KVĖPAVIMO „PASLAPTYS“

  Visuomenėje, sveikos mitybos „specialistų“ yra skleidžiami mitai, kad užrūgštėjusį organizmą šarmina vaisių, daržovių ir augalinis maistas. Dar siūlo gerti sodą, kas gana dažnai žaloja virškinimo sistemą. Būtina žinoti, kad įvairios organizmo sistemos turi savo rūgštingumo lygį ir siekia tą lygį palaikyti stabilų. Pavyzdžiui kraujui daug sveikiau būti šiek tiek rūgščiam nei šarminiam. Kodėl? Paprasta. Kuo nuoviras arbatinuke šalinam? Rūgštimi. Taip ir nuo kraujagyslių sienelių geriausiai pašalinamos kalcio nuosėdos, kurios sukelia kraujagyslių trapumą. Beje šiek tiek rūgštokas kraujas neleidžia ant kraujagyslių nusėsti ir organiniams dariniams. Tarpląsteliniame skystyje taip pat turi būti šiek tiek rūgštingumo, bet mažiau nei kraujyje, o ląstelėse daugiau šarmingumo. Beje atlikti tyrimai aukštikalnėse gyvenančių žmonių kraujo rūgštingumo ir žemumoje gyvenančių. Aukštikalnėse gyvenančių kraujas  rūgštingesnis. Ne veltui tiek ilgaamžių žmonių gyvena aukštikalnėse. O rūgštingesnis kodėl, todėl kad jame mažiau deguonies, o daugiau angliarūgštės. Kraujyje daugiau hemoglobino, pernešančio deguonį. Ir ar teisingas mitas, kad mūsų ore turi būti 21% deguonies?

  Panagrinėsime mūsų kvėpavimą ir ką jis mums duoda. Be deguonies mūsų ląstelės pasigamina tik kelias ATF molekules, kurios būtent ir suteikia organizmui energijos. Tai kaip benzinas varikliui. Su deguonimi, ląstelės pasigamina iki dvidešimties ATF molekulių. Aiškus skirtumas. Logiškai atrodytų, kad mums reikia kuo daugiau deguonies. Tačiau jei variklį paskandinsime degaluose, tai jis paprasčiausiai užsiliepsnos. Svarbu tam tikra norma, nes perdėtas deguonies kiekis nuodija, sendina organizmą. Kodėl? Deguonis ne tik sudaro sąlygas pasigaminti daugiau energiją suteikiančių molekulių, bet ir šarmina kraują. O kaip žinome, kad jei kraujas šarmingesnis, tai nuosėdų ant kraujagyslių bus daugiau, o periferijoje atsiras net kraujosruvų. Be to, šarmingesniame kraujyje hemoglobinas, pernešantis deguonį, labiau pririša prie savęs deguonies molekules ir tuo pačiu mažiau atiduoda deguonies organizmui. Tuo pačiu hemoglobinas mažiau pasiima iš tarpląstelinės erdvės anglies dvideginio, kuris yra rūgštis. Tuomet tarpląstelinė erdvė labiau, nei turi būti, rūgštėja ir ardo ląstelių paviršių. Organizmas greitai reaguoja į panašius procesus, siekdamas kompensuoti neigiamus procesus susijusius su deguonies trūkumu ar pertekliumi (išskirdamas šarminius mikroelementus).

