GYVA „SRIUBA“

 Mes retai susimąstome kokioje terpėje gyvename. Gal būt todėl, kad mūsų akis daug ko nesugeba įžiūrėti. Tiek mumyse, tiek mūsų aplinkoje yra milijonai, milijardai mažų gyvų būtybių. Tos būtybės gimsta ir miršta neįtikėtinu greičiu. Retai jos veikia pavieniui, o dažniau kaip visuma. Jos „valgo“ viena kitą ir perduoda informaciją, apie save, apie aplinką, viena kitai. Mes gyvename šioje „sriuboje“ ir esame jos dalis. Mumyse yra begalės ne tik savų ląstelių, savų mikrogyvybių, bet ir įvairių virusų, bakterijų, grybelių, kitokiausių gyvybės formų. Mes jiems visų pirma maistas ir daugmaž saugi, pastovios temperatūros ir drėgmės vieta. Jie mums gali būti kaip simbiotai, gaminantys mums reikalingas medžiagas ir už tai mūsų organizmas jiems leidžia maitintis mūsų gaunamu maistu, pagirdo ir sušildo. Pavyzdžiui paskutiniu metu pasaulyje, dėl įvairių vaistų, antibiotikų, cheminės taršos, pas daugumą žmonių sumažėjo ar išseko gyvybinė veikla žarnyne esančių „gerųjų“ bakterijų. Pradžioje mokslininkai augindavo tas gerąsias bakterijas, džiovindavo ir kapsulėmis girdydavo ligonius. Tai gana brangu ir ne visada efektyvu. Pigiau ir veiksmingiau pasirodo iš sveikų žmonių, veiklaus žarnyno pasiimti išmatų, jas išplauti, atskiesti ir suleisti į ligonio žarnyną klizmos būdu. Tai daroma 2 kartus po 5 dienas. Jau po pirmų 5 dienų žmogus gali kuo puikiausiai valgyti įvairų maistą, nors prieš tai buvo daug kuriam maistui alergiškas, jį pykindavo, viduriuodavo ar pan.

 Tiek mokslininkai, tiek paprasti žmonės senai pastebėjo, kad kūdikiai, kurie dažnai šliaužioja ant žemės ir ima į burną įvairius daiktus yra sveikesni, nei steriliai auginami. Tiek vaikai, tiek gyvūnų vaikai ragauja „gyvybės“ sriubą ir moko savo imunitetą kažkurią gyvybę įdarbinti, o su kažkuria kovoti. Aišku geriau, kad vaikas dažniau pašliaužiotų gamtoje, kur daugybė visokių neįregiamų gyvų būtybių, kuriomis jis „užsikrečia“. Pavyzdžiui kūdikiui gimstant, jo oda užkrečiama mamos gimdymo takų bakterijomis, kurios yra simbiotas ir apsaugo nuo kitų, agresyvių bakterijų, grybelių. Taip pat mamos pirminiuose išskyruose iš krūtų, bei piene yra naudingų kūdikiui bakterijų, kurios įsitvirtina kūdikio žarnyne ir padeda perdirbti maistą.

 Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems yra sveika „ragauti“ Gamtą. Ypač pavasarį. Tiesiog žoleles, medžių lapelius pakramtome, seiles nuryjame, o patį lapelį galima išspjauti. Net ir prie privačių namų, ypač jei žolė dažnai nepjaunama, kartais vos ne iki šaknų, ypač pirmoje dienos pusėje ant žolės yra gana nemažai įvairių naudingų bakterijų. Ant medžių lapų taip pat gana daug jų randama. Aišku tiek ant žolės, tiek ant medžių lapų, tiek ore yra ne tik gerųjų bakterijų, bet ir patogeninių, blogųjų bakterijų, kurios valgydamos mumyse įvairų maistą išskiria nuodingas, toksiškas medžiagas. Va būtent todėl reikalinga organizmui gauti ir jų, kad imunitetas išmoktų laiku tokias bakterijas atpažinti ir sunaikinti. O kadangi visos bakterijos su laiku mutuoja, o imunitetas „atsipalaiduoja“ negaudamas bakterijų (gyvenimas sterilioje aplinkoje), tuomet net nedidelis blogųjų bakterijų kiekis, atsitiktinai patekusių į organizmą, gali sukelti rimtą organizmo sutrikimą. O vaiko, ar senesnio žmogaus organizmas rizikuoja neatlaikyti tokios agresyvios atakos.

