MINČIŲ – JAUSMŲ EGREGORAI

 Mūsų mintys, tai kaip „stikliniai indai įvairios formos“, pripildyti įvairaus „skysčio“ ir tos mintys gali mus palikti. Mes kaip antenos ir generatorius viename – galime išspinduliuoti mintis į aplinką. Tai panašu į mūsų laikmečiui jau žinomą televizijos ar radijo transliaciją. Mintys gali skisti erdvėje toliau, jei jos pakankamai stiprios, pakankamai įkrautos vaizduotės, įvairiausių jausmų. Arba užgesti netoliese, užgožtos kitų žmonių minčių. Jos gali sustiprėti jei šalia sutinka panašias mintis ir net labai sustiprėti jei sutinka veik vienodas mintis.

 Jei, vienodas ar veik vienodas mintis skleidžiančių žmonių yra daug, „gimsta“ darinys, vadinamas egregoru. Dažniausiai tai įvyksta, kuomet didelė žmonių grupė stebi ir įsijaučia į tam tikrą reginį. Tai gali būti paprasčiausias spektaklis, koncertas, pamaldos bažnyčioje, cerkvėje, elementariausios didelės musulmonų grupės pamaldos, futbolo, krepšinio ir kt. varžybos. Tas egregoras gauna iš visų dalyvių tam tikrą kiekį energijos ir gali įtakoti aplinką. Pavyzdžiui elementarūs stebuklingi išgijimai, kuomet didelė grupė meldžiasi bažnyčioje, ar tiesiog didelė grupė medituojančių žmonių sukuria egregorą ir vienas, ar keletas ligotų žmonių staiga, ar po kelių tokių pamaldų, meditacijų grupių pradeda geriau jaustis ar net visai pasveiksta. Sąlyga čia turėjo būti dar tokia, kad tuo metu, kuomet ligotas žmogus troško pasveikti, kaip tik tuo metu, didesnė dalis besimeldžiančių ar medituojančių mąstė apie sveikatą sau ar savo artimiesiems. Įvyksta elementarus, gerai fizikoje žinomas rezonanso procesas. Kuo ilgiau jis trunka, tuo didesnė tikimybė ligoniui pasveikti. Ir tai tiesiogiai nepriklauso nuo religijos, nuo aplink sustatytų paveikslų, ikonų, smilkalų, nuo socialinio sluoksnio. Visa tai tik padeda paruošti vieningam procesui, tam tikram bendram minčių rezonansui.

 Pavyzdžiui, kuomet aš dalyvaudavau kvėpavimo pratimų grupėse ir pats vesdavau didesnes grupes būtent tokį procesą ir pastebėdavau. Ypač jei yra „dirigentas“ kuris diriguoja visos grupės kvėpavimo dažnumo procesą. Jei grupė didesnė gali būti panaudotas audio įrašas, kuris garsiai leidžiamas salėje. Tuomet kiekvienas žmogus maksimaliai prisitaiko prie kvėpavimo ritmo. Nors atrodo kvėpavimo proceso metu neturėtų būti minčių, bet jos yra ir tai to proceso vieningumo mintis, turinti energijos. Stipriausieji to proceso metu daugiau iš savęs atiduoda energijos į sukurtą egregorą nei gauna, o ligoti gauna daugiau nei atiduoda. Čia kaip teisingoje socialinėje visuomenėje – turintis daug, ar daugiau nei šiuo metu reikia, dalinasi su mažai, arba perdėtai mažai turinčiu. Ir kaip jau minėjau, tai vyksta ir maldos metu ir meditacijų metu ir koncertų metu ir net elementaraus, bet didelius jausmus sukeliančio filmo metu. Tai yra vieningos, nebūtinai fizinės, didelės žmonių grupės veiklos metu. Silpnesni ir jautresni žmonės, po patirtų pojūčių, tokių sukurtų egregorų erdvėje nori vėl ir vėl patirti tuos, vieningumo ir bendros energijos pojūčius. Stipresni iš prigimties to elementariai nesupranta ir nejaučia. Jie geriau vieni, atskirai pamedituoje, susijungia su Visata, atlieka fizinius, ar kvėpavimo pratimus. Na dar kartai keliese tai atlieka.

