GRYBELIAI VIRUSAI. BAKTERIJOS. ENERGETINĖS-INFORMACINĖS ESYBĖS

CANDIDA GRYBELIS: Mūsų organizme šis grybelis randamas pas visus. Jis gyvena pusiausvyroje su gera mikrofauna, tai bifido bakterijos, acydophilus ir kt. Bakterijos plius pats organizmo imunitetas kontroliuoja candida grybelio plitimą ir jį riboja. Candida pagrindinė paskirtis yra suvalgyti pūvantį maistą žarnyne, kuris, dėl blogo virškinimo ir  mažo skrandžio rūgštingumo gali likti ant žarnų sienelių. Candida neleidžia plisti pavojingiems virusams ir bakterijoms. Daugiausiai jos randama ploname žarnyne. Dėl ligų, išorinių poveikių sutrikus organizmo imunitetui, sunykus gerai žarnyno mikrofaunai, candida gali pragraužti žarnyno sieneles ir pasklisti po organizmą. Candida mūsų organizme plinta siūlais, besiskverbiančiais į visus organus. Tuomet jis pradeda maitintis organizmu. Kažkiek imunitetui atsistačius candida gali  nustoti plisti, tačiau atskiruose organuose lieka jo struktūrų. Gali pradėti reikštis nesuprantami atskirų organų pasikartojantys sutrikimai, alergijos, astma ir pan. Simptomų gali būti daugybė. Tačiau jei nuo menkiausio oro temperatūros pokyčio, menkiausių dulkelių namuose ar iš gamtos reiškiasi nosies ertmės intensyvus niežėjimas, užgulimas, ašarojimas, gerklės skausmas, tai jau stiprus ženklas, kad candida išplitusi po organus. Aišku gerklėje ji paprastai ir taip būna. Ten ji gali pasireikšti rytinėmis baltomis apnašomis, spuogelių kolonijų atsiradimu ir pan. Tačiau, kai to grybelio ypač daug ir gilesniuose sluoksniuose, tai jau pasireiškia alergija, astma, pagaliau plaučių, širdies, virškinimo, inkstų, lyties problemomis. Galima „maitintis“ simbikortais, salbutamoliais ir kt. tačiau trumpam pasišalins tik simptomai, bet ne grybelis. Vaistai, kurie iš tiesų yra tik siptomų šalintojai,  kainuoja šimtais ir už kuriuos moka ne tiek astmatikai, kiek visi sveiki žmonės iš savo sveikatos mokesčius per ligonių kasas. Farmacijos įmonės tuo suinteresuotos, kad ligonių su brangiais vaistais būtų daugiau, kuriuos kompensuotų visi. Hormoniniai vaistai, antibiotikai ne tik, kad neišsprendžia problemos, bet padeda grybeliui tapti stipresniam, gudresniam. Jais grybelis gali pradėti net maitintis. Grybelio skleidžiami toksinai žmogų sekina ir žmogus nežinia nuo ko jaučiasi silpnas, mieguistas, suirzęs. Gali kankinti šaltkrėtis, karščio bangos, depresija. Candida patekusi į sąnarius sukelia sąnarių ligas, artrozes. Patekusi į odą – psoriazės, pūliniai ir t.t. Jei candida prasiskverbė į hormoninę sistemą, tai „šakės“. Tuomet jis sudaro sau sąlygas neribotai plėstis. Simptomų galima vardinti begales. Tačiau jei išorėje atsirado nagų grybelis, odos psoriazė ir pan., tai candina „sėdi“ organizme jau gerai ir dar kitų grybelių į kompaniją pasikvietusi. Candidą išplisti organizme gali paskatinti ir nuolatinė įtampa, blogos mintys.

 Kaip jau buvo minėta, candidą grybelį ir kitus grybelius į mūsų organizmą pritraukia visų pirma rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimai. Jei kažkuriuose mūsų kūno vietose yra yrančio, pūvančio maisto, tai grybelio užduotis tą masę suvartoti. Tai jis sąžiningai ir vykdo. Yra tyrimų, kad vėžys iš tiesų yra candida grybelio kolonijos. Dėl šių kolonijų, organizmas formuoja apsauginius audinius, kuris laikomas vėžiu. Candida nemėgsta šarminės terpės, todėl panaudojant sodos 20% tirpalą, po 4-5 procedūrų, „vėžys“ sunyksta. Sudėtingumas čia tame, kad sunku prieiti tiesiogiai ir daryti plovimus. Jei buvo atliktos vėžio operacijos, tai po jų darant sodos tirpalo lašelines, recidyvai pašalinami visiškai. Lygiagrečiai būtina stiprinti imunitetą, vartoti žalią, gyvą maistą, kuris skatina vidinį šarmingumą. Sergant candida norisi tokio maisto, kuris „patinka“ tam grybeliui, pvz. saldumynų, alkoholio ir t.t. Mes dažnai maitinamės, ne pagal mūsų tikrus poreikius, o pagal aistras. Aistras labiausiai ir paveikia mūsų organizmo mikrofauna.