 Be bakterijų, ore, ypač vasaros pabaigoje, bei rudenio metu, ore skraido ir įvairių grybelių sporos. Mes visu tuo kvėpuojame ir jos patenka tiek į plaučius tiek į virškinimo sistemą su seilėmis. Jei ne mūsų imunitetas, tai tie grybeliai gana greitai „suėstų“ mūsų organizmą. Šiuo atveju imunitetas tai ne tik mūsų imuninės ląstelės, bet ir bakterijos, kurios kovoja su grybeliais. Bakterijos išskiria savo apsaugines medžiagas, o grybeliai savo ir mes pavyzdžiui grybelių apsaugines medžiagas žinome kaip antibiotikus. Tai yra medžiaga, nukreipta prieš gyvybę.

 Viena iš imuniteto, kovos su blogomis bakterijomis, grybeliais gynybos linija yra oksidantai. Nors ilgą laiką farmacija teigė mums, kad oksidantai yra blogai, jie ardo ląsteles, sendina ir pan., bet paskutiniu metu, po daugybės tyrimų, pripažino, kad oksidantai yra gerai, bet va jų kiekis gali būti kartais „per didelis“. Čia dar diskutuotinas ir tiriamas dalykas, nes farmacija bijo prarasti savo pinigus, gamindama begales antioksidantų. Oksidantai ardo senas, nelabai gyvybingas ląsteles. Sveikos ląstelės kažkiek „nusvyla“ tik nuo didelio kiekio oksidantų. Antioksidantai puikiai naikina bakterijas (tiek geras tiek blogas), grybelius, virusus. Dėmesio – virusus. Pavyzdžiui aš dar 16-17 metų amžiuje pastebėjau, kad vartojant vitaminą E, kuris yra pagrindinis farmacijos siūlomas antioksidantas, galima sulaukti slogos. Tai priklauso nuo vartojamo vitamino E kiekio ir esamų organizme oksidantų kiekio. Tai yra jei pavartosite daugiau antioksidantų, oksidantų kiekis organizme sumažės ir jie nebenaikins pastoviai besidauginančių organizme bakterijų ir virusų, kurie ir sukelia slogą. Na o reguliariai vartojant antioksidantus, tai gresia ne tik sloga, bet ir įvairios uždegiminės ligos bei vėžys. Uždegiminės ligos kils dėl laiku nesunaikintų ligotų ląstelių, kurias pradės valgyti bakterijos, grybeliai ir skleisti aplink save toksinus. Organizmas į tas vietas atsiųs ne tik imunines ląsteles, bet ir daugiau skysčių, dėl ko atsiras mini sutinimai. Na, o daugybę kas dieną, dėmesio, kas dieną, organizme atsirandančių vėžinių ląstelių, apturės galimybę labiau daugintis, nes jas žudančių oksidantų bus mažai. Beje daugelis nesuvokia oksidantų veiklos, nes chemiją prastai mokėsi mokykloje. Jei paprasčiau, tai galima palyginti su geležies oksidacija ore, kurio metu geležis subyra virsdama rūdimis.

 Mūsų organizmui tiesiog privalu tam tikru laiku apsivalyti nuo bakterijų, grybelių „sriubos“. Ypač tai svarbu yra žmonėms kurie perdėtai vartoja baltymus, kas dieną nesveiką maistą kiša į save. Vienas iš nesveiko maisto požymių yra maistas kuris ilgai negenda. Reiškia ir organizmas jį prastai apdoros, žarnyno gerosios bakterijos taip pat neturės iš jo naudos ir negalės pagaminti organizmui naudingų medžiagų. Organizmui pastoviai trūks reikalingų medžiagų, nors žmogui atrodys, kad jis daug valgo. Daug gali būti cukrų, baltymų, riebalų kuriuos organizmas tiesiog sandėliuos ir susidarys viršsvoris. Jei kartu su maistu patenka gana daug chemijos, antioksidantų, kurie gali būti dideliais kiekiais įdėti, kad produktas ilgai negestų, tai organizmas iš tiesų badauja. Tas badavimas iš esmės dėl prasto gerųjų bakterijų darbo, nes jas dusina chemija, bei antioksidantai. O gerosios žarnyno bakterijos, mūsų simbiotai, pagamina mums labai daug naudingų veikliųjų medžiagų. Viena iš išeičių tai periodiškai vartoti gerųjų bakterijų kapsules, arba daryti išmatų ištraukos klizmas iš sveiko, kito žmogaus organizmo. Kita išeitis, tai vartoti kuo sveikesnį maistą, „ragauti“ gamtos augalus, ypač pavasarį, nes taip pastoviai „užsėjame“ savo žarnyną (beje ir burnos gleivinę) geromis bakterijomis, bei skatiname sveiko imuniteto pastovų formavimąsi. Beje gerosios bakterijos, negaudamas tinkamo maisto, jaučiasi blogai ir išskiria stresą sukeliančias medžiagas. Žmogus jaučiasi prastai vien dėl to ir vien dėl to gali būti pastovi depresija, kurią daug žmonių „užvalgo“. „Užvalgo“ tuo pačiu prastu maistu, kuris virsta antsvoriu. Tuomet dar didesnė depresija ir savęs niekinimas, neapykanta „normaliems“ žmonėms ir t.t.

