemas tų žmonių, pas kuriuos eina. Pavyzdžiui ekstrasensai žolininkai, vydami pas ligonį pajaučia kokių žolelių gali prireikti gydymui ir neima visų, o tik labiausiai reikalingas. Todėl ne taip jau „saldu“ būti ekstrasensu, kuomet jauti visą „š…“ kituose žmonėse. Ypač jei nuo to nesugebi atsiriboti, „užsidaryti“. Tą puikiai supranta žmonės, kuriems nežinia kodėl, tai darbe, tai transporte, tai pas draugių ar draugų, pažįstamų, darosi „nesmagu“, negerai, o kartais net bloga. Jie tiesiog pajaučia aplinkinių negeras būsenas, gal organizmo sutrikimus, neigiamas emocijas. Iš po to namo gali grįžti apsunkę, nežinia kodėl pikti, ar net su ne jų „liga“. Todėl po darbo, po svečių, kompanijų, „nusikratyti“ svetimybių padeda pasivaikščiojimas gamtoje, toliau nuo žmonių būrių, galima pasportuoti. Gerai padeda kontrastinis dušas, kvėpavimo pratimai, paviršinis viso kūno odos masąžas. Visa tai dauguma jautrių žmonių daro nesąmoningai. Jokiu būdu to negalima „užvalgyti“ ar „užgerti“ alkoholiu. Probleminė informacija nedings, o dalinai tarsi įsikūnys jūsų kūne, ląstelėse. O visa tai kaupiantis, su laiku, susidarius tam tikroms aplinkybėms „sprogs“ emocijomis, arba pasireikš kūniška liga.

 Iš kur atsiranda padidintas sensityvumas? Gimęs sveikas vaikas, su sveika genetika, auginamas sveikai, kur stresų fonas mažas, turi didelę tikimybę, kad bus mažai jautrus. Tokie vaikai, užaugę neturi jokių šansų tapti ekstrasensais. Jų maksimumas, tai „sensai“. Vaikai, kurie dažnokai serga, aplinkinis stresų fonas pastoviai kinta, aplinkinė įtaka emocijoms ir kūnui dažnai neigiama, turi didelį šansą tapti ekstrasensais. Tai yra tam tikra prisitaikymo, išgyvenimo aplinkoje forma. Jei aplinka, aplinkiniai žmonės pavojingi jų kūnui, ar jausmams, tuo labiau išgyvenimui, tai kūnas ir jausmai signalizuoja, savotiškai „rėkia“, kad pavojus. Priklausomai nuo gimusio vaiko nervų sistemos (genetika), nuo smegenų (dažnai atsitiktinio) susiformavimo, užaugę jie gali būti daugiau ar mažiau jautrūs aplinkos signalams, kurie vienaip ar kitaip pajuntami per kūno ar jausmų signalus. Su laiku ir kūno bei jausmų patirtimi, tokie žmonės, jei pasiduoda tiems signalams, o ne atmeta protu, gali atsirinkti kur jiems eiti ar ką daryti, kad kuo mažiau pavojų sutiktų savo kelyje. Tai yra jausminiu būdu atsirenka mažiausiai pavojingą kelią, darbą, sutuoktinį. Ir kuo žmogus labiau jausmais „išrankus“, tuo ryškiau atsirenka maksimaliai geriausius variantus. Tik jokiu būdu nereikia pamiršti, kad pavyzdžiui ieškant „antrosios pusės“, Gamta dažnai pakiša koją. Gamtai svarbu dauginimais, todėl per hormonų sistemą Ji kuo puikiausiai gali apgauti jauną žmogų ir jo, ar jos pasirinkimai gali būti „vienadieniai“. Va būtent todėl žmogui ir duotas protas, kurio dėka galima protingiau rinktis, atsižvelgiant į galimą ateitį. Aišku čia yra ir kita medalio pusė, nes jei rinksiesi vien tik protu, tuomet santykiai bus bejausmiai, o iš to gimę vaikai turi tikimybę būti šalti savo tėvų, bei aplinkinių žudikai.