  Pagrindinės grybelių įsigalėjimo mumyse ezoterinės priežastys  yra visų pirma jausmų ir minčių „puvimas“. Tuomet, jei dar fiziniame organizme atsiranda tokių neišvalytų atliekų, tai grybeliams sudaro geras sąlygas veistis ir plisti. Valyti ir prižiūrėti reikia ne tik kūną ir netgi ne tiek kūną, kiek jausmus ir mintis. Visi žino, kad po dienos darbų reikia praustis, valytis dantis, o jausmų ir minčių nereikia valyti, subalansuoti? Tam senovėje tarnavo tikėjimas, malda. Šiuo metu tai kiekvieno žmogaus asmeninė problema ir suvokimas. Praustis reikia ir dieną, o ypač rankas. Dieną taip pat būtina subalansuoti save emociškai, pastatyti mintis į vietą. Tam gali padėti meditacija, raminantys kvėpavimo pratimai, malda, apmąstymas apie save, dienos malda ir pan. Kaip realiai yra šiuo metu ? Žmonės papildomai pavalgo (daugiau pūvančio maisto gali atsirasti, o čia grybelis ir vėžys); geria kavą, kuri alina nervų sistemą; geria alų (ar pan.), kuris sutrikdo hormoninę pusiausvyrą visų pirma vyrų ir kažkiek moterų ir pan. Iš tiesų tai ne apsivalymas, o siekimas blogą savijautą, kurią sukėlė darbiniai santykiai, nepavykęs bendravimas ar pan., pakeisti malonumu. Tai tas pats, kaip į senų baldų pripildytą namą, bandymas įgrūst naujus baldus. Aišku pavyks, bet nauji baldai greit sudūlės.

  Yra ezoterikoje vadinamos energetinės esybės, kurios siurbia žmogaus (ir ne tik) energiją. Valydami jausminę ir informacinę sritis, mes toms esybėms  užblokuosime galimybę plisti. Parazitai prasideda ne tik nuo fizinio kūno, o netgi labiau nuo jausminio ir minčių „kūnų“. Va tuomet ir fiziniai parazitai lengviau prikimba prie kūno ir plinta jame. Tam, kad tų neapdorotų jausmų, minčių ir fizinio maisto mumyse liktų mažiau yra paprasta išeitis – suvartoti truputį mažiau, nei norisi. Tai ir fizinio maisto mažiau ir perdėtų jausmų išsitaškymo mažiau ir informacijos mažiau. Tuomet visa tai  kokybiškiau bus apdorota. Minčių informacijos bus mažiau, jei mažiau žiūrėsime TV, klausysime radijo, kuriuos dažnai žmonės pasijungia kaip foną. Gaunasi informacinis persikrovimas ir mūsų minčių pasaulyje atsiranda informacinių virusų. Jų dėka mintys bus išblaškytos, nekontroliuojamos, „ne mūsų mintys“. Tai sekina ne tik minčių, bet jausmų ir kūno energetiką taip pat. Visa yra susieta į vieną. Ypač pavojinga informaciškai ir jausmiškai perkrauti vaikus, jaunimą. Neturėdami savo „informacinės ašies“, savo sugebėjimo perdirbti, rūšiuoti tą informaciją, jie pasimeta toje jūroje ir „skęsta“. Iš čia psichikos išsekimas, depresijos, savęs nevaldymas, perspektyvų nematymas. Taigi vaikuose ir ant jų sėdi informaciniai grybeliai, virusai ir pan. Jie minta neapdirbta ir neišvalyta informacija, jausmais. Tėvai būtinai turi išmokyti savo vaikus valyti jausmus, mintis ir balansuoti jas. Šiuo metu tėvai vaikus išmoko tik apsivalyti savo fizinį kūną.

 Išvada: būtina pastoviai, kas dieną valyti savo jausmus, mintis ir kūną. Patirtus jausmus, gautas mintis, suvartotą maistą apdoroti maksimaliai, kad neliktų galimybės jiems pūti. Taip pašalinsime galimybę perdėtai daugintis grybeliams, virusams ir kitiems gyviams mūsų organizme. Po išsivalymo reikia subalansuoti mintis, jausmus. Tai daroma per maldą, meditaciją, tiesiog relaksaciją gamtoje. Tuomet galima įnešti daugiau gerų minčių, jausmų su kuo ir užmigti. Tuomet kūnas, psichika ir jausmai kokybiškai pailsės ir sustiprės. Miego metu aktyviau dirba pasąmonė ir ji dirba su ta programa, su kuria žmogus užmigo. Ką „pasėsi“ prieš miegą savyje, tą „pjausi“ rytoj. Ryte valyti savo minčių ir jausmų nereikia. Ryte juos galima suaktyvinti geru nusiteikimu. Taip sistema kūnas-protas-jausmai stiprės ir tobulės. O čia kaip kam pavyksta. 