 Čia verta paminėti, kad jei grupė labai didelė, o patalpa maža yra ne higieniška atlikinėti kvėpavimo pratimus net jei langai praverti. Dalinamasi iškvėptomis medžiagomis, kūno kvapais, rūbų kvapais, ar kvepalų kvapais. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įsidienojus, ar link vakaro aplinkoje daug dalelių, kurios išleistos į orą iš mašinų. Ypač jei aplinkoje nėra vėjo. O gal kaip tik vėjas nuo kelio, gamyklos ar statybų pusės. Geriausias laikas kvėpavimo pratimams tai ankstus rytas ir arčiau miško, gamtos, kalnuose, šalia jūros… Iš po nakties kaip tik išsivalo iš organizmo užsistovėjusios ląstelėse, tarpląsteliniuose skysčiuose įvairiausios dujos. Pirma lengvi fiziniai pratimai, kad išjudinti skysčius ir apšilti, o po to šiltai apsirengus atlikti kvėpavimo pratimus. Tuomet maista ir į darbus. Jei darbai nenusimato, tai pakaitomis fizinius pratimus su kvėpavimo pratimais atlikti 3-4 kartus. Gaunasi, kad išjudinate organizme skysčius, po to išvalote susikaupusias dujas, prisodrinate deguonies, vėl išjudinate skysčius atlikdami fizinius pratimus ir vėl išvalote išsiskyrusias į kaujotaką dujas, kurios išsivėdina per plaučius, kvėpavimo pratimų metu. Tai panašu į kempinę, kurią išspaudžiate su nešvariu vandeniu, po to įleidžiate į švarų vandenį ir vėl išspaudžiate į šalį. Ir taip kelis kartus, kol kempinė tampa daug maž švari. Dar svarbu nepersišaldyti gerklės jei ji nepratusi prie temperatūros svyravimų, arba gal tuo metu jūsų limfoje daug miegančių bakterijų. Tas būdinga nejudrų gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms. Tokiems kvėpavimo pratimus pradėti išvėdintame, švariame kambaryje. Po savaitės galima šiek tiek praverti langus, o dar po savaitės ir prie atviro lango. Dieną ar vakare kvėpavimo pratimus idealu daryti miške, su sąlyga, kad netoliese nėra gamyklos ar autostrados ir tuo labiau jei iš tos pusės pučia vėjas. Miške, ypač vasarą galima atlikti fizinius pratimus ir į tarpus kvėpavimo pratimus daugiau kaip 10 kartų. Kas užsiima bėgimu, tai atlieka ir fizinius ir kvėpavimo pratimus, tik va bėgimas, tai nuolatinis stresas organizmui, kuris ne visiems yra naudingas. Lėtas bėgimas ar greitas ėjimas tai viena, bet jei bėgama greičiau, tuomet daliai žmonių galimas vidinių organų pakritimas ypač tas būdinga inkstams. Daliai žmonių tas yra iš prigimties ir jei jie nebėgios tai visą gyvenimą ir nesužinos, kad turėjo tokias problemas. O va jei užsiims bėgiojimu ar sunkiai kilnos, tai rizikuos, kad teks daryti operaciją. Todėl aš ir patariu, kad kaitalioti fizinius pratimus, kad ir greitą ėjimą su kvėpavimo pratimais. Dar galima nedidelių svorių kilnojimą kaitalioti su kvėpavimo pratimais. Tuomet „giliau“ išvalomi raumenys ir stimuliuojamas jų augimas.

 Tačiau nepamirštam, kad kalba eina apie sukuriamus egregorus ir jų įtaką mums. Kaip minėjau, egregorai tai didelės žmonių grupės vieningų minčių darinys. Jie sukuriami ir subyra. Tačiau jei veikla kartojasi ir jei tokių žmonių daug, tuomet tas egregoras lieka „gyvas“ ir jau pats pradeda daryti įtaką žmonėms – jis per žmonių jausmus „sukviečia“ tuos žmones toms pačioms praktikoms, veiklai, pamaldoms. Jis tai daro, kad išgyventų. Ir kuo dažniau atliekama ta veikla, kuo nuoširdžiau tą veiklą atlieka žmonės, tuo stipresnis egregoras. O jei dar tokių žmonių grupių daugiau ir jos pasklidusios po skirtingas laiko juostas ir tos grupės atlieka pamaldas, praktikas skirtingu laiku, tuomet egregoras net laike nė kiek nesusilpnėja. Todėl globaliniai egregorai, tokie kaip katalikybė, musulmonai ir kiti yra labai suinteresuoti laike išlikti maksimaliai stabilūs ir plėstis. Jie žmonėse net