  Atlikite paprastą eksperimentą su savimi. Giliai įkvėpkite ir giliai, iki pat visai tuščių plaučių, iškvėpkite. Taip pakvėpuokite 20 – 40 kartų. Jau po 10 kartų atsiras švelnus galvos svaigimas. Tiesiog galvos kraujagyslės reaguos į padidintą deguonies kiekį, susitraukdamos. Taip jos apsisaugo nuo apsinuodijimo deguonimi. Nepratusio žmogaus, kurios kraujagyslių sistema netreniruota, jos gali net pradėti spazmuoti ir žmogus gali netekti sąmonės. Todėl yra tam tikri kvėpavimo pratimai, kurie ištreniruoja kraujagysles susitraukinėti tolygiai, be spazmų. Tai yra organizmas išmokomas reaguoti į tokio tipo stresus ne isteriškai, o tolygiai. Į padidintą deguonies kiekį, kaip beje ir į bet kokį organizmo apnuodijimą, visų pirma reaguoja smegenų kraujotaka, nes smegenų neuronai jautriausi destabilizacijai ir jie pirmiausia miršta. Didesnio deguonies kiekio į kraujotaką patekimo metu kraujas tampa labiau šarminis. Pakanka kvėpavimą sustabdyti ir iš hemoglobinas lengvai pradeda atiduoti deguonį tarpląsteliniam skysčiui ir pasiima anglies dvideginį. Kraujagyslės prasiplečia, kraujas tampa rūgštesnis. Veninis kraujas rūgštesnis už arterinį natūraliai, nes jis iš organizmo, link plaučių neša anglies dvideginio rūgšties prisodrintą kraują. Arteriniame kraujyje yra ne tik deguonies, bet ir dalis anglies dvideginio, nes kitaip kraujagyslės (ypač galvos) sureaguotų spazmais dėl perdėtai didelio deguonies kiekio. Organizmas, nuo perdėtai didelio deguonies kiekio, dar turi tokią apsaugos sistemą, kuri jau buvo minėta, tai, kad hemoglobinas sunkiau atiduoda deguonies molekules, jei kraujas tampa perdėtai šarmingas. 

  Klausimas toks. O kaip su žmonėmis, kurie daro reberfingo kvėpavimo pratimus. Tai yra dažnai ir ilgai kvėpuoja. Nepamėginus nepasakysi. Apie viską ką rašau, patyriau ir pats. To kvėpavimo metu, teigiamas dalykas tas, kad kraujagyslės treniruojamos nereaguoti isteriškai į perdėtą deguonies kiekį. Jos susitraukia iki tam tikro lygio tolygiai, kad kraujo atnešamas deguonies kiekis būtų iki tam tikros ribos. Dėl kraujagyslių susitraukimo, šiek tiek padidėja kraujo spaudimas. Dėl kraujagyslių mikrospązmų organizme jaučiamas dilgčiojimas visame kūne. Galvoje jaučiamas švelnus svaigimas. Šio kvėpavimo metu iš organizmo intensyviai plaunamas anglies dvideginio rūgštis. Atrodytų, kad jei žmogaus organizmas nurūgštėjęs, tai būtų gerai. Bet ar jūs įsitikinęs, kad jūsų organizmas jau labai nurūgštėjęs? Jei jūsų organizmas normalioje rūgšties-šarmo pusiausvyroje, ar tik švelniai nurūgštėjęs, tai reberfingo intensyviu kvėpavimu, jūs tik be reikalo nužudote dalį savo smegenų ir kūno ląstelių. Taip. Būtent tas apsvaigimas dėl plaučių hiperventiliacijos, parodo kritinę organizmo būseną ir žūtį ląstelių. Aišku visų pirma žūva silpniausios ląstelės ir tarsi savotiškas apsivalymas. Deja yra kitas klausimas apie žuvusių ląstelių išvalymą iš organizmo. Jei po padidintos hiperventiliacijos nėra šilumos, skysčių ir organizmo judėjimo, tai žuvusiomis ląstelėmis pradeda maitintis mūsų organizme esantys mikroorganizmai, bakterijos, grybeliai. Nuo to tik didesnė organizmo toksikozė ir nežinia iš kur atsirandančios ligos. Turėjau pakankamai tokių „ligonių“. Atrodo ir minta sveikai, ir gyvena sveikai, o va su kvėpavimo pratimais „prisidirba“. Beje dėl vadinamos „sveikos“ mitybos dar bus straipsnis. Šis tik apie kvėpavimą.

