GYDYMAS IR SAVIGYDA

Tiek pas įprastus gydytojus, tiek pas bioenergetikus ateinančių ligonių gyjimo greitis, o ir pats gijimas labai priklauso nuo ligonio. Ypač tai ryškiai matosi jei ligoniai lankosi pas bioenergetikus, kurie ligonį „įveda“ į sveikos būsenos pojūtį, nuteikia sveikai būsenai. Kiek laiko pacientas sugebės išlaikyti tos būsenos pojūtį ( kelias valandas, paras ir pan.), tokiu greičiu pacientas ir sveiks. Gana dažnai net pas bioenergetikus-mėgėjus kai kurie pacientai sveiksta greičiau, nei pas stiprius bioenergetikus. Ir visa tai tik dėl to, kad tiek pats bioenergetikas, tiek pacientas atitiko vienas kito „chemiją“, būseną, esamo momento jausmą ir pacientas „įsirašė“ tą jausmą į savo energoinformacinę sistemą ilgam, (bent iki kito seanso). Kartais pakanka kelių tokių poveikių, kad žmogus pasveiktų iš bet kokios ligos ir visa tai tik todėl, kad ligonis maksimaliai atsivėrė poveikiui ir prisiminė tą poveikį ilgam.

 Pavyzdžiui net vieno žmogaus energoinformacinio lauko pasikeitimas, automatiškai paveikia visus esančius tame lauke, arba arti jo. Tai yra tereikia emocionaliai ir kardinaliai pakeisti savo pasaulio suvokimą, pasaulėžiūrą, pagaliau kažką staiga aiškiai suprasti ir šalia esantys žmonės pasąmoningai tai pajus. Jie pajus ne tik jūsų elektromagnetinio lauko virpesių pokyčius, bet ir kitokį kvapą. Pasirodo keičiant save, kinta ir kūno išskiriamas kvapas, feromonai ir t.t., nes „pabunda“ kiti, organizme „miegantys“ genai. Naujo suvokimo akimirką mes keičiamės ir chemiškai. Fiziologiniam pasikeitimui reikia laiko.

Keičiant save, nepaprastai svarbus instrumentas yra vaizduotė. Be šito niekaip. Tai pats galingiausias saviprogramavimo, gydymo, savęs keitimo instrumentas. Manau, kad gydymas mintimis ir vaizduote, savęs naujo kūrimas šių instrumentų pagalba, su laiku turi tapti norma.

 Aplink mus ir mumyse tvyro nesibaigiantis informacinis laukas. Mes iš šio, universaliojo informacinio lauko, nuolat gauname informaciją. Jautresni tai „pagauna“ greičiau, sureaguoja kartais net skaudžiau. Šis informacinis laukas, nepriklausomai nuo atstumo, mus informuoja kas vyksta ne tik aplink mus, bet ir visoje Visatoje. Labai jautrūs žmonės dažnai tampa tiesiog fiziniais energoinformacijos perdavimo esybėmis aplinkiniams, ne tokiems jautriems žmonėms. Jautrus, sensityvus žmogus, kurį galime pavadinti ekstra-sensu, tiesiog fiziškai išreikškia į erdvę reikalingą pacientui, arba tiesiog klientui informaciją. Universaliame informaciniame lauke yra visa Visatoje jau realizuota informacija ir ji mums prieinama. Per šį lauką mes nesąmoningai dalinamės mintimis, idėjomis, kurios persipina su kitų žmonių idėjomis. Operuojant šiuo lauku, galima pajusti ir ateities, būsimą informaciją, kuri, su didele tikimybe įvyks. Bet kuri, ateityje galinti įvykti informacija, turi galimybę kisti, neįvykti, arba įvykti kitaip. Tai labai priklauso nuo šios informacijos „pagavėjų“, „stebėtojų“, nes savo suvokimu, jausmais, mintimis ir pagaliau veiksmais, galime keisti ateities tikėtinus įvykius.  Vien supratimas, kad esame neatsiejamai susieti su universaliuoju informaciniu lauku, automatiškai prijungia prie jo. Toliau belieka ugdyti jautrumą tam laukui.

