KLAUSIMAI ATSAKYMAI 1

  Į iš skaitytojų gaunamų klausimų atsakymus paprastai įpindavau į rašomus straipsnius. Straipsnių matyt jau daug ir ne visi turi laiko juos net perskaityti, o ką ten kalbėti apie įsigilinimą, permąstymą. Manau, kad kartais reikia atsikartoti ir vėl atsakyti (gal kažkiek kitaip) į tuos pačius užduodamus klausimus. Čia ne priekaištas skaitytojams. Tiesiog gyvenimas įvairus, mes visi įvairūs ir informacijos pateikimas taip pat turi būti kiek įmanoma įvairus ir atsikartojantis įvairiomis formomis.  

  Klausimas: kvėpavimo takų ligos rudenį ir kaip jų išvengti.

  Atsakymas: kvėpavimo takų ligos, būdingos ne tik rudeniui, bet aktualu tiek žiemą, tiek pavasarį. Yra kelios pagrindinės fizinės priežastys. Vasarą, o ypač nuo rugpjūčio mėnesio, ore padidėjęs grybelių sporų kiekis, kuriuos mes įkvepiame. Rudens lapų dangą taip pat ardo ir grybeliai, kurių sporos patenka ir į orą. Viso to mes prisikvėpuojame į save. Dalis nusėda gerklose, dalis plaučiuose. Didžiausia dalis viso to su gleivėmis išsivalo iš mūsų, bet ne viskas. Tereikia labai mažo kiekio, kuris liktų šiose srityse. Grybelio sporoms mūsų organizme šilta, drėgna ir komfortiška, bet tik gleivėse. Jei joms pavyksta patekti į organizmą ir bando išaugti į grybelį, tai susiduria su natūraliais priešais. Grybelių pagrindinis maistas, tai visų pirma mūsų ląstelių nesunaudotų baltymų „sąvartynai“, kurie atsiranda mūsų organizme, jei mes perdėtai daug valgome baltymų. Tuose „sąvartynuose“ aišku maitinasi ir mūsų organizme jau esanti „fauna“ ir kartais „išnaglėja“ sukeldama uždegimines sritis (revoliucijas). Grybeliai dar maitinasi ir silpnomis mūsų ląstelėmis. Grybelių natūralūs priešai mūsų organizme ne tik ir ne tiek mūsų imuninės ląstelės, bet visų pirma bakterijos ir virusai, mūsų simbiotai. Tai yra mūsų organizme gyvenanti ir per didelio pavojaus nekelianti „fauna“. Ši fauna sukuria net organizmui naudingų medžiagų ir tuo būdu atlaisvina jį nuo per didelio apkrovimo (būtinumo gaminti daugybę cheminių elementų, tipo vitaminų ir pan.). Mūsų simbiotai dažniausiai suvalgo naujus atvykėlius (į mūsų organizmą) arba išskiria nuodingas medžiagas, kurių pagalba jie kovoja su „migrantais“, gina savo teritoriją. Kol vasara, kol šilta (platesnės kraujagyslės ir geresnė kraujo cirkuliacija juose), kol mes judame ir  vartojame pakankamai skysčių, šios kovos nuodingi produktai lengvai pasišalina. Orams atvėsus, mažiau judant ir mažiau vartojant skysčių, organizme lieka daugiau kovos toksinų. Organizmas toksikuojasi ir užrūgštėja. Beje jei žmogus valgo per daug organizmą užrūgštinančio maisto, tai įvyksta greičiau. Tokioje terpėje, natūraliems grybelių priešams yra sunkiau valgyti grybelius ir kovoti su jais, o ir imuninė sistema pradeda prasčiau dirbti. Kaip žinome, net nedidelės grybelių formacijos, gali išskirti kad ir nedaug, bet gana nuodingų darinių. Tokia toksikozė pradedama jausti visame organizme. Tai tarsi kažkoks silpnumas, tarsi kojos sąnaryje nudiegė, tai rankoje – toksinai jau visame organizme. Organizmas nusilpo ir į kovą pasijungia virusai. Būtent virusai, kaip kariai, kaip organizmo valytojai. Jie atakuoja ne tik bet kokias svetimas formacijas, bet ir paties organizmo silpnas, nebūtinai grybeliu užkrėstas ląsteles. Tos kovos eigoje toksinų organizme dar labiau padidėja, organizmą pradeda krėsti šaltis, galva svaigsta ar skauda nuo viduje esančių nuodų. Va todėl būtina gerti daugiau skysčio, o ypač šiltų arbatų, nes šiluma praplečia kraujagysles ir stimuliuoja nuodų išvalymą.

