KODAVIMAS 

Mums visiems paskutiniu metu vis dažniau tenka išgirsti žodį „kodas“, „kodavimas“, „užkoduoti“ ... ką tas žodis reiškia? Kodas, tai informacinių kompleksų junginys, kuris nukreipia užkoduotą sistemą tam tikra veiklos kryptimi, arba riboja tos veiklos pasireiškimą. Tai panašu į kompiuterio užprogramavimą. Kodas visų pirma „užslaptintas“ simbolių, poveikių rinkinys, žinomas tik koduotojui. Koduojasi nuo perdėto valgymo, rūkymo, alkoholio vartojimo, narkomanijos ir t.t.  Atidūs žmonės pastebi, kad su kodavimu mes susiduriame kas dieną ir daugybę kartų : TV, reklamos, parduotuvėse, vaistinėse, mokyklose, medicinos įstaigose ir t.t. Užeiname į parduotuvę, o ten pilna „maisto“ įpakuoto į gražias, blizgančias pakuotes, ant kurių užrašyta daugybė pagyrų tam produktui, jo skoniui, naudingumui. Vaistinėse ant visų „vaistų“, maisto „papildų“ užrašyta daugybė pagyrų to vaisto ar papildo naudingumui ir reikalingumui jums. Mokyklose peršami žinių kiekiai kurie „tikrai“ bus reikalingi jūsų gyvenime. Medicinos įstaigose išrašomi vaistai, kurie jus „tikrai“ pagydys, o gydytojų užpildyti dokumentai jau „garantuotai“ jus pagydys. Tai reklama, tai kodai ir iš tiesų tai zombiavimas. Žmonės verčiami zombiais, kad vykdytų kažkam reikalingus veiksmus, neštų pelną, būtų priklausomi.

  Visi kodai visų pirma orientuoti į mūsų pačius pagrindinius ir pačius žemiausius instinktus ir iš jų išaugusius įpročius. Mūsų pagrindiniai instinktai yra : išlikimas ir teritorijos plėtimas erdvėje iš kurio išauga mitybos, malonumų instinktai;  kitas esminis instinktas yra išlikimas ir plėtimasis laike iš kurio išauga dauginimosi, seksualinių malonumų instinktai. Kuo labiau kodai orientuoti į mūsų tuos instinktus, tuo jie veiksmingesni. Kaip pastebėjote tuose instinktuose nėra kalbos apie dorovę, tarpusavio supratimą, pagalbą, atjautą, sąžiningumą, nuoširdumą, teisingumą, pasiaukojimą pagaliau meilę !!! Tai jau aukštesnės sampratos, kurios būtinos mūsų tapimui žmonėmis, mūsų aukštesnių vibracijų savirealizacijai, mūsų tobulėjimui ir t.t. Tačiau šių aukštųjų sampratų grynasis verslas nesupranta. Gryname versle egzistuoja tik tokios sampratos, kaip griebk pirmas, pulk pirmas, apgauk pirmas, bėk pirmas. Tik toks verslas šiuolaikiniame pasaulyje gali greitai iškilti, gauti daug pajamų, tačiau laike jis ilgai neišlieka. Deja tam akivaizdžiai pamatyti dažniausiai neužtenka vieno žmogaus gyvenimo. Tyras verslas reikalauja daug laiko, pastovumo, sąžiningumo... Jis neša naudą ne tik ir ne tiek tą verslą sukūrusiam asmeniui, kiek visuomeniai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tyriems agregorams, tyriems verslams, tyriems žmonėms sunku įsitvirtinti šiuolaikinio išsivystymo visuomenėje, sunku skleisti ir puoselėti naujas idėjas. Tačiau tas procesas vyksta. 

