INFORMACIJOS PRIĖMIMAS

 Visa kas sudaryta iš energijos, kuri yra mažiau ar daugiau struktūruota, o kuo labiau struktūruota ta energija tuo daugiau informacijos ji turi savo struktūrose. Vadinasi labai svarbu, kad mus sudaranti informacija būtų tvirta, stabili, bet tuo pačiu ir protingai keičiama, lanksti. Aplinka kinta ir mums būtina keistis. Mokslininkų nustatyta, kad žmogus per 7-9m. pasikeičia absoliučiai, tai yra nelieka nė vienos ląstelės, kuri dar buvo prieš tuos 7-9 metus. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jo organizmas greičiau ir lengviau kinta, o senesnio organizmo ląstelės dauginasi lėčiau ir dar su informacinėmis klaidomis. Tiesa tuo pačiu galima pasiūlyti pastebėti vieną informacinį „virusą“, platinamą kai kurių „paklydusių“ mokslininkų. Yra toks pasakymas, kad ląstelės dalijasi, dalijasi į dalis. Dalinimas sąmonėje asocijuojasi su mažinimu į vis mažesnes dalis. Tačiau kūnas auga arba atsinaujina. Reiškia ląstelės dauginasi ir tik dauginasi!  Kalboje yra ir kitų informacinių virusų, tokių kaip „ta prasme“. Žmogus kalba, kažką įrodinėja ir vis kartoja „ta prasme“. Kokia prasme? Žmogaus informacinio pateikimo sistema stringa ir jis bando pakreipti savo kalbą ir jūsų mintis tam tikra kryptimi, bet informaciniai virusai jam trukdo.

  Mes sudaryti iš informacijos ir labai svarbu kokia informacija yra aplink mus, nes ir mes, anksčiau ar vėliau, turėsime sutapti su ta informacija. Reiškia jei mes gyvename Šiauliuose, tai persikraustę gyventi į Klaipėdą informaciškai turime prisitaikyti prie to miesto informatinės energetikos. Kitaip tiesiog bus sunku gyventi šiame mieste – emocijos bus išderintos, mintys išblaškytos, nesiseks gyventi, bus daugiau ligų, nesusipratimų su darbais, žmonėmis ir pan. Jei važiuojame į kurią tai vietovę dėl darbo (kas dažniausiai šiuo metu yra), tai nepamirškime ir gyventi! toje vietovėje, jausti tą vietovę, susipažinti su tos vietovės istorija ir pan. Žmonės, važiuojantys tik dirbti į tą vietovę, tampa jos vergais, jiems nesiseka, kamuoja nepilnavertiškumo jausmai, depresijos, baimės. Tai ryškus informacinio pasaulio nesuvokimo pavyzdys. Iš kitos pusės, jokiu būdu negalima įsileisti informacinių šiukšlių nei iš tos vietovės, kurioje gyvenate, nei iš tos į kurią atvykote. Informacinės šiukšlės visų pirma plinta per spaudą, TV, radiją ir sukelia susierzinimo, įsitempimo būseną. Dažniausiai tai gyvenime visiškai nereikalinga informacija apie agresyvius, baisius įvykius pasaulyje, apie politikų rietenas, visuomenės „grietinėlės“ tarpusavio intrigas. Labai kenksmingi yra „rožiniai“ serialai, atseit gyvenimo „dramos“ apkalbų lygyje. Paprastai tokie serialai įtraukia silpnos psichikos, apnuodytos sielos ir proto žmones. Tai tarsi daugkartinio naudojimo kramtoma guma iš kelių šimtų serijų. Jei savo aplinkoje turite tokius žmones, tai žinokit, kad jie nesugeba mąstyti apie aukštas, dvasines temas, jie nesugeba mąstyti apie Dievą, jie tiesiog girdi tik buitinio lygio mintis ir pastebi tik buitinio lygio veiksmus. Būtent dėl savo nesugebėjimo suvokti aukštesnius dalykus jie bijo nežinomybės, paverčia tai mistika, savo nervų kutenimu. Nesąmoningai  juos traukia būrėjos, astrologai ir kiti daugiau ar mažiau mistiniai dalykai. Norint su tokiais žmonėmis kalbėtis, būtina iš jų „atimti“ tuos serialus, paprotyti dėl būrėjų ir pan. Tik nustojus „kramtyti kramtomą gumą“ galima bandyti kalbėtis su tais žmonėmis. Tačiau reikės laiko, kol išsivalys sena informacija. 

