JAUTRUMO DOVANA

 Daugumai žmonių atrodo, kad jautrumas tai didelė problema. Ypač ta problema patiems vaikams. Yra žmonių, kurie kaip drambliai per džiungles, „drožia“ per gyvenimą ir neima į galvą kažkokias tai „problemėles“, kai tuo tarpu kitiems tai nepraeinama siena. Iš esmės visa problema yra pasaulio vertinimas, įvairių įvykių vertinimas, kurie gali paveikti tave. Aišku didžiausią įtaką daro genai, kuriuose gali būti „užrašyta“ padidintas nervų jautrumas. Aišku traumos, skiepai vaikystėje gali taip pat sukelti padidintą kūno jautrumą dešimtmečiams, ar net alergijas. Tačiau jautrumas ne tik problemos, bet ir savotiška dovana, kuria reikia išmokti naudotis.

 Kokį mes kūną gavome iš Gamtos, tokiu reikia mokytis naudotis. Čia kaip mašinos vairavimas, tik su daug didesniu kiekiu valdymo priemonių. Jautrūs aplinkai ir pokyčiams savyje žmonės, o ypač vaikai, gali net numatyti savo ateitį. Dažniausiai tokie „įspėjimai“ ateina per sapnus, ar nuojautas. Tačiau tai reikia mokytis ir kiek pavyksta, tiek pavyksta, įsisavinti tą patirtį. Tai iš tiesų gana paprasta. Pavyzdžiui sumąstote kelionę kažkur tai, arba keisti darbą į kitą, arba mokytis, studijuoti kažkokią tai specialybę ir esate pakankamai jautrus (jautri), tuomet praktika tokia. Atsisėdate ramybėje. Užsimerkiate ir paleidžiate mintis. Tai yra apie nieką negalvojate, niekuo nesirūpinate. Mintys kaip debesėliai plaukia pro šalį, o „dangus“ tampa vis švaresni. Ir kuomet ramybė ir atsiribojimas nuo visa ko jums pasirodys pakankamas, tiesiog pamąstykite apie konkretų darbą, konkrečioje įmonėje, kur sugalvojote dirbti. Galima pagalvoti apie konkrečią įstaigą, kurioje norite mokytis norimos specialybės. Įsivaizduokite buvimą tenai, pajuskite jausmą. Jis geras, neutralus, ar skaudus, nesaugus? Jei geras ar neutralus, tai tą jausmą tarsi „išvyniokite“ laike, metams, dviem, penkiems ar dar kiek tai į priekį. Ir jei jausmas lieka geras ar neutralus, tai galima rinktis šį kelią. Jei jausmas kažkuriuo tai metu tampa „nesaugus“, atsiranda įtampos, panika, reiškia tame kelyje teks patirti skausmo (po kažkiek tai laiko), o gal net netekčių. Taip galima „išvynioti“ laike bet kuriuos variantus. Pavyzdžiui nori tam tikroje įmonėje dirbti vieną darbą, o ten jausmas reaguoja neutraliai arba su baime. Tereikia pagalvoti apie tos įmonės kitą padalinį, kur atrodo nieko įdomaus, kaip jausmas gali pasakyti, kad ten net ne neutralu, o net džiugu. Tas pats ir su studijomis, kelionėmis. Renkiesi vieną, o jausmas rodo kitą variantą.

 Be treniruočių ir realios patirties „mažuose“ dalykuose, galima suklysti „prognozėse“. Sakykim patiko vyrukas (ar mergina) ir atsiranda trauka. Jei bandysi „prognozę“ išvynioti laike, tipo kas man bus su juo (su ja) ateityje, tai traukos jausmas, kaip suinteresuotumo jausmas trukdys prognozei. Tik neutralumas, žvilgsnis iš šalies duos teisingą prognozę. Tai yra tu neturi būti nei už nei prieš gyvenimą su tuo vyruku (mergina), pagaliau pasirinkimą to ar ano mokslo, darbo. Jei jau tave „pakabino“ tas vyrukas (mergina), darbas, mokslas kažkokiomis perspektyvomis, grožiu, žodžiais, ar kitais „blizgučiais“, tai norint diagnozuoti, išvynioti perspektyvas laike, būtina atsitolinti. Tai yra negalvoti apie tai, net nežiūrėti į tą pusę, nesidomėti, neklausyti „gražių“ žodžių. Maždaug po 3-4 parų energetiniai ryšiai labai susilpnėja ir tuomet jau galima neutrali diagnozė. Tai yra galimas „išvyniojimo laike“ efektas. Ką pasakys jausmas išvyniojant savo gyvenimą keliems metams ar dešimtmečiams, kuomet dirbsiu tame darbe, gyvensiu su tuo žmogumi, ar išsimokslinsiu, o kaip toliau su darbu? Dažniausiai pakanka keliems metams išvynioti jausmą ir tampa aišku. Rečiau iki 6-7 metų. Ilgiau per laiką žvelgti yra problematiška, nes keitiesi pats (pati). Nebent galima ilgalaikių procesų atžvilgiu pasižiūrėti laike, kaip pavyzdžiui namo statyba.