Papildymas:

Be candida grybelio yra daugybė kitų grybų, kurie patenka ant mūsų odos, pagaliau ir į organizmo vidų. Norint suprasti ką veikia grybai mūsų organizme, būtina panagrinėti jų santykį su augalais. Gerai žinoma, kad dauguma grybų su augalais turi kelių rūšių santykius. Tai mikorizinis santykis, kuomet grybai su organizmu sudaro abipusiai naudingus santykius. Tuomet grybai apraizgo augalo šaknis ar prasiskverbia į tarpląstelinę erdvę. Grybai minta augalų šaknų gyvybinės veiklos produktais, kurie pačiam augalui tiesiog nuodingi ir be to teikia augalui mikroelementų. Augalai grybams teikia jiems reikalingas medžiagas. Saprotrofiniai grybai minta negyvomis augalo dalimis, nukritusiais lapais, negyva žole, ekskrementais. Jie išvalo teritoriją. Dar yra parazitiniai grybai, kurie minta gyvų augalų syvais. Grybai savyje turi daug mikroelementų, vitaminų, kitų aktyvių medžiagų. Tuo jie naudingi daugeliui organizmų. Pavyzdžiui be grybų dauguma augalų sėklos net neišdygtų, o kiti augalai net ir sudygę sunyktų. Grybų svarba augalų pasaulyje labai didelė. Grybai saugo savo teritoriją ir nuo bakterijų bei virusų išskirdami eilę medžiagų(antibiotinių), kurių dėka virusai nebegali gyventi. Savo laiku buvo pasinaudota tomis grybų išskirtomis medžiagomis ir išskirti vadinami antibiotikai.

 Pavyzdžiui jau nagrinėtas candida grybelis priklauso mieliagrybių genčiai, kuria priklauso ir alaus, vyno mieliagrybiai, vadinamas arbatinis grybas ir t.t. Pelėsiniai grybai, esant tam tikrom sąlygom, greit „suvalgo“ visa kas padėta ne taip ar tiesiog užmiršta. Pelėsis valgo ne tik tai ką mes matome gyvenime : duoną, sūrį, vaisius. Jis galima sakyti valgo viską. Tai bet kokia organika (taip pat  ir mes). Kai kurios pelėsio rūšys sukelia plaučių netikrą tuberkuliozę, užkrečia kitus organus, galvos smegenis. Jei žmogus alergiškas, jau galima įtarti, kad jame  yra grybeliai.

      Lietuvos alergologijos centras praneša, kad grybeliai sukeliantys alergiją organizme yra tokie:

  Alternaria alternata .Jų sporos lauke skraido visą vasarą ir alergiją tuomet neįmanoma susieti su žydėjimu. Šių grybų sporų kiekis vasarą didžiausias lauko ore, namuose mažas, bet atvėsus orams patalpose jų atsiranda daugiau. Šie grybai gyvena dirvoje, pūvančioje medienoje, silose, komposte, galima rasti ant langų rėmų. Tai juodi grybai. Jie sukelia dermatitą, konjuktyvitą, rinitą, astmą.  

  Aspergilus fumigatus. Auga sugedusiam maiste, grūduose, organinėse atliekose. Blogiausia, kad jis puikiai gali daugintis ir plaučiuose, bei sukelti sunkias plaučių ligas ir net tuberkuliozę. Nuodingi šio grybelio toksinai kenkia nervų sistemai, plaučiams ir gali sukelti vėžį.

Cladosporium herbarum. Tai dažnai vonios kambariuose, butuose, kur blogas vėdinimas matomi juodi pelėsių plotai. Jų galima rasti ir šaldytuvuose ant maisto produktų, maisto pašaruose, knyguose, ant stiklinių paviršių. Jie gyvybingi nuo -10 iki +40°C. O tai ne tik namų šaldytuvas, bet ir mūsų kūnas. Todėl jie gali sukelti grybelines plaučių ligas. Jei namuose alergija susirgo keli vaikai, ar net astma, tai garantuotai po tapetais, už spintų, tarp blokų veši cladosporium. Juo jūsų vaikai kvėpuoja kas dieną kiaurus metus ir suserga astma.

 Penicillium notatum. Auga ant sugedusių vaisių, daržovių, fermentinių sūrių, valgomų grybų, organinėse atliekose, gali apsigyventi kvėpavimo takuose, kas gali sukelti alergiją penicilinui.

 Rhizopus nigricans. Šiam juodajam pelėsiui reikalinga pastovi drėgmė ir blogas patalpų vėdinimas. Mėgsta kampus, slėptis už spintų, sienų plyšiuose. Manoma, kad jis ne toks pavojingas kaip kiti pelėsiai, bet dėl savo masiškumo  gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

 Toliau Epicoccum nigrum, Botrytis cinereum, Mucor racemosus, Fusarium solani, Phoma sp., Curvularia sp., Aureobasidium sp. Be to minima, kad grybelinės astmos klinikiniai požymiai yra jos pradžia iki 15m. amžiaus, ryškus paūmėjimas pavasarį ir rudenį, galimas kojų grybelis. Tai klausimas gydytojams būtų toks: kodėl gydote astmą, o ne grybelius organizme?

   Savotiškai įdomus yra vadinamasis trobagrybis, kurio yra apie 80 rūšių. Tie grybai valgo medieną ir trobą gali „suvalgyti“ per kelis metus. Jie doroja net lakuotą, dažytą medieną. Gadina tinką , audinius, odą, popierių. Jam svarbu, kad pakaktų drėgmės ir šilumos.

