ENERGOINFORMACINIS KONTAKTAS

  Labai daug žmonių tiesiog nepastebi (arba nenori pastebėti), o nemažai bioenergetikų tiesiog vengia kalbėti apie akivaizdų faktą, kad kontakto su kitu žmogumi metu, kontaktuojančių žmonių informacija persiduoda ir tuo pačiu keičiasi. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jei vienas žmogus susitiko kitą žmogų, tai bendraudami jie pasidalina savo bėdomis ir džiaugsmais nori to ar nenori.

  Bet kuris realiai dirbantis bioenergetikas diagnozuoja kitų žmonių bėdas per savo organizmą, per savo jausmus. Ant savęs jaučia kito žmogaus problemas ir daro atitinkamas išvadas, duoda patarimus. Todėl labai svarbu, kad bioenergetiko kūnas, mintys ir jausmai būtų kiek įmanoma „lankstūs“, gebantys pakankamai greitai atsistatyti. Jei to nėra, tai su laiku, bioenergetikas suserga jo diagnozuotų pacientų ligomis.

  Bet kuriame žmoguje, kuris patyrė stresą, susikuria vidinės įtampos (trumpalaikės ar ilgalaikės), kurios sutrikdo bioenergijos tekėjimą kūne, išbalansuoja jausmus, sukelia minčių sumaištį. Jei stresas didelis ir įtampos ilgiau užsilieka, tai sutrinka skysčių tėkmė organizme, stringa kraujotaka. Tai atsiliepia keistais, trumpalaikiais skausmais įvairiuose organizmo vietuose ir su laiku gali sutrikti atskirų organų veikla. Jei toks žmogus susitinka kitą žmogų, kuris linkęs bendrauti ir jautrus svetimoms bėdoms (dažniausiai tai būna draugai, pažįstami), tai bendravimo metu netyčia pasidalina savo problemomis su kitu žmogumi. Pirmajam žmogui palengvėja, o antrasis apsunksta ir nežino kodėl. Tai vyksta savaime, nes mes esame tarsi susisiekiantys indai ir taip padedame savo artimiesiems. Dauguma žmonių į tai atsako „o kodėl aš turiu kentėti dėl kito, dėl jo kvailumo, dėl jo bėdų?“. Taip yra, nes mes kilę iš vieno šaltinio ir esame VIENATIS. Kuo mes jautresni, tuo labiau tai suvokiame. Aišku ligoti žmonės tampa jautresni ir dėl savo ligų, nes jų organizmas nusilpsta, praranda energiją ir jų jautrumas, tai organizmo baimė dar daugiau prarasti energijos dėl kitų žmonių problemų. Todėl ligoti žmonės savaime jau yra jautrūs. Jei žmogus sveikas ir jautrus, tai dovana. Belieka išmokti aplink „namą“ pasistatyti „tvorą“. Mes esame VIENATIS, bet mūsų organizmai atskiri ir tą dualumą labai svarbu suvokti. Aš pajaučiau tave, daviau truputuką savo energijos, patariau pagal savo pasaulio supratimą ir ATSIRIBOJAU, NES TAI NE MANO „NAMAS“. Viduje mes vieningi, o išorėje atskiri – tai dualumo dėsnis.

  Vien susitikus, susižvalgius akimis, stebint aplinkoje kažkokius tai procesus, mes jau su kitais žmonėmis dalinamės energija. Jei procesas nepatinka, tai nedalyvauk jame; jei žmogus perdėtai guodžiasi, tai neklausyk jo; jei žmogus „pila“ ant kito žmogaus „purvus“, skleidžia melą, tai venk jo; jei žmogus skleidžia agresiją, provokuoja, pasitrauk nuo jo, neklausyk; venk agresyvių, amoralių laidų, filmų per TV, blevyzgų per radiją, laikraščiuose; nekaitink savo jausmų ir nedarkyk minčių. Jei taip darysi 2-3mėn., tai vien tai subalansuos tavo AŠ ir prapuls dalis ligų, silpnybių, nuveiksi daugiau darbų, sutaupysi daug energijos. Tačiau jei turi daug energijos, aukštą moralę, išmintį, tai būtinai turi daryti aktyvius veiksmus link žmonių skleidžiančių „blogas“ kalbas, perdėtai verkšlenančius, skleidžiančius melą, agresiją. Būtina tokius žmones „pastatyti į vietą“, atskleisti visų pirma jiems patiems jų klaidas ir apsaugoti lengvai klystančius.