  Apsigyvenus naujoje vietovėje, gyvybiškai būtini yra pasivaikščiojimai po tos vietovės apylinkes, susipažinimas su artimiausios vietovės geografija, žmonėmis. Tik taip atsiras stabilumo pojūtis, atsiras galimybės įsigyventi į tą vietovę. Tai vadinama savos informacinės sistemos suderinimas su tos vietovės informacine sistema. Tas pat būdinga ir gyvenant savoje vietovėje. Ilgai nevaikštant (o ne tik mašina važinėjant) po savo vietovę gali atsirasti nesaugumo, depresyvumo jausmas ir nežinosi iš kur tai kyla. Tiesiog fizinis kūnas prašosi pajausti tos vietovės informacinius pokyčius, nori prisiderinti prie vietovės. Pasivaikščiojimo metu, mes savo energetiniu kūnu patiriame besikeičiančius aplinkos magnetinius laukus, kažkur po žeme tekančius upelius, žemės tankio nedidelius svyravimus, aplinkinių žmonių energetinius laukus, pačios aplinkos struktūrą ir pan. Tai ne tik grynas oras, fiziniai pratimai, kurie išjudina kraujotaką, limfą, duoda tonusą fiziniam kūnui, bet ir daugybė kitų informacinių potyrių ir susibalansavimų. Todėl yra neprotinga kalbėti, kad „ko čia man vaikščioti, nes aš ir taip pažįstu aplinkinę teritoriją“. Maža pažinoti – būtina pastoviai derintis su ta teritorija. Yra žmonių, kurie nesugeba vieni pasivaikščioti po teritoriją, nes draugai užimti ar tingi. Tuomet ir tie žmonės niekur neina arba pasąmoningai nesuprasdami kodėl įsigyja šunį, kad jau jis juos „išvaikščiotų“ po teritoriją. Būtina įsisąmoninti, kad kiekvieną dieną aplinka apie mus informaciškai keičiasi, jau kiti žmonės (būtent informaciškai kiti, nes per tą laiką jie jau apie kažką mastė, susidarė vienokią ar kitokią nuomonę, kažką patyrė, kažkiek keitėsi jų pasaulėžiūra ir jei vakar jie jums pasakė „taip“, tai šiandiena gali pasakyti „ne“ ir tai visai normalu), jau kitas paros, savaitės, metų laikas. Viskas keičiasi kas akimirką. Tačiau dauguma žmonių tiesiog nori sustingdyti pasaulį, nori, kad jis visuomet būtų toks pat ir dar geriau, kad jiems pats palankiausias! (būtent jiems ir jie negalvoja, kad tai gali būti tik kažkieno saskaita). Pavyzdžiui nori tik vasaros, tik komfortiškos temperatūros aplinkoje, tik ryto, ar tik popiečio pogulio, tik alaus ir sporto rungtynių, tik paklusnios žmonos ar vyro, kad jaunystės draugai ar klasiokai būtų tokie patys, kad tėvai, artimieji nesikeistų, nes tai lengviau psichikai – nereikia keistis, taikytis. Bet tas „idealus“ sustingęs pasaulis yra „velnio“ svajonė!   Tai gresia „užpelkėjimu“. Energijos, kaip ir upės, kaip kraujo, limfos stabdyti negalima. Bus lėtesnė ar greitesnė mirtis. Todėl tie, kurie bijo pokyčių, tingi keistis, propaguoja idealizmą, sustingusį pasaulį – propaguoja mirties energijas, kurios tiesiog anksčiau ar vėliau viską griauna. Ilgalaikis sėdėjimas prie TV, kompiuterio, tiesiog buvimas namuose neduoda gyvo informacinio pasaulio pojūčio. Tuomet žmogus nesąmoningai po truputį pradeda griauti save ir savo artimuosius. Tokių žmonių draugai, pažįstami pradeda jų vengti, nes jaučia juose esančias susinaikinimo programas. Blogai, kai sueina tokie keli žmonės – jų programos sustiprėja ir jie nesąmoningai energetiškai puola naikinti vienas kitą. Tokie žmonės greit susipyksta, tačiau juo vėl kažkas traukia vienas prie kito ir jie vėl „susidraugauja“ ir vėl „karo padėtis“. Jie nesuvokia, kad jų susinaikinimo programos surezonuoja, sustiprina viena kitą, be to intensyviau „nuodyja“ aplinkinius (nepatartina tuomet būti šalia tokių žmonių, nes lengvai kils kivirčas net dėl nieko). Tokių žmonių tarpusavio trauka, tai pasąmoninis jų sielų siekis išsivalyti nuo susinaikinimo programų (panašus traukia panašų efektas). Lengvesnis ir sąmoningesnis išsivalymo nuo susinaikinimo programų būdas yra sąmoningas siekis bendrauti su harmoningais, dvasingais žmonėmis, būti harmoningoje, dvasingoje aplinkoje. Aišku tokiu atveju galimi kūno drebėjimai, trumpalaikės isterijos, apalpimai, bet įvairių religijų, bažnyčių istorijoje tai pilnai suprantamas kaip „blogų dvasių“ išėjimo aspektas. Tiesiog tuo metu išeina iškraipyta energija, susinaikinimo programos subyra ir keičiasi į kitas. Mūsų kūnas tai „sukoncentruota“ informacija, todėl į staigius informacijos pokyčius reaguoja spazmais, traukuliais, pykinimu ir pan. Dirbantiems bioenergetikams tai  puikiai pažįstamas efektas, kuomet po jų rankomis esantis žmogus pradeda keistai tampytis, rėkti ir pan. Pirmą kartą tai patiriant labai svarbu yra tą efektą priimti ramiai, kaip natūralų procesą. Tuomet ir jūs ir „pacientas“ ir aplinkiniai bus ramesni, o ir pats procesas praeis greičiau, geriau balansuosis. Tiesiog reikia leisti iškraipytai, isteriškai informacijai išeiti, žmogui minimaliai susibalansuoti, o ir patiems po tokio proceso būtų gerai nusiprausti, gal pamedituoti ar pasimelsti. Maža kas.