  Čia turiu nukrypti į vieną faktą. Yra žmonių, kurie pajutę pirmuosius keistus sąnarių skausmus, silpnumą, sąmonės tarsi „apsiniaukimą“, galvos lengvus skausmus naudoja tokį metodą. Jie gerai apšyla, pabėgioja ar net pirtyje pasikaitina ir tuomet apsipila šaltu ar net labai šaltu vandeniu, neria į eketę, ar voliojasi sniege. Kažkam tai atrodo nesąmonė, bet tie žmonės pasveiksta. Kas čia suveikia. Pradiniame etape, kuomet dar nėra labai didelės organizmo toksikacijos, organizmo įkaitinimas ir atšaldymas, net iš pačių giluminių sluoksnių pakelia nuodus ir taip lengviau nuo jų išsivalo. Kaip grubus pavyzdys - kempinė, kurioje yra vandens. Suspaudžiame ją ir dalis vandens iš jos išteka. Taip panašiai vyksta organizmą staiga atšaldžius ir jo kraujagyslėms susitraukus. Po to jos vėl išsiplečia ir kūną užplūsta karštis, nes paviršinės kraujagyslės išsiplėtė labiau ir tokiu būdu jos išskalaujamos nuo bet kokiuose kampučiuose esančių toksinų. Po to būtina apsirengti šiltai ir karštos arbatos puslitrį. Pasikartosiu, kad šis metodas galimas tik pradiniame toksikozės (ligos) etape. Buvo čia tokių entuziastų, kurie meditacijos mokytoją iš pradžių pirtyje iškaitino, o po to eketėje išmaudė, manydami, kad ji pasveiks ir galės be ligos vesti užsiėmimus. Deja ji visai prarado balsą ir užsiėmimų kokybė buvo prastesnė. Gerai dar, kad tik tiek, o buvo galima sukelti rimtą plaučių uždegimą ar pan. 

  Pradiniame ligos, etape dar galima taikyti vidurių išvalymą, ką daro kai kurios žinančios mamos savo vaikams. Taip pašalinami toksinai iš vidurių, virškinimo sistema neapkrauta, geriamos arbatos ir vaikas greit sveiksta. Maistas – lengvai šalinamas  per vidurius, todėl ne mėsa, ne kitas sunkus maistas, o geriausiai daržovės. Kai kurie vaisiai ir uogos, pvz. obuoliai gali sukelti vidinį „šaltį“ ir yra nepatartini maistui. Daržovės gali būti tiek šviežios, tiek troškintos, tiek sriubos. Gana daug kam veiksmingi yra vištienos sultiniai, bet ne pati vištienos mėsa. Jautrios ir jau patyrusios mamos žino, kad uždėjus delnus ant vaiko galvos, vaiko sukilusi temperatūra nukrenta. Kodėl? Organizmui nebūtina kelti temperatūrą, jei jis gauna vadinamą „ramybės, saugumo“ impulsą, papildomos bioenergijos iš aplinkos. Kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsivalymo procesas paspartėja ir be temperatūros padidėjimo. 

  Faktas, kad reikia nepamiršti ir liaudies medicinos tiek ligos pradžioje, tiek pražiopsojus jos pradžią. Čia ir elementarus kojų kaitinimas su druska, kiti su soda. Atmenu, kaip paauglystėje pats pasidariau tokią vonelią, bet supyliau tiek sodą, tiek druską, nors mama man anksčiau darydavo arba vieną arba kitą variantą. Eksperimentas baigėsi po pusvalandžio sukilusia keista "alergija". Labai stipriai niežėjo iki pat kelėnų, nors jokių odos pakitimų nebuvo.  Tik gerai sutepus degtine tai nurimo. Galima skalauti gerklę įvairiais tirpalais, daryti ingaliacijas, garstyčių lapelius ir pan. Tai priklausys nuo jūsų sukauptų žinių ir patirties. Beje gana gera priemonė peršalimo ligų profilaktikai yra indiškas Čavanprašas ( Chyawanprash). Tai augalinė, tamsi košė, truputį pipiruota, būna ir su medumi. Lietuvoje yra.

 Kuomet organizmas toksikuotas jau gana stipriai ir nesugeba pakankamai greitai valytis, organizmas įjungia kitą sistemą. Jis pradeda didinti savo vidinę šilumą, kad kraujagyslės labiau išsiplėstų ir jei reikia dar pajungia prakaitavimą – toksinų išmetimą per odą, ne tik per šlapimo sistemą. Todėl temperatūrą „numušinėti“ nepatartina, nes esama toksikozė kenkia visiems organizmo organams. Jei naudosime antibiotikus, tai po tokio „karo“ dalis organų bus pažeista tiek toksinais tiek antibiotikais. Reikės daug laiko atsistatymui. Kas laiku vartos pakankamai daug skysčių, vengs riebaus, baltymingo maisto, to organizmas greičiau valysis nuo toksinų ir liga praeis be temperatūros ir prakaitavimų. Sloga ir sąnarių „laužymo“ jausmas galimi. Sloga tai taip pat yra išsivalymas, o sąnarių „laužymas“ tai svarbus signalas, kad toliau delsti nevalia.

  Galima daryti išvadas, kad vadinama liga, tai ne liga. Tai tik išsivalymas nuo kenksmingų naujų gyventojų ir jų sukeltos sumaišties (toksinų). Virusai tik mūsų pagalbininkai, o ne priešai šioje kovoje. Tačiau nereikia pamiršti, kad ir jų perdėm energingą veiklą riboja tik mūsų imuninė sistema.  

