MAGIJA

 Kas tai yra magija? Tai galėjimas kažkokiu tai, mokslu dar neišnagrinėtu būdu, daryti įtaką tiek gyvam, tiek negyvam pasauliui. Religijos, savo laiku atėmė galimybę, moksliniais būdais tyrinėti magijos pasireiškimą ir visa tai buvo paversta mistika. Religijos, ypač dabartinės pasaulinės, savo laiku sunaikino daugybę magijos praktika užsiimančių, tyrinėjančių vyrų ir moterų. Būtent religijos adeptai, privatizavo magiją ir nusprendė, kad magija, tai religijos prioritetas. Būtent tada ir sustojo magijos tyrinėjimas, platus praktikavimas. Religijoje magijos buvo leista tiek, kiek sugebėjo ir leido jos adeptai.

 Magija yra gana plati sąvoka. Pati paprasčiausia tai jausminė magija, kuomet žmogus, jautrus savo vidumi, jaučia aplinkoje besikeičiančius energoinformacinius laukus ir per sapnus, kortų ar kitokių priemonių, ar tiesiog jausminiu būdais, nusako vienokius ar kitokius praeities įvykius, būsimus įvykius, negalavimus, ligas, nustato nusikaltėlius ir t.t. Tai daugiau informacinio pobūdžio magija. Yra magija, kuomet žmogus gali paveikti kito žmogaus energoinformacinę lauką, ko pasekoje kitas žmogus pasveiksta. Tačiau, dėl energoinformacinių laukų sąlyčio, dažnai neapseinama be tos energoinformacijos perėmimo, tarsi pasidalinimo, ko pasekoje gali susirgti „gydytojas“. Tai nutinka net ir oficialios medicinos atstovams, kurie savo nuoširdžia užuojauta, rizikuoja persiimti pacientų ligomis. Gal todėl ne veltui, daug medikų tiesiog „užsidaro“ nuo pacientų grubiu, nedėmesingu elgesiu, tuo tarsi nesąmoningai apsaugodami save. Medicinoje dirbantis jautrus, atjaučiantis žmogus turi būti labai stiprus tiek kūnu, tiek dvasia, tiek protu. Kiek teko bendrauti su medikais studentais, tai daug iš jų, studijuodami mediciną, „perserga“ tam tikrų ligų simptomais, beskaitydami literatūrą. Ir kuo jautresnis žmogus, tuo aštriau jis persiima ligos simptomais ar net realiai suserga. Tai emocinės, netikros ligos. Iš vienos pusės tai tarsi tam tikri emociniai „skiepai“, nuo būsimų pacientų atnešamų ligų. Iš kitos pusės verta pagalvoti ar toks jautrus žmogus bus įgalus dirbti mediku.

