ETERINĖS GRANDINĖS

Kuomet mūsų prisirišimas prie žmogaus, daiktų ar malonumo šaltinių susieti su baime, tuomet mes prie šito prisirišame eteriniais saitais, tarsi grandinėmis. Tuomet pasąmoningai mums tampa svarbu, kad tas žmogus (žmonės), daiktas (daiktai), malonumo šaltinis (šaltiniai) niekur nedingtų ir nepasikeistų. Šitie saitai panašūs į lanksčius vamzdelius. Jie mus susieja su geismų objektais, su dažno bendravimo objektais mums nematomais kanalais. Ir kuo ilgiau tęsiasi toks bendravimas, kuo jis sodresnis tuo storesni tampa tie vamzdeliai, tuo masyvesnės „grandinės“. Pačios masyviausios grandinės mus riša su giminėmis, artimaisiais, draugais, vaikais ir su tais žmonėmis, su kuriais mes seniai ir aktyviai bendraujame. Tokie ryšiai mus gali rišti ir su ilgą laiką mus rišančiais negerais įpročiais – rūkymas, alkoholis, kava, energetiniai gėrimai, vaistai ir pan. Tokie iškreipti ryšiai gali būti ir su daiktais, kuriuos mes kas dieną matome, naudojame, prie jų prisirišame.

  Eterinės grandinės, tai tuščiaviduriai vamzdeliai per kuriuos energija gali tekėti į abu galus. Jei jie sukurti baimių, priklausomybių, tai jie kenksmingi žmonėms ir jų dėka būtinai sutrinka kažkokios tai organizmo funkcijos. Šios grandinės neturi nieko bendro su harmoningu bendravimu, su meile. Sutraukyti tokias grandines nereiškia nutraukti santykius su tais žmonėmis. Tai reiškia tuos santykius padaryti teisingais, nesukeliančiais ligų. Tokių ryšių nukirtimas žalingų įpročių atžvilgiu žmogų padaro laisvą nuo tų įpročių, sveiką. Tokių energetinių ryšių nutraukimas daiktų atžvilgiu nebedaro žmogų daiktų vergu.

  Sakykim kažkuris tai žmogus jaučiasi pririštas eterine grandine prie draugo, draugės, giminaičio, kuris išgyvena depresiją. Tuomet to žmogaus energija nutekės depresijos apimtam žmogui, kaip teka degalai iš benzino kolonėlės į mašinos baką. Tuomet toks žmogus neteks energijos ir pavargs be aiškios priežasties. Į priešingą pusę (į tą žmogų) gali tekėti depresijos apimto žmogaus neigiama informacija, kuri gali sukelti nesuprantamą abejingumą, perdėtą jautrumą, keistus agresyvius jausmus, kurie gali būti įvardinti kaip „ne mano“. Aišku pajausti tuos ryšius su konkrečiais žmonėmis gali tik jautrūs iš prigimties arba jautrumą išsiugdę žmonės. Dar tuos ryšius jaučia chroniški ligoniai, žmonės su negalia. Paskutinieji nesąmoningai tuo naudojasi papildyti savo „degalų bakus“ ir nusimesti nuo savęs neigiamas mintis ant kitų.

  Jei energija nuteka per eterinius vamzdelius, tuomet jums atstatyti buvusias jėgas nepadės jokia kava, jokie fiziniai pratimai. Tai pagerins tik momentinę būklę, po to gali būti dar blogiau. Chroniško nuovargio sindromas išsivysto pas tuos žmones, iš kurių energiją vagia per eterinius kanalus. Jei tas žmogus, kuris turi su jumis eterinį kanalą ant jūsų pyksta, tuomet jo negatyvi energija per eterinius kanalus įsilieja į jūsų kūną, čakras. Tuomet be aiškios priežasties gali atsirasti skausmai, kurie napasiduoda jokiam gydymui. Labiausiai nuo to kenčia tie žmonės, kuriuos plačiai bendrauti įpareigoja profesija – mokytojai, auklytės,  gydytojai ir pan. Jie dažnai būna apraizgyti savo mokinių, pacientų prisirišimo eterinėmis grandinėmis. Jei žmogus dažnai gelbsti artimuosius ar draugus iš įvairių bėdų, su juo atsitinka tas pats. Tie žmonės savo gelbėtoją apraizgo daugybe priklausomybės eterinių grandinių. Jie jaučiasi nesavarankiški, dėl to bijantys ir pastoviai ieškantys pagalbos iš to žmogaus (žmonių), kuris jau ne kartą jiems padėjo. Tokie „gelbėtojai“ tampa priverstiniai donorais. Savo pastoviu gelbėjimu jie neleidžia tobulėti savo artimiesiems ir visiems, kuriems jie „padeda“. Pasekmės būna liūdnos.