  Kodai gali būti įvairūs ir dažniausiai jie būna paremti mūsų smegenų ir akių darbo principais ir kaip minėjau orientuoti į žemus instinktus. Pavyzdžiui reklamuojami automobiliai, o šalia jų stovi pusnuogės mergiotės. Normalų vyrą tai erzina, trikdo įvertinti pačią mašiną. Zombiuotus, prisirišusius prie instinktų vyrus nesąmoningai patraukia būtent prie tokių automobilių su tomis merginomis. Tai veikiama per pasąmonę, per instinktus, kurie būtent tą automobilį susieja su mergina, o ją su seksualiniais malonumais, o tai jau išlikimo laike ir dauginimosi instinktas. Štai ir visa grandinėlė. Tokių grandinėlių orientuotų į įvairius reklamuojamus produktus, gaminius yra daugybė ir kuo arčiau instinktų ta grandinėlė, tuo efektyviau veikia tų produktų pardavimo atžvilgiu. Pavyzdžiui jei reklamuosite visų pirma maistinio produkto skonį, bet ne naudingumą, tai poveikis į pasąmonę bus didesnis, o jei kvapą, tai dar didesnis. Produkto nauda vertinama tik po kvapo, skonio ir kainos. Kvapo ir skonio pirmumas maisto naudos atžvilgiu daugumai atrodo suprantamas (nes vaikai būtent į tai orientuojasi). Kodėl? Todėl, kad daugumai žmonių sąmonėje, o ir pasąmonėje atrodo, kad daug, tas labai svarbu, tas stipru, tas galinga, tas galimybė būti saugiam, tas galimybė turėti daugiau teritorijos. Va ir priėjome prie išlikimo instinkto. Todėl naudingumas ir pralaimi prieš kiekį. Suaugusio, protingo, patyrusio žmogaus protas jau žino kas iš tiesų naudinga organizmui, o kas tik „žaisliukai“. Tačiau didžiajam verslui tokie žmonės nenaudingi ir net pavojingi. Didžiajam verslui reikalinga pilka vartotojų masė, kuri tenkintų kuo daugiau savo instinktų.

  Pavojingiausi yra vaikų instinktų beatodairiškas tenkinimas ir skatinimas, jų netinkamų įpročių ir pripratimų formavimas. Vaikų maisteliai iškraipo natūralių skonių, kvapų, maistinių poreikių formavimą jau pas kūdikį ir maisto pramonei paruošia būsimus dirbtinių skonių vartotojus (o farmacijai ligonius).  Perdėtas skiepų kiekis iškraipo kūdikių imuninę sistemą ir farmaciniai sistemai ruošia būsimus vaistų vartotojus. Pavyzdžiui tėvo ar mamos rūkymas pas vaiką susilieja su gera, saugia būsena, kad juo tėvai rūpinasi, globoja, myli. Tai nusėda vaiko pasąmonėje ir jis gana greitai gali pradėti rūkyti. Jei tėvai jam tą draudžia, tai užaugęs jis tai padarys lengvai ir su pasitenkinimu, nes jo pasąmonėje sėdi kodas, kuris susieja rūkymą su saugumu, globa, jaukumu. Tas kodas gali būti įpirštas ir nerūkančių tėvų vaikams, kuomet rūkantis yra geras senelis, rūpestingas dėdė, per TV rodomuose filmuose „stiprūs“ dėdės, gražios tetos ir pan. Panaši situacija ir su alkoholiu, tik jis daug pavojingesnis, o ypač mergaitėms, merginoms. Alkoholis lengvai patenka į kiaušides ir visam laikui žaloja kiaušinėlius iš kurių gimsta išsigimę vaikai, vyksta savaiminis jų abortas, gimsta vaikai su išderintais organais, sužalota nervine sistema. Užtenka vienos taurės vyno ir būsima mama jau rizikuoja sulaukti „brokuoto“ vaiko. Deja suaugusieji savo vaikams šiuo atžvilgiu rodo tikrai netinkamą pavyzdį. Tai rodoma ir per TV, filmuose ir pan. Užtenka 10-20m. absoliučios abstinencijos tautai, kad tauta įgautų naują sąmoningumo pagreitį, naujai atrastų save, o ne vilktų praeities bėdas ir brandintų savyje ateities baimes. Dėl absoliučios abstinencijos gimtų sveiki vaikai, kurie turėtų jau kitokią energetiką, didesnių gabumų, šviesesnes galvas. Tuomet tautos lauktų jau visai kitokios perspektyvos. Ir viso labo tik alkoholio pašalinimas iš savo gyvenimo. Jau vien jo pašalinimas iš mūsų gyvenimo paskatintų daugybę prisirišimų ir kodų savaiminį subyrėjimą.