  O kam reikalingi skiepai? Iš esmės tai farmacijos išmislas, kurio dėka jie darosi sau pinigus ir aišku papildomus ligonius. Jau pati skiepų sudėtis nuodija ir alergizuoja organizmą. Kūdikiams dažnai sukelia traukulius, pakenkia nervų sistemą visam gyvenimui ir gana dažnai sukelia autizmą. Vienas iš „pašalinių“ skiepų efektų yra dauginimosi sistemos sterilizacija. Skiepai galimi tik kraštutiniu atveju, rizikos grupėms, linkusiems sirgti tam tikromis ligomis. Skiepai iš karto organizmą orientuoja kovoti prieš tam tikrus virusus, kurie gal kaip tik reikalingi mūsų organizmui kaip papildomi kariai. Tai plati tema. Čia pateikta informacija, dėl grybelių, virusų ir pan., yra "žiauriai" supaprastinta, viskas tame gyvybių pasaulyje daug sudėtingiau, bet pakanka žinoti nors tiek. Kaip sakoma "nebūtina žinoti visų niuansų kaip važiuoja lengvasis automobilis - svarbu moki vairuoti ir žinai taisykles". 

  Grynai fizinėmis priemonėmis išvengti ligų galima tiek gyvenant sveiką gyvenimo būdą, tiek nelabai sveiką. Pavyzdžiui sveiką gyvenimo būdą gyvenantys mažiau užteršia savo organizmą, tai ir grybeliams bei visokiems parazitams mažiau galimybių ten įsikurti. Tačiau iš aplinkos visiems vienodai patenka kad ir tų grybelių sporų ir čia jokia chigiena nepadės. Nesveiką gyvenimo būdą gyvenantys, bet bent į pirtį vaikštantys ar besigrūdinantys, karščio šalčio kontrąstų dėka išsivalo savo organizmus nuo toksinų ir sumažina galimybes sirgti. Kiti valosi savo organizmą badavimais yra net viduriavimo sukėlimo būdas, kuriuo žmonės valosi. Kiekvienas atranda savo ir geriau, kad tai būtų kompleksas. Periodiškai valytis būtina visiems, nes mūsų organizmui reikia staigių, vidinių sukrėtimų, kad išsivalytų visi "pakampiai". Nereikia pamiršti, kad po išsivalymų neskubėti užsiteršti , o kurį tai laiką maksimaliai sveikai pagyventi ir mikroelementus sugražinti - bet kokio išsivalymo metu ( ypač ilgo ) mes jų daug netenkame. 

  Yra ir bioinformacinių galimybių susirgti "rudens" ligomis ( aplamai net visomis). Pakanka kažkurį tai laiką daugiau nervintis, būti savimi ar kitais labai nepatenkintam, būti baimėse ir t.t. Tos emocijos mūsų kūne užstringa mikrospązmais. Tose vietose sutrinka kraujo mikrocirkuliacija ir tuo pačiu išsivalymo bei ląstelių maitinimo procesai. Ląstelės tose vietose nusilpsta ir tampa lengvu grobiu tiek jau esančiai mikrofaunai, tiek "interventams". Čia atsiranda mikrouždegiminiai židiniai, audiniai yra ir pan. Čia gali padėti ta pati pirtis, sportas, bet mikrospązmai taip paprastai neišnyksta ir vėl tose vietose atsiranda "šlakų" sankaupos. Jei tai trunka daug metų, tai tam tikra ogrgano dalis, ar kūno vieta dalinai degraduoja, tampa neveikli, nyksta. Tik paleidus emocijas, atleidus buvusioms situacijoms, žmonėms, gal per meditacijas ar kt., galima atlaisvinti mikrospązmus. Jei procesas užsistovėjęs daug metų, tai reikės daug laiko atsistatymui. Lengviausiai "pataisyti šviežų gedimą". Tad skubėkite paleisti neigiamas, nepasitenkinimo, pykčio, baimės ir pan., emocija, kad jos netaptų giliu jausmu ir nesukeltų problemų jau ir kūne.

  Išvada: šaltu metų laiku daugiau judėti ir gerti šiltas arbatas, vartoti šiltą maistą, kad organizmas lengviau išsivalytų nuo toksinių, gyvybinės veiklos atliekų (tiek paties organizmo, tiek jo gyventojų). Suprasti, kad dauguma ligų, tai ne ligos, o perdėm didelė organizmo toksikozė, arba dėl spartesnės pertvarkos organizme, arba dėl kovos su organizmo „okupantais“. Organizmas visuomet nugali, tik jam reikia protingai padėti. Sudėtingiau yra jei organizmas jau daug kartų buvo netinkamai išvalytas, naikinamas vaistais, jau su sutrikusiu darbu kai kurių jo sistemų. Net ir tuomet galima padėti organizmui prisiminti  tai, ką jis kažkada sėkmingai jau darė – valėsi nuo toksinų ir gynėsi nuo „migrantų“. Rudenį „serga“ visi žmonės, bet ne visi tai pajunta, nes išsivalymo toksinus organizmas spėja laiku pašalinti ir leidžia imuniniai sistemai lengvai, be toksinų trikdžių, išvalyti organizmą nuo „okupantų“.  

  2018.10.21