  Organizmas turi daugybę savireguliacijos sistemų ir visų pirma žiūri svarbiausių dalykų, tai yra išgyventi šiame momente. Pavyzdžiui vyresnio amžiaus žmonių pagrindinė problema yra užrūgštėjęs organizmas. Kad jo rūgštingumą sumažinti galima dažniau kvėpuoti. Tačiau kuo dažniau kvėpuojame, tuo kraujas tampa šarmingesnis ir sunkiau atiduoda deguonį. O kuo kraujas sunkiau atiduoda deguonį, tuo mažiau anglies dvideginio pasiima iš tarpląstelinio skysčio. Kuo daugiau anglies dvideginio rūgšties tarpląsteliniame skystyje, tuo ląstelių paviršius labiau griaužiamas rūgšties, jos raukšlėjasi, jų apvalkalas plonėja. Taip ląstelės tampa lengviau prieinamos bakterijoms, virusams, grybeliams. Beje, kad nušarminti tarpląstelinį skystį nuo tiekos rūgšties, organizmas įjungia kitą savisaugos sistemą ir išskiria šarminius mikroelementus. Kuo daugiau tos rūgšties tarpląsteliniame skystyje, tuo daugiau šarminių elementų organizmas išskiria. Tai yra kalcis, magnis, kalis, natris ir t.t. Aišku tą visa jis ima iš ląstelių, kaulų, dantų. Padidintas kiekis šarminių elementų patenka į kraują, sėda ant sienelių, teka per inkstus, o inkstams privalu šalinti perdėtai didelį mineralų kiekį kraujuje. Taip jie ne tik apkraunami, bet juose gali atsirasti (ir atsiranda) vadinamas smėlis ir auga akmenys. Organizmas netenka svarbių mineralų, o juos kažkaip reikia papildyti. Ir viso labo dėl nesureguliuoto kvėpavimo. Beje kvėpavimas yra daug svarbesnis ir įtakingesnis organizmo sveikatai, nei mityba, skysčiai ir fiziniai pratimai kartu sudėjus.

 Tai koks yra „geriausias“ kvėpavimas? Labai daug iečių šiuo klausimu sulaužo įvairūs mėgėjai, net ir tipo mokslininkai. Nėra jokio geriausio kvėpavimo. Geriausias jums yra tas, kuris šiuo metu, esant šiai organizmo būklei yra geriausias.  Pagrindinis sveiko žmogaus kvėpavimas yra lėtas, gilus, iki 70% plaučių erdvės. Jei jis dažnesnis, tai iki 30%. Per minutę, ramioje būklėje 6 – 8 įkvėpimai iškvėpimai. Jei kvėpuojate dažniau, tai jau organizme kažkas negerai. Būtina organizmą periodiškai „supažindinti“ su įvairiu kvėpavimu, treniruoti jį tiek padidintomis apkrovomis deguonimi, tiek jo trūkumu. Tuomet organizmas bus labiau save reguliuojantis. Praktikos skyrelyje aš jau minėjau apie tam tikrus pratimus. Trumpai priminsiu. Vienas iš pratimų yra tiesiog kvėpavimo sustabdymas. Kvėpuojate ramiai. Šalia sekundometras, rašiklis ir popieriaus lapas, kuriame paruoštas pildymui grafikas. Vertikalioje linijoje skaičiai sekundėmis, o horizontalioje apie 10 - 15 bandymų. Įkvėpus apie 70-80% plaučių kvėpavimas sulaikomas. Laikoma iki pirmo poreikio įkvėpti ir dar truputį, kol nelabai galime išlaikyti. Laikyti iki „negaliu“ nereikia, nes tai apkrauna širdį (pradžioje, kol organizmas nepratęs). Jei išlaikote 40s, tai jūs vidutiniškai sveikas. Apie tikresnę sveikatą, organizmo savireguliacijos galimybes ir išsivalymą galime kalbėti tik tuomet, kuomet kvėpavimą pavyksta sustabdyti 60s ir daugiau. Po kiekvieno bandymo ramiai kvėpuojame 30-60s ir įkvėpus nepilnais plaučiais vėl sulaikome kvėpavimą. Rezultatus žymime grafike. Tai atlikti galime kelis kartus dienoje, kad greičiau gerėtų rezultatai. Pradžioje svarbu ne siekti kuo ilgiau išbūti nekvėpavus, o kuo dažniau dienoje, savaitėje daryti tokius kvėpavimo pratimus. Įdomumo dėlei pastebėsiu, kad darant šiuos pratimus, ar po kiek laiko po jų, jums gali paskambinti tam tikri jūsų pažįstami ar draugai, kurie norės su jumis tiesiog susitikti, pabendrauti. Kodėl? Tie pratimai įdomiai veikia energoinformacinėje erdvėje. Jie susilpnina ar net nutraukia energetinius ryšius su iš jus energiją siurbiančiais žmonėmis. Tiesiog gyvenime šie žmonės perdėtai reikalauja iš jūsų dėmesio, jūsų laiko. Ar verta jiems, o ne sau, savo šeimai skirti šį laiką ir energiją, tai jau jums spręsti.