 Taigi, jei jūs kažkam padedate, netyčia padarote artimuosius, draugus priklausomus nuo savęs, tai būtina išsilaisvinti iš eterinių grandinių. Tuomet ir jums ir kitiems žmonėms bus lengviau ir bendravimas bus aukštesnių energijų lygyje.

  Jei pas jus kažkas staiga, be aiškios priežasties organizme sutriko, ar staiga pradėjo lenkti į miegą, tai gali būti eterinis vampyrizmas. Aišku pirma reikia ieškoti  paprasčiausių dalykų – nesenai suvartoto maisto, gėrimų, vaistų. Jei čia priežasties nematote, tai būtina nutraukti eterines grandines. Aišku jei po grandinių nutraukimo vėl tenka bendrauti su žmogums „vampyru“, tai eterinės grandinės vėl gali atsistatyti, bet jos bus plonesnės.

  Kaip sutraukyti grandines? Visų pirma būtina būti pasiruošus savyje atsisveikinti su senomis nuoskaudomis, įžeidimais, kuriuos turite objekto atžvilgiu. Jei jūs ant to žmogaus toliau pykstate ir negalite atleisti, tai eterinių grandinių nepavyks perkirsti.  Reikia atsisėsti ramybėje. Pajusti atleidimą, o ne bandyti atleisti protu. Tuomet pasakyti „ mano aukščiausiasis AŠ nukerta baimės grandines, baimės ryšius, kurie išsiurbia iš manęs gyvybines jėgas“. Galima įsivaizduoti kaip įvyksta šių ryšių staigus nukirtimas. Kad tai ryškiau vizualizuoti galima stebėti kaip žmonės kapoja malkas, kažką kerta, arba pačiam (pačiai) kažką kirsti tol, kol aiškiai tą jausmą užfiksuosit savyje. Tie ryšiai gali būti įvairiose srityse bet dažniausiai tai būna pilvo srityje, ties bamba. Būna ties galva, krūtine, dubens srityje, ties kelėnais, pėdomis. Pajutus palengvėjimą, galima daryti išvadą, kad ryšys nukirstas. Tuomet ramiai pasėdėti, įsijausti į savo eterinio kūno atsistatymą. „Išvalytą sritį AŠ pripildau tyros energijos“. Galima savo mintimis, savo stebėjimu apie save sukti šviesos juostą, tarsi įsivyniojant į šviesos kokoną. Tuo būdu eterinis kūnas bus greičiau atstatytas ir pasijus didesnė energija. 1-3 paras nebendrauti su vampyraujančiu objektu tam, kad maksimaliau atsistatytų energetinis kūnas. Gana dažnai vampyraujantys pajunta, kad nebegauna energijos ir labai intensyviai siekia bendravimo, reikalauja padidinto dėmesio. Tai trunka kelias dienas arba kelias savaites, kol nesurandamas naujas vampyravimo objektas. Kartais dėl vampyraujančio objekto apsirinkama, arba nepastebimas stipresnis ir padidinto dėmesio pradeda reikalauti visai kitas žmogus. Jis ir bus pagrindinis nusiurbėjas. Svarbu atminti, kad  jų negalima pykti ar smerkti. Jie tiesiog nesuvokia ką daro ir bando išgyventi taip, kaip moka arba kaip juos aplinkybės išmokė. Jie tiesiog tokio suvokimo, tokio lygio. Tokiems galima patarti, konsultuoti, kartais padėti, bet jokiu būdu neaukoti savęs – suvalgys ir dar paprašys. Yra toks posakis - „nemėtykim kiaulėms perlų“. Ir dar vienas labai svarbus momentas – mes kažkieno atžvilgiu taip pat galime būti tomis „kiaulėmis“, bet to nesuvokti, todėl nesmerkime tų, kurie nesupranta kad tokie yra. . Svarbu nepykti ir nesmerkti blogų žmonių savo viduje. Išoriškai galima sudrausminti, pasakyti griežtesnį žodį ar paveikti fiziškai. Tai panašu į mamos ar tėčio elgesį su savo vaiku. Jie savo vaikus myli ir daug ką atleidžia, bet kai būtina, tai elgiasi griežtai, kalba griežtai ir kartais duoda diržiuko. Besąlyginė meilė be auklėjimo negalima, o auklėjant ne tik glostoma, bet ir barama. 