  Tarp kita ko galiu pasiūlyti vieną gerą informacinio apsivalymo ir energetinio sustiprinimo praktiką. Atsisėskite ramiai, geriausiai prietemoje ar tamsoje, šiltoje patogioje vietoje. Aplinka turi būti rami, be jokių triukšmų ar muzikinių fonų. Jei kažkur girdite silpnus, trikdančius triukšmus, tai galima turėti tam tikrą, ramų muzikinį, netrūkčiojantį foną. Užsimerkite ir pajuskite kurioje savo kūno vietoje  „jūs“ šiuo metu esate. Paprastai kur tuo metu yra jūsų daugiausiai energijos ten jūs save ir pajusite. Pajuskite ir stebėkite kaip dūzgia jūsų kūnas, tarsi milžiniškas kompiuteris, kuriuo per trumpą laiką prateka daugybė informacijos. Aukštesnio lygio informacija intensyviausiai juda stuburo kanalu aukštyn ir žemyn. Jei stubure yra fizinių nesklandumų, tai ir aukštų vibracijų informacija tikrai tinkamai netekės. Nuo stuburo sklindančią informaciją „gaudo“ aplinkiniai organai. Įsistebėkit į savo viršugalvį ir lėtai, savo dėmesio žvilgsniu judėkit užpakaline vidinio pakaušio dalimi link savo sprando. Po to nuo viršutinės stuburo dalies, kiek galima atidžiau pereidami per kiekvieną slankstelį vis žemyn iki pat uodegikaulio. Po to judame vėl į viršų. Labai svarbu pasidomėti fiziologija, kad tiksliau įsivaizduoti per kurias savo kūno vietas judate savo dėmesiu. Dėmesys savo jausmais ar vaizdiniais parodys kurioje stuburo vietoje jūsų energija praeina, sunkiau, kurioje vietoje tiesiog „išsibarsto“, kažkuriose tai vietose net skaudės, ar baksnos. Į tas vietas reikia atkreipti didesnį dėmesį ir jo pagalba vėl ir vėl bandyti tą stuburo vietą, tą slankstelį praeiti teisingai, tiesiai, be įtampų, skausmo, badymų. Pradžioje tai bus sunku, „nepagaunama“, ilgą laiką bus „išbarstymo“, kažkuriose stuburo vietose, nejautros jausmas. Nepasiekus tinkamo efekto tam tikrose probleminėse vietose, teks toliau „eiti“  stuburu žemyn ir vėl aukštyn. Tačiau su laiku tai pavyks vis lengviau ir lengviau (jei tai darysite kas dieną). Jums reikės 40-70 dienų (priklausomai nuo individualios jautros, sutrikimų), kad pokyčius pajustumėte ir fiziniame stubure bei kūne, o kad juos pradėtumėte valdyti gali prireikti pusmečio ar metų kasdieninės praktikos! Stuburas pats savaime pradės tarsi tiesintis, pagerės visų vidaus organų inervacija (nervinių impulsų perdavimas), pradės trauktis „chroniškos“ ligos (nes pagerės organų mityba). Atrodo nieko nedarote, o tik savo dėmesio pagalba judate stuburu, tačiau jūs sąmoningai judinate informacinę stuburo struktūrą ir tuo pačiu valote ją nuo šiukšlių. Tai pats švariausias poveikis, nes bet kuris bioenergetikas, magas, kunigas, šamanas, gydytojas savo poveikiu, savo dėmesiu vienaip ar kitaip įneša savos energetikos, savo, kad ir menkų problemų. Aišku efektas daug greitesnis, kai tai daro specialistas, kuris jau žino tuos procesus, jaučia ar net mato. Kartais tiesiog šito reikia skubiai, kaip operacijos, kartais tokių specialistų reikia nesuvokiantiems subtilaus kūno informacinio pasaulio ir nenorintiems suvokti (o tokių dauguma).  Labai retas gyduolis, darbo su kitais žmonėmis metu, sugeba atsiriboti nuo savo problemų, nuo savo šeimos, giminių problemų, nuo žmogaus vertinimo problemų, nuo lytiškumo problemų (vyrą ar moterį gydo). Baigęs kūno masąžo, REIKI (LeiChi) mokslus ir dirbdamas su žmonėmis jaučiau, kaip po energetinio ar masąžo poveikio žmonių kūnai atsipalaiduoja ir iš jų pasipila įvairios prisirišimo, nesaugumo, agresyvumo ir pan. programos. Vieni pradėdavo be perstojo kalbėti, kiti drebėti, arba „ištiždavo“. Jausdavau jų norą apsivalgyti (jei storas), rūkyti, vartoti alkoholį (jei tai daro), seksualinius vyrų ir moterų poreikius. Paskutiniu atveju daug bioenergetikų, gyduolių, gydytojų, šamanų, kunigų ir pan. patiria savo išbandymus. Gerai, kad aš savo laiku turėjau mokytojus, kurie mokė mane žvelgti į žmogų ne kaip į kūną, o kaip į informacinę-energetinę sistemą. Tuomet pasijauti belyte esybe, tiesiog energoinformaciniu žmogumi, kuris besąlygiškai myli visus žmones (po gydymo, masąžo, energoinformacinio balansavimo proceso pabaigos, realybė vėl mane sugrąžindavo pas save). Atrodo tai paprasta, bet kad visa tai priimtų sąmonė ir nueitų į pasąmonę nėra taip parasta. Tam reikia laiko ir patirties. Jei to nėra, tai bet kuriam žmogui, besimokančiam masąžo ar bioenergetikos yra labai sunku pasąmonėje turėti tinkamus refleksus, kad nepersiimti kito žmogaus informacija, kūniškais dalykais.

   Bet koks bioenergetikas turi būti labiau ar mažiau jautrus (sensityvus, iš kur ir kyla žodis ekstrasensas, arba tiesiog ekstra jautrus). Jautrus žmogus refleksiškai jaučia kito žmogaus kūno, minčių, jausmų informacines struktūras, įsigyvena į jį. Patiria to žmogaus skausmus, informacinę nešvarą, informacines „pelkes“, iš kurių jam reikia išlipti nesusiteršus arba kiek galima greičiau apsivalyti. Vieni tai daro gamtoje, kiti maldoje, meditacijoje, bioenergetinių pratimų būdu ir pan. Kuo daugiau žmonių pas save priima gyduolis, tuo labiau jis turi gaudyti tik bendrą jų foną nesigilindamas į smulkmenas, nes kitaip jis pats sunegaluos. Dideli žmonių kiekiai ar masiniai bioenergetiniai seansai galimi arba tik visiškai atsiribojus nuo minios, arba turint galingą įdirbį, kuomet toje minioje matai net individualius žmones su savo problemomis. Paprastai „masiniai“ bioenergetikai, kurie nėra stiprūs, bet