  Kitas, kraujagysles ir organizmą treniruojantis pratimas yra toks. Sėdite patogiai, maksimaliai tiesia nugara. Kvėpuojate ramiai, lėtai, giliai 15-20 kartų. Po to pereinate į dvigubai greitesnį kvėpavimą apie 40 kartų, po to į dar dvigubai greitesnį kvėpavimą 60 kartų, ir į maksimaliai jums greitą apie 80 kartų. Tuomet vėl kvėpuojate lėtai ir giliai 15-20 kartų. Tokių pakartojimų darome 2 – 6 kartus. Tuomet patogiai atsilošiame ar atsigulame šiltai apsikloję. Hiperventiliacijos metu organizmas atvėsta, gali krėsti net šaltas drebulys. Gali svaigti galva. Tuomet tiek pakartojimų skaičių, tiek paties pratimo skaičių sumažiname iki minimalaus galvos svaigimo, bet jis turi būti. Su laiku, organizmo kraujagyslės adaptuosis ir ne spazmuos, o tiesiog susitrauks. Tuomet ir galva nebesvaigs. Šis kvėpavimas kraujagysles padaro lankstesnes, ir ne tokias isteriškas. Šis pratimas sumažina ir pačių žmonių isterijas ir įvairias baimes. Po pratimo šiltas gėrimas, arbata, judėjimas.

  Dar vienas, paprastas ir veiksmingas hiperventiliacijos pratimas. Jį patariama daryti gulint, atsirėmus, ar patogiame fotelyje. Įkvepiame giliai tiek krūtine tiek pilvu. Po to iškvepiame paprastai, bet ne visais plaučiais. Tai yra tiesiog paleidžiame iškvėpimą. Taip kvėpuojame 20-40 kartų. Stebime savo organizmo reakciją. Tuomet iškvėpus nekvėpuojame kiek galime ilgiau. Kai jau negalime būti be įkvėpimo, įkvepiame ir sulaikome apie 10 s. Tuomet iškvepiame ir įkvėpus vėl apie 10 s sulaikome. Toliau vėl iš naujo giliai kvėpuojame 20 – 40 kartų ir iškvėpus būname kuo ilgiau nekvėpavę. Įkvepiame ir sulaikome 10 s, iškvepiame ir vėl įkvėpus palaikome 10 s.  tokių bandymų darome 2 – 6. Šis hiperventiliacijos pratimas nuo praeito skiriasi tuo, kad po kiekvienos hiperventilacijos, po kiekvieno kraujotakos užšarminimo, kvėpavimo sustabdymo metu, kraują gražiname į normalią, užrūgštinimo būklę. Tai yra šiuo kvėpavimo būdu, mes tarsi svyruoklę pastumiame į vieną pusę, o po to į kitą pusę. Kraujas tai užšarminamas, tai užrūgštinamas. Taip valosi ir pats kraujas ir organizmas. Taip treniruojamos kraujagyslių sienelės, tiek pačios ląstelės. Po pratimo pabūti ramiai, pajusti kas vyksta organizme. Hiperventiliacija gali sukelti šalčio pojūtį. Tuomet būtina šilta apranga, apklotas. Po pratimų šiltas gėrimas, judėjimas.

  O dabar sugrįžkime prie žmonių, gyvenančių aukštikalnėse. Jų kraujas rūgštingesnis, bet ne pats organizmas. Jų kraujyje daugiau hemoglobino, pernešančio deguonį. Ne visiems gerai žinomas faktas apie naujagimių „geltą“. Naujagimių organizme yra daugiau hemoglobino, gerokai daugiau. Kuomet jie patenka į perdėtai deguonimi prisodrintą aplinką, daugybė hemoglobino tampa nereikalinga ir jis suyra. Tai sukelia netikrą naujagimių „geltą“.  Organizmas palieka tik tam tikrą hemoglobino kiekį, kuris reikalingas, esant tam tikrai deguonies koncentracijai. Jei atmosferoje būtų mažiau deguonies, tiesiog pas naujagimius mažiau suirtų hemoglobino ir jų organizmas prisitaikytų prie esamo atmosferoje deguonies kiekio.  Mums nereikia tiek deguonies, kiek yra atmosferoje. Didesnis deguonies kiekis greičiau sendina organizmą. Netgi ne pats deguonies prisodrinimas atmosferoje veikia neigiamai, kiek atmosferinis spaudimas. Žemumoje esančių žmonių organizmą esantis atmosferos spaudimas labiau prisodrina organizmą deguonimi ir tuo pačiu labiau nuodija, nei aukštikalnėse gyvenančių žmonių organizmus. Iš esmės labiau deguonies žmogaus organizmui reikia kuomet vyksta intensyvus raumenų darbas ir raumenyse kaupiasi pieno rūgštis. Deguonis organizmui ne tik suteikia energijos, bet ir padeda sumažinti pieno rūgšties įtaką, tai yra šarmina kraują.