 Dauguma grybų mėgsta silpnai rūgštinę terpę, drėgmę ir šilumą. Labai maža grybų dalis gali gyventi neutralioje ir silpnai šarminėje terpėje. Ten visų pirma jiems trukdo konkurentai – bakterijos. Todėl, kai žmogaus organizmas praranda šarmų-rūgščių pusiausvyrą, jame prasideda vienų ar kitų gyventojų „sukilimas“. Grybai, o ypač candida, kai tik labiau parūgštėja organizmas, susilpnėja imunitetas iškart pradeda plisti po labiausiai „užterštas“ maistinėmis medžiagomis žmogaus kūno dalis. Grybams plisti trukdo bakterijos ir virusai. Jiems reikalinga labiau šarminė aplinka. Rūgšti aplinka silpnina jų veiklą, o dar grybų išskiriamos antibiotinės medžiagos riboja gynybinę bakterijų veiklą, taip pat ir žmogaus organizmo imunitetą. Grybai organizme sklinda siūlais ir sporomis. Ar ne taip organizme sklinda vėžys? Grybams organizme plisti trukdo žmogaus imunitetas ir bakterijos. Tai gal reikia labiau pasirūpinti imunitetu ir tomis geromis bakterijomis. Bakterijų galima rasti gamtoje. Ne veltui rekomenduojama kūdikius leisti keturpėsčiomis „pasiganyti“ gamtoje, o ne dulkinuose kambariuose, kur reikalingų bakterijų tikrai nelabai rasi. Kambariuose labiau rasi grybelių sporų. Senovėje buvo gerai žinomas pavasarinis žolių gėrimas, kuomet žoleles užpildavo arbatai arba tiesiog vandeniu užpildavo. Tuomet gerdavo tokius gėrimus, kuriuose buvo ir vitaminų ir bakterijų.

 Išvada : nevalgyti per daug maisto, nevalgyti per dažnai. Judėti pakankamai, kad jokiose kūno dalyse nesutriktų skysčių, nešančių maistines medžiagas tekėjimas. Būtina periodiškai išprakaituoti tam (vonia, pirtis, sportas), kad ląstelių nesunaudotų maisto atsargų ir nuo ląstelių gyvybinės veiklos produktų atsikratyti ir per odą. Periodiškai daryti vaisių dietas, kad atsistatytų organizmo šarmingumas. Pasirūpinti bakterijomis iš gamtos.

 Tam tikros metodikos šarmingumui retkarčiais padidinti leidžia vartoti sodos tirpalus iki 20%. Pradžioje patariama kasdieną vartoti sodos po ketvirtadalį arbatinio šaukštelio kelis kart dienoje savaitę, po to dozes didinti. Procedūros max trunka 3 savaites. Po to pertrauka savaitę ir vėl procedūra. Tokia procedūra galima ir vieną kart savaitėje. Būtina atsižvelgti į skrandžio rūgštingumą, mikrofaunos stiprumą. Jei skrandžio rūgštingumas mažas, tai sodos procedūros gali sutrikdyti virškinimo sistemą. Candida grybelio profilaktikai ar gydymui burnos ertmėje gerai yra sodos skalavimas, ar sodos miltelių naudojimas valant dantis. Šaukštelis vandenilio peroksido stiklinei vandens gera profilaktika nuo įvairių burnos ertmės uždegimų (tiek grybelinių, tiek virusinių). 

  Kai pagalvoji tai aplink tiek visokių gyvybių ir taip jos visos tarpusavyje sąveikauja, kad net galva sukasi. Tačiau nereikia per daug gilintis į niuansus. Svarbiausia „pagauti“ esmę kodėl būna vienaip ar kitaip. Visos gyvybės formos atlieka savo darbą. Mums tereikia kažkur prisitaikyti, kažkur pritaikyti tas gyvybės formas, o kažkur apsivalyti nuo tam tikrų gyvybės formų.Paskutiniu metu nemažai rimtų alergijas gydančių gydytojų taiko „netradicinius“ gydymo būdus. Jie suvokė, kad žmogaus organizmas tiek nusterilintas nuo virusų, kad grybeliai tiesiogine prasme ėda kūną. Tuomet gydytojai nusprendė pasinaudoti kirminais. Jie užkrečia žmogaus žarnyną tam tikrais kirminais, kurie nuo grybelių ginasi tam tikromis išskyromis. Tas padeda žmogaus organizmui pagyti nuo daugelio alerginių ligų. Nusterilinti gamtą yra netinkamas kelias, kuriuo eina šiuolaikinė žemdirbystė, medicina. Reikia vienas gyvybės formas naudoti prieš kitas tam, kad subalansuoti jų poveikius. Pagaliau pats žmogus turi turėti tinkamą mitybos, judėjimo, miego, darbo ir pan. laiką, intensyvumą. Tačiau čia dar ne viskas. Visa tai tik kūno reikalai. Tačiau viskas kyla iš giliau. Tai kas yra sieloje ir mintyse, tas sudaro arba nesudaro sąlygų visokiems parazitams kūne ir ant jo.