 Tie, kas ruošiasi rimčiau tyrinėti magiją patartina pradėti studijuoti tai ne nuo mistinių dalykų, kurie aprašomi knygose, apie kuriuos kalba ekstrasensai ir t.t. Protui patartina tai pradėti suvokti kaip realų dalyką, tuomet magija pasiduos lengviau, poveikis bus stipresnis. Kuomet gyvenime nepasitaiko magų praktikų, tuomet tai tampa klaidžiojimu tamsoje. Tuomet būna daug klystkelių, nusivylimų, klaidų, ligų ir ne tik sunkių ligų, bet ir mirčių. Magija tai ir žaidimas ir ne žaidimas. Patyręs daug klaidų ir gavęs daug nepataisomų „gumbų“ turiu šiokių tokių patarimų, siekiantiems studijuoti magiją. Visų pirma negalima pradėti nuo visokių būrimų ir dvasių kvietimų, ką dažnai mėgsta daryti paauglės. Tuomet prisikvieti visokių energoinformacinių darinių, kurie paprastai turi visai kitas funkcijas, bet „valgyti“ nori. O jų maistas, tai mūsų gyvybinė energija. Tuomet atsitinka visokie, vadinami „prisisiurbimai“, kurių pasekmės ne tik galvos skausmai, negalavimai, emociniai sutrikimai, keistos ligos, bet ir nesėkmės gyvenime, pritraukiami keisti, agresyvūs, apgaunantys žmonės. Magijos pradžia tai visų pirma savęs pažinimas. Iš ko sudarytas (sudaryta) aš. Kadangi mūsų suvokimas nuo vaikystės materialus, tai ir magijos suvokimas turi prasidėti nuo to, nuo materijos savyje suvokimo. Mūsų kūne daugiausia yra vandens, vadinasi mumyse stipriausia yra vandens magija. Tai yra mes turime užaštrinti savo pojūčius ties vandens pajautimu. Turime mokytis pajausti vandens šaltinius per atstumą, gal pagal kvapą, po to tam tikru vidiniu pojūčiu. Pajusti kokiame gylyje gali būti vandens šaltinis ar jo sankaupos ir panašiai. Tokie žmonės, kurie išsiugdo, atveria pojūtį vandens magijai, jie vadinami vandens ieškotojais. Kartais, kad „tikriau“ jaustūsi, jie naudoja visokias virgulias, rėmelius ar dar kokius tai fizinius objektus. Tačiau tai tik pagalbinės priemonės, kurios reaguoja į kūno, rankų virpesius pajutus vandenį. Mokytis jausti galima pradėti ir nuo to, kad paėmus kelioliką puodelių, vieną pripildyti vandens. Paprašyti draugo juos sukaitalioti vietomis ir po to pajusti kuriame yra vanduo. Būtent pajusti, o ne atspėti. Vėl ir vėl bandyti, kol nepagausite tam tikro, gal būt tik jums būdingo pojūčio ar vaizdinio, kuris pasakys kuriame puodelyje vanduo. Kiekvieną kartą, gerdami vandenį, palaikykite stiklinę ar puodelį su vandeniu tarp abiejų delnų, pajauskite vandenį kaip geriausią draugą, kaip savą. Su laiku vandens pojūtis, tiek savyje tiek aplinkoje taps ryškesnis ir kiekvienam savotiškas, gal būt jokiose knygose dar nesutiktas. Ir aplamai su knyginėmis tiesomis atsargiai. Mūsų protas per daug lengvai priima kaip tiesą tai, kas parašyta knygose. Jūsų asmeninė patirti gali skirtis nuo knygose išdėstytos patirties ir jūs galite pradėti abejoti savo patirtimi. Jums pati tikriausia patirtis yra jūsų asmeninė patirtis, o tai kas knygose, tai svetima patirtis, kurią gal net neverta tikrinti. Tiesiog turėti omenyje, kad gali būti ir taip. Beje iš knygose išdėstytos patirties, autoriai dažnai daro neteisingas išvadas, kuria hipotezes, kurios nėra patirtis, o skaitantys savo protu priima tai kaip patirtį, kaip realią, tikrą informaciją. Domėtis, skaityti galima ir reikia, bet tikėti tik savo patirta patirtimi. Tas, kas reiškiasi per mane ar tave ir kaip reiškiasi yra realu ir būdinga tik tau ar man, o Jonui ar Marytei tai gali būti šiek tiek kitaip arba visai kitaip. Labai sveikas yra kritinis požiūris, kuris saugo nuo ilgo klaidžiojimo klystkeliais ir mažiau bėdų savo kūnui, jausmams, protui. Tačiau perdėtai didelis kritiškumas gali iš viso sustabdyti magijos tyrinėjimą ir bet kokius pasiekimus joje. Būtina rasti tą „aukso vidurį“. Tik einantis pasiekia tikslus.