 Dauguma bioenergetikų nesuvokia kaip glaudžiai jiems tenka susisieti su „pacientu“ diagnozės metu ir galvoja, kad nuo „paciento“ ligų ir kitų bėdų juos apsaugos Dievas, religija, Reiki ar dar kokios tai bioenergetinės esybės. Tai būna tik dalinai. Mes esame VIENATIS ir bet koks energoinformacinis kontaktas palieka mumyse savo „pėdsaką“, savo informaciją. Tai tarsi skiepas ir bioenergetikui tenka tam tikrą laiką tarsi „persirgti“ jo paciento problemomis. Todėl vien jau pati diagnostika veikia ir gydo „pacientą“, nes dalinai jo liga perserga bioenergetikas. Bioenergetikas (jo esątis) savo ruožtu, gauna naują informaciją, apie naują „ligą“ ir susidūręs su panašiu sutrikimu pas kitą „pacientą“, jo esątis, diagnostikos ir gydymo metu veiks efektyviau. Jei bioenergetikas labai apsikrauna „pacientais“, tai nespėjęs „persirgti“ vienų ligomis, gauna dozę kitų. Tuomet bioenergetiko efektyvumas mąžta, jo energija senka ir jis pats senka ir jo artimieji gali realiai apsirgti. Todėl labai svarbu bioenergetikui yra poilsio laikas, atitrūkimo nuo pacientų laikas. Tame laike galima medituoti, pabūti gamtoje, kitoje aplinkoje, kad persiimti kita energija ir pan. 

  Jei žmogus neužsiima bioenergetika, tai jam vis viena labai svarbu išmokti pakankamai greitai „persirgti“ per dieną sutiktų kaimynų, pažįstamų, draugų „ligomis“, bėdomis, kuriuos jie iš jų išgirdo ar pajautė. Sportas, dušas (gerai kontrastinis), teigiamai nusiteikę žmonės visa tai padės atlikti greitai ir susibalansuoti. Jokiu būdu netinka po tokio „užkrato“ pavalgyti kažko skanaus ir net aplamai valgyti. Tuomet neigiamos programos, net neperdirbtos gali nuslinkti giliau į pasąmonę ir jau tas bus sunkiau pataisoma. Didelė sankaupa tokių programų iš pasąmonės veikia jausmus ir mintis ir dažniausiai nesąmoningai reikalauja vis daugiau ir „skanesnio“ maisto, nuo ko fizinis kūnas tunka.  

 Būtina suvokti, kad nuo kitų žmonių vidinių bėdų neapsaugos jokia religija, bioenergetinė sistema ar Dievas. Kontaktas su kitų žmonių bėdomis tik labiau sustiprins asmeninę pajautą, nes tai būtina suvokimui, išminties auginimui. Reikia išmokti kuo greičiau „persirgti“ tą „skiepą“, kuo greičiau suvokti naują tiesą. Tiesa yra ta, kad mes, savo viduje esame VIENINGI ir tai reikia suvokti, kad mes kilę iš vieno ŠALTINIO. Mes visi gimstame, gyvename ir mirštame KŪRĖJO energoinformaciniame lauke, vis labiau augindami savo sielas.  

  Kuomet pradėjau intensyviai užsiiminėti bioenergetiniu diagnozavimu ir gydymu, tai pastebėjau, kad  net eidamas į svečius pradedu jausti, kokias problemas turi tie žmonės, pas kuriuos einu. Dar kelyje, o jau jaučiu – tai ten suskauda, tai šen; tai jausmai, nebūdingi man pradeda veikti mane ir pan. Mano esatis, mano organizmas jau automatiškai pradėjo diagnozuoti bet kokius žmones su kuriais aš susitinku, ar su kuriais ruošiuosi susitikti. Tai tapo tarsi refleksu. Manau tai būdinga visiems, kurie užsiima diagnostika. Sunkiau gali būti moterims, nes jos emociškai jautresnė ir dėl tokio reflekso gali „nebemokėti“ gyventi visuomenėje. Tačiau tai augimo etapas ir reikia išmokti su tuo gyventi.