EMOCINIŲ TONŲ SKALĖ

 Manau neparašysiu šiuo atžvilgiu nieko naujo. Tiesiog pažįstami žmonės, po 5 metų, dalinasi ta pat informacija, kuria aš dalinausi internete tuomet. Esmė tame, kad jiems tai kaip „nauja“ – pamiršo?  Man savaime tai atrodė  aišku ir perdėm to neakcentuodavau, bet matyt kažkiek susisteminti ir pateikti vis dėlto reikia.

  Yra toks Ronas Habardas, kuris tai susistemino ir parašė knygų. Yra tokia dėstytoja Ukrainoje, Marina Gribanova, kuri dar prieš  kokius 7m. gana geras paskaitas Ukrainoje vedė ir teko tas paskaitas išklausyti internete. Visa jos teikiama medžiaga man buvo žinoma ir anksčiau, bet jos dėstymo būdas gana artistiškas ir jaunimui patrauklus. Sutrumpintas variantas jaunimui čia, bet rusiškai:

 https://www.youtube.com/watch?time_continue=164&v=2v683OU5voM

Lietuviškai sudėliosiu toliau. Pridedu dar Marinos ir neminėtą informaciją.

 Pirmas emocinis tonas – mirtis. Apie tai nėra ką kalbėti, nes emocijų pas žmogų čia nerasta.

 Antras emocinis tonas – apatija. Sunku tai pavadinti emocija, bet žmogus dar nors gyvas.

 Trečias, tai liūdesys. Šiuo atveju žmogus jau kažkiek reaguoja į aplinką, bet jo dėmesio spindulys labai susiaurėjęs ir iš esmės jis tik savyje, savo „mažame“ ego.

 Ketvirtas emocinis tonas, tai baimė. Šiame tone lengvai ir natūraliai reiškiasi melas. Iš baimės, kad išlikti, nenukentėti žmogus meluoja. Beje šioje emocijoje labai kenčia inkstai, sutrinka jų veikla. Būnant dažniau ir ilgiau šioje emocijoje inkstų ligos garantuotos, gana dažnai reiškiasi sumažėjęs kraujo spaudimas. 

  Penktas emocinis tonas – užslėptas priešiškumas. Tai nusikaltėlių „mėgstamas“ emocinis diapazonas. Šioje emocinėje būsenoje „norisi“ visiems daryti bloga, bet taip, kad kiti nepastebėtų, neįtartų jog juos norime „sunaikinti“, įskaudinti, pažeminti. Šiame tone būna visi iškrypusios psichikos žmonės, seksualiniai iškrypėliai. Šiame tone esantys ir pakankamai gudrumo turintys, „juodus darbus“ daro kitų rankomis – tampo kitus kaip už virvučių ir džiaugiasi kitų skausmu, nuostoliais. Šį  toną intensyviai propaguoja masinės informacijos priemonės, su pasimėgavimu skleidžiančios blogas naujinas, naujienas apie nelaimes ir pan.  Šiame tone, jau nuo jaunumės, dažnokai pastringa mergaitės. Net jau tapusios moterimis, vėl ir vėl nusirita į šį toną ir paprastai dėl savo pačių susigadinto gyvenimo. Šiam tonui būdinga ligos – psichikos ligos, vėžys. Dažniau būnant šiame tone, žmogus pritraukia bioenergetines esybes, kurios po to „apsėda“ tą žmogų ir toliau provokuoja destruktyviam elgesiui. Kodėl? Todėl, kad jos maitinasi neigiamomis, skausmo emocijomis ir žmogus, esantis užslėpto priešiškumo tone yra jiems kaip įrankis, galintis kitiems žmonėms sukelti skausmus, baimes ir tuo pačiu duoti toms „esybėms“ maisto. Apsėsti tų esybių žmonės jau tarsi nebevaldo savo gyvenimo, savo elgesio, nes juos valdo esybės. Iš čia ir tie vadinami „apsėdimai“, kurie paprastai būna pas moteris. Beje, vienas svarbus niuansas. Jei žmogus pats nenuspręs išeiti iš šio tono, tai joks apsėdimų „išvarytojas“ nieko neišvarys ir nepadės. Tiesiog reikia nuspręsti bent jau į pykčio toną pakilti ir paimti vadžias savo gyvenimo į savo rankas ir bet kokios esybės išsilakstys. Jos aišku bandys sugrįžti, bet jau bent laisvę žmogus pajus ir pasinaudos laiku, kad pakiltų į dar aukštesnius tonus, kur „esybės“ jau nebandys sugrįžti.

