JAUSMŲ SKALĖ
Žmogaus gyvenimą valdo jausmai. Jausmai šaknys, o mintys tik daigai tų šaknų. Jei žmogus kažkam tai jaučia gerus jausmus, tai jis kitam žmogui atiduos visą save, net jei tai jam pačiam pakenks. Vienas iš ryškių pavyzdžių tai moters ir vyro meilė, mamos ar tėčio meilė savo vaikui ir pan. Jei žmogus nekenčia kito žmogaus, pavydi jam, tai net jei kitas žmogus padeda visiems ir net tam piktam žmogui, piktas žmogus sieks pakenkti geram žmogui. Jei esi geras žmogus, bet tave prives prie baimės jausmų aplinkinių manipuliacijų pagalba, tai dėl baimės gali padaryti kažką bloga. Jokios geros mintys nepadės, nes būsi baimės jausme. Visi nusikaltimai, iškrypimai vyksta tuomet, kai žmogus dažnai ar ilgai būna užslėpto agresyvumo jausme.
Panagrinėkime psichologų sukurtą jausmų skalę. Ji gana grubi ir nepilna, bet žmogaus poelgius nusako gana gerai.
1.Entuziazmas. Būdamas jame žmogus yra labai darbingas, produktyvus, pilnas idėjų, superdarbštus. Jam mažai reikia miego ir maisto. Tuomet jis daugiau „minta“ tarsi kažkokiomis kitomis energijomis, kurios šiuo metu nepasiekiamos išmatavimui, ištyrimui. Būdamas tokioje būsenoje žmogus linki visiems gėrio, spinduliuoja dosnumu, dvasine šiluma. Šią žmogaus būseną galima prilyginti 100% sąmoningumui.
2.Linksmumas. Žmogus būdamas linksmumo jausme žiūri į pasaulį kaip į gėrį, linki visiems gėrio yra dosnus. Dauguma žmonių siekia šios būsenos ir deja dažniausiai cheminėmis.
3.Stiprus domėjimasis. Šioje būsenoje žmogus kažkuo tai stipriai domisi, kažkuo intensyviai užsiima, tyrinėja. Ties šiuo etapu baigiasi linija iki kurios žmogus nesuserga niekuo. Žemiau šios linijos žmogus būtinai kažkuo suserga.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
4.Konservatizmas. Tai būsena, kuomet žmogus siekia gyventi senomis idėjomis, „aukštomis tvoromis“, būti „futliare“. Iš vienos pusės konservatizmas stabdo pačio žmogaus ir visuomenės progresą nepraleisdamas naujų, gaivių idėjų; naujų, stiprių energijų. Iš kitos pusės jis riboja iškrypimus, susinaikinimą ar naikinimą. Konservatyvūs žmonės dažniau priimami į darbą aukštesniuose postuose, „švaresniuose“ daruose, nes sudaro pasitempusio, atsakingo žmogaus įspūdį.
5.Liūdesys, nuobodulys, tingumas. Šiuose jausmuose žmogus tingi daug ką daryti, jam liūdna gyventi ir viską daro tik iš inercijos ar dėl to, kad poreikiai ir gyvenimas verčia juos tai daryti. Nuo šio punkto aplinkos ir savęs suvokimas pas žmogų pradeda gana greit smukti. Šioje būsenoje žmogaus suvokimas yra apie 30% palyginus su entuziasto suvokimu.
6.Antagonizmas. Tai priešinimosi viskam būsena. Bet kokiai idėjai ar pasiūlymui (blogam ar geram) žmogus priešinasi, pašiepia, pasityčioja iš tos idėjos. 5 ir 6 punkte dažnai būva paauglių jausmai. Tačiau šiame punkte žmogaus sąmoningumas tesiekia apie 2-3% palyginus su entuziasto suvokimu.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
7.Pyktis. Ką reiškia pyktis manau visiems suprantama. Tai natūralus jausmas, kaip ir visi kiti jausmai. Tai gali būti gynybos nuo kažko jausmas ir jis pas normalų žmogų būna trumpalaikis. Užsibuvus jame per ilgai sąmoningumas ženkliai krenta ir žmogus gali nebesuvokti ką jis daro. Nuo šio punkto ir žemyn yra jausmai, kuriuose dažnai ir ilgai būnantis žmogus būtinai suserga chroniškomis ligomis. Nepadės jokie vaistai. Jie tik prislopins būseną. Padėti gali tik pakilimas į aukštesnes emocines būsenas.
