KŪNO DĖVĖJIMAS

 Himalajų vienuolių, šventikų, įvairių vakarų magijos krypčių adeptų skleidžiama žinia, kad siela Žemėje dėvi kūną. Dėvi kūną kaip drabužius. Ir kuomet tas kūnas susidėvi, tai palieka jį ir ieškosi naujo „apdaro“. Tą žinančių dalis net nelaukia visiško kūno susidėvėjimo. Jie tiesiog atsigula, sustabdo širdį ir ...palieka kūną sąmoningai. Pagal turimas jų žinias, kuo sąmoningesnis žmogus palieka savo „apdarą“, tuo sąmoningiau ieškosi sau naujo ir turi pasirinkimą. Visi kiti kūną gauna atsitiktinai, tik nebent vietovę pasirenka (kur jiems praeitame gyvenime buvo gera jaustis). Beje yra tam tikros apeigos ir tam tikrų raštų skaitymas šalia mirusio kūno ir kaip manoma taip nurodomas kelias nevisai sąmonėje mirusiems, kad jie rastų greitesnį įsikūnijimą.

 Kas pas mus, Lietuvoje kūno dėvėjimo ir pomirtinio „klajojimo“? Ogi kaip ir nieko. Tik kas užrašyta į Lietuvą atneštoje biblijoje ir ką kunigai sako iš sakyklos. Bet iš tiesų tai atnešta globalistų ir yra svetima Lietuvai ir ne tik Lietuvai. Atidžiai skaitant bibliją (o ją, visą mažai kas iš religingųjų perskaitė), joje pradeda ryškėti daug prieštaravimų. Ypač vienos žmonių genties sureikšminimas ir visų turtų ir žemių atidavimas, o tai jau nacizmas. Va, kad ir Adomo su Ieva sukūrimas iš „molio“ ir po to paleidimas į Žemę daugintis. Genetiškai, giminei su gimine dauginantis būtinai ir gana greitai atsiranda genetinių išsigimėlių. Biblijoje surašyta, eilė vyrų kurie „dauginosi“? Su kuo? Pasirodo pačioje biblijoje paminėta, kad Žemėje jau buvo žmonių. Vadinasi tai ne pirma „sėja“ į planetą ir ne pirmo genetinio manipuliatoriaus. Ir tas manipuliatorius tiesiog pasinaudojo planetoje jau esančia genetine medžiaga (tipo moliu), tai yra kitais gyventojais. Beje tas Ievos ir Adomo kūrėjas buvo menkas, palyginus su korporacijomis, kurios sukūrė sau gausų kiekį „darbininkų“. Kaip minimum buvo keturios korporacijos ir iš čia keturios pagrindinės rąsės planetoje. Biblijoje neminima, kad tas dievukas būtų kūręs įvairių spalvų Adomus ir Ievas. O korporantams reikėjo vizualiai kažkaip atskirti kieno kur „darbuotojas“. Va ir nuspalvino odą, bei šiek tiek pakoregavo „vaizdelį“. Po korporantų karų, planetoje mažai kas iš jų liko, o ir „darbininkai“ niekieno tapo. Na kažkas ir apsiėmė kurti globalias religijas ir maišyti rases, kad „priglausti“ sau. Sakoma „kaip danguje, taip ir Žemėje“ ir atvirkščiai. Kad žmonės mažiau prisimintų, žinotų, šimtmečiais buvo deginamos knygos, organizuojami karai, kad žinantys žmonės būtų sunaikinti. Istoriją knygose galima perrašyti, tik va kas pastatyta akmenyje, archeologija tai sudėtinga sumanipuliuoti, bet įmanoma. Kas „neatitinka“ žmonijai sugalvotą istoriją, tas slepiama, tiesioginiai liudininkai arba nuperkami arba sunaikinami. Tai rodo, kad globalizmo viršūnėje tikrai ne Žemės čiabuviai, o kas žemiau, tai patogūs ir gerai apmokami tarnai, šiuo metu valdantys didžiules transnacionalines kompanijas, ordinus, klanus ir pan. Jiems leidžiama truputį pakovoti tarpusavyje, bet tose kovose paprastai žūsta paprasti žmonės, kariai, specialių struktūrų samdiniai. Globalistų siekis, kad jau jų įvestas globalias religijas, pakeistų globalus virtualus, skaitmeninis pasaulis. Jame jau esamų tarnų tiek nereikės. Tik mygtukai ir dirbtinis, valdomas intelektas. Manoma, kad yra tarpžvaigždinių civilizacijų, kurios nesutinka su tuo, ką daro planetoje keliolika „dievukų“. Bet kadangi žmonės su tuo sutinka, nesipriešina, tai kištis tiesiogiai nelabai gali. Atseit sutartys yra. Kaip ten tikrai yra sudėtinga pasakyti neturint pakankamai informacijos. Bet ir su esama informacija galima daryti išvadas apie fizinį ir psichinį manipuliavimą žmonėmis. Tai ką daryti mums?

