KLAUSIMAI ATSAKYMAI 7

  Klausimas: slaugiau savo mamą prieš mirtį ir dabar jaučiu taip, lyg kaip mama sirgčiau. Lyg tuo pačiu sirgčiau ir tuos pačius vaistus traukia gerti? Bijau baigti kaip mama, kurią ilgai lovoje slaugiau. Ir su protu jai buvo negerai. Gal tai karma ir aš kaip mama sirgsiu?

  Atsakymas: klausimas aktualus daugeliui tiek savo tėvus, tiek artimuosius slaugiusius, slaugančius ir dar slaugysiančius. Teko ir man asmeniškai tai patirti. Didelė tikimybė, kad jūs sirgsite tuo pačiu kaip mama, bet tai ne karma. Sergantis žmogus turi galybę ne tik fizinių parazitų, kuriais jūs galite užsikrėsti, bet ir bioenergetinių esybių, kurios „minta“ silpnu organizmu. Būtent tos esybės iš esmės ir būna pradžia ir tik po to, tuose vietose pasirodo fiziniai parazitai. Savo gyvenimo būdu, savo mąstymu mes pritraukiame tuos parazitus ir dažnai jais dalinamės su artimaisiais, draugais, pažįstamais. Šiems parazitams reikalingos tiek mūsų gyvybinės jėgos, bet labiau jausmai, emocijos. Visa tai, kas buvo prilipę prie jūsų mamos, siekė pereiti pas jus ir kai kam tai pavyksta. Kadangi jūs genetiškai artima mamai, tai vienas iš faktorių lengviau šioms esybėms pereiti ant jūsų. Kiti faktoriai, tai gyvenimo požiūris, gyvenimo terpė, sąmoningumas, laiko trukmė būvant prie mamos, nemigo naktys šalia jos, emocinės reakcijos į jos kaprizus ir t.t. Kuo ilgiau asmeniškai slaugėte mamą, buvote šalia jos, kuo labiau stebėjote ją,  tuo labiau persiėmėte jos energoinformacine būsena. Jei nemigo naktimis, dienomis, tekdavo neigiamai, emocingai reaguoti į mamos kaprizus, tai per tai energoinformacinės esybės jau „klijavosi“ prie jūsų. Tie parazitai klijuojasi ir per gailesčio jausmus savo mamai. Su tais, energoinformaciniais parazitais, pas jus lengviau „peršoka“ ir fiziniais parazitai, jei jūs atmestinai laikėtės higienos. Dabar, visą tą puokštę jūs nešiojate ant savęs ir savyje, todėl ir jaučiate mamos bėdas savo kūne ir galvojate, kad tai karma.  Kadangi jūs savo laiku nežinojote tam tikrų „saugumo technikos“ taisyklių, tai dabar, po tokio slaugymo, labai svarbu „išsivalyti“ nuo ne savo darinių, savotiško „palikimo“.

  Po ligonio slaugymo ir jo mirties, artimieji, kurie slaugė, siekia visų pirma išsimiegoti – būna daug nemigo naktų. Deja yra tokia taisyklė  - išmiegoti neišmiegotą laiką  yra neįmanoma. Tik labai mažą dalį galima tokiu būdu kompensuoti. Labai svarbu pakankamai daug judėti, net sportuoti iki išprakaitavimo. Gerai lankytis pirtyje, po truputį naudoti grūdinimosi pratimus, kad kraujotaka taptų aktyvesnė. Maitintis kukliai. Visa tai, kažkiek išvalys jūsų organizmą tiek nuo fizinio užkrato, tiek nuo energoinformacinio. Nuo paskutinio valytis reikia dar ir tuo, kad neprisileisti ir neplatinti neigiamos ir jausmingos informacijos. Jūs neparašėte ar jūsų mama palaidota, ar kremuota. Šiais laikais dažniausiai laidoja, tad jausmingos ir neigiamos informacijos mamos atžvilgiu jūs turėsite saugotis 10-12 metų. Jei būtų kremuota, užtektų ir metų. Ką reiškia saugotis. Tai yra nei pačiai blogos, gailesčio sukeliančio, į ašaras vedančios būsenos prisileisti, nei kitiems leisti tai demonstruoti prie jūsų. Dėl spinduliuojamų jausmų, ant jūsų esančios energoinformacinės būtybės „pabunda“ ir maitinasi tais jūsų jausmais, jūs silpstate ir taip sukuriamos sąlygos jumyse įsikurti jau fiziniams parazitams. Ne veltui yra tokie posakiai – „ apie mirusius gerai arba nieko“, „palikite mirusius ramybėje“ ir t.t. Tai tiesiog tam tikros saugumo instrukcijos tiems, kas nežino kas vyksta energoinformaciniame pasaulyje. 