 Mūsų kūnai yra suderinti su begalę Visatoje vykstančių procesų, energijų, informacijų, kad mūsų gana ribotam protui yra sunku suvokti, sunku įsivaizduoti. Bet kokiam mokslui tai aprėpti neįmanoma. Todėl gana daug progresyvių, peržiangiančių savo laikmečio rėmus mokslininkų, visuomet sulaukia ir sulauks aštrios ir net mirtinos kritikos (tiesiogine šio žodžio prasme).

 Visos Visatos dalelės yra susietos viena su kita nepriklausomai nuo atstumo. Tačiau visi Visatos dariniai turi savo individualumą, savo energoinformaciną hologramą, pagal kurį, tą darinį galima atrasti ber kuriame Visatos kampelyje. Žmogaus individuali holograma (kaip beje bet kurio gyvio) yra gana „paslanki“, kintanti laike, tačiau pamatiniai kiekvieno žmogaus hologramos aspektai lieka visą to žmogaus gyvenimą. Kadangi kiekvienas fizinis objektas emituoja energoinformacinę hologramą, kurioje sukaupta visa informacija apie tą objektą, tai ta informacija išlieka universaliame informaciniame lauke. Jei žmogus sunegalavo, jis gali „prisiminti“ savo sveikos hologramos būseną ankstesniu laiku ir atstatyti pažeidimus. Visa tai gana lengvai galima padaryti jei yra gilus suvokimas apie universalų informacinį lauką ir to lauko pajauta. Iš esmės, tai kiekvienas žmogus „žino“ savo kelią į sveiką būseną, tik jam tereikia priminti (prisiminti) tą būseną. Ypač sunku „prisiminti“ tą būseną ilgai sirgusiems žmonėms. Šią būseną gali priminti gyduoliai. Beje tik esant vieno žmogaus nusiteikimui gydyti, ir kito žmogaus nusiteikimui gyti ir keistis, galima pasiekti realių rezultatų.

 Žmogus turi išmokti naudotis Universaliąja energija, universaliuoju energoinformaciniu lauku, kad galėtų save gydyti ir padėti savo artimiesiems. Vienas iš labiausiai paplitusių Universalios energijos pagavimo kanalų yra Reiki agregoras (nepamiršti, kad tai tik vienas „iš“). Žmogus gali ir turi gydytis pats. Niekas už mus pačius mūsų nepagydys, ypač jei to nenorėsime mes. Gydytojai, gyduoliai, psichologai, žolininkai, mąsažistai, jogos mokytojai ir t.t. gali savais būdais padėti, nukreipti, padrąsinti tame kelyje, bet pagyti gali tik pats žmogus.  Kai tik žmogus būna pasirengęs priimti naują informaciją ar daugiau tos informacijos, tai gauna ją per įvairius ir gana netikėtus fizinius (ir nefizinius) kanalus. Visa tai kyla iš mūsų tarpusavio ryšio. Dar kartą pakartosiu, kad labai svarbu periodiškai, dar nesergant priminti kūnui apie jo sveiką būseną. Bet kokia mūsų kūno pažeidimo vieta atsispindi energoinformacinėje mūsų hologramoje. Ekstarsensai tai mato arba jaučia kaip sutrikusios energijos tekėjimo vietą ir kuo tas sutrikimas didesnis, tuo ta vieta „skaudesnė“. Dažnai tokios vietos virsta energetiniais „blokais“ ar pan.

