IŠRINKTIEJI (PARAZITAI)

  Savo aplinkoje stebime gana daug egoistiškų žmonių ir jų vis daugėja. Paprastai būtent jie patenka į visuomenės, valstybė valdymo struktūras. Būtent tokių žmonių veikla, tiek valdžios tiek verslo struktūrose, sukelia daugelio žmonių teisėtą pasipiktinimą. Būtent dėl tokių žmonių visuomenė degraduoja, prastėja dorovė, nyksta žmogiškos vertybės. Egoizmas, tai savęs, savo poreikių, savo šeimos poreikių sureikšminimas visos visuomenės, tautos, žmonijos atžvilgiu. Organizmo atžvilgiu tai vėžinės  pozicija. Panagrinėkime, o iš kur tokie žmonės atsiranda.

  Anksčiau galvojau, kad pradžia, tai tėvų perdėta meilė, perdėtas rūpestis ir pagaliau perdėti lūkesčiai savo vaikų atžvilgiu. Pastebėjau, kad net dar kūdikiai būdami, kai kurie vaikai jau pradeda manipuliuoti savo tėvais, kad jie tenkintų jų poreikius. Jei, tokie kūdikiai, pastebi, kad jų mama pvz. reaguoja į jų kosčiojimą ir iš karto atsiduria šalia jų lovelės, tai jie šitą veiksmą pradeda dažniau kartoti, kas atima mamos laiką ir sekina jos organizmą. Pagaliau tas veiksmas gali tapti įpročiu ir kūdikis realiai, pats, gali save susargdinti. Tai psichosomatinių, įsijaustų, įsikalbėtų ligų „laukas“. Užaugę tokie žmonės bus jautrūs hipnozei, kitų žmonių įtakai. Tačiau jei mama suvokia, kad su kūdikiu viskas tvarkoje ir nekreipia dėmesio, tai kūdikis sukelia kitus veiksmus ir stebi kaip reaguos mama. Tokių kūdikių veiksmai būna įvairūs, net iki isterijų, kojų trypčiojimų ir davedimo save iki realaus nervinio priepuolio. Vienu atveju padeda dėmesio nekreipimas į perdėtus poreikius, kitu atveju rykštė. Visų išreikalautų poreikių patenkinimas veda tik į tėvų vergiją tokiam vaikui. Beje, tokiam vaikui jau nereikės tėvų meilės, jis tuo jausmu taip pat manipuliuos, kad tėvai patenkintų jo materialinius poreikius. Tačiau gimstančių tokiais, nesąmoningai manipuliuojančiais vaikais tikrai nėra daug. 

  Paskutiniu metu, dėl asmeninių patirčių, esu pakoregavęs poziciją ateinančių iš anapusinio pasaulio sielų atžvilgiu. Šios sielos materializuojasi (gimsta kūne) ne tik su savo karminėmis problemomis, bet ir su savo išankstiniais poreikiais gyvenimui. Vaikų, sunkios karminės problemos pasireiškia per „įgimtus“ įvairius sindromus. Na, kad ir autizmo sindromas. Mamos ir atidūs tėčiai, jei jų vaikas autistas, pastebi, kad vaikas perdėtai mėgsta tvarką, pagal jo supratimą. Aplinką jis protu nori matyti idealią ir todėl jo protas buvo apribotas, kad negalėtų pilnai suvokti aplinkos ir daryti tai aplinkai įtaką. Tokie vaikai yra pastabesni už normalius vaikus, pastabūs net iki smulkmenų. Agresyviai reaguoja tiek į vaikus, tiek į suaugusius, kurie neidealiai atlieka savo veiksmus, griauna jų „idealų“ pasaulį. Aš tai pavadinčiau perdėto idealizavimo sindromu (o to sindromo formų, su įvairiais pavadinimais yra daug). Šiaip būtent dėl smulkmeniškumo, pastabumo, Izraelio žvalgybos analizavimo padalinyje dirba ir autistai. Jie stebi sukauptus duomenis iš lėktuvų ir kosminių palydovų. Po to jie analizuoja savaip, susistemina ir pateikia jau adekvačių darbuotojų galutiniai analizei. Teko stebėti video įrašus, kur „nepaklusnūs“ autistai šiame skyriuje gauna per rankas nuo instruktorių už „nedarbinius“ rankų veiksmus. Šie įrašai, pačių Izraelio informavimo priemonių buvo skelbiami internete, kaip Izraelio pasiekimas integruojant neįgalius žmones.  Tiesa, dar noriu paminėti, kad skiepai, skiriami vaikams ir vis jų didėjantis kiekis, sukelia autizmo pasekmes. Tai visų pirma buvo pastebėta užsienyje ir apie tai atsargiai užsimenama įvairiose literatūrose. Po to pradėta kalbėti ir Lietuvoje. Matyt, skiepuose esantys elementai, paveikia smegenų sistemą taip, kad smegenys įsijungia aplinkos idealizavimo režimu ir yra užblokuojamos. Prieš 20 m. šį sindromą turėjo 1 iš 2500 vaikų, o dabar 1 iš 68. Tai žiauru. Va jums ir skiepai ir modifikuoti maisteliai vaikams. Mamos darykite išvadas. Ir nesvarbu, kad oficiali spauda apie tai kalba tyliai, nes farmacijos įmonės budi, kad ši informacija neįgautų juos demaskuojančio pobūdžio.   