 Kažin ar dar pamena žmonės seną, gerą gripo virusą? Per pastaruosius metus dauguma ir užmiršo. O jis mūsų pagalbininkas išvalant organizmą nuo įvairių „šiukšlių“, bakterijų, grybelių, senų, paliegusių ląstelių. Gripo virusas kas metai mutuoja, keičiasi ir todėl „neišnaikinamas“. Vakcinuotis nuo gripo, tai tas pat, kas išsaugoti savyje paliegusias ląsteles, grybelius, negeras bakterijas. Jei organizmo visokeriopas imunitetas geras (dėmesio, visokeriopas) ir išsivalymo sistemos funkcionuoja gerai, tai gripo virusas jus mažai palies. Gal pasloguosite, o gal visai nieko nepajusite, nors gripo virusas jumyse ir šiek tiek padirbės. Jei imunitetas silpnas, organizme susikaupė daug ir įvairios gyvybės atstovų, nusilpo ir buvo apsėstos bakterijų bei grybelių ląstelės, tai gripo virusas suveiks aktyviai. Kelias dienas jo veikla bus susieta su nedideliu silpnumu, gal kaulų „laužymu“ ir kuomet sunaikintų senų, ligotų ląstelių, bakterijų, grybelių lavonų kiekis gerokai padidės, tuomet organizmui taps aktualu nuo to išsivalyti, nes visa tai apnuodys organizmą. Tuomet organizmas įjungia padidintą temperatūrą ir prakaitavimą. Būtina gerti daugiau skysčių, įvairių arbatų. Beje vitamino C sirgimo metu nepatartina vartoti. Jis stabdo išsivalymą. Na, o jei pajutote pirmus simptomus, o rytoj į darbą, tai didesnis vitamino C kiekis, įvairių prieskonių arbata su sviestu ir druska, ar net 100g alkoholio, gali padėti išvengti problemos. Tačiau visa tai tik nukels vidines problemas. Tai ženklas, kad po truputį reikia valyti organizmą, savaitgaliais pabadauti dieną, kitą. Dar kartą paminėsiu, kad gripo metu būtinas didesnis skysčių kiekis. Jei skysčių trūks, kažkurioje organizmo vietoje neišsivalys toksinai, tai jie apnuodys tą teritoriją ir mes turėsime vieną ar kitą probleminį organą. Kaltinsime gripą o ne save.