gali sukelti vidinę agresiją prieš kitus egregorus ar tuos žmones, kurie juos neigia, bando „atimti“ jų nuolankias „aveles“, kurios neša „medų“. Iš čia ir religiniai karai, kurie šiuo metu tiesiogiai fiziškai tik iš musulmonų reiškiasi, daugiau tas vyksta psichologinio spaudimo fronte. Beje kodėl iš musulmonų pusės didesnis agresyvumas, nors jie tai neigia, bet realijose mes tai matome? Tereikia paimti vieną faktą – jų būtina malda 5 kartus per dieną. Tai 5 kartus per dieną jie atiduoda savo energiją egregorui ir programuoja savo mintis, jausmus, smegenis tai vėl ir vėl atlikinėti. Jei jie sustoja tai daryti, tai pasijaučia nejaukiai, nesaugiai ir tarsi kažko trūksta. Programa reikalauja nuolatinių kartojimų, įprotis reikalauja nuolatinių kartojimų, aplinkiniai spaudžia psichologiškai, nes tu tampi „balta varna“, egregoras reikalauja energijos ir ta visuma veikia žmogų. Toks panašus poveikis būdingas visiems, net ir mažiausiems egregorams. Net vienas žmogus, kuris atlieka tam tikrus veiksmus, spinduliuoja tam tikras mintis dažnai, sukuria savo egregorus, kurie tai suaktyvėja, tai susilpnėja, bet neišnyksta. Tie egregorai gali padėti keisti jo aplinką, jį patį,o gali kenkti, susargdinti. Tas priklauso kokios jo mintys dažniausiai buvo spinduliuojamos į aplinką, kokia veikla ir su kokiomis mintimis jis tai darė. Pavyzdžiui jei žmogus darbą atlieka su neigiamomis mintimis, tai jis nesiseks, gali net susižaloti, arba tiesiog būti atleistas. Aišku dar aplinkiniai žmonės su savo asmeniniais egregorais daro įtaką ar net viso kolektyvo egregoras, bet čia kitas klausimas.

 Egregorams visiškai nesvarbūs atstumai. Jiems svarbu tik nuolatinė mityba laike ir gausi mityba. Todėl pavyzdžiui sektantai, kurie gali melstis dieną ir naktį, o pakeliui vaikščiodami per žmones rinkti išmaldą mitybai, gana greitai suformuoja stiprų egregorą. Paprastai sektos vadovai žino, arba tiesiog jaučia ergregorų teikiamą naudą ir naudojasi fiziniais proceso vaisiais. Ne tik sektantai suneša savo pinigus jam, bet ir aplinkiniai per aukas sektantams. Panašiai iš to gyvena ir bet kokių religijų adeptai, valdytojai. Jie daugiau nieko nemoka dirbti, tik gerai kalbėti ir ganyti „aveles“. Tie, kurie sako, kad po maldos jiems tapo lengviau, tai tiesiog kažkam tapo sunkiau. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Jei tu kažką sunkaus ar blogo paleidi į erdvę, atiduodi, tai kažkas tą pagauna, priima ir neša, tai vadindami likimu, jų „kryžium“ ar panašiai. Tinkamai tai galima atlikti per problemos suvokimą ir jos savaiminį išnykimą. Gana dažnai tai atliekama meditacijos metu, kuomet tu priimi problemą kokia ji yra leidi jai savyje būti ir jos nebijoti. Tarsi iš šalies žvelgti, nors jausmai gali ir sukilti. Ji, kaip elementari baterija išsikrauna, tai yra netenka jausmų ir suyra. Išlauki kol įvyksta balansas ir nėra problemos jausminio atsako. Tuomet jau nebesimėtysi į erdvę savo problemomis ir neapkrausi kitų savo „kryželiais“. Tokių, kurie mėtosi į erdvę savo probleminėmis mintimis ar net tiesiog jausmais yra tiesiog galybė ir vadinamas „minčių pasaulis“, supantis planetą yra gana nešvarus. O tą nešvarą siekia palaikyti pastovią tam tikros jėgos, kurios pastoviai sukelia baimes per TV, žiniasklaidą, mitus ar realiai patys paskleisdami bakterijas, virusus ir patys gydydami. Ar tiesiog iš menko įvykio išpūsdami burbulą. Ir iš to sukurto nesaugumo egregoro „medžioja“ energijas ir net fizinę naudą gaudami. Yra posakis „drumzlinam vandenyje patogu gaudyti žuvį, nes kitos nemato“. Beje pastovus nesaugumo jausmas apsunkina organizmo savigydą, ką jis puikiai daro ramybės metu ir be jokių vaistų.

