IMUNITETAS. VĖŽYS

 Pagal daugybės mokslininkų tyrimus yra manoma, kad vėžys atsiranda dėl susilpnėjusio imuniteto. Įvairūs tyrimai buvo vykdomi dešimtmečiais, tačiau tikslios priežasties nebuvo įvardinta ir ne kartą buvo minėta, kad tuo nesuinteresuotos farmacijos kompanijos, kurios gauna labai didelius pinigus už savo „metodikas“, kurios perdėtai brangiai kainuoja paprastiems žmonėms. Todėl buvo priimti farmacijos įmonėms patogūs įstatymai ne tik dėl „sveikatos draudimo“ mokesčio nuo kiekvieno žmogaus, bet ir galimybė pasiimti iš šio fondo už brangius „vaistus“, brangią „aparatūrą“, su kuria retas medikas moka dirbti. Tačiau jau prieš 20 ir dar anksčiau, teko skaityti literatūros apie Japonijoje ir Prancūzijoje darytus eksperimentus, kurie buvo paminėti, bet po to nutylėti. Tas pat vyko ir anksčiau ir vyksta vėliau. Tai blokuoja farmacijos įmonės, net iki mokslininkų nužudymo. Apie tai užsienio informacinės priemonės retkarčiais užsimena.

 Iš Japonų ir analogiškų Prancūzijos mokslininkų tyrimų, kurie apribodavo kraujotaką tam tikrame gyvūno odos plote, tai ten atsirasdavo odos vėžys. Tyrimai rėmėsi tuo, kad po įvairių kosmetinių ir chirurginių operacijų, kur po oda buvo dedami įvairių medžiagų tai plokštelės, tai kiti kūno, ar veido formavimui reikalingi dariniai, po kiek laiko atsirasdavo odos vėžys. Buvo manoma, kad tai dėl organizmo reakcijos su metalais, bet tas pats vykdavo tiek su plastiku, tiek su kitomis, su kūnu nereaguojančiomis medžiagomis. Po daugybės eksperimentų buvo nustatyta, kad odos vėžys formavosi dėl tame plote sutrikusios kraujotakos, kur imunitetas negalėjo gerai pasireikšti ir sunaikinti vėžio ląsteles. Vėliau buvo nustatyta, kad ir gilumoje kūno, kur taip pat būna sutrikusi kraujotaka tikimybė atsirasti vėžiui gerokai padidėja. Tam tikrose vietose kraujotaka gali sutrikti dėl elementarios traumos, po kurios traumuotos kraujagyslės blogai atsistato. Tas gali būti ir po vietinio kūno organo uždegimo, kuris gali būti dėl bet kokios infekcijos. Tiesiog kraujas, skysčiai neatneša į tą vietą tam tikrų imuninių darinių, galinčių sunaikinti besiformuojančias vėžio ląsteles.

 Tačiau buvo problema, kodėl paprastos ląstelės gali tapti vėžio ląstelėmis, kurios dauginasi neribotai. Šiaip tai kiekvienos ląstelės dalinimasis apribotas maždaug 50 po kurio ląstelės jau nebesidalina. Tai susiję su tuo, kad DNR koduojanti grandinė, kiekvieno geno pabaigoje turi vadinamas telomerų grandinėles. Jos pabaigia formuoti kiekvieno geno grandines ir dėl to pačios sutrumpėja. Su kiekvienu dalinimusi jos vis trumpėja ir maždaug po 50 dalinimosi jų nelieka ir ląstelė nebegali dalintis. Su telomerų grandinių trumpėjimu yra susijęs kūno senėjimas. Bet va pas vėžio ląsteles telomerai netrumpėdavo. Buvo ištirta, kad tai vyksta dėl telomerazės, kuri gaminasi vėžinėse ląstelėse. Telomerazė pailgina telomerų grandinėles ir taip apsaugo DNR grandinėles nuo senėjimo. Dabar tai gana populiarus maisto priedas, iš kurio žmonės tikisi stebūklų. Deja esmė tame, kad ta telomerazė dar turi atkeliauti iki ląstelių, kurios būtent ruošiasi dalintis, nes kitos ląstelės paprasčiausiai suardo telomerazę, nes ji tuo metu nereikalinga. Tai yra telomerazės, kaip ir daugybės kitų medžiagų „sandėliavimo“ ląstelėje nėra. Ląstelė pati pasigamina daugybę aktyvių „gaminių“ tik reikia tam tikrų medžiagų iš aplinkos ir geriau tam tikru laiku.