  Visa kas susiję su kūnu  galima rasti daugelyje specifinių knygų, bet atsakymo kodėl būtent tą ar šitą žmogų užpuolė grybeliai ar virusai mes nerasime. Karmos diagnostikos specialistai sako, kad visos ligos užrašytos mumyse mūsų protėvių. Dalį jų mes galime blokuoti, o dalį net panaikinti. Tai priklauso ne tik nuo fizinių priemonių, bet net labiau nuo sielos ir minčių darbo. Sakykime mus pastoviai persekioja problemos su plaučiais. Pastovūs besikartojantys uždegimai, spazmai, gal net astmos priepuoliai. Nosis perdėtai reaguoja į įvairius išorės alergenus.

  Plaučiai, tai mūsų fiziniai sparnai, kuriais mes plasnojame šiame fiziniame pasaulyje. Kai tik nustosime jais plasnoti, taip ir neteksime savo fizinio kūno (jeigu ką, tai vadinama mirtimi J ). Ar visi palaikome savo „sparnus“ švaroje, ar rūpinamės? Jei žmogus rūko, tai jis pastoviai svilina savo sparnus. Tai savižudis. O kas nori draugauti su savižudžiu? Nebent tokie patys savižudžiai. Plaučiai silpsta kai mes gyvenime liūdime, giliai priimame nuoskaudas. Tuomet jų mostai silpnėja. Reiškia ir energija juose teka lėčiau ir imunitetas silpnėja. Atsiranda fiziniai plaučių kraujotakos, alveolių mikrospazmai. Ore daugybė virusų, mikrobų ir grybelių sporų, o ypač apkrėstose patalpose. Va tuomet jie ir randa tinkamą dirvą plaučiuose. Ką pasėsi, tą ir pjausi. Liūdesys, nuoskaudos mūsų gyvenime kyla iš puikybės, susireikšminimo. Mūsų susikurtas vidinis pasaulis neatitinka realaus išorinio. Tuomet mes pykstame, kad išorinis pasaulis neatitinka mūsų vidinio ir agresyviai puolame to pasaulio atstovus (kitus žmones, gyvūnus, daiktus). Kuomet mes bijome į savo agresiją pasaulio atžvilgiu patirti didesnę agresiją iš jo atgal, tuomet puolame save. Tuomet vyksta savigrauža, savęs naikinimas . „Kaip aš čia toks geras ir gražus (graži), o pasaulis manęs nevertina, nemyli, nedėkoja man už mano gėrį „ ... ir panašiai. Savigrauža organizmą naikina dar greičiau, negu agresija prieš pasaulį. Tuomet stringa visos organizmo sistemos. Grybelis suveši žarnyne, šlapimo, lyties, inkstų sistemoje, pasiekia širdį. Žmogaus organizmas tampa rūgštus, nes charakteris žmogaus „rūgštus“. Jei charakteris tampa „kartus“, piktas, tai kenčia kepenys. Jei pavydus, tai kenčia kasa (sutrinka insulino veikla), storoji žarna. Dažnai užkietėja viduriai, hemorojus. Grubiai tai galima pavadinti didžiuliu goduliu, kad net išmatų neduosiu. Šlapimo sistema ir inkstai sutrinka pas tuos žmones, kurių veikla buvo kažkieno iš išorės stabdoma, arba jie patys save stabdė įvairiomis baimėmis ir neryžtingumais. Pavyzdžiui jei vaikai dažnai šlapinasi naktį arba aplamai jų pūslė nelaiko, tai reiškia tėvai vaikus perdėtai saugo, riboja, baugina. Aišku galima pasakyti, kad vaikas peršalo besimaudydamas, ar žiemą pašalo ir pan. Tačiau tai tik pagreitino procesą, jis vis viena būtų išplaukęs paviršiun. Energetiškai silpnos organizmo vietos visuomet pritraukia tiek fizinius „vampyrus“ (grybeliai, virusai, bakterijos, kirminai), tiek energetinius vampyrus (įvairūs energetiniai dariniai, ezoterikoje turintys savus pavadinimus). Tačiau būtent antruosius organizmas visų pirma ir pritraukia. Fiziniai „vampyrai“ pasirodo paskutiniai. Iš esmės „vampyrai“ yra valytojai. Jei energija teka prastai, tai reiškia organizmas nenori gyventi, arba jau miršta. Valytojai pradžioje ryškiau parodo problemą, o jei reikia, tai ir „išvalo“ patį organizmą iš gyvųjų failų.

 Ką daryti, kad problemos su plaučiais mažėtų? Visų pirma pradėti nuo kvėpavimo pratimų, kad kažkiek sustiprinti plaučius, išvalyti juos, duoti tonusą. Lygiagrečiai būtina permąstyti savo nuoskaudas, sumažinti savo „nereikšmingumą“ arba perdėtą susireikšminimą. Taip mūsų „sparnai“ įgis tolygesnį plasnojimą. Atleisti visiems įžeidusiems ir net norintiems įžeisti. Atleisti nereiškia užmiršti. Pasąmonė nieko neužmiršta. Atleisti reiškia tokį jausmą, kuomet prisiminus įvykį, jis tebus „popieriuje“, realiai nesuvirpindamas nė vienos mūsų jausmų stygos. Plius prie viso to, turi būti  padėka ir meilė visiems dalyvavusiems įvykyje už gyvenimo pamokas, už galimybę dar labiau pažinti save ir pagaliau Dievą. Atleidimas tai ne fizinis žodžių išreiškimas įžeidusiam, ne atleidimas minčių sferoje, tai giluminis jausminis procesas. Tai pokalbis su Dievu, su savuoju „aš“ toli praeityje (net į protėvius) ir su savuoju „aš“ toli ateityje (net į savo provaikaičius). Tuomet atleidimas pakeičia sielą, išgrynina ją, padaro brandesnę. Jei to nėra, tai tik oro drebinimas žodžiais arba tuščias minčių žaidimas. Kai nuoskaudos, liūdesys ištirps atleidime, naujame suvokime krūtinę užplūs palengvėjimo jausmai. Atsiras skrydžio jausmas. Čia siela informuoja jus, kad plaučiai vėl gali lengvai plasnoti.

