JAUTRUMO UGDYMAS (2)

 Oficialiai žinomi 5 pojūčiai, kurių jautrumą galima didinti. Iš prigimties jie pas mus skirtingai jautrūs ir jau vien tai, daro mus skirtingus. Pojūčių jautrumas nuo gimimo priklauso ir nuo genetikos ir nuo vaisiaus vystymosi sąlygų. Po gimimo, tas priklauso nuo aplinkos sąlygų, aplinkoje esančių garsų, chemijos, prisilietimo prie mamos, daiktų, aptarnaujančio personalo emocijų. Labai didelę įtaką daro galybė vakcinų, kurios turi didelę tikimybę tiek nuslopinti tam tikrus jautrumus, tiek perdėtai suaktyvinti. Beje vakcinose yra tam tikrų medžiagų, kurios prasiskverbia į smegenis ir sukelia atskirų smegenų zonų patinimą, kas sukelia kūdikių kūno traukulius. Dažniausiai tai „praslysta“ nepastebimai, tik lengvais kūdikio dėmesio sutrikimais. Gana daug mąstančių gydytojų mano, kad skiepai provokuoja vis didesnį kūdikių autistų skaičių pasaulyje. Jei praeitame amžiuje būdavo vienas iš tūkstančio, tai dabar vos ne vienas iš dvidešimties.

 Vystant bet kokius savo gebėjimus būtina stebėti, analizuoti kokie pasiekimai. Tai galima ryškiau pastebėti tik užsirašant mintis, jausmus, ryškesnius pasiekimus. Visa tai perskaičius sakykime po mėnesio, kito, ar po pusmečio, galima save pagirti, o jei pasiekimų mažokai, tai keisti metodiką, keisti poveikius, juos didinti ar kitaip kaitalioti. Tai vadinama savistaba, savianalizė. Pas sportininkus tai daro treneriai, bet geriausi sportininkai ir patys analizuoja, patys turi stebėjimo dienoraščius. Todėl, pradedant ugdyti savo jautrumą, būtina įsigyti sąsiuvinį, kuriame rašyti ryškesnius pojūčius, mintis po kiekvieno užsiėmimo. Dar gerai būtų užsirašyti nežinia iš kur kilusias mintis ar idėjas, kurios pasirodo ar einant, ar darbe, ar dar kur. Todėl čia reikalinga ar užrašų knygutė, ar telefonas, ar tiesiog lapelis iš kurio, vakare, namie perrašote į sąsiuvinį.

 Pagrindiniai pojūčiai yra rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Yra dar vienas pojūtis, kurį turi visi, bet jo neugdo. Pas kai kuriuos jis ryškiau atsiveria spontaniškai, dėl aplinkos poveikio ir emocionalios organizmo reakcijos. Tai yra aplinkos, aplinkinių žmonių pajauta savo vidumi, per save. Tai tarsi tapimas kitu, tapimas tam tikru aplinkos objektu, ar net tarsi susiliejimas su ta aplinka. Tai pavojingas organizmui pojūtis ir ne veltui daugumos žmonių jis užsidaręs. Kodėl? Pavyzdžiui susitapatinimo su kitu žmogumi momentu, vyksta persiėmimas kito žmogaus jausmais, emocijomis, kur aibė problemų, o kartais galima „pasigauti“ ir kai kuriuos ligų simptomus. Kad šito neįvyktų, vaikų vidinis pojūtis neskuba atsiverti traumuojančiai aplinkai, o esant dažnoms traumoms iš aplinkos, tiesiog užsidaro, bet niekada nedingsta. Tai yra normali organizmo savisaugos reakcija, kaip ir fizinio kūno imunitetas. Pavyzdžiui jei šeimoje yra labai sergantis žmogus, o ypač žmogus su psichiniais sutrikimais, žmogus kuris turi priklausomybių (alkoholikas), tai vidinė aplinkos pajauta intuityviai užsidarys. Beje ir kitų jautrumų jūs taip pat nelabai galėsite ugdyti, nes nervų sistema „sieks“ tarsi „atbukusios“ būsenos, kad ne taip ryškiai jausti arti savęs esantį pastovų stiprių stresų šaltinį.