8.Paslėptas agresyvumas. Tai įvairaus „plauko“ nusikaltėlių, iškrypėlių, „fyfų“ pastovios dislokacijos „bazė“. Šie žmonės patiria įvairių jausmų, bet pagrindinis yra šis. Paslėptame agresyvume žmogus tyčiosis iš kitų žmonių minčių, jausmų, kalbėsenos, eisenos, aprangos, mitybos, gyvenimo būdo ir pan. Ir džiaugsis įstūmęs kitą žmogų į nepatogią padėtį, privertęs kitą žmogų teisintis, raudonuoti dėl nieko. Įskaudinti kitą žmogų paslėpto agresyvumo žmogui gyvybiškai būtina kas dieną, nes kitaip jam nugyventa diena bus tuščia. Pavyzdžiui toks mokinys ar mokinė mokykloje atvirai pasityčioja iš kitos mokinės aprangos, kosmetikos ir į aukas renkasi jautrias asmenybes (tuomet negaus tinkamo atsako). Dažnai tai būna „fyfos“, kurios per kitus klasiokus sukelia agresiją prieš vieną ar kitą klasiokę ir patenkina savo nuobodulį. Šioje emocinėje būsenoje dažnai būnantys ar užstrigę mėgsta regzti suokalbius ir patys likti nuošalyje, stebėti ir džiaugtis suokalbio rezultatais. Tokį pat gyvenimą gyvena tokio emocinio statuso žmonės ir studentavimo metu, bei darbo kolektyve metu. Tokie žmonės linkę nusikalsti, bet valdyti jie gali tik tuos žmones, kuriuos jie pagal jausmus patalpina žemiau savęs. Tai gali būti tik vienas jausmas – baimė.
9.Baimė. Žmogui būnant baimės jausme jis nori pabėgti iš nesaugios teritorijos. Jei jis priverstas būti esamoje teritorijoje tai nevalingai pradeda judėti jo galūnės (pirštai, plaštakos, pėdos), bėgioti žvilgsnis, tarsi norėtų tokiu būdu pabėgti. Tokie žmonės būtinai meluos, nes nori pabėgti iš esamos nepatogios situacijos, iš baimės zonos. Įvarę kitus žmones į šią jausmo zoną, paslėpto argesyvumo žmonės gali su jais daryti ką nori. Tačiau pakanka tokiam žmogui pakilti į pykčio zoną, tai paslėpto agresyvumo žmonės gaus atsaką, kurio jie bijo. Dar geriau peršokti į antagonizmo ar tingumo zoną, tuomet jie bus nepasiekiami, nes susidurs su nesuprantama „siena“, bet pastovios provokacijos bus.
10.Liūdesys dėl bet ko. Tai kitas sąmoningumo smukimo ir energijos netekimo etapas. Šioje būsenoje žmogus dar sąmoningas, bet liūdi dėl bet ko ( ar dėl gerų ar blogų dalykų).
11.Apatija. Šioje emocinėje būsenoje žmogus abejingas bet kam. Jis panašus į tą vaizdelį kuomet žmogaus žvilgsnis nežinia kur, liežuvis iškištas ant šono ir teka seilės.
12.Mirtis. Tai paskutinė emocinė būsena kuri lygi 0% palyginus su entuziasto sąmoningumu.