  Ką daryti jei pastovios problemos su galva, ją dažnai kankina skausmai? Ką žmogui reiškia galva? Tai visų pirma mintys. Tai žmogaus protas, jo reikšmingumas, protingumas, noras valdyti savo puikaus proto dėka. Jei dažnai skauda galvą, tai žmogus arba nori valdyti daugiau, bet nesugeba susitvarkyti su esamu darbo baru, arba jis nori, bet dar labiau savyje bijo to valdymo. Tuomet jis užspaudžia savo „genialų“ protą ir smerkia kitus, kad jį neįvertina, kad kiti tokie neprotingi ir pan. Kaip pagerinti situaciją? Vaistai tik sumažins simptomus, o ir prie jų su laiku bus priprantama. Nesustojus su vaistais, galima rimtai tapti „neprotingu“. Tai ką gi daryti? Būtina daryti tam tikrus kvėpavimo pratimus. Svarbiausia čia lėtas, vidutinis, greitas kvėpavimai paminėti praktikose. Jis treniruoja galvos kraujagysles ir yra gera prevencija nuo insulto. Taip pat daryti bioenergetinį poveikį galvos smegenims (prie praktikų Džunos metodas). Lygiagrečiai būtina keisti savo pasaulėžiūrą. Mintys, kad ir kokios jos genialios būtų, tačiau tai tik indas jausmams. Mintys šaltos. Jos gali greitai sunaikinti pasaulį, bet pripildytos jausmų, jos gali kurti pasaulį. Tačiau „protingiems“ žmonėms būtent jausmingi žmonės ir atrodo kvailiausi. Todėl protingiems būtina ieškoti jausmingumo savyje ir pasaulyje. Tai galima pavadinti meile. Jei myli save, myli kitus, tai nerūšiuoji žmones į protingus ir neprotingus. Tuomet suvoki, kad kiekvienas yra savo vystymosi etape, o ir tu pats (pati) kažkam gali atrodyti gana neprotingu (neprotinga). Tiesiog į nesuprantamus žmones reikia žvelgti kaip į savo vaikus, kuriuos gali pabarti, net nubausti bet vis viena juos mylėsi. Tas jausmas labiau suprantamas mylinčioms mamoms. Po suvokimo keitimo galvos skausmas atlėgs, o kai plūstelės gaivinančios jausmų bangos, tai apie galvos skausmus pamiršite. Akys taps labiau spindinčios, gyvos. Žmogus nebebijos atrodyti kvailai, jausmingai. Žmogus pajus gyvenimo skonį, jam taps įdomiau gyventi.

  O kaip tuomet su tais jausmingais? O va jie dažnai serga širdies problemomis. Jie taip sureikšmina jausminius dalykus, skraido tokiuose jausmų aukštybėse, kad net širdies permušimų gali sulaukti. Tokie žmonės nepakenčia rėmų, nesiskaito su taisyklėmis, nepripažysta ribų. Tai jausminis susireikšminimas, analogiškas protiniam. Paprastas pavyzdys. Kas būtų jei aplink namą nebūtų ribos – tvoros. Po kiemą vaikščiotų visi kas tik pakliūva. Kas būtų jei pats namas neturėtų sienų ir po „kambarius“ vaikščiotų bet kas. Iš esmės tai ir namo nebūtų. Visur reikalingos ribos. Jos žymi tam tikros esybės ribas, arba esybių ribas. Jos žymi kažkokios veiklos ribas. Pagaliau mūsų oda žymi ribą tarp kūno ir aplinkos. Kiekvienas mūsų organas kūne turi savo ribas tam, kad turėtų savo gyvenimo ir darbo teritoriją. Visos tos teritorijos yra proto dariniai ir jausmai negali su tuo taikytis, o būtina.