  Tai gyvenimiški kodai, o kiek religinių, vadinamų „ezoterinių“ kodų !!! Visi jie stipriai veikia dvasingumo ieškančių žmonių. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kodai visų pirma orientuoti į instinktus. Tai koks gi instinktas tenkinamas per religinius simbolius, kodus. Kuo labiau žmogus siekia dvasingumo ir kuo jis mažiau jaučiasi saugus tuo daugiau religinių simbolių galima rasti jo erdvėje. Ypač tai ryškiai galima stebėti ir pamatyti (!) mums pas tuos žmones Lietuvoje, kurie susižavi rytų kultūra, religija. Pas tokius žmones pilna religinių ir kultūrinių rytų šalių „žaisliukų“. Mūsų protai jau tiek zombiuoti, užkoduoti krikščioniška religija, kad mes krikščioniškų religinių simbolių gausos tiesiog nepastebime, o į rytietiškus simbolius reaguojame perdėtai mistiškai. Didelė dauguma Lietuvos katalikų į rytietiškus simbolius, kurie gali būti tik vienas kitas, reaguoja gana agresyviai. Tai parodo ne tų katalikų tikrą tikėjimą Dievu, o jų nesaugumą, aklą tarnavimą religijos agregorui, o tai jau zombiuoti žmonės. Bet kokia perdėta religinių simbolių gausa rodo dvasingumo siekiančių žmonių nesaugumą, jų vidinį orientavimąsi ne į dvasingumą, o į materialumą. Per dvasinius simbolius tokie žmonės tikisi materialaus saugumo, savo kūno saugumo, psichikos saugumo. Su krikščioniška, katalikiška  religija nesugebabantys susitaikyti žmonės puola Dievo ieškoti kitose religijose ir suranda dažniausiai ten tik dievą. Todėl analogiškai Lietuvos katalikams jie puola kaupti tų dievų simbolius, aklai mėgdžioti tų šalių kultūrą ir tampa zombiuoti tų šalių energetika. Viskas gražu ir gerai kai tai dozuota, kai tai skatina vystymąsi, tobulėjimą, savirealizaciją, pagaliau naują suvokimą, pasaulėžiūros praplėtimą, meilės kiekio savyje padidinimą. Tačiau dauguma žmonių susižavi ir prisiriša prie kitų dievų, kultūros ir netyčiomis, pasąmonėje pradeda neigti savo kultūrą, net savo tautą, šalį. Visa tai vyksta nepastebimai, per pasąmonę. Tokius žmones sava aplinka pradeda atstumti, savoje tautoje jie pradeda jaustis nesaugiai, prasideda keistos ligos, psichikos sutrikimai. Tam, kad jie jaustūsi saugūs, vieni išvyksta gyventi į tas rytų šalis, kiti tas rytų šalis bando „parsitemti“ į Lietuvą. Tai vyksta per rytų šalių prekių platinimą, rytų šalių gerbėjų klubų kūrimą, rytų mokymų skleidimą, jų svarbos iškėlimą į didžiules aukštumas, sureikšminimą ir t.t. Jie kuria sau saugią aplinką čia, Lietuvoje. Kai kurie siekia čia iš rytų atsivežti guru, dvasinius mokytojus, dvasingus žmones, žmonas ar vyrus. Deja jiems Lietuvoje per šalta, per maži pinigai čia uždirbami ir rytų žmonės mieliau keliauja į vakarų šalis. Va ir visas dvasingumas. Tai parodo dideles rytų šalių bėdas materijos srityje. Jei mes juos aklai kopijuosime, tai turėsime problemų su materija. Ir atvirkščiai, jei kopijuosime vakarų pasaulį, tai turėsime problemų su dvasingumu. Ne veltui gi tiek dvasingumo ieškančių žmonių Lietuvoje, krikščionybėje jo neranda, o atranda rytuose. Tikras kelias per vidurį. Tikras kelias subalansuotas ir materijoje ir dvasioje, apgaubtas meile.