  Yra tam tikros dienos, kuomet šiltas, vidinis jausmas kviečia prisiminti savo mirusį artimą, tuomet ir galima jį prisiminti. Šiltai, su džiaugsmu palinkėti jam ... O va ką palinkėti tai labai svarbu. Jei jūs savo artimą laidojote, tai 10-12 metų laikotarpyje jūs siekite galvoti apie jį (ją) teigiamai, prisiminti gražius momentus, o jei prisimenate problemines, konfliktines situacijas, tai palinkėkite jas kitame gyvenime išspręsti teigiamai. Mintyse galite net sumodeliuoti kaip jūs tai įsivaizduojate, kaip norėjote, kad būtų išspręsta ta konfliktinė situacija (ar problema) praeityje. Šį modelį nusiūsti, pasiūlyti mirusiam. Jokiu būdu nepriekaištauti, nepiršti savo supratimo, o tik pasiūlyti, arba kaip laišką jam(jai) įteikti. Čia svarbu laisva valia, kuria mus apdovanojo Dievas. Savo pasiūlytais minčių modeliais jūs padėsite tiek mirusiam, tiek sau „iškrauti“ įtampas ir netobulumus praeityje, bei suteiksite suvokimo galimybę neklysti ateityje. Jei jūs savo artimą kremavote, tai panašus mąstymas neturi trukti ilgiau 8mėn., po kurių jūs rizikuojate trukdyti jūsų artimo sielai realizuotis fiziniame pasaulyje. Jei jūs kremavote savo artimą, tai dažniausiai po metų jis jau kitame kūne, jis jau vaikutis. Tuomet jūs drąsiai galite linkėti sveikatos, pasaulio pažinimo džiaugsmo ir pan., ko galima palinkėti vaikučiui. Kodėl aš taip konkrečiai sakau? Todėl, kad stebėjau savo artimą žmogų. Tas stebėjimas buvo epizodinis ir vienu momentu, kuriuo nestebėjau, teko patirti skaudų jausmą. Tiesiog įsidėmėjau savo būseną, jausmus. Tik po kelių savaičių turėjau galimybę patikrinti kame esmė. Pasirodo kūdikis gavo skiepus, kurie susiję su tuo organu, dėl kurio artimas žmogus ir mirė. Reiškia karminį prisiminimą atsinešė į naują gyvenimą ir organizmas į tai sureagavo. Vienu metu stebint pastebėjau, kaip kūdikio sąmoningumas pasikeitė į labiau sąmoningą, pasaulį tyrinėjantį ir sąmoningiau priimantį praeito gyvenimo potyrius. Tai buvo 72 dienų po gimimo momentas. Ši informacija gal tik labiau besiorientuojantiems šioje srityje. Palaidoto kūno atžvilgiu, sveikatos palinkėjimai, džiaugsmo, mamos ir tėčio meilės ir visa ko galima palinkėti kūdikiui, galima linkėti maždaug po 12 metų, jei nežinote, nejaučiate savo mirusių artimųjų. Aišku gali būti išimčių, kuomet pomirtiniame pasaulyje sielos užsibūna ilgiau, bet apie tai konkrečios informacijos neturiu ir ta žinia (?) galiu remtis tik kitų potyriais ar suvokimu šioje srityje, rašytine informacija ir pan.

