GENETIKA
Žmonės, o ir visa žmonija taip ir nesuprato kiek svarbi jų išlikimui ir vystymuisi yra svarbi genetika. Pavyzdžiui šunų ar žirgų bei kitų gyvūnų veisles išvedinėja atrinkdami aktualius genus, kurie tiek išorės tiek išgyvenimo sąlygomis, pasirinktinai, tampa norimos kokybės. Žmonės dauginasi nekontroliuojamai, be atrankos. Seniau tėvai savo vaikams siekdavo išrinkti sveiką partnerį, neskaitant turčių, kur svarbiau buvo turtai, o ne sveikata ir galimybė gimdyti. Bet tai jau išsigimimas ir ne veltui karalių ir bajorų giminės išsigimdavo ir išnykdavo. Sąmoninga senelių, bei tėvų kontrolė vaikų atžvilgiu, kad jie išsirinktų sveiką partnerį yra svarbiau nei jauniklių susižavėjimas kita lytimi, ar seksualinis potraukis. Tik sąmoninga, sveikų partnerių atranka, giminė gali stiprėti ir gausėti. Tai biologinis dėsnis.
Jei jauni žmonės ruošiasi apturėti vaiką, tai vaikas perima iš tėvų tik tuos genus, kuriuos jie savo gyvenimo būdu spėjo pakeisti. Pavyzdžiui intensyviais darbais, treniruotėmis, o gal intensyviu smegenų darbu, mokslais. Tuomet tie vaikai taip pat bus labiau gabūs šiose srityse, tai yra tikimybė bus daug didesnė. Jei jauni tėtis ir mama gyveno „augalų“ gyvenimą, buvo lepinami ir nieko nesiekė, netobulino save, tai jų vaikai labiau perims senelių pasiekimus. Kuo vyresni žmonės susilaukia vaikų ir kuo intensyviau jie užsiima kažkokiais tai darbais, fiziniais ar protiniais, tuo labiau tas atsispindi jų gimstančių vaikų genuose. Genai keičiasi priklausomai nuo aplinkos poveikio. Net jei mama ar tėtis sirgo kažkokiomis virusinėmis ligomis, tai genai jau žinos kaip prisitaikyti ir nesusirgti. Genai fiksuoja ne tik fizinį foną, bet ir emocinį. Todėl jei tėvai buvo nepatenkinti gyvenimu, save laikė aukomis, nevykėliais, tai gimusių vaikų genuose tas užsifiksuos ir jų vaikai ne tik, kad bus su aukos simboliu galvoje, bet ir galimi savižudžiai ir net nevaisingi. Pavyzdžiui netyčia padaręs avariją vyrukas ir bent kelis metus save smerkiantis dėl to gali perduoti po to savo gimusiam vaikui įvairias baimes ir net nevaisingumą. Mes savo palikuonims perduodame tai, kuo gyvename net genetiniu lygiu. Ypač jei tai buvo stiprūs ir ilgalaikiai išgyvenimai. Jie keičia genus.
Protingiausi ir stipriausi kūnu vaikai gimsta nuo tėvų, kurie virš 30 metų. Iki to laiko tėtis bei mama galėjo kažkur intensyviai mokytis, studijuoti, praėjo armiją, kuri užaugino raumenis, gal tiesiog daug sportavo ir panašiai. Aišku, kad kuo vyresnė moteris, tuo jos organizmo kiaušidės prasčiau dirba, trinka hormoninė sistema ir galimos gimstančių vaikų komplikacijos. Tai priklauso tiek nuo pačių moterų gautos iš giminės genetikos, tiek nuo pačios moters sveiko gyvenimo būdo. Pavyzdžiui mano puseserė pirmo vaiko sulaukė 41 metų. Viska tvarkoje. Aišku dar nenatūralus gimdymo būdas bei ligoninės aplinka neskatina moterų gimdyti. Gimdymas ant nugaros tikrai nėra natūralu moters organizmui. Pažvelgus į gyvūnus, mes matome, kad jie naudojasi Žemės trauka. Tai yra gimdymas keturpėsčiomis, arba pritūpus ir įsikibus į medžio kamieną. Tuomet vaisius lengvai išeina, tiesiog iškrenta. O gulėjimas ant nugaros, moteriai sukelia stuburgalio užspaudimą, skausmus, traukulius. O gimdymas namuose, žinomoje aplinkoje moters psichikai daug saugesnis nei ligoninėje. Beje ligoninėje dešimt kartų didesnė galimybė užsikrėsti stafilokokais ir kitokiomis „bekomis“. Ir tai įrodyta statistika, Anglijoje.