  Kitoks požiūris į astmą. Gydytojai ir farmacinės įmonės skleidžia tik vieną astmos „gydymo“ būdą – plėsti bronchus ir kraujagysles. Tipo trūksta organizmui deguonies. O kodėl trūksta, kodėl organizmas pradėjo „dusti“? Ar tik dėl alerginės reakcijos iš aplinkos ir aplamai kas ta alergija? Kitų tyrėjų duomenimis, astma, tai organizmo reakcija į anglies dvideginio trūkumą, kurio nepakanka, kad iš kraujo organizmas pasiimtų deguonį. Tuomet gydytojai duoda padidintą deguonies spaudimą į organizmą, arba plečia kraujagysles, bei bronchus. Tai yra verčia daryti organizmą, ko gal visai ir nereikia. Organizmui kaip tik reikia mažiau, rečiau ir lėčiau kvėpuoti. Tuomet susikaupia organizmo gaminamo anglies dvideginio pakankamas kiekis ir organizmas pradeda natūraliai pasiimti deguonį iš kraujagyslių.  Vietoj to, kad astmatikas kvėpuotų  dažniau ir giliau, jam tereikia pristabdyti kvėpavimą ar net sustabdyti. Ko organizmas reikalauja, tą ir daryk. Anglies dvideginio tam tikra koncentracija atpalaiduos bronchus ir vėl bus galima normaliai kvėpuoti. Yra net specialūs treniruokliai, kuomet kvėpuojama per specialius vamzdelius, kad pristabdyti kvėpavimą, padidinti plaučių spaudimą. Anksčiau tiesiog per šiaudelį vaikai burbuliuodavo į stiklinę vandens. Aišku yra ir kitų astmos priežasčių ir dauguma jų parazitinių, grybelinių plaučių ligų, bet yra ir tiesiog anglies dvideginio išskyrimo problemos organizme. O vadinamos astminės alergijos dažnai būva psichosomatinės, sukeltos įpirštų baimių. Net tikri astmatikai kažkodėl nedūsta, kol neparodai jiems netoliese esančias gėles. Jas pamatę jie pradeda dusti iš įpirštos programos, kad „reikia“ dusti, dūsta iš baimės, kad tuoj dus. Jie dūsta net užuodę kvapą. Tačiau jei jie geroje nuotaikoje, linksmi, kvėpuoja ramiai ir neatkreipia dėmesį į tokius kvapų niuansus, tai kažkodėl nedūsta? Astmos priežasčių tyrimas yra apribotas farmacijos kompanijų, kad jie žmones galėtų šerti brangiais, hormoniniais preparatais, bei kitokio tipo visokiais „vaistais“. Hormonai išdarko žmogaus hormoninę sistemą, ypač jaunimo. Labai neigiamai veikia širdį. Eufilinas ir širdį veikia ir kraujagysles ištampo. Šiais laikais net nuo peršalimo ligų skiria hormoninius preparatus ir mamos nemąsto kuo tai atsilieps jų vaikams. Tik pradėk „gydyti“ tokias tipo ligas, tai jos liks ilgam, ar net taps chroniškomis. Organizmas sieks pusiausvyros ir kovos su peršamais vaistais, su išdarkančia organizmą chemija. Tai ne gydymas, tai nuodijimas. Kuo ilgiau taip gydomas žmogus, tuo mažiau galimybių kažką tikrai atitaisyti. Sveikatos jums.

 2019.11.08