  Tema apie energoinformacines esybes tikrai plati. Apie tai jau kažkiek rašiau. Pradžiai jums pakaks to, ką jau čia minėjau. Galiu dar patikslinti ir atsikartoti. Svarbu kūną išsivalyti tiek nuo užsistovėjusių jame toksinų, tiek nuo fizinių parazitų pasinaudojant fiziniais pratimais iki išprakaitavimo, pirtimi, voniomis. Maiste laikytis kuklumo. Gerai nevalgyti po 19 valandos vakaro, o pusryčiai po 10-11 ryto. Gerai pasivaikščioti ar pabėgioti gamtoje. Negalvoti apie supančias problemas, nebent kaip tik tą momentą, kuomet ji tiesiogiai paliečia. Nesidalinti su kitais emocinga informacija (tiek teigiama tiek neigiama). Jei jūs, bet kuriuo paros metu, pajaučiate šiltą jausmą mamai, prisimenate kažką gero, tai neatidėkite vėlesniam momentui. Ką jūs tame momente bedarytumėte ir kur bebūtumėte, sustokite, leiskite šiltam jausmui būti jumyse, tą jausmą sustiprinkite ir pasidalinkite su mama. Jei netikėtai jumyse iškyla neigiama situacija praeityje, susijusi su mamos elgesiu, sprendimais, tai nesipiktinkite ja ar savimi, jei ir jūs toje situacijoje netinkamai pasielgėte. Tiesiog sumodeliuokite savo mintimis ir jausmais kaip norėtumėte, kad ta situacija būtų išsisprendusi. Šiuo modeliu pasidalinkite su savo mama. Jei pajausite palengvėjimą, tai mama priėmė jūsų pasiūlymą. Jei nieko nepajausite, tai gal ji pamąstys J . O jei įtampos liko, ar padidėjo, tai gal jūsų modelis perdėm egoistinis, gal nerealus realioje fizinėje erdvėje. Kurkite naujus modelius, tarsi į tai žvelgtumėte iš šalies. Yra tokia taisyklė, kad norint save (o ir kitus) pamatyti iš šalies tam tikrose situacijose yra būtina „išeiti“ už situacijos ribų, tapti tarsi stebėtoju, o ne dalyviu. Su kuo tai galima palyginti? Sakykime kažkas nutapė paveikslą, kuriame veiksmas juda, viskas keičiasi, bet paveikslas turi rėmus, už kurių niekas negali išeiti. Tame paveiksle ir jūs esate. Tik jei jums pavyks mintimis, žvilgsniu „išeiti už rėmų“ to paveikslo, tik tuomet jūs, kaip stebėtoja galėsite objektyviau įvertinti tai kas vyksta paveiksle. Būdama paveiksle, tai yra veiksme, tam tikruose rėmuose, jūs dalyvė ir nematote visų ryšių ir veiksmo rutuliojimosi galimybių. Išėjusi už paveikslo rėmų, jūs objektyviau galėsite tiek suvokti esmę, tiek modeliuoti. Aišku nereikia pamiršti, kad išėjus už esamo veiksmo, esamo pasaulio paveikslo rėmų, jūs pakliūvate į kitą paveikslą, į didesnius rėmus, bet tai jau kita „daina“.  

  Linkiu suvokti esamą situaciją, nieko nekaltinti ir darbuotis su savimi.  Jūs turėjote galimybę atsisveikinti su savo mama, teikti jai savo meilę, rūpestį taip, kaip jūs mokėjote, kai jums pavyko. Tame jūs įgijote naujos patirties, pagilinote meilės jausmą ir tikiuosi plačiau pradėjote suvokti pasaulį.

  2018.11.11