 Pojūčių jautrumo ugdymas gali būti vykdomas tiesiog „pakeliui“. Tai kartais mes darome automatiškai ypač kuomet uostome gėles iš tolo, kuomet uodžiame gamtos kvapus. Pavyzdžiui ryškus yra pavasario kvapas iš po žiemos. Tai tirpstančio ledo ir bundančios žemės kvapas. Pirmų augalų, pumpurų, lapų kvapas. Pradžioje tiesiog kuo iš arčiau uodžiame juos. Galima sutrinti lapelį ir uosti. Galima pakelti žemės grumstą ir uosti jį. Žemės kvapas miške šalia spygliuočių, šalia lapuočių, šalia upelio… Yra galybė medžių, krūmų, žolelių kuriuos patrynus, galima užuosti įvairius kvapus. Tai ne tik uoslės ugdymas, bet ir informacija organizmui apie pokyčius aplinkoje. Taip pat galima ugdyti ir skonio pojūčius. Tiesiog paragauti tą lapelį, žolelę, pumpurėlį, ryto rasos lašą. Kiek skirtingų gamtos skonių atsiveria. Beje ant tų žolelių, pumpurėlių, šakelių yra galybės mums reikalingų gerųjų bakterijų. Būnant gamtoje galima ugdyti ir klausą, įsiklausant į tam tikrus garsus, išskiriant juos iš viso fono. Lytėjimo gamtoje nelabai išugdysi, nes joje tiesiog daug grubumo, tačiau per lytėjimą kūnas gauna daug informacijos apie gamtą. Rega gamtoje ugdoma tik tiek, kad joje stebėti atskirus augalus, atskirti tarp jų kitą gyvybę ir pan. Rega labiau lavinama kažką sukuriant. Pavyzdžiui tapyba, įvairūs statiniai, rūbų įvairovė. Aišku analogiškai galima ugdyti ir klausą per muzikos klausymą, jos kūrimą, dainavimą. Skonių ugdymą galima vykdyti per įvairių skoniklių, prieskonių naudojimą maiste ar tiesiog ragavime. Tų pačių kvapų jautrumo ugdyme galima naudoti įvairius kvapiklius, eterinius aliejukus ir t.t. Lietimo ugdyme jau nepakanka gamtoje randamų daiktų. Čia jau reikia žmogaus sukurtų daiktų, kurių paviršiai švelnūs. Tyrinėti savo jautrumu tų paviršių, medžiagų švelnumą. Čia ir ankstesniam straipsnyje paminėti pratimai, kuomet pirštais liečiame pirštus, glostome viena į kitą. Ugdome odos jautrumą. Ypač tai aktualu masažistams, tuo labiau tiems, kurie daro relaksuojančius, odos paviršiaus masažus. Tokius masažus retai kas „atlaiko“, nes išsigąsta tai kas vyksta su jų kūnu ir dar kitiems tiesiog per daug jautru. Tai susiję su tuo, kad darant švelnų paviršinį odos glostymą, joje išsiskiria tam tikros cheminės medžiagos, plačiai veikiančios visą nervų sistemą. Daugumai atrodo, kad oda tarsi nueina pagaugais. Plaukeliai pakyla. Kad efektas nebūtų toks ryškus, būtina, kad aplinka būtų pakankamai šilta. Tačiau toks masažas, arba savimasažas, ugdo nervų sistemos jautrumą, ją atpalaiduoja, net atnaujina ir atjaunina. Todėl glostymo masažai dažnai vadinami atjauninimo masažais. Dėl tam tikrų cheminių procesų, glostymo metu, odoje padidėja drėgnumas, pagerėja kraujotaka, nekalbant jau apie nervų šaknelių savotišką atsigavimą. Ne veltui mamos tarsi pasąmoningai glosto savo kūdikius. Glostymas aplink ligos pažeistą vietą, pagreitina gijimą. Pavyzdžiui esant uždegimui tam tikroje kūno vietoje masažas griežtai draudžiamas, kad infekcija nepasklistų, kai tuo tarpu glostymas duoda gerų rezultatų. Jis turi būti labai paviršutiniškas ir daromas tiek, kol yra jautra, ar kur yra jautra. Jei glostant jautra praeina, tai nustojama. Jei jautra aplink skaudamą vietą, ar joje neatrandama, tai jos ieškoma tolimesnėse zonose, nuo nejautrios vietos. Būna atvejų, kuomet oda perdėtai sujautrėjusi, tarsi susierzinusi. Tai signalizuoja, kad gilumoje kažkokiame tai organe vyksta nelabai geri procesai. Oda mums daug ko praneša, kas vyksta kūno gilumoje.