  Šeštas emocinis tonas – pyktis. Teko girdėti pasakymą – „tulžingi žmonės“? Jie linkę dažnai rėkauti ant vaikų, savo pavaldinių, garsiai reikštis, tarsi jie būtų „pasaulio bamba“. Dažnai serga kepenų ligomis, tulžies latakų ligomis. Beje yra tokių pikčiurnų kurie „nuryja“ pyktį kitų atžvilgiu ir jį kaupia – tulžies pūslės akmenukai ir kalkėjimas. Žmogui kartais sveika „nupulti“ į pykčio emocinį toną, vien dėl savęs apsisaugojimo, savo aplinkos ar savęs apvalymo. Pyktis, kaip rūgštis apvalantis kalkes iš arbatinuko. Kas tau sako „nepyk“, tas tau arba nelinki gero, arba nesupranta, kad pykčio metu išvaloma tai kas sena, tai kas trukdo gyventi į priekį, kad trukdo naujoms patirtims. Esmė tame, kad neužsibūti, neužstrigti šioje emocijoje, nes pradėsi naikinti, griauti save.

  Septintas emocinis tonas yra antagonizmas. Tai yra ką jam sakysi ar ką siūlysi, jis viskam prieštaraus, neigs, vers „nuo kojų ant galvos“. Jame yra kartu tarsi ir pyktis ir užslėptas priešiškumas ir baimė ... visi žemiau esantys tonai.  Antagonizmas, kaip emocija yra gerai, kuomet tave nori paversti kažkokios sistemos „varžteliu“, paversti tave nežinia kuo. Va jauti, kad kažkas čia ne taip, kad kažką tau bando įpiršti, bet nesupranti, gal neturi žinių apie tai. Tuomet geriausiai „bukai“ pereiti į antagonizmo emocinį toną. Beje tai dažnai padeda išlikti, kuomet tave siekia įtraukti į rizikingus (tiek kūnui, tiek jausmams, ar net finansams) reikalus. Tačiau iš kitos pusės, jei perdėm dažnai būsi antagonizmo emociniame tone, tai tave „uždarys“ nuo naujovių, nuo patirčių, nuo pasaulio. 

 Aštuntas emocinis tonas – liūdesys. Šiame tone žmogus nieko nenori keisti, reikalauja savo personai dėmesio, linksminimo, aptarnavimo. Liūdesio būsenoje žmogus dažnai linkęs visokioms negeroms priklausomybėms, linkęs tiek tukti, tiek „liesintis“. Jame tarsi bando „reikštis“ visi žemiau buvę tonai, susipina ir tarsi stuporo būsena. Jam tarsi „liūdna“ nuo žemiau esančių tonų „mišrainės“. Tai paskutinis emocinis tonas kuris „uždaro“ sritį, kurioje žmogus serga chroniškomis ligomis. Žmogui normalu patirti visus šiuos emocinius tonus ir kai kuriuos net būtina, kad išliktų, pvz. pyktis. Tačiau esmė tame, kad juose ilgai neužsibūtų, nes užsibuvimas šiuose tonuose ilgiau, garantuoja būtent chroniškas ligas.