poreikis valdyti kitus, būti žymiam yra didelis, tiesiog pajungia darbui minios energetiką, kad kai kuriuose iš tos minios žmonėse įvyktų „stebuklingas pagijimas“. Visa minia, vadovaujama bioenergetiko, šamano, kunigo ar pan., įeina į pamaldumo, meditacinę, jausmingumo būseną ir dalį energijos atiduoda tam momentui sukurtam energoinformaciniam agregorui. Tuomet tas agregoras ir „pagydo“ paskirų tos minios žmonių „ligas“, kurios pačio žmogaus atvirumu, nusiteikimu buvo paruoštos išvalymui. Keičiasi paskirų žmonių energoinformatika, nes jokių vaistų ar operacijų žmogus nepatiria. Jis tik atviras informaciniams pokyčiams ir gauna tuos pokyčius. Yra toks pasakymas „kiekvienam pagal savo tikėjimą“. Jis čia kaip tik ir pasireiškia. Teko susipažinti su viena, krikščioniškos pakraipos sekta tuometiniame Leningrade, o dabar Sakt Peterburge. Savaitgalyje susirinkdavo pastovių, 21-23 žmonių grupė, kuri melsdavosi už trokštančius pasveikti, trokštančius įveikti negalią, kurie susirinkdavo į tam tikrą patalpą. Įdomiausia buvo stebėti tai, kad dažniausiai pasveikdavo atvykėliai iš toliau. Kodėl? Todėl, kad jie taip tikėjo ir tokie atviri buvo pokyčiams ir tam įveikė neartimą kelią. Pagal tikėjimą jiems ir buvo duota! Pasveikdavo ne tik su šiaip ligomis, bet ir tie, kuriuos reikia operuoti, kuriems reikia keisti sąnarius (šiuo atveju legviau keisdavosi pakankamai jauni žmonės ir matyt todėl, kad jų kaulų sistema dar paslanki). Toks efektas buvo išgaunamas dėka besimeldžiančių už kitų sveikatą žmonių dėka, kurie pasąmoningai sudarydavo tam tikrą sveikatos programą, sukurdavo tam tikrą sveikatos aurą, o „pacientai“ savo atvirumu, nusiteikimu, galvojimu kelionėje tik apie savo išgijimą, lengvai priimdavo tą programą. Po to pasąmonė tiesiog ją vykdydavo. Va ir visas pasveikimas. Tiesiog informacijos pakeitimas nauja ir jos vykdymas. Tuo remiasi ir palcebo efektas, kuomet žmogus tiki, kad geria ypatingus vaistus ir iš tiesų sveiksta, nors geria tik kreidos tabletes, kurias kaip vaistus jiems pateikė mokslininkai, gydytojai, draugai, kaimynės ir pan. Savo tikėjimu jie sukuria sveikatos programą, prisijungia prie galimų sveikatos programų erdvėje ir pasąmonė ją vykdo. Tačiau tam atviri daugiausiai yra tik trečdalis žmonių. Jei esi cinikas, patyręs daug apgaulių, logiškas žmogus, tai placebo efektas tau „negresia“. Visiems teko girdėti apie homeopatinius vaistus. Dauguma tiesiog žino apie juos ar net naudoja, bet net nebando suvokti kas tai per vaistai. Iš tiesų tai net ne vaistai, o informacija apie vaistus, kuri veikia taip pat, o kartais net stipriau negu vaistai. Svarbu suvokti kaip pagaminti tokie vaistai. Įsivaizduokit, kad įdedate tam tikrų vaistų tabletę į kibirą su vandeniu. Gerai ištirpdote ją, išmaišote. Tuomet paimate tik! lašelį vandens iš to kibiro ir įlašinate jį į kitą kibirą ir gerai išmaišote. Tuomet iš šio kibiro vandens, kuriame buvo įlašintas tik lašelis iš kibiro, kuriame buvo vaistai, paimate tik lašelį vandens ir įlašinate į kitą kibirą su vandeniu ir gerai išmaišote. Tokių ciklų būna keletas. Tuomet, paimamas lašelis iš paskutinio ciklo kibiro ir juo sudrėkinamas paprasčiausias cukrus!  Gaunasi, kad tarsi už paprasčiausią cukraus kg. mokame tūkstančius (nes homeopatinio cukraus rutuliukai yra mažyčiai). Teko daryti eksperimentus su Oscillococcinum. Jame veiklioji medžiaga yra laukinių ančių kepenų ir širdies ekstraktai. Aišku tų medžiagų ten nėra, o yra tik informacija apie jas, kuri uždėta ant sacharozės ir laktozės. Tas „vaistas“ turi savo kainą, bet kadangi jis homeopatinis (informacinis), tai tą informaciją galimą ir toliau dauginti! (jau nieko nemokant už vaistą).

   Į šaldymo kamerą įdėjau litrą vandens. Po kelių valandų (žiūrint kaip šaldo kamera) išėmiau litrą vandens, ant kurio paviršiaus buvo leduko sluoksnis. Pralaužiau leduką ir nupyliau vandenį į kitą litrinį indą.  Tokiu būdu vanduo išvalomas ir fiziškai ir informaciškai. Paėmiau tik vieną tūbelę, kurioje gana daug cukrinių rutuliukų. Iš tos tūbelės paėmiau 6-7 „žirniukus“ ir įmečiau į tą litrą vandens. Tuomet įsijaučiau į sveikatos būseną ir maišiau tą vandenį kol tie rutuliukai pilnai ištirpo ir dar kelias minutes. Tuomet tą gėrimą daviau jau pradėjusiem sirgti gripu ar virusine peršalimo liga (tas vaistas skirtas virusinėms peršalimo ligoms lengvinti). Litrą tokio informacinio vandens reikėjo išgerti per dieną (vaikams mažiau). Daugiau, išskyrus arbatas, ligoniai nieko nevartojo. Per 2-3 dienas pagijo. Tuomet, kad eksperimentas būtų „grynesnis“, kad nebūtų tikėjimo manimi efekto, tai žmonės darė patys, vaikams mamos. Vis dėlto tiems, kuriems darė mamos, ar sutuoktiniai, efektas buvo geresnis, negu tai jie darė patys. Matyt tas susiję su ligos būsena ir negebėjimu nusiteikti sveikatai. Farmacininkų rekomenduojama šio vaisto dozė, tai trys tūbelės su rutuliukais per parą, o pakuotėje 6 tūbelės. Vadinasi dviem dienom už 22Lt. Vienoje tūbelėje tų rutuliukų daug. Tokiu būdu susitaupo kaina ir manau net sustiprėja poveikis. Galima paeksperimentuoti ir su kitais homeopatiniais vaistais, svarbu tik įrankių švara ir vandens švara ir kaip minėjau ruošiančiojo šiuos vaistus žmogaus energoinformacinė švara. Gerai kai ruošiantysis tokius vaistus yra tiesiog „tuščias“, o dar geriau jei jis sugeba savyje sukurti sveikatos informacinį modelį.