 Mažiau nei vandens, mes savyje turime oro (įvairios, kraujuje, ląstelėse ištirpusios dujos). Vadinasi mes turime išmokti jausti orą, jo judėjimą. Jei vandens trūkumas ar perteklius mus taip stipriai neveikia, nes jo savyje turime daug, tai oro (dujų) perteklius ar trūkumas mus daug stipriau veikia. Čia nėra kalba apie deguonies trūkumą ar perteklių. Tą ypač supranta narai, kurie leidžiasi į vandens gilumą su kvėpavimo mišinio balionais. Jis žino, kad kuo giliau leidiesi į vandenyno storybes, tuo stipresnis slėgis spaudžia visą kūno paviršių ir dujos, esančios kūne, įspraudžiamos ne tik į tarpląstelinę erdvę, bet ir į ląsteles. Jei iš tam tikro gylio staiga kilsime į paviršių, tai dėl staigaus dujų atsilaisvinimo, ląstelės bus draskomos. Taip atsiranda vidinės kraujosrūvos, kurios smegenims gali padaryti ypač daug bėdos. Išmokti jausti orą, tai visų pirma jausti jo greičio pokyčius, jo temperatūrinį kontrastą, net menkus skersvėjus. Pučiant vėjui jausti jį delnais, pirštais, veidu, kūnu (ypač vasarą geros treniruotės).

 Dar mažiau mūsų kūne yra žemės energijos. Tai tas, kas liktų jei iš kūno paleistume visas jame ištirpusias dujas ir vandenį. Faktiškai tai sudeginimo, kremavimo procesas. Jei tam tikras vandens trūkumas ar perteklius žmogui nėra pavojingas, pavyzdžiui iki 10%, tai kelių procentų dujų trūkumas ar perteklius jau traumuoja organizmą, o net menkiausias cheminių elementų trūkumas, tai yra žemės energijos trūkumas, tai jau konkreti ląstelių mirtis. Gal todėl mes taip ryškiai jaučiame žemės energiją. Beje jau ir pačios dujos, bei vanduo taip pat cheminiai elementai ir turi žemės energijos. Žemės energija yra visur, tik kiekiai skirtingi. Mažiausiai mumyse yra ugnies energijos, tačiau būtent ji ir palaiko įvairius cheminius procesus organizme, „sukelia“ vėją, skatina vandens energijos tekėjimą ir t.t. Būtent ugnies energijos trūkumas jaučiamas kaip mirties artėjimas, o perteklius kaip uždegiminiai procesai. Gyduoliai ypač ryškiai jaučia savo delnų karštį gydymo proceso metu. Jei kas jaučia pas save galūnių karštį, tai nebūtinai galimybė tapti gyduoliu ar gyduole. Tai būna ir dėl kraujagyslių veiklos sutrikimų, trombų ar pan. Kaip tai atskirti? Spontaniškai pasireiškus gyduolio efektui, pavyzdžiui užkaitus delnams, uždėjus tuos delnus ant gyvo objekto, delnai pradeda vėsti. Taip tarsi atiduodamas gyvybinės energijos perviršis. Jei delnai nevėsta, tai kraujagyslių sutrikimas. Spontaniški gyduoliai, tai donorai, kuriems, kad jie būtų sveiki, būtina dalintis savo energija su ligotais ir silpnais žmonėmis, gyvūnais. Gyduoliai, kurie su laiku išsiugdo gydymą delnais, jaučia karštį juose, negali staiga nutraukti gydymus, nes tai neigiamai atsilieps jų sveikatai. Tai tas pats, kas būti kraujo donoru, dažnai duodančiu kraujo ir staiga nutraukus tai. Jei gyduolio rankos, gydymo metu būna tik šiltos, tai staiga nutraukus gydymus, gali būti tik švelnūs organizmo sutrikimai. Na išmokti jausti ugnį yra pakankamai lengva. Tai paprasčiausia žvakė, laužas, krosnies kūrimas ir pan. Tiesiog stebėjimas, jautimas tos ugnies išorėje ir savyje. Savyje stebėti kaip judėjimo, darbo, sporto metu kūne užsidega ugnis. Kaip ją galima suaktyvinti? Vienas iš būdų tai kontrastiniai dušai, tiesiog apsiliejimas šaltu vandeniu ir pan.