 Jei su 5 žinomais jautrumais tarsi ir aišku, o jų ugdymo metodikų begalės, tai va su šeštuoju ne. Mažai apie tai informacijos ir ji tarsi ne visai teisinga. Patyrinėjus supranti, kad tai tiesiog tų žmonių tokia patirtis. Mes esame skirtingi ir su skirtingais „baubukais“ savo viduje. Pavyzdžiui vienas iš šešto pojūčio ugdymo pratimų atsiliepia net priešingai, priklausomai nuo žmogaus „tiesų“, jo gyvenimo patirčių. Tai klausimų – atsakymų pratimas. Kuo žmogaus viduje daugiau realių, pasaulį atitinkančių tiesų, tuo teisingesni atsakymai būna iš jo kūno. Atsistojame, lengvai pražergę kojas. Užsimerkiame. Rankos laisvai „kybo“. Priešais save įsivaizduojame ekraną, ar erdvę, kuriame užrašome ar išsakome teiginį. Jei teiginį mūsų pasamonė jaučia kaip teisingą, tai mūsų kūnas tarsi links link to ekrano ar teiginio. Jei teiginys melagingas, tai kūnas jaus tarsi atstūmimą ir links į priešingą pusę. Tai va, sakykime žmogus pasakys „aš trečiame aukšte“, nors jis šeštame aukšte. Jei tuo metu kūnas svirs į priekį, tai parodo, kad žmoguje daug netiesos ir prieštaravimo sau. Jis gyvenime tarsi save apgaudinėja. Aišku jei išreikšime į tą erdvę ne tiesiog mintį, o savo jausminius poreikius, tai gali mus apgauti. Pavyzdžiui moteris išsakys į erdvę priešais „aš vyras“ ir links į priekį. Tai gali reikšti tiek poreikį vyriškio, tiek norą būti vyriškiu, nes iš patyrimo pasąmonėje susiformavo programa, kad vyriškiam lengviau gyventi, daugiau galimybių. Kaip ir kitas galimybė, jei moteris tarsi svirs atgal, po tokio teiginio, tai dar nereiškia, kad joje viskas gerai. Taip gali suveikti ir pasąmoninė programa, baimė prieš vyrus, baimė prievartos, agresijos, kuri kažkada su ja nutiko, o gal realiai matė kitų moterų atžvilgiu. Todėl išorinis stebėtojas, taikydamas šį metodą ir nežinodamas vidinių žmogaus problemų, gali labai apsirikti. Šis metodas tik asmeniniam metodui, savęs tyrinėjimui. Kuomet „išsivalai“ nuo psichologinių patirčių problemų, tuomet tą metodą gali taikyti diagnozuojant kitų žmonių problemas. Pavyzdžiui galima teigti į erdvę priešai, kad „Petras serga reumatu“, kuomet Petras kažkur šalimais ir jei jus stumia atgal, tai reiškia Petras neserga reumatu. Su laiku tas Petras gali būti toli, o jūs galite gauti atsakymą ar jis serga tuo ar anuo, o gal pas Onutę ar dar kur. Tik va toks niuansas. Jei jūs suinteresuoti atsakymu, sakykime tas Petras jums artimas ar įdomus, tai dažniausiai teisingo atsakymo negausite. Suinteresuotumas trukdo gauti teisingus atsakymus. Teisingiausi atsakymai gaunami visai svetimų žmonių atžvilgiu. Todėl gebėjimas tam tikram laikui atsiriboti nuo savo artimųjų, kuriuos norite diagnozuoti, ar nuo savo planų kur tai vykti, ar klausimų dėl „gerų“ darbų yra svarbus atsiribojimas. Retai kam tas pavyksta, todėl ne veltui ekstrasensai, aiškiaregiai, gyduoliai ar pan., prašo tame pagalbos kitų ekstrasensų, gyduolių ar aiškiaregių, su kuriais jie tarsi svetimi, vienas kitu nesuinteresuoti, tipo veik nepažįstami, ne draugai, bet ir ne priešai. Tai normali praktika. Todėl gebėjimas atsiriboti, atsiskyrimo nuo pasaulio praktikos, meditacijos su buvimu vienu (ar viena) begaliniame kosmose yra labai svarbios tiek „pradinukams“ tiek gabiems ekstarsensams.

 Dar vienas iš būdų ugdyti šeštą jausmą yra tiesa-netiesa kuomet tiesos atveju, tai yra girdint ar mąstant apie tiesą, vidinis jausmas tarsi nusileidžia į pilvą, link dubens. Melo atveju, jausmas pakyla į viršų ir tarsi užspaudžia gerklę. Čia tiek meluojant aplinkiniams, tiek meluojant sau. Meluojant sau, ar pačiam siekiant pameluoti, gerai veikia „nosies niežėjimo“ efektas, arba siekimas priešais save sudėti priešingų plaštakų pirštus. Meluojant atsiranda vidinė įtampa, kuri gali tiek „užspausti“ gerklę, tiek užspausti paviršines kraujagysles, kurios siauriausios ypač nosyje ir aplinkoje. Todėl ir nieži. Aišku alkoholis, perkaitimas ar peršalimas gali sutrikdyti veido kraujotaką, tuomet nebus tikslių atsakymų. Beje jei žmogus mokėsi vaidyboje yra artistas, tuomet dauguma panašių metodų neveiks, nes bet kuris artistas, kopijavęs kitų būsenas, nėra teisingas savo emocijose ir gali kuo puikiausiai apgaudinėti ne tik kitus, bet ir save. Todėl ekstrasensams, gyduoliams, aiškiaregiams, būrėjoms su kortomis yra sunku diagnozuotis artistiškų gebėjimų turinčius žmones. Taip pat sunku diagnozuoti ir griežto loginio tipo žmones, nes diagnozės metu vyksta jausminis, emocinis atsakas. Loginio tipo žmonės, tuo labiau atėję su tam tikra nuostata, neduoda jausminio, emocinio atsako ir todėl ekstarsensas negali tiksliai ar net apskritai daryti diagnozę to žmogaus, jo ligų ar kitų problemų. Šeštas jausmas tai ir yra tas jausminis atsakas į kito būseną, per savo būseną.