  Iš praktikos pastebėjau, kad dauguma besimokančių, siekiančių pažinti energoinformacinį pasaulį, save, naujaip pažinti kitus, aplinką sutrinka, kuomet susiduria su energoinformacinio pasaulio daugiapoliškumu, daugybe teisingų atsakymų. Žmonių visuomenė, religijos, politikai, verslininkai siekia žmoguje suformuoti tik dvipolišką pasaulį, kuriame tu turi būti arba tik už „baltuosius“ arba liksi „juodas“. Savo laiku tai buvo kova tarp komunizmo ir kapitalizmo, o dar anksčiau fizinė ir ideologinė kova tarp „teisingos“ ir „neteisingos“ religijos. Šiuo metu kai kuriose pasaulio vietose, o ypač musulmoniškose šalyse yra gyva prievarta prieš žmones, kurie nenori būti religingi, nenori prievartinės religijos. Energoinformacinis pasaulis, tai daugybė susiliejančių ir atsiskiriančių upių ir visos jos „teisingos“. Energija teka ten, kur ji prateka ir jai nesvarbu nei jūsų tikėjimas ar netikėjimas, nesvarbu jūsų pasaulėžiūra, nusistatymai, kasdienybės rutina ir pan. Energijai svarbu ir būtina tekėti. Jei energija kažkur tai stabdoma ar net sustoja, tai greit ji „genda“. Tokie energijos sustabdymai būdingi tik informacijos didesnės koncentracijos vietose, kas būdinga fiziniams kūnams, o ypač tiems, kurie turi savyje daugiau informacijos. Pavyzdžiui akmuo, kokio dydžio jis bebūtų  savyje turi mažiau informacijos nei skruzdė. Gyvybė savyje turi daugiau informacijos, todėl per gyvybės struktūras energija teka greičiau ir labai svarbu, kad čia kiek galima mažiau būtų kliuvinių. Energoinformaciniai kliuviniai kūne visų pirma susidaro dėl skysčių sutrikusio tekėjimo kūne, dujų disbalanso kūne (deguonis, anglies dvideginis ir pan.). Sutrikimus kūne visų pirma sukelia dažnas, stiprus, ilgalaikis jausmų disbalansas. Į stiprius jausmus mūsų kūnas reaguoja spazmais tam tikrose kūno vietose ir tai susiję su mūsų kūno judėjimu, nejudėjimu, mityba, skysčio vartojimu, kvėpavimo pobūdžiu. Užtenka moteriškiai darže susilenkus tik truputį paravėti, jausmingai pykstant ant savo vyro, tai greit ją gali „suriesti“ visų pirma ties pečiais, sprandu, plaštakomis, alkūnėmis, ties strėnomis. Tai tos vietos, kurios tokio darbo metu gauna didžiausią fizinį krūvį, o čia dar emocinis negatyvus krūvis. Į pyktį organizmas reaguoja užsidarymu, baime dėl nesaugumo ir automatiškai mikrospazmais organizme. Sutrinka kraujotaka, limfos tekėjimas, sutrinka šlakų šalinimas. Iš išorės gali prisidėti šaltas vėjas ar didelis karštis. Tuomet kyla vietinis nervų šaknelių perdėtas jautrumas, vietinis uždegimas, fiziškai tuo metu apkrautų kūno vietų „stuporas“. Tose kūno vietose užsifiksuoja stresas, susidaro energoinformacinis „blokas“, kuris stabdo energijos tekėjimą (kaip užtvanka stabdo upelį) ir ji „rūgsta“. Toks blokas gali gana greitai išsivaikščioti emociškai ar net fiziškai pavyzdžiui po to darant fizinę intensyvę mankštą, šokant, sportuojant, laiku suvokiant savo agresiją prieš kitą žmogų, prieš save. Tačiau jei to nėra, paliekama visa tai ramybėje, „užmirštama“, tai toks „blokas“ įsitvirtina, gal net sustiprėja ar net išsikeroja po įvairias kūno vietas, jei vėl ir vėl skirtingose situacijose prisimenamas tas pats pyktis, ta pati emociškai traumuojanti situacija iš praeities. Tuomet ateina fizinė liga, kurią bandoma gydyti vaistais. Tokios ligos nėra ligos ir jos negydomos vaistais. Galima tik susilpninti skausmus dėl nusėdusių kažkuriame tai organe teršalų, sutrikusios tam tikrų organų veiklos, blogos skysčių apytakos, kraujotakos sutrikimų, šlakų iš organizmo šalinimo sistemos sutrikimų, blogų įpročių atsiradimo ir pan. Tikroji priežastis, tikrosios problemos šaknys gali būti nepajudintos ir nesuvoktos visą gyvenimą, ir tos „ligos“ nepasitrauks kokius vaistus bevartotumėte. Tačiau pakanka atrasti psichoemocines problemos šaknis, energoinformacinę programą, „bloką“, kuris trikdo energijos tekėjimą ir jį pašalinti, kai iškart prapuola liga ar net visa išsikerojusi jų puokštė. Tiesiog energija pradėjo tekėti laisvai ir „nušlavė“ visas problemas, visas ligas be jokių vaistų. Tuomet tereikia tik laiko ir gebėjimo išlaukti, kartais tinkamos pagalbos, nes su padidėjusiu energijos srautu iš organizmo pajudės įvairūs susikaupę informaciniai ir fiziniai teršalai.