 Kiekvienas gali atrasti savus būdus dirbti su magiškomis stichijomis. Šis darbas nėra pavojingas, kaip darbas su energoinformacinėmis esybėmis, dvasiomis, nužiūrėjimais, prakeikimais, apsėdimais, vampyrais ir t.t. Darbas su stichijomis iš esmės tai pradžiamokslis. Deja dauguma iš mūsų taip skubame į aukštesnę klasę, dar neįsisavinę, nesuvokę žemesnės klasės tiesų, kad po to ne tik klaidžiojame, bet ir prisidarome bėdų. Aišku yra ir gatavos energoinformacinės struktūros, tokios kaip egregorai, kurie atstovauja įvairias bioenergetikos ar religijos kryptis, tačiau ten savi niuansai, savi pliusai ir minusai. Kažkur reikalaujama didelio atsidavimo, tiesos kitiems ir sau, tiesos savo gyvenime, kas toli gražu ne visi išlaiko. Kažkur reikalaujama nuolankumo, gyvybinės, dėmesio energijos, pastovumo, materialinių įnašų (pinigų) ir t.t.

 Studijuojant pagrindines keturias magiškas stichijas (vandenį, orą, žemę, ugnį), lygiagrečiai galima studijuoti ir tam tikrus energoinformacinius darinius. Pavyzdžiui jei pasijutote kažkaip ne taip, tarsi negerai, bet tai nesusiję su maistu, pamėginkite nueiti ten, kur yra kitų žmonių. Jei ten pabuvę ir išėję iš ten pasijusite geriau, tai reiškia prie jūsų buvo prisikabinusi energoinformacinė struktūra, kurią palikote tarp žmonių. Tai yra ji rado „skanesnę“ auką. Gali būti ir atvirkščiai, kad išėję iš parduotuvės, žmonių sambūrio, kaimynės ar pan., pasijutote prastai. Reiškia parsinešėte energoinformacinę struktūrą. Nesudėtingos struktūros šalinamos sportavimo būdu, kontrastiniu dušu, aštriais kvapais, arba tiesiog ieškojimu žmonių sambūrio. Galima ir tiesiog pyktelėjimu, pykčio pliūpsniu atsikratyti tokių struktūrų, bet tik jei gyvenate vienas ar viena. Kitaip ta struktūra gali užkibti ant jūsų namiškių. Tiesa, jei struktūra užkimba aplinkoje siaučiant virusams ar bakterijoms, tai užkibimo pojūtis ryškesnis, tarsi staiga netekote energijos, staiga pakito nuotaika. Visa tai padidina susirgimą tomis virusinėmis ligomis ir net jų sunkumą. Jei namuose turite ligonį, o ypač sunkų, dar prasčiau jei chronišką, tai ant jo yra ne viena energoinformacinė struktūra, kuri naudojasi ligonio energija (fizine, emocine, psichine). Per ligonį ir iš jūsų jie gauna tos gyvybinės energijos. Ne veltui taip išsenkama prižiūrint sunkius ligonius. Jei žmogus artimas ir jūs jautrus (jautri), labai užjaučiate, gailitės ligonio, tai galimas energoinformacinės struktūros perėjimas ant jūsų ir ligos prasitęsimas jumyse. Nėra lengva atsiriboti nuo sergančių artimųjų, mylimųjų ir suprasti ne tik protu, bet ir jausmais, kad tas ligas žmogus „uždirbo“ ar pritraukė savo veiksmais, pasaulėžiūra, nesuvokimais ar panašiai. Būtent kadangi tai nėra lengva, tai ir patarimus dalinti yra sudėtinga. Idealų nėra ir „persiimti“ galima bet kokiomis ligomis, jei jų pradžia yra energoinformacinės struktūros. Pastebėjau, kad medsesutėms ir gydytojams nuo tokių persiėmimų padeda arba cinizmas arba jumoras. Cinizmas neprisileidžia, o jumoras suardo energoinformacines vampyrines struktūras. Čia jau nuo charakterio ir situacijos priklauso. Kai kurie medikai bando „gydytis“ alkoholiu. Deja tai neatbaido energoinformacinių vampyrinių struktūrų. Tik laikinai „užmigdo“ organizmo jausmus tų struktūrų atžvilgiu. Beje vampyrinių energoinformacinių struktūrų ne tik šalia medikų sukiojasi, bet aplamai žmonių masių aptarnavimo sferoje, tokiose kaip parduotuvės, mokyklos ir pan.