   Anksčiau, vertindamas karmines problemas paprastai remdavausi informacija išdėstyta knygose ir tiesiogiai gauta iš įvairių dvasinių mokytojų. Mokytojai nesukonkretindavo, o knygose tai buvo padaryta. Iš asmeninės patirties dabar galiu pasakyti, kad ateinančios sielos ieško sau geresnio materialinio gyvenimo, geresnių savęs realizavimo vietų ir šeimų fiziniame pasaulyje. Prie tokių vietų, tokių šeimų sielos tiesiog būriuojasi, susidaro kaip ir eilė. Va iš kur pasakymas, kad nelengva materializuotis šiame pasaulyje ir tai stebuklas, jei materializavaisi ten kur troškai. Tačiau jei trokšti tik materializuotis ir neieškai gerų sau sąlygų ir sutinki, kad ir kaime, kad ir neturtingoje šeimoje, tai materializacija įvyksta greitai. Reiškia vaikai, kurie jau nuo kūdikystės siekia manipuliuoti tėvais ir yra iš tokių, kurie laukė eilės prie sotesnio „lovio“. Grubiai išreikšta, bet tiesa tokia, kokia šiuo metu disponuoju. Tačiau noriu įspėti „tikinčiuosius“, kad niekuo aklai netikėkite ir apturėkite savo patirtį.  Tikėjimas „avims“, kurias sugina į gardus, o po to jomis naudojasi ir tai sėkmingiausiai daro įvairios religijos, po to sektos ir t.t. Kiekvienas iš mūsų yra ypatingas ir tuo pačiu analogiškas kūrinys ir šitą dvipolišką požiūrį būtina suvokti, norint bent kažkiek būti sau šeimininku. Kitas laiptelis būtų stebėjimas dvipolio pasaulio „žaidimų“ iš šalies.

   Pastebėjus gimus vaikui, su vienokia ar kitokia idealizacijos programa, nereikia panikuoti. Beje tokie vaikai dažniausiai turi ir didesnių gabumų, todėl juos reikia labiau drausminti, mokyti savarankiškumo, mokyti rūpintis kitais. Tuomet tokie vaikai „nevampyruos“ šeimos narių, o net  bus didelė pagalba šeimai. Svarbiausia jos išmokyti meilės, bendruomeniškumo, nes jie labai linkę individualizuotis, būti dideliais egoistais. Būtent, iš nuo kūdikystės manipuliuojančių vaikų, laiku ir tinkamai juos neauklėjant, išauga kitus išnaudojantys ir kitais pasinaudojantys asmenys. Anksčiau girdėdavau, kad egoistais išauga tik šeimose, kur vaikas vienas, bet tai tik dalis tiesos. Tokių būna, bet aišku mažiau, ir gausesnėse šeimose. Ten, kur vaikas vienas yra daugiau sąlygų  išauginti parazitinį visuomenės narį.