 Sveikos kūno ląstelės gali bendrauti su nesveikomis ir teikti joms informaciją apie sveiką būseną. Tas pat ir su sveikais ir nesveikais kūno organais, kaip ir sveikais ir nesveikais žmonėmis. Sveikos ląstelės, organai, žmonės gali „išjudinti“ nesveikas ląstelias, organus, žmones, bendrauti su jais, siūsti žinią apie sveikatą, priminti jiems sveiką būseną, „įjungti“ juos, nukreipti tinkama linkme. Pavyzdžiui gana daug ekstasensų ligą žmogaus organizme mato žalsvoje spalvoje. Ypač daug sutapimų ties vėžio ląstelėmis, kurios matomos kaip „žalios“. Su kuo tai susiję? Gal tos ląstelės augalinės kilmės ir vystosi pagal savo taisykles. Jos svetimos žmogaus organizme ir jų spalva svetima. Žmogaus vidaus spalva yra rausva, raudona, kas matyt susiję su krauju, o vėžio ląstelės žalios, nes tai augalija? Bioenergetikai, dirbantys su spalva, siunčia į vėžio ląsteles rausvą ar raudoną spalvą, dėl kurios vėžio ląstelės pabąla ir subyra energetiškai. Po to procesas savaime vyksta ir fizinėje plotmėje. Beje jei vėžys pažengęs, išplitęs, tai vėžio ląstelės, kaip bet kokio gyvo organizmo ląstelės gana greit praneša apie „rausvą“ ataką ir užsidaro nuo poveikio. Tuomet bioenergetikai naudoja papildomai tiek violetinės, tiek baltos „šviesos“ sroves, sūkurius. Prieš vėžines ląsteles dar galima naudoti klaidingos informacijos „paketus“. Jei tam tikram kiekiui tų ląstelių suteiksime klaidingą informaciją apie jų aplinką, tai „domino griuvimo“ efektas gali sunaikinti visą vėžinių ląstelių koloniją.

  Sunku organizmui priminti jo sveiką būseną, priminti sveiką hologramą, kuomet jis tokios patirties neturėjo, o tai iš esmės genetinės ligos. Tuomet kūnas defektą priima kaip sveiką būseną ir pasveikimo nėra. Kadangi sveikos patirties toks kūnas neturi, tai bioenergetikai tą sveiką patirtį gali „pasiskolinti“ iš to paciento giminaičių ir tai gana efektyviai veikia. Nebūtinai tik genetinė liga gali būti problema. Problema gali būti ir chroniška liga. Pavyzdžiui gyvenantiems su tokia liga jų būsena tampa tokia įprasta, kad „priminti“ jiems apie jų sveiką būseną, reikia labai daug poveikių ir daug laiko. Kūnas turi apsiprasti su nauja būsena ir ją įtvirtinti. Svarbu duoti kūnui pakankamai laiko užbaigti gijimo procesą.

  Gyjant labai svarbus yra pozityvus mąstymas. Pavyzdžiui pozityvaus mąstymo žmogui pakanka tik penktadalio medicininio ar bioenergetinio poveikio, kad jis pasveiktų, o negatyviai mąstantiems žmonėms reiks visų keturių penktadalių medicininio poveikio, o nuo bioenergetinio jie gali visai užsidaryti. Norint pasveikti, būtina keisti gyvenimo būdą, kuris ir iššaukė tą ligą ir laiko toje ligoje. Pastebėta, kad vien vietos pakeitimas (į kitą namą, butą, miestą, šalį) sukelia tokį, savaiminio pasveikimo keistą efektą. Tiesiog aplinkos energoinformacinis laukas pasikeičia ir padaro savo įtaką žmogaus būsenai.

 Sveikatos problemos turi būti šalinamos realiu laiku čia ir dabar ir tam tikrais etapais. Labai svarbu tiek pacientui, tiek gyduoliui vizualizuoti to paciento ateities būseną, „nutapyti“ tam tikrą viziją. Tai yra gydomasis ir gydantis turi turėti norimo rezultato viziją ateityje. Gana daug žmonių turi psichologinių, emocinių problemų ir prieš gydant, būtina tas problemas išspręsti. Jų neišsprendus, žmogus liks „užsidaręs“ gydymui. Bioenergetikams žinomas dalykas, kad tas kas dvasioje, visuomet atsispindi kūne. Aišku būna ir gilesnių, sielos problemų, dėl kurių žmogus gali sunkiai priimti bioenergetinį poveikį ir tai iš esmės tėvų, senelių, prosenelių, karminės problemos ir žmogus todėl nesąmoningai laikosi įsikibęs ligos. Dažnai būna, kad žmogus nusivylęs savo gyvenimu, praradęs iliuzijas ir savo ligos būsena tarsi „atsisako“ dalyvauti gyvenime. Jis tarsi „keršija“ sau, o tuo pačiu ir aplinkiniams dėl savo nepavykusio gyvenimo. Prie to galima priprasti ir liga gali tapti reali, chroniška, o žmogus tapti nesąmoningu vampyru (visų pirna savo artimųjų atžvilgiu).