 Po tokios perkirtimo procedūros dar bent tris dienas galima apie save pasukti šviesos juostą, sutvirtinant savo eterinį kokoną. Pakanka kartą per dieną po 5-10min. ir pagal jausmą. Per savaitę 2-3 kartus. Aišku būna, kad su gerokai užsisenėjusiomis problemomis tenka dirbti daug ilgiau ir rimčiau. Vamzdelių kirtimai gali būti vis kartojami ir „kokonas“ vis stiprinamas.

 Žengiant prie savo vidinės laisvės labai svarbu apvalyti savo artimiausią aplinką nuo tokių iškreiptų ryšių. Norint sutraukyti tokius baimės ryšius būtina pagalvoti apie šiuos žmones : mama, tėvas, broliai, sesės, vaikai, buvę ir dabartiniai mylimieji. Su visais jais gali būti tvirti, iškreipti eteriniai ryšiai. Abiem pusėm daug naudingiau jų neturėti, nes tai sukuria priklausomybes, kurios neša jausminį ir fizinį skausmą.

 Yra grandinės, kurios riša prie negerų įpročių. Dauguma jų susieta su pilvo sritimi ir aiškiaregiai juos mato kaip daugybę ar keletas siūlelių nusidriekiančių nuo pilvo srities į priekį, kurie maždaug už 30-50cm. jungiasi į juodą, pilką kamuoliuką (gali būti įvairių niuansų). Norint nukirsti tų įpročių kojeles būtina įsitikinti, kad tikrai norite jų atsikratyti. Jei taip, tai ramybės būsenoje pajusti, įsivaizduoti ar realiai pamatyti besidriekiančius iš pilvo srities „siūlus“, vamzdelius ar pan. link kažkokio darinio. Staiga nukirsti tą darinį kirviu ar kardu (tuo, kas jums labiau jaučiamas).  Moterims, kurios ravi daržus, labai patogus metodas yra tų siūlų išrovimas iš savo pilvo su siūlų šaknimis. Kai kurios net girdi išrovimo garsą ir pajaučia tų „šaknų“ išėjimą iš kūno net su traškėjimu. Visa tai galima numest ant žemės, į ugnį, druska prisotintą vandenį ir pan. Tuomet rankos judesiais užglostyti aurą ties pilvo sritimi su šviesos juosta. Po to šviesos juosta įsupti save į kokoną. Na, o praktiškom moterims padeda tiesioginis pilvo užglostymas tarsi užberiant žemes, o po to pirštų pagalvėlių barbenimas tarsi sulyginant paviršių. Būna noras dar ir „palaistyti“. Jei šaknys pilnai neišsitraukia užeina staigus noras vėl paragaut to įpročio (tabakas, alkoholis, energetiniai gėrimai, kava, vaistai ir pan.), bet paragavus jis tuo ir užsibaigia.  Tokį nutraukimą galima atlikti per vieną kartą arba kartoti daug kartų, kol šaknų jumyse neliks, kol jūsų nebepasieks jūsų artimųjų bei giminių tokie pat ar panašūs įpročiai. Svarbiausia tikras noras ir ryžtas atsikratyti tam tikro įpročio.

 Būna prisirišimų prie materialių objektų – tam tikri drabužiai, mašina, butas, namas ir t.t. Norite įsigyti kažką naujo, bet patologinis ryšys su esamu daiktu neleidžia to padaryti. Tokie ryšiai su daiktais dažnai būna ties pėdomis ir nusitęsia iki daiktų, prie kurių mes prisirišę. Tik nukirtus šiuos ryšius galima daug lengviau atsisveikinti su tais daiktais, greičiau parduoti mašiną, butą, namą. Aišku jei ryšys yra karminis ir tęsiasi link jūsų tėvų, senelių, tai juos nukirsti  bus sunkiau ir gal būt pareikalaus tam tikro darbo su tėvais, seneliais, giminėmis (jei tai palikimas). Tuomet daug lengviau bus galima įsigyti naujus, taip reikalingus jūsų tobulėjimui daiktus.