 Mums visų pirma šviestis, rinkti informaciją ir kritiškai ją peržiūrinėti vėl ir vėl. Visų pirma suvokti, kad religija Lietuvoje atneštinė ir ji atnešta su daugybinėmis šios žemės žmonių prievartinėmis mirtimis. Daugybė žmonių buvo įbauginti, papirkti. Pavyzdžiui kiek žmonių Lietuvoje žino, kad paskutiniuosius žiniuonis Lietuvoje sunaikino jėzuitų ordinas. Beje Romos religijos valdininkai, matydami, kad kiek bedegintų mokslinininkų, tie vėl ir vėl atsiranda ir skleidžia progresyvias, naujas tiesas. Jėzuitams buvo duotas įsakymas, kad jei proceso suvaldyti neįmanoma, tai reikia tapti proceso priekyje. Taip jėzuitai pradėjo įkūrinėti mokymo įstaigas, universitetus ir leido tai daryti pasauliečiams, bet su jų atidžia kontrole. Globalistams nepavyko globalizuoti pasaulį vien tik su religijomis, tai buvo užsiimta mokslu, kur jau, su laiku bus galima žmones valdyti su elektronika ir genetinėmis manipuliacijomis. Ne veltui jie patys ir įrašė į bibliją tą scenarijų, kurį ir vykdo. Ir kas aktualu šiomis dienomis, kad vykdomas etapas, kuomet be „ženklo“ ant rankos, ar kaktos, tu negalėsi nei pirkti, nei parduoti, nei dirbti, nei keliauti. Religingi mojuoja biblija ir tiki, kad tai dievulio prognozės, o net nepagalvoja, kad tai tik to „dievulio“ parašytas scenarijus kaip toliau vyks globalizacija.

 Be savišvietos ir informacijos pertikrinimo, būtina šviesti kitus, mąstančius, abejojančius. Kalbėtis apie tai, su daugybę metų „besimeldžiančiais“ yra laiko gaišimas ir kartais (ypač musulmonų šalyse) tiesiog pavojinga sveikatai ar gyvybei. Tai kaip iš narkomano atimti narkotikus. Jiems „stogas“ konkrečiai gali pradėti „čiuožti“. Pasaulio įsivaizdavimas griūti, atsirasti nesaugumo jausmas, depresija, panika, ar net savižudybės. Tuos, kuriuos nuo vaikystės „mokė“ melstis, kabino po kaklu kryžius išmokė nuolat save programuoti tai būsenai, religinio narkotiko būsenoje. O, kad tas tvirtai sėdėtų smegenyse, maldų nepakanka ypač vaikams. Reikia religinių filmukų, dainelių, spektaklių, kuriuose pageidautina, kad ir vaikai dalyvautų. Ko ne spektaklis suaugusiems bažnytinėse apeigose. Retas kas tame mato tiesą. Kiti tiesiog dalyvauja tame kaip artistai. Kiekviena malda, tai savihipnozės seansas. Ypač dažni seansai reikalingi emocingiems pietiečiams, todėl ten maldos penkis kart per dieną ir dar tam tikra kryptimi. O kryptis link musulmonų garbinamo „švento juodo“ akmens. Jei krikščionybėje meldžiamasi „žmogiškam“ dievo pavidalui, tai pas musulmonus juodam akmeniui? Na tas juodas akmuo labai panašus į galingo kompiuterio dėžę, su dirbtiniu intelektu. O tuo metu kaip krikščionybėje „meldžiamasi“ programuotojui to „kompiuterio“. Tas spektaklis labai panašus į pokarinius čiabuvių „žaidimus“ ir vos ne religiją, kuomet amerikonų kariams išsikrausčius iš salų Didžiajam vandenyne, kur jie kariavo su japonais. Vietiniai pradėjo drožinėti medinius šautuvus, statyti medinius lėktuvus ir „dūgzti“ juose kaip vaikai. Ir tai jie darė rimtai, sakydami, kad taip jie atiduoda pagarbą dievams ir susitapatina su jais. Vienas iš pavyzdžių kaip gimsta religijos.