  Pavyzdžiui būtina suvokti, kad tavo mylimasis ar mylimoji nėra vien tik tavo. Dažnai šią klaidą daro moterys. Bet koks žmogus visų pirma yra pasaulio žmogus. Noras kitą žmogų paversti tik asmeniniu žmogumi yra tiesioginis to žmogaus sunaikinimas. Uždarius kitą žmogų nuo pasaulio (net vadinamos savo „meilės“ rėmuose) jis nyksta. Todėl kyla konfliktai šeimoje, todėl vyrai bet kokia proga bėga pas draugus, o moterys pas drauges. Gali prasidėti alkoholio gėrimai ir kitokios „gynybos“ ar „pabėgimo“ formos. Jei žmogus nesigina ir nebėga, nes jaučia kitam žmogui meilę, bet kitas žmogus nenori suvokti esamos situacijos ir keistis, tai pirmasis suserga. Vyrai širdies ligomis, o moterys psichikos ligomis. Kodėl? Todėl, kad moterys jausmingos ir negali suvokti, kaip „protingas“ vyras negali suprasti kodėl ji kenčia nuo to uždarymo, nuo to vyro perdėto savininkiškumo. Vyras suserga jausmo ligomis, nes nesuvokia, kaip tokia „mylinti“ ir jausminga moteris, kurią jis myli, negali pajusti, kaip jam blogai būti uždarytam nuo pasaulio jos savininkiškam narvelyje. Noras kitą žmogų uždaryti „meilės“ rėmuose, tai noras jį paversti savo dalimi, noras iš jo atimti jo(jos) ribas. Norint, kad šeima gautų jausmų, minčių ir materijos turtus iš aplinkinio pasaulio harmoningai, būtina, kad tos šeimos nariai turėtų harmoningą ryšį su pasauliu. Bet koks uždarymas nuo pasaulio nutraukia tą harmoniją. Jei vyras ir moteris iš pasaulio turės galimybę laisvai į šeimą įnešti pasaulio džiaugsmą, tai šeima bus laimingesnė. Tuo pačiu tokia laiminga šeima galės duoti laimę ir pasauliui. Energijų ir informacijos apykaita būtina. Tas procesas panašus į ląstelės ir organizmo santykius. 

   Būtina suvokti, kad ir protas ir jausmas abu yra reikalingi. Protas kuria struktūras, o jausmas jas padaro gyvomis. Protas sukuria mašiną, o ji veikia jausmų dėka. Čia kaip In ir Jan rytų sistemos ženklas.

Šiame ženkle pavaizduota kaip dvi priešingos energijos sąveikauja viena su kita kūrybos procese. Kiekvienoje iš jų yra dalelė priešingos energijos. To dėka vyksta pastovus energijų judėjimas. Jausmingi žmonės turi pajusti, kad jausmas be proto yra tik aistra, o ne meilė. Aistra alina žmogų, išdarko likimus. Pas aistringus žmones kenčia ne tik širdis, bet ir nervų, kraujotakos, hormoninė sistemos. Jausmas yra energija. Protas energijai gali suteikti kryptį, o jei jausmas neturi krypties, tai  tik savęs ir savo palikuonių sekinimas. Jausmingi žmonės turi išmokti kontroliuoti savo jausmo „žirgus“. Turi išmokti būti gerais jausmų važnyčiotojais. Nuo ko pradėt? Nuo lėtų kvėpavimo pratimų. Išmokti kontroliuoti kvėpavimą. Išmokti kvėpavimą sustabdyti ir ilgiau išlaikyti. Geri visi lėti pratimai. Lėti jogos pratimai. Yra toks vienas gražus pratimas, kuomet paliesti daiktą ar atlikti kažkokį tai veiksmą reikia per „nepadoriai“ ilgą laiką. Sakykim jei įprastai atsikelti nuo kėdės ir priėjus prie stalo paimti puodelį gali užtrukti 3-5 sekundes, tai tą patį veiksmą reikia atlikti mažiausiai per minutę ar ilgiau. Procesas turi būti kiek galima tolygesnis. Aistringus žmones tas pratimas „išvaro iš proto“. Jei grupėje šį pratimą pirmą kartą atlieka įvairūs žmonės, tai jausmingi „lūžta“ pirmieji. Be to yra geri visi stebėjimo pratimai. Reikia tiesiog stebėti kitus žmones, kažkokius procesus ir juose nedalyvauti. Net nekomentuoti ir neleisti komentuoti net savo mintims. Tuomet aistringi žmonės susibalansuos, išmoks valdyti savo jausmus, pradės ir protu suvokti pasaulį (o ne tik jausmais). Aplinkiniai pastebės, kad jausmingame žmoguje atsirado keista ramybė. Pats žmogus pasijus stabilesnis, be baimių, aistrų pliūpsnių. Normalizuosis nervų, kraujotakos, hormoninė sistemos. Įdomu tai, kad gana greit tai atsispindi odoje ir virškinimo sistemose. Žvilgsnis tampa gilesnis.