 Niekuomet nepavyks pagydyti vien kūno. Būtina gydyti ir dvasią, bei sielą. Tuomet gijimo procesas bus daug spartesnis ir rezultatai ilgalaikiai ir geri. Tik va dauguma žmonių, savo ligos pradžioje renkasi įprastą gydymo būdą – su chemija. Chemija papildomai sužaloja dar ir kitas kūno vietas. Bioenergetinį gydymą renkasi jau kaip paskutinę gelbėjimo priemonę, o tuomet dažnai ir nepadeda tokia paveika. Pradėti reiktų būtent nuo bioenergetinių paveikų tiek iš savo pusės, tiek iš mokančių ir galinčių tai daryti. Chemiškai paveiktą organizmą daug sunkiau ir sudėtingiau paveikti bioenergetiškai ir visų pirma todėl, kad hologramoje esančios problemos tampa aptakios, plastiškos, sunkiau pajudinamos. Tuomet dauguma bioenergetikų tas problemas mato ar jaučia ne kaip konkrečius blokus, kuriuos galima patraukti, kad energija kanalais srūtų normaliai, o kaip į plasteliną ar žele panašius darinius. Jie tarsi ir nesunkūs, bet juos pašalinti sunku ar veik neįmanoma. Tarsi nebūtų konkrečiai už ko nusitverti, kad pašalinti.

  Bet kuri mintis veikia žmogaus energoinformacinę sistemą, jo hologramą dabar ir čia pat esamuoju laiku. Visa buvusi ir esama patirtis veikia čia ir dabar. Požiūris į patirtus praeityje dalykus dažnai sekina žmones esamuoju laiku, nors visi įvykiai gana senai praeityje. Pakeitus požiūri, atliks daugybė energijos dabarčiai ir beje ateičiai konstruoti. Mes turime pasirinkimą bet kokį įvykį aplinkoje priimti pozityviai, neutraliai ar negatyviai. Deja dauguma žmonių aplinkinius įvykius (sąmoningai ar nesąmoningai) traktuoja negatyviai, o tai sekina energetiką, apriboja nuo ateities galimybių. Šalia savų minčių, mūsų smegenys, kaip kompiuteris priima kitų žmonių mintis ir jausmus, nes mes esame VIENYJE su visais ir visa visų laikų ERDVĖS egzistencija. Bet koks poveikis iš kitų žmonių, o ypač kitų žmonių grupių veikia mus, mūsų organizmus. Todėl, po dienos įvykių, būtina nuprausti ne tik savo kūną, bet ir savo mintis bei jausmus. Kažkam padeda malda, kažkam meditacija, ar tiesiog muzika, gera knyga ir pan. O geriausia praeitį palikti praeičiai jau fiziškai besiprausiant vakaro duše... Aišku mes turime be galo daug „filtrų“, per kuriuos filtruojame informaciją patenkančią į mus iš išorės ir tie pagrindiniai filtrai yra mūsų įsitikinimai. Deja dažnai patys esame sau priešai ir nepastebime visų esamų galimybių. Pats žmogus atsakingas už savo ribotumą. Nereikėtų savo JĖGOS sąmoningai ar nesąmoningai atiduoti kitam.