  Iš savo LeiChi praktikos galiu paminėti kelis atvejus, kuomet energoinformaciniai blokai pas pacientus išėjo gana staigiai. Tie įvykiai laike atskirti maždaug metų laikotarpiu ir vyko su moterimis. Aplamai pas moteris daug greičiau išeina energoinformaciniai blokai, nes jų energetika paslankesnė, jos labiau emocingos negu vyrai. LeiChi gydymus atlikinėjau 3-4 savaites po 3 seansus kas savaitę. Po to, pas abi naktį prasidėjo keistas smaugimo jausmas. Tas jausmas kilo iš krūtinės srities pas vieną,  o pas kitą iš pilvo srities. Pabudo nuo keistos įtampos. Jausmas kilo iki gerklės ir sukėlė paniką. Prisižadino savo vyrus, ruošėsi net greitąją kviesti. Stipraus streso metu galva dažnai „nedirba“, bet mano sakyta informaciją apie apsiplovimą vandeniu, vandens gėrimą matyt padėjo. Padidintas skysčio kiekis organizme visuomet suaktyvina informacijos apykaitą organizme, todėl vaikai ir yra imlesni informacijai, nes juose daugiausiai skysčio (ir aišku mažiau informacinių teršalų, nes jie dar mažai ką patyrė savo gyvenime). Po smaugimo jausmo energoinformacinis blokas prasimušo į galvą ir su karščio, palengvėjimo pliūpsniu kažkur dingo ar išėjo per galvą. Po to kūnas tapo lankstesnis, padidėjo pojūčių receptorių  jautrumas (skonio ir kvapų receptoriai tapo „švaresni“).  Energoinformaciniai blokų pasišalinimai gali būti įvairus ir jie nebūtinai gali kažkuria tai kūno linkme judėti, jie gali tik pasislinkti ir energija pasipils, bet bet kuriuo metu vėl gali atgal atsislinkti ir užverti energijos tekėjimą. Atvejai gali būti įvairūs. Todėl geriausiai kai žmogus siekia atkapstyti tokių „blokų“ priežastis, šaknis ir visam laikui juos pašalinti, suardyti. Šalinant labai senus energoinformacinius blokus pakyla ir kiti energoinformaciniai nešvarumai, „maurai“, kurie susieti su tais senais „blokais“, priaugę prie jų. Reikia ir tai išgyventi ir tai suprasti. Todėl dauguma, pradėję eiti šiuo keliu išsigąsta to kas vyksta su jais ir grįžta prie įprastos gyvenimo rutinos, prie įprastos medicinos ir farmacininkų, kurie padeda mažinti ligų, skausmų simptomus, padeda nepastebėti „užpelkėjimo“ savo organizmuose. Kaip sakoma įprotis blogiau už prigimimą. Jei žmogus įprato kažką daryti, kas teikia jam malonumą dabar, negalvoja ar tiesiog nežino pasekmių, tai jis tai darys. Tai siauro požiūrio, siauro mastymo žmonės, kuriuos niekas neišmokė plačiau mastyti, jie tiesiog turėjo tokius tėvus, tokią aplinką, tokioje šalyje gyveno ir pan. Tačiau jei nors menkas sąmoningėjimo šviesos blyksnis blykstelėjo jūsų gyvenime ir jus „užkabino“ nauja pasaulėžiūra, tai jums šansas keistis. Būtina nepraleisti tokius šansus, nes gyvenime jie retai pasitaiko. Tuos šansus gali pateikti netikėtos aplinkybės jūsų gyvenime, netikėti, „keisti“ žmonės, įvykiai. Aišku tie, kurie sąmoningai siekia savo vidinių pokyčių tokie įvykiai ar žmonės, bei aplinkybės nebūna netikėti, nes tai natūrali Dievo pagalba tiems žmonėms, kurie patys sąmoningai ieško Jo pažinimo (nors gal būt to ir nesuvokia ieškodami tik sveikatos, atsipalaidavimo, kitokio gyvenimo suvokimo, gal net stebuklų, per kuriuos Dievas taip pat skatina Jo pažinimą).  

  Energoinformacinis pasaulis yra daugiapoliškas ir jį visiškai pažinti neįmanoma. Galima tik mažiau ar daugiau priartėti prie to pažinimo. Tačiau norint bent suvokti kas tas yra besąlyginė meilė yra būtina pajusti pasaulio dvilypiškumą, gyventi iš karto dviem poliais. Save verta pastoviai tikrinti per išorinius, besikalbančius žmones, o dar geriau per besiginčijančius. Tuomet galima pamatyti, kad abu žmonės daugiau ar mažiau būna teisūs savo teisume, tik gal vienas daugiau, bet tai nereiškia, kad jis visiškai teisus. Tačiau norint kaupti savyje besąlyginę meilę, esant dvipolinėje būsenoje, būtina ją ir deklaruoti, tai yra paaiškinti ir vienam ir kitam žmogui kame jie teisūs žvelgiant iš jūsų pozicijos ir nesvarbu kuris iš šių žmonių yra jūsų draugas. Draugas gali pasijausti išduotas, tačiau meilė draugui nėra besąlyginė – ji sąlyginė, nes tarp jūsų draugystės sąlyga. Todėl draugystė dažnai įtraukia į vienpolišką mastymą. Daug tvirtesnė ir kitokio lygio draugystė yra tuomet, kuomet jūsų draugas leidžia reikštis jūsų dvipoliškam mastymui. Dar sunkesnis atvejas kuomet tai jūsų mylimas žmogus, sutuoktinis, nes tarp jūsų yra sąlyga (šeima), kuri gali sugriauti jūsų dvipoliškumo būseną ir permesti į vieną iš polių. Tačiau esant viename iš polių suvokti besąlyginės meilės, o tuo labiau ją kaupti yra neįmanoma. Biblijoje yra išsakyta viena tokia mintis, kad Dievas ateina ir tam, kad sugriauti ryšius tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, draugų ir pan. Dievo atėjimas neša tiesą ir parodo ar žmogus vienpoliškas ar daugiapoliškas. Vienpoliškas žmogus bus įsikibęs į tam tikrą polių, priklausantis jam ar nuo jo: sutuoktinis nuo sutuoktinio, vaikų, draugų požiūrio, gyvenimo būdo ir t.t. Dvipoliškos pasaulėžiūros žmogus turės pripažinti ir įvardinti savo sutuoktinio, savo vaiko, draugo, pažįstamo neteisumą, ar mažesnį teisumą kažkokio tai kito žmogaus atžvilgiu ir su meile paaiškinti taip, kad kuo mažiau liktų to „išdavystės“ kartėlio tavo sutuoktinyje, vaike, drauge, pažįstamame ir pan. Iš tiesų jokios išdavystės nėra, o tik dvipolinis situacijos, įvykio matymas, nepriėmimas vienpoliškumo. Tai tik pirma Dievo suvokimo pakopa. Kas ant jos nežengė, apie Dievą su juo bendrauti nėra prasmės, nes su tokiu žmogumi galima kalbėti tik apie religiją, tikėjimą ar netikėjimą, tai yra tik apie „žaisliukus smėlio dėžėje“.  Kas labai svarbu, tai, kad vienas iš dvipolio mastymo diagnozavimo savyje ir kitame būdų yra laisvės kitam ir laisvės sau suteikimas. Kas tai yra? Tai visų pirma duoti laisvę sau, daryti tai kas atrodo reikalinga, kas būtina, kas ugdo, lavina tave, kas skatina sąmoningumo augimą ir t.t. ir tau savaime suprantama, kad tai gali daryti ir tavo artimasis, visai neprašydamas tam leidimo ir tu jo neprašai tam leidimo. Žmonės myli vienas kitą yra šeimoje ar tiesiog dar tik draugauja, bet suteikia vienas kitam Dievo suteiktą laisvą valią. Jei myli tai nepririši, nesusaistai savo mylimo žmogaus, nes jūs mylite vienas kitą ir niekas kitas nesugriaus jūsų meilės. Laisva valia leis laisvai tekėti energijai ir informacijai ir abu mylintys žmonės tik tvirtės vienas kito meilėje. Tokia mylinti mama ar tėtis savo vaikui suteiks daug laisvos valios reikštis jų gabumams, padės protingai ugdyti ir lavinti tuos gabumus, pasitikėdami savo vaiku ir leisdami jam klysti. Nebus pririšimo, ribojimo prievartos, kuri tik stabdo energijos tekėjimą, iškraipo jos tekėjimą, žaloja gyvenimus, likimus, kaip energoinformaciniai „blokai“.