   Čia pateikta tik keli standartizuoti pavyzdžiai, per kuriuos bandžiau parodyti kaip fizinė sveikata ir fizinis gyvenimas priklauso nuo jausmų ir minčių pasaulių. Viskas mumyse susieta. Manau daug kam knieti vis dėlto išgirsti apie tas energetines esybes, kurios nusėda ant mūsų, pasinaudojusios mūsų energetiniu ir informaciniu nusilpimu. Ezoterinėje literatūroje tai lervos, demonai ir t.t. Nemanau, kad jas verta detalizuoti. Jos, teisingiau jas atitinka fizinės struktūros. Jei žmogus serga ir ilgai serga, nepagydomai serga, o jei dar ligos neranda, tai tų esybių jis gali turėti daugybę. Didžiausia tų esybių dalis ant žmogaus „kabo“ ne pačio žmogaus gyvenimo būdo ar kieno nors nužiūrėjimo dėka, o to žmogaus mamos dėka. Truputį tam turi įtakos ir tėvas, dar kažkiek seneliai, protėviai. Su kokiais jausmais ir mintimis mama išnešiojo kūdikį, kaip gimdė ir kaip augino iki 5-6m., toks didele dalimi ir bus visas to vaiko gyvenimas. Svarbu mamai išlaikyti meilę kūdikiui ir kūdikio tėvui. Išlaikyti ramybę savyje. Nieko neteisti, nekritikuoti, nesmerkti savo vidumi. Išorėje kartais tam tikrus žmones reikia pastatyti į vietą, bet vidumi net juos laikyti savo vaikais, o tai reiškia mylėti. Nėščia moteris pasąmoningai susijungia su žmonijos Mama ir tampa visų aplinkinių Mama. Jai tai svarbu suvokti ir pajusti. Tuomet neliks jokių vidinių pretenzijų. Taip ji savo būsimą vaiką apsaugos nuo daugybės energetinių, informacinių ir fizinių ligų. Jos vaikas pasąmoningai sugebės anksčiau įveikti tai, kas jam gal būt gresia.

  Kažkuomet teko susidurt su tam tikru žmonių „luomu“, kurie laiko save nužiūrėtais, apkerėtais, arba patys norintys tai daryti, o gal tiesiog domisi tuo. Dažniausiai tokie nužiūrėti patys palaiko tą vadinamą nužiūrėjimą savo baimėmis, savo smalsumu, o gal net noru būti kažkuo ypatingais. Todėl tokiems žmonėms nuiminėk tuos „nužiūrėjimus“, „prakeikimus“ ir pan., kiek nori, jie vis viena patys juos užsidės. Beprasmis dalykas. Jei Dievo sieloje nejauti, tai ieškosi visokių bildukų, „spragtukų“ ir kitokių keistų darinių. Jie aišku yra, bet jais nereikia žavėtis, sureikšminti ir padaryti galingesniais už mus, nes tuomet jie tokie ir bus. Mes patys jiems suteikiame jėgų ir gebėjimų, tuo pačiu atimdami tai iš savęs. Jei vis dėlto atsirado galimybė tas esybes matyti ar jausti, tai pasiūskite jas į šviesą, kad jos toliau evoliucionuotų, o  ne bukai siurbtų energiją iš jūsų ar kitų. Jas reikia ne tik siūsti į šviesą, bet ir paleisti. Kažkam tai susireikšminimo momentas, kažkam noras tyrinėti, pažinti. Nemanau, kad to reikia. Tai gali pakenkti ne tik sau, bet ir savo vaikams, artimiesiems, kurie gal būt nėra tokie stiprūs, gudrūs, mokantys susitvarkyti su keistomis problemomis ir jausmais. Visus energetinius darinius, keistus jausmus, nesuprantamus protu įvykius siūsti į šviesą ir būtinai palaukti, kad nueitų ten. Pojūtis turi būti ramybės, pakylėjimo, nes pašalinus tas esybes visuomet sustiprėja žmogaus energetika, atsiranda gyvumas. Nereikia pamiršti, kad pašalinus vieną kitą esybę iš savo energetinio-informacinio lauko, iš vidaus gali pajudėti kiti dariniai, kurie ir gaus tą atsilaisvinusią energiją. Va iš kur čia tas pasakymas, kad išvarius vieną velnią, jis atsives dar dešimt. Niekas iš niekur nieko neatsives. Tai išlys gilesnių sluoksnių energetiniai dariniai. Atliekant tokius energetinius valymus galima ir fizinio kūno reakcija : vėmimas, viduriavimas, kraujavimas iš nosies, ausų, staigūs regėjimo sutrikimai, traukuliai ir pan. Tai byra fiziniai kūno „vampyrai“ : spazminės struktūros, grybeliai, mikrobai, virusai ir pan. Išeidinėja toksinės medžiagos. Lygiagrečiai būtinas tikėjimas Dievu ir gal būt net ne tikėjimas, o žinojimas. Būtinas augantis meilės jausmas. Išsivalant nuo energetinių esybių žmogaus energija didėja, o taip pat ir dar likusių žmoguje energetinių esybių energija didėja. Tai gali pasireikšti nelabai teigiamais žmogaus bruožais. Sakoma, kad gal būt Dievulis ir atima iš žmogaus energiją, kad jis neprikrėstų eibių. Teko sutikti tokių apsivaliusių ir prikrėtusių eibių. Be to nemažai apie tai teko išgirsti iš savo mokytojų. Todėl niekuomet nebuvo didelio noro užsiimti energetinio-informacinio valymo procedūromis, nors norinčių pakako. Žinau viena, kad žmogus apvalytas nuo energetinių-informacinių esybių turi būti suinteresuotas keisti savo pasaulėžiūrą, save, domėtis savitobulėjimu, siekti vis naujo šio pasaulio ir Dievo pažinimo. Kitaip pats tampi atsakingas už jo „siautėjimus“. Ačiū. Nepageidauju. Todėl geriausia kuomet žmogus per savo besikeičiantį suvokimą, pasaulėžiūros keitimą, savo jausmų skaidrinimą ir suvaldymą apsivalo nuo įvairių esybių, tiek informacinių-energetinių, tiek nuo fizinių.