  Dar vienas iš „išrinktųjų“ atsiradimo priežasčių yra kūdikiai gimę nuo skirtingų rasių asmenų, tai yra rasių mišrūnai. Rasės tam ir yra, kad jos neša savo funkciją ir jose gimstantys asmenys neša savyje tam tikras karmines problemas, kurias jie sprendžia toje rasėje. Anksčiau teko skaityti, kad mes gimstame įvairiose rasėse, kad pajustume bendrumą, visumą. Deja to iki šiol negaliu patvirtinti. Kol kas galiu patvirtinti (esamomis šiuo momentu žiniomis), kad siela gimsta tik savo rasėje. Jei rasės maišosi, gimsta genetiniai mišrūnai, tai sielos negali tinkamai save realizuoti nė vienos rasės atžvilgiu ir jos kenčia. Rasė, tai tam tikra genų struktūra, kuri tiek Gamtos, tiek Visatos virpesius, kaip antenos priima savaip. Sumaišius rases, „antenos“ fonina (sukelia virpesių triukšmą) ir tai veikia neigiamai abi rase, iš kurių yra kilęs asmuo. Tą asmenį, abiejų rasių atstovai jaučia kaip svetimybę ir nepriima kaip savą. Ta agresija, gynyba yra pasąmonės lygiu ir pasireiškia tam susidarius sąlygoms. Jei kartos po kartos vyksta maišymasis tarp tų rasių, tai žiūrėdamas į baltųjų rasės žmogų, gali nustebti sužinojęs, kad jis neša savyje kelių rasių genetines žymes. Tokio žmogaus savijautai ir elgesiui tas faktas daro įtaką tiek iš baltųjų rasės atstovų, bei  jo paties reakcijai kitų rasių atžvilgiu - paprastai būna perdėta. Pastebėta, kad didžiausi kitų rasių niekintojai, parastai savo genuose neša tų rasių genetinį antspaudą, gautą iš propropromočiučių ar proproprosenelių. Žmonės su defektiniu, rasių mišrūno genetiniu kodu turi mažiau potencialo realizuotis toje rasėje, kaip tos rasės atstovas. Tokie tampa „atstumtaisiais“ ir jiems belieka ugdyti gudrumą, apgaulę, kad šiame pasaulyje nugriebti „riebesnį kąsnį“ – manipuliatoriai.  Paprastai jie linkę grupuotis, vienas kitą paremti, bet tik tol, kol jiems patiems tai naudinga. Todėl mišrūnai yra agresyvūs rasių atžvilgiu yra didžiausi agresyvūs rasistai, parazituojantys visuomenės atžvilgiu. Tie, kas iš jų sąmoningesni, pradeda tai suvokti, jie renkasi vieną iš priimtiniausių rasių, renkasi šeimos partnerius iš tos rasės ir slopina savyje kitos, nepasirinktos rasės genų „maištą“. Jo vaikai ir provaikiai turės būti nukreipti į jo pasirinktą rasę, kad jo giminė valytųsi nuo nepasirinktos rasės „psichinės atakos“.  Rasės genetiką kažkiek galima atstatyti, jei bent 7 kartos nesimaišys su kitų rasių atstovais.

  Tam tikrai rasei priklausantis žmogus, šeima, tauta yra mažesni, mažiau svarbūs rasės atžvilgiu. Todėl rasė jų atžvilgiu yra kaip organizmas. Savo rasės atžvilgiu žmogus turi save tobulinti tiek kūno, tiek proto bei jausmų atžvilgiu – įnešti teigiamų genų vibracijų į rasę. Rasė tai jaučia ir paremia savo energoinformacine struktūra. Savo tautos atžvilgiu žmogus taip pat turi siekti tobulumo ir būti savo tautos patriotas. Savo šeimos atžvilgiu žmogus taip pat turi siekti santykių, savitarpio supratimo, rūpesčio, jau nekalbant apie meilę, tobulumo. Visa kas plačiau už mus, to mes tik dalis. Čia kaip mūsų atžvilgiu mūsų ląstelės. Ląstelės tobulėja, veikiant skirtingais, priešingais aplinkos faktoriais. Tuomet vyksta ir adaptacija ir savotiškas ląstelių sąmoningėjimas – savęs kaip visumos (organizmo) dalies suvokimas. Analogija čia būtų tokia – ląstelė tai aš, šeima tai ląstelių grupė, o tauta kaip organas Rasės atžvilgiu. Rasė, kaip organas visos Žmonijos atžvilgiu.