 Buvo daromi tyrimai kurios ląstelės gali pasigaminti daugiau telomerazės. Nustatyta, kad kepenų ląstelės pasigamina daugiau telomerazės ir dėl to gali atsistatyti, regeneruoti kaip vienintelis organas organizme. Dar buvo nustatyta, kad vaikų pirštų galiukuose ląstelės pasigamina daugiau telomerazės ir dėl to gali regeneruoti. Pas kai kuriuos suaugusius taip pat nutinka. Tai yra jei gyvenime netyčia nusipjaudavo patį piršto galiuką, „pagalvėlę“ tai ji atsistatydavo. Vėliau nustatė, kad būtent kamieninės ląstelės, pasigamina pakankamai telomerazės, kad nesentų. Tai yra jos gali dalintis iki begalybės. Tik va jas riboja organizmo imunitetas. Ir mokslininkai nustatė, kad ne iš paprastų ląstelių formuojais vėžio ląstelės, o būtent iš kamieninių, kurios tam tikrą laiką liko be imuniteto kontrolės. Paprastos ląstelės jau užprogramuotos senti, nebegaminti telomerazės, o va kamieninės ląstelės gali gaminti telomerazę. Be to kamieninės ląstelės skirtos atstatyti bet kurį organizmo organą ir priskyrus kamieninę ląstelę prie tam tikro organo, ji tampa paprasta ląstele, nebegalinčia gaminti telomerazės.

 Organizme yra labai mažai kamieninių ląstelių, maždaug šimtosios procento. Tai yra todėl, kad imunitetas galėtų sukontroliuoti tas „pavojingas“ ir tuo pačiu labai reikalingas organizmui ląsteles. Pas gyvūnus, pavyzdžiui driežus, kamieninių ląstelių yra gerokai didesnis procentas ties uodegos sritimi, todėl jų uodega, kuomet nutrūksta, gana greitai atauga, regeneruoja. Nustačius kamieninių ląstelių naudą, buvo siekiama jų kiekį padidinti organizme. Gana daug kamieninių ląstelių yra gimusiame kūdikyje, jo kraujyje ir todėl kūdikio virkštelę nereikia skubėti nukirpti. Ji susijusi su kraujo indais, dar pilnais kamieninių ląstelių. Medicininės įstaigos pradėjo daryti paslaugas turtingiems žmonėms dėl iš kūdikių kraujo išgaunamų kamieninių ląstelių, bei pačios telomerazės. Iš kūdikių išgautos kamieninės ląstelės dar nekonfliktuoja su kitais organizmais. Dar, tam tikros medicininės įstaigos siūlo moterims abortus, atseit jų vaikas gali gimti nesveikas, o iš tiesų tą žmogaus embrioną panaudoja tam tikroms aktyvioms medžiagoms išgauti. Tas dažniausiai daroma „trečiose“, neturtinguose šalyse, kur medikų atlyginimai maži ir jie lengvai parsiduoda. Turtingi žmonės taip atsijaunina, prailgina savo gyvenimą dėka kūdikių gyvybių. Čia žmogiška ar religinė moralė neegzistuoja. Tik biznis ir siekis gyventi ilgiau ir būti jaunai (dauguma turtingų moterų „serga“ atsijauninimo liga).

 Kodėl gi organizme tiek mažai, galinčių organizmo gyvenimą pratęsti iki begalybės, kamieninių ląstelių. Todėl, kad tuomet imunitetas turėtų būti žvėriškai stiprus, kad sukontroliuoti daug, galinčių staiga ir nekontroliuojamai daugintis kamienines ląsteles. Bet tuomet toks agresyvus imunitetas gali pradėti žudyti ir paprastas ląsteles. Todėl žmogaus ir kitų sudėtingų gyvių organizme, nusistatė tam tikra pusiausvyra tarp paprastų ląstelių kiekio, kamieninių ląstelių kiekio ir imuniteto. Jei imunitetas silpnesnis, atsiranda didesnė tikimybė kamieninėms ląstelėms nekontroliuojamai daugintis ir tapti vėžinėmis. Jei imunitetas per stiprus, tai jis žudo ir sveikas ląsteles ir tai vadinama autoimunine liga. Ją dažniausiai slopina hormonais, kurie taip pat gali „griauti“ organizmo tam tikras gyvybines veiklas. Tas panašu kaip į tešlą įdedi mielių ir ji pradeda kilti. Analogiškai vyksta ir su žmogaus organizmu, nuo hormoninių medžiagų padidinto kiekio.