  Savo užkodavimus reikia tikrintis ir nuo jų valytis jeigu reikia. Būtina suvokti, kad ne visi užkodavimai neša tik blogį. Sakykime žmogus yra grubus, kalba ir elgiasi nekultūringai, agresyviai. Tačiau užtenka jam pamatyti šventus paveikslus, kryžių su nukryžiuotu Kristumi ir jo elgesys pasikeičia. Kas tai? Tai kodas. Ar jis geras? Tam žmogui geras, bet jis veikia tik kaip girtuokliui kodas : užkodavo ir nebegeria, bet kai pratrūks, tai ilgam. Sąmoningam žmogui kodų nereikia, todėl sąmoningas žmogus turi tikrintis ar juo nekoduoja prisirišimą sukeliančiais kodais, kurie veikdami per pasąmonę iš jo gali padaryti zombį (maistui, gėrimams, daiktams, religijoms ir pan.). Nesąmoningam žmogui reikalingi geri kodai, kurie koduos iš jų kylantį agresyvumą, apribos tą agresyvumą. Tokius kodus sėkmingiausiai deda religija, po to sveiko gyvenimo būdo sistemos, įvairūs dvasiniai judėjimai. Tačiau tai bus tik kodai. Žmogus nesikeis vidumi, bet bus tarsi su kauke. Jis bent nustos vystytis blogyje, jei nesugeba vystytis gėryje, meilėje.

  Užkoduotas žmogus lengvai reaguoja į tam tikrus simbolius keisdamas savo elgesį, minčių tėkmę, jausmus. Užkoduotas žmogus kartais dažnai kartoja tam tikrus žodžius, kurie dažnai nieko nereiškia. Būna atvejų kuomet stipriai užkoduoto žmogaus, o ypač siekiančio dvasingumo, grožio, gėrio akys, veidas ir balsas tiesiog spinduliuoja, tačiau pažvelgus į žmogaus vidų – negyva, stuporas. Tokių žmonių skleidžiamos idėjos yra pavojingos dvasingumo ieškantiems žmonėms, nes juos sužavi ta graži dvasingumo kaukė. Paprastai tokių žmonių skleidžiami mokymai išderina žmones ir jie nesugeba susiderinti ilgą laiką, jaučiasi išbarstyti. Tai visų pirma kyla iš dvasingumą skleidžiančių mokytojų neįsižeminimo, kurį jie perduoda savo „mokiniams“. Dvasingumo mokytojai įsižeminimui ir įžeminimui turi skirti ypatingą  dėmesį. Pakilimas į dvasingumo sferą, tai kaip pakilimas į debesis. Tačiau mes turime fizinius kūnus, kurie nukenčia jei nėra įsižeminimo, nukenčia ir psichika. Dvasingumo mokytojai gali skleisti tik tokius kodus, kurie skatintų žmones sąmoningėti, augti meilėje, siekti vis gilesnio Dievo pažinimo. Bet kokie prie dvasingumo mokytojo pririšantys kodai, prie to dvasinio judėjimo pririšantys kodai yra pavojingi ir žmonėms ir tam dvasiniam judėjimui, mokytojui. 

Žvilgtelėkime į šį nekaltą simbolį į jo viduriuką nemirkčiodami bent minutę ir užsimerkim. Ką mes matome? 

 O dabar pažaiskim. Žvelgdami į centrą, periferiniu regėjimu stebėkime kas vykta tame rate. Galima pamatyti keistą mirguliavimą, subtilių linijų „sukimąsi“ (dažniausiai į dešinę pusę). Tuomet pažvelkime į sieną ar tiesiog į kambario erdvę. Galima pamatyti to simbolio negatyvą, ar pozityvą. Galima tą vaizdą savo regėjimu pritraukti arčiau savęs ar nutolinti. Visa tai mūsų akių  ir smegenų darbo pasekmė, o ne realus vaizdas. Tą vaizdą savo dėmesiu mes galime įkrauti realia energija. O tai jau bioenergetika. Žengiame kitą žingsnį. Jei tam tikro dvasinis judėjimas susikuria savo simbolius, kurie tam tikru būdu įtakoja mūsų regą ir smegenis, tai belieka savo dėmesiu įkrauti tokius simbolius. Juos įkrauna to dvasinio judėjimo pasekėjai savo nuolatiniu dėmesiu į tą simbolį. Taip jie įgauna poveikio jėgos, taip aplink juos susikuria agregorai ir taip kartais tie simboliai gali padaryti „stebuklus“, nes pasekėjų įkrautos energijos dėka tampa gyvi. Taip gimsta ne tik dvasiniai judėjimai, bet ir harmonizuojantys ir gydantys judėjimai tokie kaip REIKI (LeiChi) judėjimas Japonijoje.  