Pavyzdžiu, iš praktikos, pastebėjau, kad jau senokai stuburo atstatymui tiek sportininkams tiek šiaip ligoniams yra taikomi pratimai, kur panaudojama Žemės trauka. Būtina tam tikra skaičių dienoje pakabėti žemyn galva. Yra tam tikros saugios metodikos ir specialūs prietaisai. Internete galima jų rasti. Tomis priemonėmis žmogaus stuburo slanksteliai visų pirma atpalaiduojami, o visų antra tai yra atvirkštinė trauka, kuomet jie ne žemyn spaudžiami, o į viršų traukiami Žemės traukos dėka. Tačiau tai nereklamuojama vien dėl to, kad daugybė masažistų, bei stuburo atstatinėtojų tiesiog praras darbus. O jie tik atstato slankstelius, bet žmogus pavaikšto ir tie slanksteliai vėl „išsibarsto“ į jiems įprastas padėtis. Todėl masažistų darbo rezultatai laikini. O kabėjimas ant prietaisų žemyn galva, suteikia galimybę formuotis naujoms kremzlėms, kad slanksteliai surastų jau kitą, tinkamą padėtį. Čia aišku dar svarbus tinkamas maitinimas, padedantis ataugti kremzlėms.
Keli pavyzdžiai iš interneto:
https://www.youtube.com/watch?v=5vB33mQSxDg&t=111s , https://www.youtube.com/watch?v=gRINxuh6TPw,
https://www.youtube.com/watch?v=ZVFXgy9VacU&t=2s
https://www.youtube.com/watch?v=folLbFPv4HA
Na bet kalba ne apie stuburą. Kalba apie tai, kad mes, savo gyvenimo būdu, savo mintimis, jausmais, keičiame savo genetiką ir perduodame savo gimstantiems vaikams. Aplinka čia daro didžiulę įtaką. Todėl gimę vaikai greičiau prisitaiko prie aplinkos, jei tėvai to siekė, savo gyvenimo būdu. Kiekvieną dieną galima keisti savo genetiką. Kardinaliai nepavyks, nes genetika turi tūkstantmečių inerciją, bet tam tikras įtakas galima padaryti sau ir dabar. Na, o naują žmogų, su gana gera genetika, kūno grožiu, galima išvesti per 5-7 kartas, jei bus vykdoma kryptinga selekcija. Jei to nėra, tai pastoviai turėsime žmonių su negalia ir jų daugės, nes jie sociumas juos remia ir sudaro palankias sąlygas jiems gyventi. O palankios sąlygos tam tikroms gyvybės formoms sukelia jų daugėjimą. Toks biologijos dėsnis. Gyvybei kiekviena gyvybė nėra svarbi, kaip įsivaizduoja žmonės. Tai tik saviapgaulė, perdėtas savo esamų ar būsimų vaikų pervertinimas. Gyvybei svarbūs tik stiprūs kūnu, imunitetu ir galintys daugintis tiek žmonės, tiek bet kokia gyvybė. Todėl savrbu kiekvieną gimusią žmogišką esybę, iš kurios galima išauginti žmogų, ne pasakomis „šerti“ ir žaisliukais apkrauti. Svarbu mokyti išgyventi, save aptarnauti, padėti artimiesiems, įdiegti meilę artimiesiems ir bendrystę. Lavinti protą ir kūną. Pritaikyti mokymą prie esamų sąlygų, prie esamo klimato. Tuomet tokie sveiki vaikai gimdys sveikus palikuonis, kurių genuose jau bus informacija kuria kryptimi vystytis, kad išgyventų ir tokios gyvybės būtų daugiau.