 Kaip minėjau, treniruotes patartina pradėti nuo kasdieniškų veiksmų. Pavyzdžiui ryte „suplanuoti“ savo dieną pasinaudojus „išvyniojimo laike“ metodą. Visų pirma peržvelgiam kur reikia nueiti būtinai, o kur norėtųsi. Kokie jausmai lydi vyniojant laiką į priekį mintyse? Gal jausmas geras, ar negeras darbe, tuomet kas ir kur konkrečiau patyrinėjam ir gal net kokiu konkrečiu laiku tas galima. Būtent reikia suvokti, kad tai galimybė, didelė tikimybė, kad taip bus, bet ne absoliuti tikimybė. Jau tavo mintys ir tyrinėjimas keičia situaciją tau palankiu būdu, nes tu suinteresuotas (suinteresuota) tuo. Reiškia jau keiti situaciją energoinformacinėje aplinkoje, kas įtakoja ir fizinę aplinką. Ir visų pirma įtakoja per kitus, o ypač jautrius žmones, kurie jaučia, kad kažkas „knaisiojasi“ po ateitį ir patys, nesąmoningai reaguoja ir nesąmoningai keičia planus. Tipo ėjo į darbą su bloga nuotaika, o staiga pasuko kitu keliu, tipo „neskubam“ ir staiga randa 5 eurus, arba gražiai jam nusišypso mergina, arba merginai padaro komplimentą vaikinas. Va tuomet į darbą ateina geros nuotaikos tavo viršininkas, ar vadovė ir jau „ bloga“ prognozė apie darbo pradžią, virsta gera, arba neutralia. Tai yra mes savo ateities tyrinėjimu visų pirma kaip diagnostikos aparatai veikiam, o visų antra, savo pasąmoniniu suinteresuotumu kaičiam tą, galimą ateitį. Tačiau ta kaita galima tik smulkiuose dalykuose ir su atskirais, ateičiai nelabai aktualiais variantais. Ateitis tai visų žmonių interesai ir poveikis vienas kitam ir aplinkai. O tai didžiulis, gigantiškas energoinformacinis darinys, kurį lengviau diagnozuoti ir apeiti „duobes“, nei kažką jame rimtai keisti. Va jei turi vieningą žmonių grupę, klaną, didelę verslo kompaniją, politinę partiją kurie vieningai kažkam nusiteikę, tuomet jau galima kažkiek rimčiau keisti ateitį. Pavyzdžiui taip rimtus gydymus daro bioenergetikai. Geriausia kuomet yra jų grupė, kurie vieningai nukreipia dėmesį į paciento ligą ir savo jausmais diagnozuoja, o po to daro energoinformacinius pokyčius, „matydami“ tą žmogų jau sveiką, ar kažkokį tai organą sveiką. Ir kuo vieningesnis poveikis, net jei bioenergetikai silpni, tuo efektas didesnis. Yra toks pasakymas, ar pastebėjimas, kad meldėsi religingų žmonių grupė už vieno iš grupės narių sveikatą ar kažkokio kito žmogaus, tai tas žmogus išgijo, arba jam bent lengviau tapo. Ypač greitai tai suveikia vaikų atžvilgiu. O čia viskas paprasta. Patys žmonės, kaip silpni bioenergetikai (o mes visi esame bioenergetikai, kas stipresnis, o kas silpnesnis), savo jausmais, mintimis siekė, troško, kad tas žmogus išgytų ir jau matė jį sveiką. Vieningas poveikis ir padarė savo įtaką, o ne malda, ar religinės iliuzijos. Tai kaip magneto efektas, kuomet kuo daugiau metalo atomų pakrypsta tam tikra kryptimi, tuo stipresnis magnetas ir tuo jis gali daugiau įtakos padaryti.