 Lygiagrečiai su savišvieta apie fizinį pasaulį yra būtina savišvieta apie nematerialų pasaulį. Pavyzdžiu manoma, kad naują kūną, praeityje buvę magais, prašvitusiais žmonėmis, pradeda įvaldyti tik nuo 3-4 metų to kūno. Visos kitos sielos kūną įvaldo daug vėliau. „Prašviesėjimas“ dar vadinamas pasaulio platesniu suvokimu yra procesas kaip ir be pabaigos ir vyksta tarsi bangomis. Renkama informacija, domimasi pasauliu, įvairiais įvykiais ir kažkuriuo momentu šast, kaip banga ir naujos kokybės suvokimas. Magų siela, su nauju „apdaru“ greičiau apsipranta, todėl jų gebėjimai realizuotis pasaulyje yra daug didesni. Tai panašu į mašiną vairavusį ir po kažkiek tai metų vėl gavusį vairą į rankas. Prisimenantis tą jausmą greičiau įvaldys mašiną, negu tas, kuris gerokai primiršo, ar visai nepamena. Blogiau jei pakliuvai į brokuotą mašiną, ar pažeistą. Tuomet gresia sunkus jos valdymas ir kankinimasis iki kažkurio tai laiko. O, kad ilgiau kentėti brokuotoje „mašinoje“ pasirūpins tiek artimieji, tiek gydytojai. Todėl naujus kūnus įgijusios sielos būna, kad pamena tą pykčio jausmą, kuomet joms teko ilgai gyventi brokuotuose kūnuose ir išreiškia tą pyktį tiek ant naujų artimųjų, tiek ant viso pasaulio. O jaunose sielose pagrindinė informacija įsirašo būtent per jausmus ir jausmuose. Subrendusios sielos nepsichuoja patekusios į neįgalų, brokuotą kūną. Kadangi mąstymas jų jau kitokio lygio, tai arba maksimaliai prisitaiko ir bando išreikšti save ir per tokius kūnus, arba „susiorganizuoja“ išėjimą iš kūno ir kūnas miršta. Tačiau tai būna rečiau. Paprastai labiau subrendusios sielos dažniausiai užsiima „darbu“ su nematerialiu pasauliu. Tai egregorai, energoinformacinės būtybės, kurios gali tiek padėti (savotiška simbiozė) tiek kenkti. Tai panašu į bakterijas mūsų kūnuose, kurios gali padėti mūsų virškinimui, tiek kenkti jei prasmuko ten kur negalima arba sumažėjus imunitetui. Beje mūsų simbiotinės bakterijos (kartais ir grybeliai) kovoja su bakterijomis atėjūnėmis, su virusais atėjūnais ir grybeliais atėjūnais. Tai vienas iš asmeninio imuniteto gynybos linijų. Tačiau jei mūsų imunitetas labai išsenka, ar pavyzdžiui kūnas miršta, tuomet tai bus pirmi mūsų kūno „valgytojai“. Tas pats ir su energoinformacinėmis esybėmis. Nuo pat mažumės, kūno aplinkoje pilna visokių bakterijų, virusų, grybelių. Kūnas, kad išgyventų būtinai turi sueiti į simbiotinius ryšius su smulkiąja gyvybe. Todėl gamtą ir gamtos purvą ragaujantys vaikučiai įgyja geresnį imunitetą, nei distiliuotoje erdvėje ir daug skiepyti vaikai. Su Gamta labiau susieti kūnai, per tiesioginius kontaktus su įvairia gyvybe, išmoksta tiek kovoti, tiek sutarti su tomis gyvybėmis. Pavyzdžiui jei kūnas greit sutaria su nauju virusu, tai virusas įsikomponuoja į kūno genetiką kaip savas ir nepuola agresyviai. Būtent per tokius „sutarimo“ mechanizmus nuslūgsta įvairios epidemijos. Aišku yra virusų, kurie per greitai veikia ir nespėjama susitarti, tuomet ir reikalingos vakcinacijos, tai yra silpnų virusų įvedimas, kad kūnas turėtų laiko susitarti su virusais.