 Pats „šviežiausias“ įvykis Rusijoje. Vagono, kuriame galima pervežti gyvūnus palydovė, iš vagono išmetė katiną. Jis vaikščiojo po vagoną, kuris kaip tik stovėjo sustojime. Niekas iš šeimininkų neatsiliepė kieno katinas, todėl ji išmetė. Buvo žiema ir stotyse katinai kartais įšoka į vagonus. Stoties vaizdo kamera tai užfiksavo. Šeimininkas tai paskleidė per internetą ir kačių mylėtojai pradėjo pūsti burbulą, kokia bloga palydovė, ją būtina nuteisti teisme, būtina pastatyti paminklą mirusiam katinui ir t.t. Daugybė žmonių sukūrė neigiamą egregorą, kuris siurbė iš jų pačių energiją ir sukėlė nesaugumo jausmą turintiems kates ir net kitiems, tiesiog užjaučiantiems. O tiesa tame, kad žmogus lydėjo katiną, kuris buvo iš po operacijos ir buvo uždarytas specialioje dėžėje. Vagono palydovė matė tik dėžę, o ne katiną. Žmogus buvo išgėręs ir nuėjo miegoti. Katinas išmestas 12 val., o žmogus jo „pasigedo“, pagal vienus aštuntą vakare, pagal kitus tik ryte. Katinas pats negalėjo išeiti iš dėžės. Reiškia žmogus, eidamas miegoti, jį išleido ir matyt paliko kupe duris praviras. Ir kažkodėl visi kačių „mylėtojai“ kaltino tik vagono palydovę, o ne katiną lydintį žmogų. Jis tipo nė kiek nekaltas. O palydovė elementariai pašalini galimai iš lauko atėjusį katiną, kuris galėjo su savimi ir užkratą iš lauko atnešti ir net apkrėsti jau vagone vežamus gyvūnus. Ji būtent elementaria higiena ir vadovavosi, kas būtina tokiuose vagonuose. Tačiau „sekta“ to nenorėjo girdėti ir reikalavo vagono palydovės „kraujo“, tipo teismo. Ją atleido iš darbo ir įvedė papildomas taisykles, kad su kiekvienu gyvūnu, kurie yra pervežami, palydovai turi būti akivaizdžiai supažindinami. Pasaulyje yra daugybė didesnių ar mažesnių sektų, religijų, šiaip sukurtų „burbulų“ ir žmonių, žmonių grupių baimių, susijusių su tų „burbulų“ galimu sprogimu ir tuo pačiu su galimu jų pasaulėlių subyrėjimu. Todėl jie gali kelti „triukšmą“, sukelti nesaugumą kitiems, ar agresiją prieš kitus, kad tik jų pasaulėlis nesugriūtų, kad tik jie saugiai jaustųsi, ar turtingai gyventų. Netikintys savo teisumu žmonės ar žmonių grupės yra agresyvūs ir pasiruošę net naikinimui kitų, kurie galimai gali nurodyti į jų neteisumą, jų iliuzijas. Teisūs savyje žmonės yra ramūs ir galintys įsileisti kitus, nes jie neturi baimės. Tačiau čia jų silpnumas, nes neteisūs ir pilni baimės ir agresijos žmonės, ateina ir sutrypia teisiųjų pasaulius, teisiųjų namus, valstybes. Todėl jei tu teisus, būtinai turi suvokti, kad aplink tave yra gausybė agresyviai nusiteikusių neteisiųjų, mielai sugriausiančių tavo teisų pasaulį, vien tik tam, kad tu savo buvimu nesugriautum jų pasaulėlius. Būtent savo buvimu, savo pavyzdžiu, savo darbais teisūs gali įtakoti daugybės žmonių vidinių pasaulių kaitą. Tik va kaita be griovimo nevyksta. Naują miestą nepastatysi seno nesugriovęs. Aišku tas miesto griovimas gali vykti po truputį, lygiagrečiai statant naujus namus. Su vidiniu žmogaus pasauliu tas galima, jei žmogus lėto būdo, nėra labai emocionalus. Tik va su emocionaliais žmonėmis, o ypač jei tai grupės, kaip, kad demonstracijose, tas vyksta staiga. Tai yra arba juoda arba balta. Pavyzdžiui perversmai ar karai sukeliami pirma suaktyvinus emocionalius žmones, kurie pasijaučia nesaugūs ir pasiruošę apsaugoti save ar tipo kitus. Tokie pirma ir žūsta, o po to, „sutepus krauju“, pakyla ir mažiau emocionalūs žmonės. Čia tipo kaip užvesti mašiną, o toliau jau ji pati veikia, tik paduok degalų. Todėl demonstracijose, ar galimo karo pradžioje reikia „gesinti“ emocionalius žmones, „karo šauklius“. Tuomet bus išvengta daugybės aukų. Kadangi jaunimas yra emocionaliausia visuomenės dalis, tai jie pirmieji patys ir puola į pirmas linijas bet kokios sumaišties. Va juos ir reikia „gesinti“. Čia ne tiek tvarkos saugotojai, kurie kovoja su pasekmėmis, o visų pirma tėvai turi didžiausią įtaką. Elementariausia galimybė netekti būsto, darbo, pinigų, labai greitai apramina emocionalius žmones, jaunimą. Todėl nė viena revoliucija, ar karo pradžia neapseina be pinigų, kurie maitina tą „degantį“ jaunimą. Vieni egregorai be fizinio savo kūrėjų pamaitinimo išnyksta, o kiti būtent tuo metu sukuriami ir savo kūrėjus skatina užgrobti daugiau erdvės, daugiau adeptų.