 Aukštesnė besąlyginės meilės, Dievo pažinimo pakopa yra tripolis pasaulio pažinimas, kuomet jau ir savo atžvilgiu gali būti pašaliniu stebėtoju, vertintoju. Tai būsena, kuomet aš bendrauju su žmonėmis, su aplinka, pasauliu, stebiu įvykius, juose dalyvauju ir matau tame save iš stebėtojo pozicijų. Tuomet aš galiu kaupti besąlyginę meilę ne tik aplinkinių atžvilgiu bet ir savęs atžvilgiu. Tuomet galiu mylėti save besąlygiškai ir perdėtai nepergyventi dėl padarytų savo „klaidų“, tiksliau matyti Dievo kūrybos planą, matyti Jo įtaką visame kame. Tuomet nebelieka ne tik kitų sureikšminimo, pasaulio įvykių sureikšminimo, bet ir savęs ir savo darbų sureikšminimo. Tuomet nebaisios ir kitų žmonių apkalbos, smerkimai, įtakos, ditirambai, mėginimas tavę sureikšminti ar paniekinti. Tripolio suvokimo žmogus negali būti nei „aukos“, nei „budelio“ pozicijoje, nes jam tai organiškai jau nebesuvokiama. Visa tai iš tripolės pasaulėžiūros atrodo kaip vaikų žaidimai, kuriuos tu visviena myli besąlygiškai, kad ir ką jie iškrėstų. 

  Dar aukštesnė Dievo pažinimo ir informacijos priėmimo pakopa yra angeliška besąlyginė meilė. Aš kol kas tik kelis kart tai patyriau per savo gyvenimą ir žinau kas tai yra. Deja tai gana daug subtilios energijos reikalaujanti būsena, o jos aš dar tiek neturiu, todėl detaliau apie ją negaliu pasakyti. Galiu tik pastebėti, kad tai visaapimantis besąlyginės meilės jausmas visa ko atžvilgiu. Tuomet visus myli, visus jauti, bet labiau jauti tik jų sielas, o ne mintis ir kūnus, jauti jų aukštesnę struktūrą, angelišką struktūrą. Tai visai kitas pasaulis, visai kitokio lygio informacija, energija, mityba ir t.t. Tai gali būti nebent kaip orientyras žengiantiems į kitokį savęs pažinimą, į kitokią pasaulėžiūrą, likimą, sveikatą, kitokius tarpusavio santykius. Tačiau noriu pastebėti, kad kartais savaime mumyse padidėja subtilioji energija ir mus automatiškai „išmeta“ į aukštesnius energoinformacinius sluoksnius ir mes patiriame dvipolį, tripolį ar aukštesnį pasaulio, bei savęs matymą. Tuomet mes pajaučiame Dieviškumą, besąlyginę meilę. Tokių „mestelėjimų“ aukščiau ar dar aukščiau pasitaiko ir būtina tuos momentus gerai įsidėmėti, įsisąmoninti tuos patirtus jausmus, kad gyvenimo rutina juos neišblukintų. Jie reikalingi mūsų teisingam judėjimui, teisingos pasaulėžiūros formavimui, Dievo pažinimo siekimui. Tai tarsi žibintuvėlio blykčiojimai tamsoje, kurie nurodo mums kelią kuria kryptimi eiti, kad rasti tą žibintuvėliu šviečiantį žmogų. Dažniausiai tai būna fizinio pasaulio žmonės, kurie kažkuriam tai laikui tampa mūsų dvasiniai mokytojai. Tai gali būti ir dvasiniai judėjimai ar grupės mūsų mieste ar tolelėliau. Tereikia tik labiau domėtis ir ieškoti tokių „žibintuvėlių“. Tokie energetiniai pakylėjimai gali kilti ir iš jūsų tėvų, o ypač vaikų sąmoningėjimo ar gyvenimo pokyčių. Gal būt jūsų vaikuose įvyko sąmoningas naujas pasaulio suvokimas, gyvenimo pasikeitimas (jūsų vaikas surado tinkamą savo „antrą“ pusę, gal laukiasi vaiko, gal pradėjo siekti dvasingumo ar pan.), gal jūsų tėvai suvokė savo praeities klaidas, atleido sau ir savo „priešams“, juose padidėjo besąlyginės meilės kiekis ir kt. Iš tų žmonių pliūptelėjo daugiau energijos ir jūs tai savyje pajutote.  Kartais taip nutinka ir dėl artimų draugų pokyčių gyvenime. Tokių nušvitimo ir pakylėjimo spontaninių atvejų iš aplinkos gali būti įvairių ir dėl įvairių priežasčių. Tačiau priklausymas tik nuo aplinkos įtakos nėra geras, nes iš aplinkos būna ne tik „mestelėjimai“ aukštys, bet ir „trūktelėjimai“ žemyn. Tai per masines informacines priemones eskaluojama neapykanta kažkam, tai reklamuojamas visuomenės „grietinėlės“ gyvenimo „gyvatynas“, mūsų šalies ar skirtingų šalių politikų rietenos, pagaliau pačios Žemės neigiamos įtakos (žemės drebėjimai, požeminiai energetiniai srautai, vandenys ir pan.). Visa tai įtakoja mus, net nežinant apie tai, nes erdvėje susidaro įvairių žmonių sukurti energoinformaciniai dariniai – agregorai, kurie ir įtakoja mūsų energoinformacinį lauką. Tiesiog nežinia ko subiursta nuotaika, „ima nervas“, jaučiasi nesaugumas, išsiderinimas. Aišku tai gali būti išsiderinę jūsų artimieji, draugai ir jūs tą jaučiate, pakliūvate ant tos pat „bangos“ ir surezonuojate. Pakliuvus į tam tikrus dvasinius judėjimus galima tapti nuo jų priklausomiems, kaip ir nuo religijų, nes ten galime pasijusti saugūs, suprasti, reikalingi, mylimi, galintys kažkam duoti meilę. Bet visa tai aplinka, o kuo labiau priklausome nuo aplinkos, tuo mes labiau vergai, vartotojai jos atžvilgiu, o ne kūrėjai.  