 Kaip jau buvo paminėta, kad sensai, o tuo labiau ekstrasensai, tai jautrios nervų sistemos, kūno, bei jausmų žmonės. Dažniausiai tai buvę silpnos sveikatos vaikai, arba gyvenę labai stresinėje aplinkoje. Ir kuo daugiau tokių „praktikų“ apturėjo jų kūnai ir išgyveno, tuo daugiau patirties ir jautrumo jie įgijo. Yra posakis, kad „kas mus nenužudo, tas sustiprina“. Beje būtent taip ir veikia mūsų imuninė sistema, kuri formuojasi ir palaikoma tik pastovios kovos su aplinka dėka. Nebūtų su kuo kovoti, ji degraduotų ir bet koks staiga pasirodęs virusas, ar bakterija sunaikintų kūną labai greitai. Aišku yra ir kita medalio pusė. Jei kova pastoviai aštri, tuomet imuninė sistema išsenka, pradeda per aštriai, isteriškai reaguoti ir atsiranda autoimuninės ligos, kuomet imuninė sistema puola net savo organizmą. Tai panašu į tai, kad jei žmogus ne vieną naktį, o daug naktų negalėtų normaliai išsimiegoti. Tuomet jis tampa agresyvus net artimiesiems. Beje pastovus žmogaus skiepyjimas įvairiais, ar tais pačiais skiepais, reikia-nereikia, veda imuninę sistemą „iš proto“ ir sukuria sąlygas galimoms autoimuninėms ligoms. Pavyzdžiui vaiko skiepyjimas begaliniu kiekiu skiepų, sukuria pagrindą ateityje jam sirgti įvairiomis „nesuprantamomis“ ligomis, jau nekalbant apie perdėtą reakciją į įvairius aplinkos fizinius, cheminius ar biologinius dirgiklius.

 Jei jūs jaučiatės esą didesni sensai, ar ekstrasensai, tuomet jums būtina išmokti įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo „agersyvios“ aplinkos. Pagrindiniai sensityvumo, ar ekstrasensityvumo požymiai, perskaičius tai kas jau buvo parašyta, jums turėtų būti aiškūs. Visų pirma tai aštresnė, nei „normalių“ žmonių reakcija į kitų žmonių žodžius, žvilgsnius. Sugebėjimas pajausti kitų žmonių emocines ar fizines problemas, jų sakomą melą. Nejauki būsena šalia agresyvių, ligotų žmonių. Pavyzdžiu jei žmogus ekstrasensityvus, tai valdingas, agresyvus žmogus gali įtakoti jį net taip, kad jis nežinia kodėl pasielgs taip, kaip jam nebūdinga, o po to galvos, pergyvens kodėl pasielgė būtent taip. Nežinia kodėl atsiradusi vidinė įtampa, skausmai, keisti jausmai būnant šalia nepažįstamo žmogaus, vienas iš ryškesnių ekstrasensityvumo požymių. Sensityvūs ir ypač ekstrasensityvūs žmonės dažniausiai būna moterys, nes jautrumas labiau būdingas moters organizmui. Todėl natūralu, kad ekstrasensių moterų yra gerokai daugiau nei vyrų, tačiau vyrai dažnokai būna stipresni gyduoliai nei moterys, nes jie sugeba greičiau pajungti protą, apsiginti nuo svetimų bėdų. Energoinformacinio gydymo metu tai labai svarbu, nes be paciento vidinių problemų diagnozės (paciento skausmų ir problemų perleidimo per save) toks gydymas yra neįmanomas. Sensityvių žmonių savisaugos nuo agresyvios aplinkos būdų yra daug. Visų pirma tai „apsivalymo“ po kontakto būdai, kurie jau buvo paminėti. Tai kontrastinis dušas, tiesiog vonia, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje, sportas ir panašiai. Yra dar energoinformacinių konstruktų formavimas, kontakto su agresyvia aplinka metu. Tai susiję su protu ir fantazija. Pavyzdžiui bendraujant su nelabai geru žmogumi, kuomet tai daryti esate priversti (kelionė transporte, buvimas tam tikroje patalpoje ir t.t.) galite mintimis tarp savęs ir jo „pastatyti“ sieną, veidrodį, blizgiu paviršiumi link jo. Tuomet poveikis gerokai sumažės. Tas tinka ir priverstinai esant šalia ligonio, kurio būsena jautrūs žmonės persiima ir net gali „susirgti“ jo liga. Tai dažnai susiję ir su psichosomatika. Tokias „sienas“, „veidrodžius“ ar panašius užsidarymus per dažnai neverta praktikuoti, nes tuomet ir nuo gerų, reikalingų energoinformacinių