 Iš esmės liga, tai stipriai išsibalansavusi energoinformacinė sistema. Pats gyvenimas, kuris skatina tobulėti išbalansuoja ir tai būtina tobulėjimui, judėjimui į priekį, bet perdėtas išbalansavimas veda į ligą. Perdėtas išbalansavimas gana dažnai atsitinka dėl perdėtos žmogaus reakcijos į situaciją, į tai kas vyksta į kažkokius objektus, pagaliau į savo „netinkamą“ elgesį, nesavalaikią reakciją ir pan. Yra daug būdų ir priežasčių pasireikšti ligai dėl tų perdėtų reakcijų. Beje gana dažnai seni randai, traumos neleidžia visiškai atstatyti žmogaus sveikatos (operacijos ir pan.). Sveikatai atstatyti labai svarbi yra nuostata ir nesvarbi žmogaus įsitikinimų sistema (religija ir pan.). Nuostata yra labai stiprus gijimo įrankis. Beje, sveikimo procese, nėra didesnio autoriteto už pačius jus. Žmonės perdėtai sureikšmina, kitus, kurie laikomi ekspertais. Paprastai tai susiję su pačio žmogaus tingumu ir pagaliau tikėjimu, kad tie „ekspertai“ atleis juos nuo pagijimo, pasikeitimo atsakomybės. Tipo bus ką apkaltinti nesėkmės atveju. Visuomet žmogui sakau, kad tik tu ir tik tu atsakingas (atsakinga) už savo susirgimą, tad būk malonus(maloni), prisiimk atsakomybę už savo sveikimą. Beje tas „visada sakau“ kažkuomet taip nebuvo, kol savo laiku negavau tam tikros patirties. Tiesiog įsitikinau, kad ne visada galima ir ne visada reikia glostyti „ligonį“, nes tai gali tik paaštrinti problemą.

 Gana dažnai sveikimo procesą stabdo nerimas, nerimas dėl ateities, baimė dėl jos. Tai žalinga ir nerimaujančiam ir šalia jo dažnai esantiems asmenims. Nerimas iššaukia kaltės jausmą, negatyvumą ir savo galios nesąmoningą praradimą. Gal būt todėl dauguma žmonių atsakomybę dėl savo pasveikimo siekia perduoti gydytojams, gyduoliams, ekstrasensams, tuo perduodami jiems ir atsakomybę už pagijimą. Jei gyduolis ar ekstrasensas turi tokią „bėdą“, kaip atsakomybės už rezultatus prisiėmimą sau, tuomet jis turi tikimybę sirgti savo „klientų“ ligomis. Dauguma žmonių, su neigiama nuostata, baime prisiimtai sau atsakomybę, labiau pasiruošę numirti, nei keisti tas savo nuostatas. Įsitikinau ne kartą savo praktikoje apie beprasmiškumą keisti tokių žmonių nuostatas ar juos gydyti, jei jie patys nieko nedaro ta linkme. Tik laiko ir energijos švaistymas.

 Dažnai žmonės esamai savo būsenai klijuoja įvairias negatyvias „etiketes“, paimtas iš savo praeities patirčių, o dar blogiau jei iš kitų žmonių patirčių. Tuo būdu jie tik dar labiau pritraukia negatyvumą, nors susidariusi būsena gana dažnai gali būti vedanti į pozityvumą (mes gi negalime žinoti Dievo planų). Klijuodamas „etiketes“ žmogus įjungia savo vaizduotę, o įsivaizduodamas vizualizuoja, tuo pačiu prisijungdamas prie universalios energoinformacinės bazės. Jei žmogaus nuostata bus teigiama, tai jis pasisems teigiamos informacijos savo pasveikimui. Jei nuostata ir „etiketės“ neigiamos, tai jis pasisems informaciją kaip dar labiau susirgti. Kaip sakoma „kur dėmesys, ten mūsų energija ir tuo pačiu mūsų kelias“. Žmogaus intuicija, tai galimybė prisijungti prie energoinformacinio lauko. Jei intuicija paslanki, jautri, tai ir informacija gaunama greitai ir tuoj pat.