  Iš to darome pirmą, gana grubią išvadą, kad „išrinktieji“ neatsiranda iš niekur. Vieni tokiais jau ateina į šį pasaulį, kiti tokiais išauklėjami, treti gimsta su rasių genų mišiniu. Tačiau yra dar vienas nepaminėtas būdas. Tai „išrinktųjų gaminimo“ būdas. Tam tikrais metodais skatinami visi asmenybės sureikšminimo būdai, tiek šeimos, tiek bendruomenės, visuomenės, tautos, rasės, žmonijos atžvilgiu. Filmuose tai supervyrai ar supermoterys. Versle tai „būk pirmas“, „lipk per galvas“, „apturėk kėdę pirmas“ ir pan. Tai funkcionierių, verslininkų „žiurkių lenktynės“, kuomet turi „nuversti“ nuo kėdės kitą, kad pats į ją atsisėstumei ir tai, savų, tokių pat tarpe, vertinamas kaip pasiekimas, vertybė. Ir kuo daugiau „galvų“ tu peržengsi, tuo tu vertesnis. Tik ten tiek daug „žiurkių“ ir taip jos viena su kita stumdosi, kad „neprisidirbęs“ ir neturintis kompromituojančios tave medžiagos, ten nepateksi. Todėl ten patenka tik „savi“, tokio pat sukirpimo, „susitepę“. Jei ten netyčia patenka, kas per daug baltas ir „pūkuotas“, surandami būdai, kai jį „sutepti“. Išrinktieji nedirba liaudžiai, visuomenei. Jie dirba visų pirma sau, na ir dar priversti dirbti klanui, kuriam jis (ji) priklauso. Valstybei, tautai, visuomenei tai tik kas lieka nuo „stalo“ – trupiniai. Valdžia išrinktiesiems yra pagrindas, o „sienos“ ir „stogas“ yra jų pajamų šaltiniai, iš parsidavimo įvairioms verslo struktūroms. Savo ruožtu verslo struktūros siekia, kad į valdžią, į tam tikras valdžios struktūras būtų išrinkti jiems tarnaujantys asmenys. Tai valdžios ir verslo simbiotas, savotiškas monstras, o visuomenė, tautos, valstybės tik to monstro mitybos šaltinis.

  Išrinktieji paprastai turi prastą sveikatą, todėl jie suinteresuoti finansuoti juos gydančią mediciną, atrasti įvairius būdus, palaikančius jų kūno kokybę, funkcionavimą, ilgaamžiškumą. Išrinktųjų tiek genetika, tiek dvasia yra pažeista ir natūraliai atsistatyti jie nesugeba. Todėl jie daug vilčių deda į kūno mechanizaciją, robotizaciją, daug investicijų skiria ne natūralioms kūno funkcijų galimybėms didinti. Jie suvokia, kad natūrali, Gamtinė vystymosi galimybė jiems blokuojama, dėl savo „vėžiško“ gyvenimo būdo tos Gamtos, Visatos atžvilgiu. Šiuo metu jie sėkmingai naudojasi abortuotų kūdikių genetinėmis ir cheminėmis aktyviosiomis medžiagomis ( ne veltui abortai yra skatinami, nes tai biznis, dideli pinigai ir pačioms medicininėms įstaigoms). O kūdikių genetinė aktyvioji medžiaga atstato, atjaunina paliegusius „išrinktųjų“ organizmus. Medicininėje literatūroje apie tai rašoma jau virš 30 metų, o oficialioje spaudote, per TV jau koks 10m. Tačiau dauguma žmonių tai „negirdi“ ar tiesiog bijo apie tai išgirsti, nes tiesa jiems per daug žiauri.

  Kad nesusidarytų įspūdis, jog „išrinktieji“ yra tik valdžios struktūrose, tai turiu pranešti, kad jei prieš 30 metų potencialiai išrinktųjų paprastoje mokyklos klasėje būdavo 2-5 iš 25-30 mokinių, tai dabar jų, tokio dydžio klasėse maždaug pusė. Reiškia potencialiai išrinktųjų, jau mokykliniame amžiuje, gerokai padaugėjo. Kuo labiau suauga vaikai, tuo labiau perima šį užkratą iš visuomenės. Potencialiai „išrinktieji“ yra visose sferose. Tai tokie žmonės kurie parsiduos už menką pinigą, kurie nevertina savęs kaip asmens, kurie pasinaudos kito silpnumu, kurie savanoriškai užsidarę religiniame narve, kurie save žudo cheminėmis medžiagomis, nors žino, kad tai ardo jų kūną ir psichiką. „Potencialiai išrinktieji“ tai tie, kurie susidarius sąlygoms ir jiems patekus į valdžios ar  verslo struktūras ir realiai tapus išrinktaisiais, jie sėkmingai „eis“ per kitų galvas, nors prieš tai niekino ir kritikavo išrinktuosius. Va dėl ko „sugenda“ valdžion patekę žmonės. Jie ne sugedo, jie tiesiog jau buvo „sugedę“, jie jau buvo potencialiai išrinktieji, tereikėjo patekti į tam tikrą vietą, kad tas jų išrinktinumas išryškėtų. Išrinktinumas tai yda, tai vėžinės ląstelės psichologija, kuri alina, žudo visą organizmą.