 Egregorai, tai atskirų žmonių, ar žmonių grupių sukurtos minčių-jausmų struktūros, galinčios egzistuoti ilgiau ar trumpiau, priklausomai nuo juos palaikančių pačių kūrėjų, ar panašias mintis-jausmus spinduliuojančių bet kurioje pasaulio vietoje. Egregorai lengvai subyra jei jie kurį tai laiką negauna energijos, tai yra dėmesio. Jie gali įtakoti kitus žmones teikti egregorams energiją, sukeldami jiems „tinkamas“ mintis, ar net veiksmus. Pavyzdžiui kartais žmogus nežino kodėl vienu ar kitu atveju pasielgė būtent taip, nebūdingu jam ar jai būdu. Tiesiog buvo įtakotas stipraus ar ką tik sukurto „šviežaus“ egregoro ir dažniausiai perėmė kažkieno „kryželį“. Tipo pagailėjai kieno tai, tai nešk jo kryželį. Aišku tas laikinai būna, bet kartai net per daug skaudžiai. Tai arba staigi trauma, liga, nors dažniausiai bloga nuotaika, ar keistai nubudęs vidinis agresyvumas, arba priešingai, tiesiog nuovargis išklausius kitų bėdų. Jei tai suvoki ir suvoki savo jautrumą, silpnumą, tai atsiriboji nuo kitų bėdų, nesigilini į jas, mintyse sakai „tai tavo, tai ne mano“, tuomet lieki švaresnis, švaresnė ir neparsineši to į šeimą. Na, kad ir paprasčiausias apsiprausimas, dušas, sportas po tokių susitikimų net labai padeda nusimesti svetimus „kryželius“. Aišku yra tokių žmonių ir net atrodo protingų, kurie serga savotišku suicidu ir velka ne tik savo kryžių, bet mielai kabina ant savęs svetimus kryželius ir velka per savo gyvenimą, nesąmoningai dalindami juos savo vaikams, giminei. Tai susiję su kraujo ryšiu, nuo kurio sunku atsiriboti, bet galima, jei suvoki problemos esmę. Gana lengvai svetimus kryželius gali nusimesti poliklinikoje ar ligoninėje. Tereikia aplankyti tas įstaigas, su mintimi, kad nieko svetimo nepasiimsi, o svetimo kas yra ant tavęs paliksi. Bažnyčioje panašiai, bet ne taip efektyviai. Kodėl? Todėl, kad gydymo įstaigose žmonės jau su konkrečiomis problemomis ir skausmais atėjo, o ir gydytojai pasiruošę tai per save perdirbti. Todėl jautrūs gydytojai gana dažnai serga savo pacientų ligomis, arba jų vaikai ar giminės serga. „Dalybos“ tarpusavyje gana aktyviai vyksta, tik jei to nestebi, tai ir nepastebėsi. Va susirgo tavo giminaitis, draugas, draugė kad ir už kiek kilometrų, netikėtai gali pasijausti silpnas, ar silpna, o kartais net apsirgti. Ir atvirkščiai. Jei kažkas iš giminės ar draugų jaučiasi pakilime, kažkame jiems pasisekė, ko pasekoje didelis emocinis pakilimas, tai tavo sveikata, tarsi be jokių priežasčių pagerėja ar net gana greitai pradedi sveikti. Tiesiog jūs kažkiek susieti vienu egregoru, kažkur vienodai galvojate, ar vienas apie kitą dažniau galvojate nei apie kitus, o ir kraujo ryšys turi įtakos.