 Aplamai bet kuriam ligoniui ar žmogui su problemomis būtina kas dieną vizualizuoti save tokios sveikumo būsenos, kurios jis nori pasiekti.

Bet kuris gyduolis (net ir tiesiog gydytojas), gali padėti pacientui vizualizuoti ligą savo kūne ir po to vizualizuoti jos pašalinimą iš savo kūno. Labai nesenai viena pažįstama spontaniškai vizualizavo savo problemas, ligą į ožkytę, kurią pasiuntė ganytis į lankas išorėje. Tiesiog tai vienas iš būdų. Žmonėms su lakia vaizduote ir gebantiems išlaikyti viziją ilgą laiką, toks metodas gali tapti universaliu bet kokių negalavimų atveju. 

 Gydančiojo gyduolio įsitikinimai ir tikslai gydymo procese yra tiek pat svarbūs kaip ir gydomojo. Gydantysis turi atsiriboti nuo visų gyvenimiškų problemų, būti čia ir dabar su paciento problemomis. Tai labai svarbu, norint prisijungti prie universalios energoinformacinės žinių bazės. Deja būna ir tokių atvejų, kuomet paciento kūnas nusprendžia daugiau nebesilaikyti gyvenimo iš paskutiniųjų, tuomet jis užsidaro ir nebepriima energetinio poveikio. Aišku yra dar atvejai kuomet mūsų ligos susijusios  su mūsų ar mūsų artimųjų ankstesniais gyvenimais. Ankstesnių kartų ir mūsų praeitis suformavo dabartinę mūsų asmenybę ir nors bandoma įteigti visiems, kad vaikai neatsakingi už savo tėvų klaidas, bet taip nėra. Vaikai atsakingi ne tik už savo tėvų, bet ir senelių, prosenelių ir t.t. klaidas. Būtent ir todėl (ne tik dėl mamos gyvenimo būdo nėštumo metu, ar skiepų ir t.t.) gimsta ir auga vaikai su daugybinėmis sveikatos problemomis ir dažnai neaiškaus tipo. Praeitis mus paleido į ateitį ir savo buvimu, gyvenimo būdu mes „apvalome“ praeitų kartų nuodėmes, bei savo nuodėmes. Savo gyvenimu kuriame gerą, o gal vėl problematišką pagrindą savo palikuonims. Niekas niekur nedingsta ir už viską tenka atsakyti... kažkam iš palikuonių ateityje.

 Emocinės žmogaus problemos sukuria jo kūne energoinformacinius blokus, mikroįtampas, mikrospazmus, kurie po kiek laiko gali pasireikšti fiziniais, psichiniais negalavimais. Bet kuris negalavimas sukelia psichologinių problemų, susiaurina žmogaus suvokimo ribas, susiaurina mąstymą. Emocinė ir fizinė būtis yra vienyje. Energoinformacinis gydymas veikia per gydančiojo ir gydomojo tikslų vizualizaciją, pajautą. Teigiami jausmai stiprina energoinformacinę sistemą, didina jos jėgą.

 Žmogui yra svarbu ir net svarbiau kaip reaguoti į tai kas vyksta, negu į tai kas vyksta. Pasirinkti visuomet galima jei tikrai to norima. Pasirinkimas gali tiek sustiprinti mus, mūsų imunitetą, tiek jį susilpninti. Tai yra pasirinkimas turi didelę įtaką pasekmėms. Požiūris į tai kas vyksta nulemia tai, kiek streso patirsime konkrečioje situacijoje. Perdėtas stresas silpnina žmogų, o normuotas stiprina.  