 Jautrumas tai dovana, kurią reikia lavinti, treniruoti. Kažkam tai daugiau pavyks, kažkam mažiau. Ir ne retai tai priklauso ne tik ir ne tiek nuo mūsų pačių. Gali daryti įtaką artimieji, aplinkiniai, pagaliau aplinkos sąlygos. Tačiau nieko nedaryti, tai savotiška „nuodėmė“, nusikaltimas prieš save. Pavyzdžiui davė tau Gamta „chirurginius“ instrumentus, o tu nesimokai su jais naudotis pagal paskirtį, o pavyzdžiui su skalpeliu skuti bulves, arba su mikroskopu skaldai riešutus. Gavę skirtingus kūnus ir būdami su skirtingomis sielomis, turime atrasti savo individualumus ir juos tobulinti, treniruoti, mokytis naudoti praktiškai. Gyvybė tai judėjimas. Ką nejudiname tas „apželia“ ir atmiršta. Jei ilgai nesportuojame, tai raumenys sunyksta, taip ir su Gamtos dovanomis, o Gamtos dovanos tai visų pirma sveikas gimęs kūnas ir sveiki genai. Jei kūnas su broku, neįgalus, tuomet sielai jame gyventi problematiška, kaip vairuoti brokuotą automobilį. Sielai blogiausia jei „automobilio kompiuteris prastai veikia“ (protas). Tuomet siela ieškos būdų kaip palikti tokį automobilį (sunaikinti kūną). Tiesiog Gamta kartais sukuria ir brokuotus kūnus ir tai visai normalu, ypač tokioje sudėtingoje gamyboje kaip biologinis kūnas. Brokuotus kūnus Gamta atiduoda kitoms biologinėms būtybėms, kaip maistą.

 Kiekvienas jautrus žmogus dar vadinamas sensityvas, o ypač jautrus ekstrasensityvas, arba ekstrasensas. Jie ypač jautrūs ir gali nujausti kur yra koks daiktas, žmogus, arba kokia liga kankina žmogų ir kurioje kūno vietoje pas žmogų ar gyvūną, ar augalą problema. Tačiau tai ne gyduoliai, o tik jautruoliai. Gyduoliai plius prie didelio jautrumo, dar sąmoningai geba keisti ligos eigą arba net pagydyti žmogų. Tačiau aplinkinių žmonių nuostata, mintys jausmai, gali trikdyti jautrių žmonių teisingą nuojautą, klaidinti juos, o gyduoliams net trukdyti atlikti gydymo veiksmus (bioenergoinformacinius poveikius). Todėl vadinamuose „ekstrasensų žaidimuose“ arba „kovoje“ už geriausiojo vardą, žiūrovų salėje esantys žmonės savo mintimis ir jausmais gali tiek padėti ekstrasensui, tiek nukreipti neteisinga kryptimi, jei jie savo jausmu „meluoja“ kur padėtas daiktas. Patys konkurentai taip pat gali daryti trikdantį poveikį. Todėl kas siekia ekstrasenso statuso, turi išsitreniruoti atsiribojimo nuo visa ko jausmą ir susikoncentruoti tik ties norimu rasti daiktu ar panašiai. Tai gana sudėtinga, ypač kuomet tu vienas atomas, o aplink gausybė kitaip, labai įvairiai nusiteikusių ir trikdančių atomų. Palaikanti komanda, kuri už tave ir ypač vieninga, yra labai gera paspirtis dirbančiam ekstrasensui. O palaikanti komanda gali būti ir paprasti, tarsi veik jokio ypatingo jautrumo ir neturintys žmonės. Tiesiog jei jų pakankamai daug, tai suveikia magneto efektas ir orientuodamiesi į vieną žmogų, kiti žmonės sukuria tą „magnetą“. Energoinformaciškai tai elementarus egregoras, kuris kartais gyvena tiek, kiek reikalinga tam tikram poveikiui, pavyzdžiui pagydyti kažkokį tai žmogų. Gyduolis, kuris naudojasi ne tik žolelėmis, bet ir bioenergetika, kuria ir išsklaido įvairius energoinformacinius konstruktus, mažus egregorus, bet dažniausiai naudojasi jau esamais erdvėje. Taip sutaupoma energija ir greičiau vyksta darbas. O emergoinformacinio gydymo metu svarbus ir greitis ir pasikartojantis, nuolatinis poveikis mažomis dozėmis.

 Pasikartosiu – jautrumas tai dovana, kurios dėka galima tyrinėti subtilųjį pasaulį ir procesus jame.