 Išmokus jausti neigiamas energoinformacines struktūras, daug lengviau pajusti ir palyginti teigiamas. Jos, tai iš esmės apie mus gerai pagalvojusių, gero palinkėjusių žmonių jausmų dariniai. Kartais tai gali būti vietovėje įsitvirtinę energoinformaciniai dariniai, kur žmonės ateina pasidžiaugti pvz., gamta, pažaisti lauko žaidimus ar pan. Pavyzdžiui bet kokios religijos dažnos, ilgalaikės apeigos tam tikroje vietoje, sukuria toje vietoje įsitvirtinusį energoinformacinį darinį, egregorą. Net nugriovus tam tikros religijos statinį ir toje vietoje pastačius kitos religijos pastatą, buvusios religijos suformuotas egregoras lengvai persiorientuoja į kitą struktūrą, nes funkcija tai lieka ta pati, religinė.

 Energoinformacines struktūras galima kurti ir patiems. Būtent tai religijos privatizavo sau. Žmogus neteko žinių kaip kurti energoinformacinius darinius. Dabar dauguma tai daro pasąmoningai, dažnai intuicijos lygyje. Paprastai tai agresyvūs, vampyriniai dariniai, susiję su prakeikimu, nužiūrėjimu, blogo, ligų linkėjimo. Tiek teigiamas, tiek neigiamas energoinformacinis darinys formuojamas vienodai. Sukuriamas vaizdinys tam tikro žmogaus atžvilgiu – teigiamas ar neigiamas. Tuomet, kaip į indą, į tą vaizdinį įliejama emocija, tai yra energija, užtaisas. Po to nusiunčiama konkrečiam žmogui. Priklausomai nuo siuntėjo ryškios fantazijos (indo formavimo) ir nuo emocingumo, tokio stiprumo ir poveikio sukuriamas energoinformacinis darinys. Poveikio stiprumas dažnai priklauso nuo atstumo, tai yra abonento matymo, gal fizinio prisilietimo. Jei abonentas prisirišęs prie kokių tai daiktų ar drabužių, tai to daikto ar drabužio turėjimas, energoinformacinės struktūros siuntimo metu, taip pat gali sustiprinti poveikį. Energoinformacinį darinį užpildanti energija iš esmės yra ta pati. Svarbu ar tu išorinę struktūrą sukursi kaip dygliuotą ežį, ar pūkuotą triušiuką. Viskas priklauso nuo teigiamo ar neigiamo nusiteikimo abonento atžvilgiu. Ir visai kitas klausimas ar abonentas „priims“ tavo „siuntinį“, ar perduos kitam, o gal grąžins tau atgal ir didesnį. Tai priklausys nuo abonento jautrumo, supratingumo, galios. Tai yra pasiuntęs ežį, atgal gali gauti drakoną.