 Labai sudėtingi energetiniai patologiniai ryšiai būna su įvairiais agregorais, o ypač su religiniais agregorais. Jie rišasi penkiuose pagrindinėse  vietose – galva, pilvas, krūtinė, dubuo, pėdos. Šiuo atveju tenka daug rauti ar kirsti ir supti save į šviesos kokoną. Sudėtingiau kažkuriam tai laikui „pabėgti“ nuo tokių agregorų, nes jais persunkta visa visuomenė. Tuomet patogiausia tam tikram laikui pabėgti į kito agregoro „karaliavimo“ vietą. Sakykim išsivaduojant iš vienos religijos agregoro nuvykti į šalį, kur vyrauja kita religija. Įvyks natūralus atitrūkimas ir jei dirbsist su savimi, tai bus didesnės garantijos, kad sugryžus tas agregoras vėl jūsų nepagaus. Čia svarbu, kad jus nepagautų tas kitas agregoras, kitos religijos agregoras (kito įpročio agregoras, jei atsikratote vieno įpročio). Teko sutikti ne vieną buvusį narkomaną, kuris numetė narkotikus ir tapo aktyviu vienos ar kitos religijos veikėju. Reiškia nutraukė ryšius su vienu agregoru ir pakliuvo pas kitą. 

  Labai svarbu, kad tokius išsivalymus nuo eterinių grandinių, jų nutraukimus vykdytų patys žmonės sau. Man teko tai daryti kitiems, bet gana greit pastebėjau, kad žmonės prisiriša, nes jiems nieko nereikia daryti, nereikia bandyti pajausti, mokytis, pagaliau tobulėti. Jie pradėjo tokiais pat eteriniais ryšiais sietis su manimi. Teko daugiau tokių ryšių traukyti nuo savęs. Teko ir atsiriboti nuo tam tikrų žmonių. Iš to kilo nesusipratimai, pykčiai. Norėdamas padėti žmonėms, atėmiau iš jų galimybę būti atsakingais už save. Kiekvienas bioenergetikas laiku turi pastebėti besiformuojančius priklausomybės ryšius ir tinkamai reaguoti. Padedant bet kuriam žmogui (net vaikui ar seneliui) būtina suteikti jiems galimybę į procesą įnešti kažko savo, mokytis iš to proceso, būti aktyviam ir iš savo pusės. Labai svarbu nuo pat vaikystės formuoti žmogų būti atsakingam už save. Jei to neįdiegta vaikystėje, tai net suaugęs žmogus, susidarius jam palankioms sąlygoms, atsakomybę už save greitai numeta kitam. O ką tuomet kalbėti apie tokio žmogaus atsakomybę dėl kitų, o ypač dėl savo vaikų?  