 Mokslininkai nustatė dvi pagrindines autoimuninių ligų atsiradimo priežastis. Tai dažniausia susiję su tuo, kad į pažeistą organą suplūsta daugiau kamieninių ląstelių. Ten gal būt buvo uždegimas dėl traumos, ar tiesiog bakterijų ar virusų sukeltos infekcijos pasekmės, bet ir neretai tiesiog pirmuonys ar kirmėlės organizme, dėl kurių veiklos, išskyrų žūsta daug ląstelių. Imunitetas tuomet pradeda kovoti ir su galimai pavojingomis kamieninėmis ląstelėmis, kurios gali virsti vėžinėmis. Nors sakykime imunitetas jau ir susitvarkė su pirminiu uždegimu, bakterijomis ir virusais, bet toliau aktyviai kovoja su imuninėmis ląstelėmis, kurios atvyksta tam, kad atstatyti organą. Gaunasi konfliktas tarp „statybininkų“ ir „ apsauginių“. Taip gali atsirasti sakykime cukrinis diabetas dėl kasos darbo sutrikimo. Tai yra kasa nebegali gaminti pakankamai insulino, nes imuninė sistema žudo kasos ląsteles gaminančias insuliną, kuris padeda gliukozei patekti į ląsteles, kur mitochodrijos gamina organizmui būtiną ATP (anksčiau ATF) medžiagą. ATP per parą ląstelė pagamina veik tiek, kiek žmogus sveria. Ši medžiaga kaip benzinas automobiliui. Tai yra be šios medžiagos sutrinka viso organizmo veikla ir prasideda jo irimas. Tai va, jei kasoje sakykime elementaria įsikūrę toksoplazmos pirmuonys, tai galimas lėtai didėjantis „cukraus“ kiekis kraujyje dėl gydytojams nepaaiškinamų priežasčių. Tipo imuninė sistema naikina insuliną gaminančias ląsteles, o ten tiesiog tose ląstelėse gali būti toksoplazmos. Dar kitas variantas, kuomet kamieninių ląstelių toje vietoje tampa daug, nes organas šaukiasi, kad jį atstatytų, o imunitetui tai dirginantis elementas, kad čia gali atsirasti vėžys. Tuomet vyksta kova savų su savais.

 Daugiau verta pasidomėti apie toksoplazmų pavojingumą, kad ir Google. Žmonės labai neinformuoti kiek pavojinga laikyti pas save kates, kurios yra pagrindinės jų platintojos ir tik vienintelėse katėse toksoplazmos dauginasi lytiniu keliu, o kituose gyviuose tik dalinasi. Dėl toksoplazmų kyla daugybė sąnarių, raumenų ir širdies ligų. Toksoplazmos žmoguje labiausiai „mėgsta“ smegenis. Tas įtakoja tiek šizofrenijos atsiradimą, tiek elgesio pokyčius, nes toksoplazma apkrėstas žmogus tolerantiškai reaguoja į kačių kakučius, kur yra toksoplazmos užkratas, tiek į pačias kates. Pavyzdžiui pelės ar žiurkės, užkrėstos toksoplazmos nebijo kačių ir net ieško jų, kad suėstų. Taip toksoplazmos patenka į pirminį nešiotoją, kur jos gali daugintis lytiniu keliu ir tobulėti. Kačių kakučiai lauke toksoplazmą išlaiko kelis mėnesius. Net sūriame jūros vandenyje iki šešių mėnesių toksoplazmos išgyvena. Upėse ir ežeruose toksoplazmos dažnai slepiasi amebose. Plaukia vaikas, gurkštelėjo vandens su amebomis. Amebas skrandis suvirškina, o toksoplazmos jau užkrės vaiką. Beje jei skrandžio rūgštingumas mažokas, tai net ameba gali patekti į organizmą ir net į smegenis. Gydytojai žino tokių atvejų. Beje skiepų nuo toksoplazmos nėra. 

 Antra autoimuninių ligų priežastis tai daugybinis kūdikio spiepijimas nuo pat gimimo. Tik „akis pramerkęs“ imunitetas jau atakuojamas žmonijos išgalvotais skiepais ne po vieną, o dešimtimis. Imunitetas gali pulti į „isteriją“ ir pradėti atakuoti net patį organizmą. Pradžioje po truputį, o su laiku vis labiau. Protingi gydytojai tai vadina įgyta autoimunine problema, o senoviški tipo įgimta autoimuninė problema, gauta iš mamos ir tėvo neteisingų genų. Jei būtų neteisingi genai, tai jau vaisius būtų pats save sunaikinęs viduje mamos, kas būtent retkarčiais ir nutinka. Beje dar viena vaikų skiepijimo pasekmė tai autizmas, kurio procentas, nuo vaikų skiepijo pradžios vis didėjo ir ypač paskutiniu metu, kuomet skiepijimas tapo visuotinai privalomas. Pagal statistiką 1995 metų, tik 1 iš 5000 kūdikių tapdavo autistu. Taip pagal 2024 metus tai 1 iš 40. Apie tai mini gydytojai tiek JAV, tiek Prancūzijoje ir net knygas kur rašo. Tik įspėja, kad jei apie tai plačiau minės, juos gali atleisti iš darbo, atimant licenziją arba žūti. Farmacijos kompanijos prieš tokią informaciją, nes neteks dešimčių milijardų verslo.

 Mokslininkai toliau daro tyrimus ir eksperimentus, kaip vis dėlto pakelti į kitą lygį imuniteto ir kamieninių ląstelių suderinamumą. Dabartinis lygis, tik 50 ląstelės pasidalinimų, netenkina, nes žmogaus amžius tuomet per trumpas. Pagal idealias prognozes tai žmogus gali 120 metų išgyventi jei mis sveiku maistu, nežudys savęs savanoriškai narkotizuojančiomis medžiagomis, nebus perdėto streso dėl išgyvenimo aplinkoje (darbas, skolos ir panašiai), nenuodys savo gyvenimo aplinkos ir t.t.