įtakų galima nesąmoningai pradėti užsidarinėti. Todėl ypač svarbu jei pastatote tokią „sieną“ ar „veidrodį“, problemai pasišalinus (išėjote iš tam tikros patalpos, kur buvo blogas, ar sergantis žmogus), būtinai sąmoningai tą „sieną“ ar „veidrodį“ sugriaukite (mintimis, jausmais, ar tiesiog fantazija). Tai yra jei sąmoningai pastatėte, tai sąmoningai sugriaukite. Veiksmas turi būti sąmoningas, nes jei jūs pastoviai pamiršite sugriauti „sieną“ ar „veidrodį“ prieš negerus žmones, ar ligonius, tai tokie barjerai pradės automatiškai susidarinėti bendraujant su visais žmonėmis. Kitas apsisaugojimo būdas yra panašus į „veidrodį“ tik daug efektyvesnis. Tiesiog jei bendraujant su kitu žmogumi, ar tiesiog būnat šalia negero žmogaus ar ligoto žmogaus pasijaučiate negerai iš karto griežtai, būtent griežtai ir dar geriau su pykčiu mintyse išsakote „Tai Ne Mano, Tai Jo ar Jos problemos“. Tai yra atsiskyrimo energoinformacinė programa. Jūs tampate neimlūs būtent to žmogaus įtakai dabar. Beje jei „veidrodis“ ar „siena“ savotiškai uždaro jus nuo priešais esančio žmogaus ir dar nuo visa kas yra už jo, tai nuo griežto vidinio išsakymo tam tikro žmogaus atžvilgiu „uždaro“ jus tik nuo šio, konkretaus žmogaus įtakos. Aplinką kuri yra už jo, jūs ir toliau galėsite jausti. Aišku kiek tokia programa „laikys“, kaip beje ir „siena“ ar „veidrodis“ priklauso nuo įdėto jausmo, fantazijos, energijos. Su laiku ir patirtimi, tie konstruktai gali tapti stipresni ir ilgiau išlikti laike. Ašku nereikia pamiršti, kad labai retai žmogus būna tik „blogas“. Būna kuomet emocingas žmogus labai susinervinęs ir visa tai išlieja ant aplinkinių. Todėl po griežto atsisakymo programos pritaikymo, būtina nepamiršti po kiek laiko, „sugriauti“ tą programą, nes kitą kartą susitikus su šiuo žmogumi ji gali vėl „įsijungti“. Griežto atsisakymo programa yra tuo gera, kad jautrūs ir ypač superjautrūs žmonės gali ją panaudoti dažnai ir laikyti veik pastoviai, tarsi užsidarę nuo aplinkinių. Taip jų vidinis pasaulis bus mažiau „draskomas“ , turės daugiau galimybių greit atsistatyti, jei kas ir jie galės daugiau gero dėmesio skirti ne tik sau, bet ir savo šeimai, aplinkiniams. Tuomet net silpno kūno ar sveikatos jautrūs, superjautrūs žmonės, gana gerai jausis agresyvioje aplinkoje. Beje „griežto atsisakymo“ programą taiko nesąmoningai gana daug jautrių žmonių nesąmoningai. Visų pirma tai jautrūs medicinos darbuotojai. Kas to nesugeba arba su laiku išeina iš darbo, arba pradeda sirgti savo pacientų ligomis. „Griežto atsisakymo“ programa būtina kaip imunitetas visų pirma gyduoliams. Jie „atsiveria“ prieš žmogų tik diagnozės ar gydymo metu, po kurio reikalingas apsivalymas nuo svetimų programų. Jei gyduoliai to neišmoksta laiku, tai „sudega“, išsenka energetiškai, suserga neaiškiomis ligomis (papratai tai sankaupa visų gydytų pacientų neišvalytų programų).

 Jautrumas tai gerai, kai kurie sako, kad tai dievo dovana, bet absoliuti dauguma mano sutiktų gyvenime žmonių mielai tuo „atsikratytų“. Tai yra vien todėl, kad nesugeba, teisingiau neišmoko energoinformaciškai išsivalyti, laiku „užsidaryti“. Beje toli gražu ne visi patys sugeba to išmokti. Dažnai tam reikia mokytojų ar užsiėmimų kursų. Dauguma iš tokių iš tinginumo to nenori mokytis, kiti tiesiog neimlūs dėl fantazijos ar jausmų stokos. Tai natūralu, nes Gamtoje gimstama su įvairiu genų rinkiniu ir kas gabus vienam, tas negabus kitam, o kiek dar su defektais gimsta. Iš prigimties mes esame toli gražu ne vienodi ir ne su vienodomis galimybėmis. Tai reikia priimti kaip esamybę ir niekam nereikšti priekaištų, nes į priekaištus sureaguos Gamta ir problemos gali tik paaštrėti.