 Dabar truputis apie bioenergetinę žmogaus esybę tam, kad aiškiau suvokti tuos eterinius ryšius. Paimsim grubų modelį. Sakykime turime nepripūstą balioną. Pripučiame jį iki tam tikrų jo ribų. Baliono pripūtimą prilyginame žmogaus augimui. Užaugęs žmogus, tai kaip pripūstas iki savo ribų balionas, nes kiekvienas žmogus turi savo ūgį, plotį, rankų , kojų ilgį ir t.t. Žmogaus fizinis statusas visų pirma priklauso nuo to žmogaus tėvų perduotos genetikos, po to nuo aplinkos sąlygų, mitybos ir t.t. Kas bus jei balione, bet kuriam jo pripūtimo etape pradursime mažytę skylutę. Jis gali sprogti, arba gali tiesiog pradėti leisti orą kol subliukš. Jei mes baliono subliuškimo (ne sprogimo) metu toliau pūsime orą, tai tik kažkiek palaikysime baliono formą. Žmogaus „pripūtimo“šaltinis yra pačiame žmoguje. Jei tas šaltinis dirba gerai, tai esant bet kokiam kūno sužeidimui žmogus atsistato ir iš jo neišeina visa jo energija, kaip iš baliono.  Kuo tas „pripūtimo“ šaltinis veikia geriau, tuo greičiau žmogus atsistato, kartais net nepastebėdamas, kad į jį bandė įsiskverbti negalia. Tas „pripūtimo“ šaltinis ir yra žmogaus bioenergetika, kuri gana sudėtinga, bet tuo pačiu ir paprasta. Jei žmogus, bet kuriame amžiuje, pasitiki tik aplinka, tai jis greit subliūkšta, kaip pripūstas balionas išneštas į šaltą orą. Žmogus turi turėti stiprų vidinį tikėjimą, savo ašį, savo stiprų vidinį „pripūtimo“ šaltinį, nes aplinka dažnai badosi ir dažnai „praduria“ ne tik kūną, bet ir jausmus, mintis ir t.t. Todėl labai svarbus mūsų bioenergetinio apvalkalo stiprumas, jo gebėjimas atsistatyti ir aišku vidinis šaltinis. Jei kas eteriniu būdu prisisiurbia prie mūsų bioenergetinio apvalkalo (o tai būna dažnai), tai būtina visa tai nusivalyti, nutraukti grandine. To nepadarius, susikuria ilgalaikiai patologiniai energetinio maitinimosi ryšiai, atsiranda pastovūs donorai ir „vampyrai“. Tai silpnina žmogaus organizmą, stabdo jo tobulėjimą, menkina suvokimą, sukuria terpę į organizmą lengvai patekti įvairiems parazitams ir toliau silpninti žmogaus organizmą. Lengviausiai eteriniai ryšiai susikuria stipraus emocinio susijaudinimo metu, baimės metu, ilgalaikės depresijos metu, ilgalaikės priklausomybės nuo kažko metu. Stipraus emocinio pliūpsnio, aktyvių fizinių pratimų metu būna, kad tie ryšiai savaime nukrinta, bet tai susiję su sustiprėjusiu vidinės bioenergetikos šaltinio suaktyvėjimu, su „pripūtimo“ efektu. Tuomet tie patologiniai ryšiai išstumiami iš žmogaus bioenergetinio lauko. Eterinių ryšių kojelės iš bioenergetio kūno iššoka, kaip kamštis iš šampano butelio. Žmogus galvoja, kad staigiai į jį pliūptelėjusi energija yra susijusi su sportu, su šokiais, dainavimu (jausminis procesas), su įsimylėjimu (jausminis procesas), su jo nauju hobiu (minčių ir jausmo procesas) ir pan. Tačiau dažniausiai tai būna dėl patologinių eterinių ryšių „išspyrimu“ iš žmogaus eterinio lauko. Todėl gyvenime dauguma žmonių nepastebi, kaip tie eteriniai ryšiai atsiranda, apipainioja žmogų ir vėl prapuola. Tačiau artimi patologiniai ryšiai su artimais žmonėmis, draugais, darbo partneriais dažnai stiprėja ir lieka visam gyvenimui. Tokius būtina nutraukti ir suaktyvinti vidinį bioenergetinį šaltinį, suaktyvinti savo „pripūtimo“ šaltinį. Dauguma žmonių tai susiję su šviesa iš savo vidaus, su vidiniu Dievu, su besąlygine meile, kuri priglaudžia, paguodžia, bet tuo pačiu metu gali puikiai nukirsti netinkamus, ne su meile susijusius ryšius. Meilė nieko nesisavina, ji negali būti kažkieno nuosavybė. Meilės neįmanoma išnaudoti, pavertsi kažkieno verge, nes ji tuomet tiesiog dingsta.

  Išvados : pastoviai palaikyti ir stiprinti savo vidinį bioenergetinį šaltinį. Periodiškai, įvairiais būdais apsivalyti nuo patologinių eterinių ryšių, o dar geriau, tai kuo mažiau galimybių suteikti tokiems ryšiams susidaryti. Dar kartą turiu paminėti, kad nepersistengti kaip ir visur. Šis būdas stiprus. Daryti tiek (5-10min.), kad pajustumėt efektą, bet ne tiek, kad aplinkinis pasaulis, kūnas, jausmai pradėtų stipriai griūti. Byrant eterinėms grandinėms kūno, jausmų energetika stipriai keičiasi. Tam susitvarkyti reikia laiko ir pasitikėjimo savimi, gebėjimo savyje rasti ramybę. Per mėnesi ar du, jau įgausite patirties.