Jei sieksite savęs pažinimo ir Dievo ieškojimo savyje, iš savęs, jei sieksite daugiapoliško pasaulio pažinimo, tai aplinka, savo neigiamomis įtakomis vis mažiau informaciškai ir energetiškai jus veiks (vibracijos skirtingos). Kaip jau minėjau, kad kuo daugiapoliškesnė jūsų būsena, tuo informacinės vibracijos yra aukštesnės ir jokio tiesioginio rezonanso su žemesnėmis vibracijomis jos negali turėti. Galimi tam tikri faziniai, amplitudės sutapimai, kurie kažkiek įtakoja, bet tai tik tolimas „aidas“, trumpalaikė įtaka.

  Dauguma  siekiančių ar norinčių vis naujaip pažinti save ir pasaulį žmonių, siekiančių daugiapoliško mastymo žmonių savo aplinkoje turi vienpoliško mastymo artimuosius, draugus, pažįstamus. Tuomet jie sako, kad neįmanoma nieko padaryti, kad juos artimieji „puola“, draugai tyčiojasi, jų netenka. Na norint pasitraukti iš „varlių balos“, kitos varlės visuomet ims garsiau kvarkti. Jiems įprastas bendras choras, pastovi „giesmė“ apie nieką, ar tiesiog dejonės. Tos „varlės“ iš dalies teisios, nes dauguma tokių „varlių“, kurioms pabodo bala, krante papuola „gyvatėms“ yra traumuojamos ar tiesiog „sudžiūva“. Nereikia pamiršti iš kokios erdvės išeiname. Jei esu „varlė“, tai turiu suvokti savo natūrą ir gyvenimo būdą. Tuomet man belieka protingai  ieškoti sraunesnės „balos“ vietos, kur vanduo juda, o gal net greičiau juda. Šis srautas nuvalys nuo manęs „balos“ informaciją, privers labiau irtis ir mankštins mano „letenėles“. Jos taps vis stipresnės ir aš vis stipresnį vandens srautą galėsiu įveikti. Tuomet beliks surasti tas vietas, kur galima trumpam išlipti į krantą, o su sustiprėjusiomis letenėlėmis greičiau pabėgti nuo priešų. Tai tam tikra alegorija, kad save reikia auginti, save stiprinti, suvokti savo silpnas ir stiprias puses, pratinti aplinkinius prie kitokio savęs ir t.t. Nes kitaip gali įvykti taip, kaip tai varlytei iš pasakos, kuri taip norėjo skristi, kad pagaliau pakilo, bet jau gandro snape. Jokiu būdu, net ir būdami vienpoliškame suvokime nesmerkime savo artimųjų atakos prieš mus; nesmerkime norinčius pasaulį pažinti kitaip, savaip. Jei smerksime, tai pasijusime skaudinami jų, pasijusime auka, arba norėsime būti „budeliais“, o tai jau vienpoliško mastymo fiksavimas, informacinis „blokas“, kuris jums ir trukdys toliau žengti. Taip patys sau uždarome kelius. Jei to nedarysime, tai ir bus pirmas mūsų žingsnis į naują suvokimą. Patys didžiausi „priešai“ savo tobulėjimui, savo pasaulėžiūros keitimui, savo likimo keitimui esame mes patys, o visi kiti tik pagalbininkai, tik „veidrodžiai“. 

  Išvados: dabartinėje savo suvokimo būsenoje kiekvienas aprėpia tiek informacijos, kiek jam leidžia jo pasaulėžiūra, jo poliškumo lygis. Siauriausias yra vienpoliškas požiūris, kurio dėka mes šiandieną sėkmingai galime būti „policininkais“, o rytoj „plėšikais“; šiandiena būti religiniais fanatikais, o rytoj ateistais. Būtina kelti savo pasaulėžiūros ir pasaulėjautos poliškumo kiekį. Nebijoti suvokti savo realios padėties, savo realaus poliškumo, nes tik remdamiesi teisinga informacija apie save, galima save keisti ir žinoti kaip keisti. Leisti savo artimiesiems, vaikams, tėvams būti savame poliškumo suvokime, švelniai padedant jiems augti, o gal būt leisti jiems padėti mums augti. Leisti sau pajusti pakylėjimus, juos įsidėmėti, auginti savyje besąlyginę meilę. Atsiriboti nuo aplinkos energoinformacinių „timptelėjimų“ žemyn  ir protingai savo tobulėjimui  naudotis energoinformaciniais aplinkos „trūktelėjimais“ aukštyn (nuo jų nepriklausyti).