 Sukurtos energoinformacinės struktūros ne visada yra sukurtos. Jos jau yra erdvėje, plaukioja joje kaip miegančios. Jas tereikia įkrauti ir pasiųsti. Tokios ilgalaikės struktūros, jei jos ne miegančios, tai ieško prie ko prisikabinti ir gauti energijos. Ir aplamai su ilgalaikėmis struktūromis yra įvairių atvejų. Pavyzdžiui trumpalaikės kartais tampa ilgalaikėmis, jei jų sukurta struktūra buvo kuriama stiprių minčių ir fantazijos žmogaus, arba tas žmogus vėl ir vėl, kurį tai laiką prisimena apie tyčiomis ar pasąmoningai pasiųstą palinkėjimą, jausmą tam tikram asmeniui. Jei tai daroma metų metais (nekenčiama ar sudievinama, piktinamasi ar mylima), tai gali tapti mažu egregoru. O tai jau struktūra, kuri reikalaus nuolatinio maitinimo. Jo nelikus, gali „užmigti“, arba ieškoti prie ko (kažko panašaus) prisisiurbti, gauti energijos. Egregoras, kaip energoinformacinė struktūra gali palaikyti tam tikrus, sukurtus santykius savo informacinėje struktūroje. Ir nesvarbu ar tai blogi ar geri santykiai. Egregoras siekia stabilumo. Tai yra jei santykiai tarp žmonių geri, šilti, tai jis siekia juos išlaikyti, o jei blogi, argesyvūs, tai jis taip pat juos siekia išlaikyti. Tik vienu atveju jis maitinasi „teigiama“ energija, o kitu „neigiama“ ir šios energijos jam reikalingos pastoviai. Todėl jei norima sugriauti ilgalaikius teigiamus ar neigiamus santykius, visų pirma reikia nustoti maitinti atitinkamą egregorą atitinkama energija (teisingiau informacija). Egregoras būtinai sieks išprovokuoti tam tikrą elgesį, kad įprasti santykiai išliktų, nes kitaip jis netenka maisto ir gali suirti. Tai yra mūsų sukurtos struktūros, tarsi gyviai siekia gyventi. Jie turi savo gyvenimą, kaip gyvūnai, bakterijos, augalai ir panašiai. Sugebėti gaudytis šioje magijoje taip pat svarbu ir aišku įdomu.

Norit pasiųsti patinkančiam ar artimam žmogui emocinį užtaisą? Patartina žinoti kokius gyvūnus ar daiktus tas žmogus mėgsta. Ne tu kokius mėgsti, o jis ar ji. Tuomet mintyse sukurti tokio daikto ar gyvūno formą, pripildyti jį norima emocija ir pasiųsti tam žmogui, matant jo portretą, vaizdą. Tiesa. Jei pripildomas daiktas gyvas, pavyzdžiui zuikutis, katytė, šuniukas, tai pripildžius emocinės energijos patartina įsivaizduoti jį šokuojantį, ar pėdinantį, murkiantį ar panašiai. Tai yra tarsi padaryti gyvu. Jei artimas žmogus nori kokio tai daikto, tai įsivaizduoti jį su tuo daiktu ir laimingą. Tuomet jam tą vaizdą pasiųsti. Tai nereiškia, kad būtinai tą daiktą tas žmogus gaus. Savo praktikoje turiu daug tokių atvejų, kuomet po tokio vaizdelio kelių kartų (ar daugiau) pasiuntimo, tas žmogus, patyręs gavimo jausmą , nustojo norėti to daikto. Tarsi pasisotino tuo jausmu ir nereikia daikto. Jei žmogus serga ir jūs ne gyduolis, ar gyduolė, tai galite įsivaizduoti žmogų sveiką, besišypsantį, prikrauti jausmingos energijos ir pasiųsti tą vaizdą jam ar jai. Daugiau ar mažiau, bet tam žmogui taps lengviau. Norint, kad žmogus, nuo tokių „siuntinėlių“ sveiktų, reikia daugiau žmonių, kurie tuos „siuntinėlius“ siųstų ir bent kelis kartus paroje. Būtent daugiau žmonių, o ne daugiau siuntinėlių nuo vieno žmogaus, ne gyduolio žmogaus.  