   Dažnai žmonės guodžiasi kaip jiems sunku, meldžiasi Dievui ir nesupranta kodėl Jis jiems nepadeda. Tiesa pasakius viskas gana paprasta, tik tereikia iš aukštesnio taško, atsietai, pažvelgti į situaciją, atsiskirti, atsitolinti nuo situacijos ir tampa aiškiau ir aiškiau kodėl yra vienaip ar kitaip. Tiesa tame, kad mes visi, daugiau ar mažiau esame užkrėsti „išrinktinumu“. Mes visi, daugiau ar mažiau pretenduojame į išrinktuosius. O kam Dievui padėti vėžinėms ląstelėms. Dievas gali padėti tik sveikoms ląstelėms, kad organizmas visų pirma išgyventų, pasveiktų ir galėtų save pratęsti. Ne prašyti Dievo reikia, o patiems keistis, principingai laikytis Tiesos ne tik visuomenėje bet ir giminėje, šeimoje. Nerinkti į valdžią „išrinktuosius“, jei tam turime galimybės. Blogai, kad rinkimai slapti ir negalima patikrinti kur tavo balsas nukeliavo, kiek realiai pačių gyventojų, kiek ir už ką balsavo. Kai to nežinome, tai yra begalės galimybių manipuliuoti mūsų pasirinkimu.

  Dievui nereikia religingų žmonių, Jam reikia laisvų, galinčių kurti kaip ir Jis asmenybių, ne vergų. Mes ne Dievo žaislai, o vaikai, kurie turime išmokti kurti patys. Vaikai nesimels Dievui, nekaulys iš jo visą gyvenimą to ar ano, nesipiktins, kad Dievas neapipila jo (jos) auksu, neduoda idealios sveikatos, neapgyvendina idealiame klimate. Dievui nereikia jokios religijos, nes tai aptvaras žmogaus laisvei, kūrybai, saviraiškos galimybėms. Jo kūriniai, bubenantys maldas, liūdina Dievą. Jis iš jų laukia jų savitobulinimosi, Jo sukurtos aplinkos tobulinimo, realaus pažinimo ne tik materialaus, bet ir nematerialaus pasaulio.  Religijos tiesiog labai daug nuo ko uždaro mus, uždaro garde, šalia kurio pastatyti piemenys (beje taip pat „išrinktieji“). Religijos uždraudė tyrinėti nematerialų pasaulį mokslo pagalba, o tai supersvarbu, norint tapti realiais tiek savo gyvenimo, tiek aplinkinio pasaulio kūrėjais. Tame materialiame pasaulyje ypač aktyviai mus murdo prekeiviai, kuriems tereikia tik pastovių vartotojų. Todėl prekeiviams labai patogus instrumentas yra religijos. Tačiau tai, nors ir svarbus jų instrumentas, bet ne vienintelis. Jie turi daugiau psichiką veikiančių, žmones programuojančių instrumentų, kuriuos, kaip ir religiją, jie taiko žmonėms jau nuo pat jų vaikystės. Dievo nėra apeigose, maldose, bažnyčiose. JIS, visų pirma, kiekviename iš mūsų ir būtent todėl kiekvieną iš mūsų siekia „pasigrobti“ viena ar kita religija, viena ar kita sekta savo gražbyliavimu, apeigomis, baimėmis, pasakomis. Būkime maksimaliai laisvi pasaulio pažinime, maksimaliai laisvi savo sąmone, maksimaliai laisvi savo sprendimuose. Tam nemažai padėtų savo gyvenimo peržiūra, savotiškas žengimas link savo pradžios. Tai padeda „iškrauti“ įtampas, paliktas praeityje, kurios, jas prisiminus, skaudina, atima energiją. Apie tai galima rasti skyrelyje „Praktinis darbas“. Tema  „Kūno surinkimo pirminis taškas“.

 2018.12.23