 Beje, žmogus būdamas aukštesniame tone gali daryti įtaką žmonėms, esantiems žemesniame tone ir negali būti paveikiamas žemesniame tone esančių žmonių. Tik „nuleidę“ tave į žemesnį toną, jie gali tave paveikti. Pavyzdžiui ar gali tave paveikti žmogus, esantis užslėpto priešiškumo tone, jei tu esi liūdesio, antagonizmo ar pykčio tonuose? Tau tiesiog liūdna ir neįdomu to žmogaus pinklės. Arba tu jam viskame prieštarauji. Pagaliau jei esi pykčio tone, tai „pastatai“ jį į „vietą“. Užslėpto priešiškumo žmogus, gali tave paveikti tik jei jam pavyks tave „nuleisti“ į baimės toną, tai yra žemiau nei tu. Tik sukėlęs baimės jausmą, įbauginęs, ar net nuleidęs į liūdesio toną jis gali lengvai įtakoti ir valdyti tave. 

  Kitas emocinis tonas – konservatizmas. Nuo šio tono prasideda žmogaus gebėjimas išlaikyti savo energetiką ir „nesimaitinti“ kitų žmonių energetika. Konservatizmas tai siekis išlaikyti senus, gerai žinomus dalykus, santykius, aplinką ir pan. Tokie žmonės siekia kuo mažiau kažką keisti tiek savyje, tiek aplink save. Jų ligos dažnai susijusios su organizmo „apmaurėjimu“. Tai yra kraujagyslių kalkėjimas, tuklumas, organizmo rūgštėjimas ir su tuo susijusios ligos.

 Kitas emocinis tonas (pagal Habardą) yra stiprus interesas. Būdamas šiame tone žmogus jau neserga jokiomis ligomis, nes jo domėjimas, ypač stiprus domėjimasis, „neduoda“ laiko reikštis kažkokioms tai ligoms. Žmogus neturi laiko net mintims apie eibes kitiems, net apie maistą dažnokai pamiršta. Domėjimasis kažkokia tai veikla, savęs realizacija, „sudegina“ visas esančias ir galimas ligas, net ir chroniškas (jei ne per vėlu).

  Toliau pažymėtas linksmumo tonas. Šiame tone žmogus jaučiasi linksmai jau ir be jokių cheminių preparatų, alkoholio. Jau nuo prieš tai buvusio tono žmogus atsilaisvina nuo priklausomybių, o šiame tone (dažnai būnant) net nekyla mintis kažką vartoti, kad „nebūtų liūdna“. Būnant šiame tone dažniau, žmogui tiesiog „keistai“ sekasi, jam lengvi dauguma darbų, jis gerai jaučiasi bet kokiame kolektyve ir įtakoja tą kolektyvą savo buvimu. Jam nesudaro nekomfortą „blogi“ orai ir pan. 

 Na, o aukščiausias tonas, pagal Habardą, laikomas entuziazmas. Manau kas tai yra neverta net minėti. Tai aukšta emocinė būsena, apie kurią plačiau Habardas nerašo, bet... Tai aišku ryškių asmenybių ir ryškių vadovų jausminis tonas, kuriame nors kažkiek pabūna gana daug žmonių. Tačiau reto žmogaus nervų sistema, psichika ar kūnas pasiruošę ilgiau išlikti šioje būsenoje. Tai iš esmės paskirų žmonių būsena, nes, kaip jau minėjau, tam labai turi būti paruoštas kūnas, psichika, dvasia... Nepasiruošę ir puolę į tai, ilgiau užtrukę šioje būsenoje žmonės pajaučia psichikos sutrikimą, „griūva“ kūnas ir pan. Entuziazmas labai sekina hormoninę žmogaus kūno sistemą, tačiau net ir trumpas buvimas šioje būsenoje akimirksniu „sudegina“ daugelį ligų ir net sudaro profilaktiką nuo tam tikrų ligų.  Tai tiek.

  2018.09.18