  Aišku, kaip ir visur yra tam tikros saugumo taisyklės. Pavyzdžiui jūs, taip pat, kaip ir tas žmogus, kuriam ruošiatės siųsti švelnų ir šiltą „katinėlį“, taip pat mylite ir net labai prisirišę prie gyvų katinėlių. Va tuomet, jūsų pasiųstas kitam žmogui energoinformacinis darinys, elgsis kitaip nei įprastai. Panagrinėkim pirma kas vyksta su įprastu dariniu. Įprastas darinys, patekęs pas „abonentą“, atiduoda jausminę energoinformacinę struktūrą. „Abonentui“ pagerėja nuotaika, kaip jam atrodo nei iš šio, nei iš to. Tuomet, jei tas, siųstas vaizdinys yra katinėlis, tai jo struktūra subyra. Viskas. Jei siųsite neutralų darinį, sakykime rutulį, tai jam šiek tiek daugiau laiko reikės ir ne taip „mielai“ priims tą siuntinėlį „abonento“ energoinformacinė struktūra. Tiesiog „abonento“ jutiminė pasąmonė lengviau, greičiau priima tai kas iš patirties miela ir prie ko yra tam tikras prisirišimas. Tai va. Jei siuntėjas taip pat turi prisirišimo prie to ką siunčia, pavyzdžiui katinėlių, tai išsiūsto „katinėlio“ energoinformacinė struktūra neatiduos „abonentui“ viso energoinformacinio užtaiso ir net sugrįž atgal pas siuntėją. Kodėl? Todėl, kad siuntėjo pasąmonė į siuntinėlį įdės prisirišimo, gailesčio informaciją. Dėl to siuntinėlis nesuirs ir sugrįž. Tiesa būna atvejų kuomet nesuiręs siuntinėlis lieka plaukioti šalia abonento ir maitintis jo energija, tarsi tampa silpnu vampyru. Tai dažniausiai susiję su perdėtu prisirišimu prie tam tikros formos, šiuo atveju prie kačių. Tokie žmonės linkę savo namuose laikyti daug kačių ir jam ar jai, katės svarbiau už kitus gyvūnus ar net žmones. Jei išsiųstas siuntinėlis, turi prisirišimo prie siuntėjo elementų, tai sugrįžęs jis gali jam tapti silpnu vampyru. Iš čia ir pavojus. Todėl, jei jūs turite prisirišimo prie katinėlių, ar prie šunelių, meškiukų ar aplamai gyvūnus dievinate ir vertinate labiau už žmones, tuomet jokiu būdu jokių gyvūno formų energoinformacinių struktūrų nesiuntinėkite „abonentams“. Tuomet geriau pasirinkti neutralią sferos formą. Beje tas liečia ir daiktus, maistą ir t.t.. Jei jūsų prisirišimas yra prie mašinos ir abonento toks pat prisirišimas, tai jokių energoinformacinių struktūrų, panašių į mašinas nevalia siųsti. Deja „pradinukams“ pasąmonė dažnai pakiša koją. Tiesiog tokių energoinformacinių struktūrų formavimo metu, bando pakeisti tos struktūros formą į prisirišimo struktūrą. Tai „nešvarus“ darbas, nes „abonento“ energoinformacinis laukas gali net nepriimti tokio siuntinio, net jei jame įvyniota gera, naudinga jam energija. Todėl mokantis, pradžioje verta piešti norimas pasiuntimui struktūras ant piešimo lapo ar tiesiog sąsiuvinyje. Pasąmonė turi kuo tiksliau gauti informaciją, kad pati ko ten neįdėtų. Būtent todėl visi užsiiminėjantys magija turi turėti kuo labiau švaresnę pasąmonę, turi pažinti ją ir net kažkiek valdyti. Visiškai valdyti pasąmonę gal ir galima, bet kol kas tokių pavyzdžių nėra žinoma ir tai daugiau teorinis teiginys. Na, o pradinukams saugiausia „siuntinėlius“ siųsti sferos, rutulio pavidalo energoinformaciniuose dariniuose. 

 Bet kokie žmonės, gyduoliai, magai, religingi ar ne, visi serga įvairiomis ligomis. Vienos ligos gaunamos iš giminės, jas sunku įveikti. Kitos iš šeimos, mylimų žmonių, taip pat sunkiai įveikiamos. Būna „karminės“ ligos, kurios kaip išbandymas, kaip laiptelis į aukštesnio suvokimo būseną. Retam pavyksta įveikti, nes mes ne idealai. Visa tai dažnokai, gal net kartais per daug dažnai ateina per energoinformacines esybes. Gal vien dėl to reikėtų jomis labiau pasidomėti, patyrinėti. Ir nebūtinai po to „ant kiekvieno kampo“ dėstyti apie savo potyrius ir savo tiesas. Tiesiog pasilikti savo naudojimui, ar vienam kitam draugui ar draugei užsiminti. Kiekvienam ar kiekvienai pagal savo galimybes, smalsumą, poreikį.