 Kaip ir su fizinėmis mažomis gyvybėmis, taip ir su energoinformaciniais dariniais. Jie nei geri nei blogi, bet kaip ir bakterijos, jie nori valgyti, o valgo jie tiek „gyvybinę“ energiją, tiek emocinę energiją. Jei žmogus (paprastai moteris) spinduliuoja daug emocinės energijos, tai šalia jos garantuotai sukasi pakankamai emocijomis besimaitinančių energoinformacinių darinių. Būna darinių aukštesnio lygio, kurie „suorganizuoja“ tas emocijas, sukurdami tam tikras situacijas ar paskatindami vartoti įvairias narkotines medžiagas ir pan. Paprastai tai jau egregorinio lygio dariniai. Pavyzdžiui prie vaikų mielai „limpa“ kas netingi. Visų pirma kokie energoinformaciniai dariniai sukasi apie tėvus, senelius, kaimynus, gimines. Bet koks stresas sudaro sąlygas „prilipti“ kažkokiam tai energoinformaciniam dariniui. Pavyzdžiui netgi vadinamo krikšto metu, mažutėlį kūdikį apipilant šaltu vandeniu galima tiek religinio egregoro kojelę prilipinti, tiek bet kokių aplinkoje esančių energoinformacinių darinių (pavyzdžiui kunigas pasigavo ant savęs nuo kliento ir atsinešė į krikštyjimo procedūrą, prieš tai emociškai nesusibalansavęs, neišsivalęs). Pati krikštyjimo procedūra neduoda jokios apsaugos vaikui, nes tą apsaugą sukuria patys tėvai, tikėdami, galvodami, kad krikštas padeda. Tikėjimas savimi ar kažkuo, kurio gal ir visai nėra, duoda atsparą, saugumo jausmą. Sąmoningas susiejimas su religiniu egregoru jau kažkiek duoda saugumo nuo kitų egregorų, nes egregorai „nemėgsta“ dalintis maistu su kitais egregorais. O va nuo smulkių energoinformacinių darinių neapsaugos. Čia panašu į tai, kad galima nuvyti šunį, katę, žiurkę, bet bakterijų ir virusų nenuvysi. Čia kaip visiška švara neįmanoma. Apsišvarinai ir vėl žiūrėk dulkės, nešvara kaupiasi ir pan. Vienas iš švarinimosi nuo gausybės energoinformacinių esybių būdų yra meditacija. Jų rūšių yra daug, bet esminė tiesiog pabūti ramybėje, stebint viduje vykstančius procesus, minčių, vaizdų kaitą. Geriausia patogiai sėdint, kad neužmigti, užsimerkus, tyloje ir nieko nedarant net mintyse. O mintys, mintys tik pralaukiantys debesėliai danguje, kurių vis mažiau ir mažiau. Meditacijose ne tik pamatoma kas vyksta mūsų viduje, bet galima ir susikurti savo poilsio pasaulėlį, kur galima ateiti jausmu ir pabūti ten. Ir to pasaulėlio aplinką galima po truputį keisti, bet ne per dažnai, nes galima sukelti neramumą ir dažniausiai pasąmoninį siekį keisti realią fizinę aplinką. Tuomet ir atsibodę baldai, apranga, o kartais vyras ar žmona gali „iškeliauti“ iš tavo aplinkos. Tai yra keisdami vidų, įgyjame potencialo keisti aplinką.