  Mūsų smegenys ir mūsų regėjimas tai ne vienas ir tas pats. Akys mato tai ką mato, o smegenys, dirba priklausomai nuo žmogaus patirties. Atstumai tarp daiktų kūdikio ir jau augusio vaiko smegenyse matuojami skirtingai. Vaikas remiasi jau įgyta patirtimi ir smegenys labai greit "dapaišo" į matomą vaizdą atstumus remdamasi savo patortimi. Spalvos smegenyse taip pat "dapaišomos" remiantis patirtimi, o ir vaizdai "dapaišomi" pasirodo taip pat. Žmogus žvilgtelėjo į kažką trumpai ir smegenys iš karto jam pateikia šio vaizdo suvokimą remdamasi tuo, ką jau išgyveno. Jei to nebuvo patirta tai matomo vaizdo gali net nematyti! O jei buvo matyta kažkas panašaus, tai "stogas" važiuoja dėl nesuprantamų smegenims dalykų, keistų atstumų ir pan. Todėl kuo augesnis žmogus, tuo mažiau jis "mato" detalių, nes neesant naujumo, smegenys bukai viską dapaišo iš patirties. Todėl, smegenys, kurios dar trokšta naujos patirties vis kviečia žmogų judėjimui, kelionėms. Taip žmogus tampa gyvesnis, nes smegenys dirba aktyviau. Čia aišku prisideda ir kiti dalykai : magnetinio žemės lauko kitimas, bioenergetinių laukų kitimai ir t.t. 

 Pavyzdžiui toks eksperimentas. Žiūrėkite į tos merginos nosį nemirkčiodami. Ten tik trijų spalvų taškai,o nuotrauka negatyvo. Po tam tikro laiko žvilgsnį "permeskite" ant balto popieriaus. Ir o .... stebuklas! Jame pamatysite tos merginos pozityvą ir dar spalvotą. Tą pat galima pamatyt ir užsimerkus ir uždengus akis delnais, po ilgesnio žiūrėjimo į nuotrauką. Tuomet savo "ekrane" pamatysite spalvotą merginos pozityvą. Tai tiesiog smegenų darbas toks.

   Išvados : periodiškai patikrinti save ar nesate užkoduoti, lengvai paveikiami tam tikrų simbolių, kodinių žodžių. Periodiškai, savo sąmoningo žvilgsnio pagalba ir jausmų pagalba valytis nuo kodų, zombiavimo. Būtina suvokti per kokius instinktus, įpročius jus pagavo tie kodai, zombiai, eterinės esybės. Jūsų įpročiai gali kilti net iš vaikystės, ar iš jūsų tėvų ir senelių. Suvokimas gana gerai atriša nuo zombiavimo. Meilė užgydo padarytas žaizdas, nes po suvokimo ir pasikeitimo paprastai lieka energetinių žaizdų, kurios kartais gali išsireikšti ir fizinėmis žaizdomis, sužalojimais, keistomis ligomis. Būtina savyje auginti meilę ir suvokimą. Ne visi kodai yra blogi. Yra skatinančių vystytis ir gydančių kodų. Jie skleidžia troškimą vystytis, šilumą, suteikia tonusą. Pastoviai besivystančiam, savo sąmoningumą plėtojančiam žmogui kodų nereikia, tačiau tokių žmonių būna retai, todėl kodų nereikia bijoti, bet ir reikia į juos žiūrėti atidžiai, juos pasitikrinti. Reikia tikrinti ir žmones, kurie jums tuos kodus duoda, nes per juos jūs galite gauti dalį tų žmonių gyvenimo. Kitaip nebūna.