 Po pasaulį pasklidę skiepai nuo gripo, nesudarė sąlygų daugumai žmonių išsivalyti organizmams. Todėl buvo pastebėta, kad vis dažniau skiepyti nuo gripo žmonės suserga gripu ir serga net sunkiau nei neskiepyti. O sunkiau, nes sukaupė savyje daug paliegusių ląstelių, kitokių šiukšlių, o pastoviai mutuojantys gripo virusai vienaip ar kitaip patenka į organizmą ir sukelia „ligą“. Manoma, kad dabartinis koronos virusas pakeitė gripą, kaip organizmo valytoją. Koronos viruso aktyvi veikla buvo pastebėta dar 2003 metais. Dabartinis jo variantas manoma buvo sukurtas, patobulintas laboratorijose Kinijoje ir beje ne kinų, o JAV kompanijų užsakymu. Ką patys kinai dar sumastė, tai kitas klausimas. Tai didžioji, globali politika. Palyginus su gripo virusu, šis virusas turi vieną ypatybę, tai, kad jis padidina kraujo krešamumą, skatina trombozę, prastina širdies darbą. Todėl ne veltui sukurti skiepai nuo jo sukelia panašią reakciją. Tik va kam skiepyti pusantrą milijoną žmonių, jei susirgo ir persirgo tik keli šimtai tūkstančių. Tokia dabartinė oficiali statistika Lietuvoje. Beje daug persirgo net to nepastebėję, nes pas juos rado antikūnių. Kažkas lengviau, kažkas sunkiau persirgo ir tai normalu. Na, o pulti visus masiškai skiepyti ir dar bauginant bedarbyste, neaptarnavimu yra nusikalstama. Skiepai iškraipys natūralų imunitetą ir neleis susigyventi su šiuo virusu, kuris mutuos kaip gripo virusas. Tuomet yra tikimybė, kad atsiras begalės kitų virusų, kurie skiepytus kitu būdu valys nuo „šiukšlių“, o gal net suvalgys. Skiepijimas skiepijimui nelygus. Kur toksiški, pavojingi virusai, nuo kurių vieniems geriau įgyti natūralų imunitetą, silpnesniems pasiskiepyti. Na, o išvalančių virusų atžvilgiu, tokių kaip gripas, spiepytis yra savižudiška, nes „šiukšlės“ lieka mumyse ir sukelia įvairius negalavimus, imuniteto prastėjimą, pagaliau ligas. Šiuolaikinę koronos ligą yra geriau persirgti, kam vieną, kam keletą kartų, bet tik ne skiepytis imunitetą iškraipančių skysčiu, kuriame yra visokių, net stipriai alergizuojančių priedų. Tokių priedų yra ir kituose skiepuose ir nuo to ypač stipriai kenčia vaikai. Autistai iš niekur nesigauna, o būtet skiepai sukelia tokias problemas ir tokių vaikų pasaulyje katastrofiškai daugėja, o medikai tik skėsčioja rankomis. Tipo nežino, o gal nenori žinoti, nes farmacija praras milžiniškus pinigus. O ištirti šią problemą senai ir sėkmingai buvo galima. Gal būt jau net ištyrė ir trukdo kitiems tirti, slepia. 

  Nereikia pamiršti, kad virusai, kaip beje ir bakterijos, atlieka informacijos perdavimo funkciją. Jie informuoja organizmą apie fizinį pasaulį, kitus organizmus, kuriuose jie pabuvojo. Taip organizmo imunitetas mokosi tiek kovoti tiek draugauti su įvairiomis gyvybės formomis. Jei organizmas ilgai negauna tokios informacijos, o per skiepus jis jos negauna ir dar gyvena steriliomis sąlygomis, tuomet jo imuninė sistema nespėja laiku reaguoti, arba reaguoja perdėtai, net naikindama patį organizmą. Tai autoimuninės ligos. 

  Bakterijos, virusai, grybeliai slepiasi ne tik ligotose ląstelėse, gleivėse, bet ir limfoje. Ten jie gali tūnoto dešimtmečiais, kol nesusidarys tinkamos sąlygos jiems „pasireikšti“. Todėl svarbu, kad limfa gerai judėtų, o limfą judina tik dirbantys raumenys, bei gravitacija. Raumenys, tiek ėjimo, tiek rankų darbo metu ar bet kokio fizinio judėjimo metu skatina limfos tėkmę. Fizinio kūno padėties kitimas Žemės atžvilgiu taip pat skatina limfos tėkmę. Tai bet kokie pasilenkimai, būsena žemyn galva, net rytinis ar naktinis pakilimas iš lovos taip pat labiau pajudina limfą. Limfa skalauja visą organizmą ir išvalo toksinus, o joje esančios medžiagos ne tik „konservuoja“ įvairius virusus, bakterijas, grybelius, bet ir pagal galimybę naikina. Viena iš medžiagų yra limfocitai. Limfos tekėjimą gerai skatina saldymedis, bet jau veik 4 metai, kaip saldymedžio retai kur Lietuvoje gausi? Limfos pagrindiniai švarinimosi kanalai yra pažastys, nosis, gerklė, tarpukojis. Jei šiose srityse reiškiasi blogas kvapas, pūlinukai, padidėja išskyrų, tai reiškia kažkur organizme vyksta uždegiminiai procesai ir limfa valosi. Jokiu būdu nereikia „uždaryti“ prakaito kanalų pažastyse priemonėmis nuo prakaito. Pažastų limfmazgiuose gali kilti uždegimas, arba tas persiduoti į gerklės sritį. Tuomet per nosį ar gerklę valysis spalvotos gleivės. Limfos kanalai per apatinę kaklo dalį sueina į kraujotaką, todėl limfos judėjimą dar skatina kaklo šonų vidutinis glostymas nuo ausų srities link srities kur raktikauliai sueina, ties duobute.