 Yra tokia bėda visuomenėje – struktūrizuoti laiką. Visuomenė linkusi struktūrizuoti laiką – tam tikru laiku keltis, tam tikru laiku mokytis, dirbti, maitintis ir pan. Pamirštama apie žmonių prigimtinį nervų sistemos statusą – „vieversiai“, „pelėdos“. Tai daugumai žmonių sukelia fizinį ir psichinį diskomfortą, atima galimybę tobulėti, „robotizuoja“. Žmogus negauna „naujumo“ potyrių, degraduoja. Dėl perdėtos kasdieninės įtampos dėl struktūruoto laiko nemažai žmonių „pasiduoda“, griebiasi kenksmingų jiems atsipalaidavimo priemonių – alkoholis, rūkalai, narkotikai, perdėtas maisto vartojimas, apsiprekinimo, madų „ligos“ ir pan. Struktūruotas laikas nesudaro galimybių pasireikšti žmogaus prigimtinėms galioms, gebėjimams. Tiesiog kasdieninė būtinybė taikytis prie to „netikro“ laiko sekina žmones ir sukelia visai netikėtas ligas. Iš čia ir galybė antidepresantų, kuriais jau vaikai mokyklose be atodairos „šeriami“. Aišku, kad antidepresantai problemos nepašalins. Čia kaip alkoholio pavartojus tikintis išvengti įtampos, dėl esamų ar būsimų problemų. Išsiblaivius problemos lieka ir gal net didesnės. Bet kuris žmogus, o ypač vaikas, kuris vartoja antidepresantus, savyje nesąmoningai kaupia neigiamas emocijas. Tos emocijos, susidarius aplinkos sąlygoms gali virsti perdėtu agresyvumu, žiauriu elgesiu, visa ko aplink save naikinimu. Iš kitos pusės, tos emocijos gali pradėti naikinti iš vidaus, įvairiomis ligomis. Aišku išeiti visuomet čia pat. Visų pirma ieškoti ir mokytis natūralių atsipalaidavimo būdų. Labiausiai prieinami būdai yra meditacinės, relakso būsenos, tiesiog gamtos stebėjimas, gal būt aplinkos stebėjimas be jokių jos vertinimų, knygų skaitymas (beje filmai dažnai netinka, nes išderina ir dažnai įperša režisieriaus požiūrį) ir pan. Perdėtas apsikrovimas darbais griežtai draudžiamas, nes perdėtai daug dirbti gali tik vergas, kaupiantis turtus gudriam vergvaldžiui. Aišku šiuolaikinė visuomenė iš esmės ir yra valdoma tų „vergvaldžių“ ir jie sudaro tokias gyvenimo sąlygas, kad dauguma žmonių gyventų nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tik maža dalis sugeba kažkiek išsiveržti iš to „rato“, bet tuoj pat siekia bent kiek tapti tais „vergvaldžiais“ (nes kitokio gyvenimo modelio nėra matę). Čia jau kalba apie kitokias socialines sistemas, kurias jau buvo bandoma įgyvendinti SSSR, bet per prievartą ir tų pačių vergų rankomis (tačiau ne jų galva). Modelis iš esmės gana geras, bet įvairių grupuočių kova, savanaudiškumas, pasąmoninis vergiškumas, dvasinė nelaisvė, baimė dėl ateities, neapykanta praeičiai, neišprusimas,  išorinių jėgų agresyvi įtaka ir t.t. sukūrė šiam modeliui nekokį įvaizdį ir dar nežinia kada bus galima jį atgaivinti. Nepribrendo visuomenė prie kito modelio, o prievarta niekam nieko neįpirši. Beje „vergvaldžių“, „prekeivių“ grupuotės tikrai sieks palikti jau įprastą visuomenės modelį, nes kitokio buvimo jie neįsivaizduoja ir labai bijo prarasti tai ką turi ir tai ką gali dar turėti. Apie tai turi būti mąstoma, kalbama ir kažką šioje srityje daroma, nes visuomenės sveikata labai įtakoja atskirų individų sveikatą. Visuomenės gyvenimo modelis sukuria sritį, kurioje minta atskiri individai. Visuomenė kaip kūnas, o atskiri žmonės kaip ląstelės. Jei kūne problemos, tai ląstelėms ne kas. O jei ląstelėms ne kas , tai ir kūnui su laiku bus problemų. Visi mes susiję.