Šia emocijų skale dažnai naudojasi ne tik psichologai, narkologai, bet ir verslininkai. Pavyzdžiui kaip narkologai aiškina jaunimo įtraukimą į narkomaniją. Sakykim Petras yra nuobodulio, liūdesio ir tinginumo zonoje. Jonas pasikviečia pas save sakydamas, kad turi kuo išvaikyti Petro nuobodulį. Petras ateina ir Jonas jam pasiūlo „žolės“. Petras priešinasi sakydamas, kad tai pavojinga. Jonas sako, kad už dyką ir pabandyk. Petras abejoja ir tuomet Jonas įveda jį į baimės zoną ir Petras pasiduoda. Tuomet Petras paragauja. Organizmas su nuodais savo viduje visuomet kovoja suaktyvėjimu visų jo funkcijų ir siekiu išvaryti nuodus. Petro organizmo funkcijos suaktyvėja, jis emocionaliai patenka į entuziazmo zoną. Jam viskas ryšku, pilna spalvų, idėjų, linksma. Po kiek laiko jis vėl grįžta į nuobodulio zoną ir iškart „suvokia“ ko jam reikia jausmams pagerinti. Vėl pas Joną, o tas jau prašo pinigų už dozę. Po kelių tokių dozių Petras jau pakyla tik į linksmumo zoną, galiausiai tik į stipraus domėjimosi zoną, kuomet jis gali laaabai ilgai tyrinėti sriubos lėkštėje turinį ir matyti tai ko kiti nemato. Taip jis po truputį nusėda vis į žemesnes emocijas, kol pasiekia paslėpto agresyvumo zoną ir pats tampa narkotinių medžiagų prekeiviu. Deja nė vienas tikras narkomanas nepripažins, kad jis narkomanas ir visuomet sakys, kad jis bet kada gali tai mesti. Tai būdinga ir alkoholiui, rūkymui, kavai ir t.t. Jei iš namų pradėjo dingti daiktai, pinigai, staiga sekti biudžetas, tai namuose yra priklausomybę turintis žmogus, kurį galima įvardinti kaip narkomaną. Užjausti narkomaną, tai pataikauti jo įgeidžiams. Tai ne pagalba, tai tylus pritarimas, o su laiku ir priklausomybė kaip donoro tam žmogui.
Narkotinės medžiagos, kaip ir kai kurie nuodai blogai tirpsta vandenyje, bet gerai riebaluose. Pas metusį narkotikus žmogų, jo riebaluose susikaupia tam tikras kiekis narkotinių medžiagų, kuris atsipalaiduoja intensyvaus judėjimo, sporto metu. Tuomet dalis narkotikų patenka į kraujotaką, trumpai suveikia kaip pakylėjimas, o po to jausmų skale žmogus nusileidžia žemyn. Jį viskas nervina ir kojos tarsi savaime neša ten, kur galima gauti dar narkotikų. Tai pasąmoniniai veiksmai, kurie gali būti kontroliuojami tik sąmoningai suvokus tą procesą. Bet kuris narkomanas, alkoholikas, rūkalius savo riebaliniuose audiniuose turės tų nuodų tam tikras sankaupas, kurios išlys fizinių pratimų metu, stresų metu ir vėl „kvies“ dozei. Išsivalymas iš riebalinio kūno sluoksnio mažiausiai trunka 7 metus po sąmoningos atsisakymo vartoti tuos nuodus. Visą tą laiką nė lašo, nė dūmo. Tukliems žmonėms tai užtrunka dar ilgiau, bet tam ir yra sąmonė, kad kontroliuoti šiuos procesus.
Bioenergetikų yra sukurta tam tikra lentelė, kuri savaip apibūdina žmogaus sąmoningumą ir jo žmogiškumą kaip po tokį pagal tam tikrus lygius.
Dvasingas žmogus : dvasia ir tikėjimas, protas ir dvasia.
Žmogus kuriantis, mąstantis, valingas : dvasios, meilės, minties jėga, valia.
Gyventojas protingas, jautrus, instinktyvus : protas, jausmai, instinktai.
Negyventojas, vergas, egoistas, skūpas : baimė, savimyla, godumas.
Nežmonės, apgavikas, pavyduolis, prievartautojas, bedvasis : bevališkumas, pavydumas, geidulingumas.
Apsėstieji, tironai, griovikai : neapykanta ir blogis, netikėjimas ir bedvasingumas.
Dėl šio išdėstymo ir pavadinimų galima diskutuoti, bet esmė ta pati – kuo žemesniuose jausmuose žmogus gyvena, tuo jis mažiau tikras žmogus, tuo mažiau jis sąmoningas, kūrybingas, savistovis.
Išvados : siekti aukštesnės jausmų būklės ir kuo ilgiau juose išbūti. Neleisti užteršti ar nužeminti save jausmų skalėje niekam, nei tolimiems pažįstamiems, nei draugams, nei artimiesiems. Didesnė energija, tai būtinai aukštesnė padėtis jausmų skalėje. Tam tikri nuodai organizme stipriai pakylėja žmogų jausmų skalėje, bet tik tokiu būdu organizmas ir valosi nuo tokių nuodų. Tai netikra.