MINTYS APIE DŽUNĄ
Greit bus mėnuo, kaip aš naujai pažvelgiau į savo pirmą, neakivaizdinę bioenergoinformacijos mokytoją Džuną. Tai nutiko Saratove, liepos pradžioje. Buvau bute, kuriame buvo daugybė knygų. Viena iš jų tiesiog „atėjo“ į mano rankas. Ji buvo apie Džuną. Su knyga apgaubė ir keistas, visaapimantis jausmas. Džuna net sapnavosi man. Tuomet pradėjau ieškoti įvairios informacijos internete. Pabuvojau Maskvoje, Arbato gatvėje, kur ji priiminėdavo pacientus ir jai priklausė dalis namo. Ten ji sukaupė daugybė dovanų, ten ji piešė ir lipdė. Dabar ten vyksta remontas. Kas nors nuo to pasikeitė manyje? Manyčiau kad ne. Tiesiog plačiau ir giliau pažvelgiau į savo mokytojos gyvenimą, gyvenimą kaip žmogaus. Kažkas ją sudievino, kažkas sukūrė aibes mitų, kažkas nekentė jos, pavydėjo ir t.t. Pagal mane ji buvo tik gyduolė, bet labai gera gyduolė. Ji nebuvo aiškiaregė, nes jei ji būtų tokia buvusi, ji nebūtų gydžiusi visų, kas pas ją ateina. Daugybė atėjusių buvo tiesiog blogi žmonės, kurie pasveikę dar daugiau blogų darbų padarė. Jei ji būtų buvusi aiškiarege, ja nebūtų naudojęsi tiek daug politinių ir užsienio veikėjų. Jie tik naudojosi Džunos gebėjimais, kaip tabletėmis nuo ligų ir nekeitė savo gyvenimo būdo, pasaulėžiūros, savo blogų veiksmų žmonių ir planetos atžvilgiu. Dauguma ligų būtent dėl to ir atsiranda, kaip bausmė. Deja Džunos tai nedomino. O jei taip, jei gyduolė yra tik „tabletė“, tuomet ji negali turėti normalaus asmeninio gyvenimo, asmeninės laimės, tikrų draugų ir net vaikų. Aplinkoje bus minios tų, kurie ieško vienokios ar kitokios naudos, uždarbio, ar sukurti savo asmeninę mokslinę karjerą (daugybė mokslininkų jos dėka susikūrė savo karjerą, ar net turėjo galimybę išvykti į užsienį). Kur jie visi dabar? Apie ką jie kalba ir kuo užsiima?
Stebiu video, kur Džuna, kažkur 2012-2013m., pas save bendrauja su pas ją atėjusiais draugais. Rūko, pavargusi, o čia vienas ir prašo – „pagydyk mane Džuna. Man reikia padaryti tą ir aną, o ligos trukdo.“ Džuna – „tu suaugęs žmogus, o aš tau vis savo papą turiu duoti?“. Grubiai, bet teisingai. Tačiau ji pati pripratino aplinkinius, kad ja galima naudotis, kad nereikia patiems to mokytis, pagaliau keistis, savyje rasti gyvybinių jėgų. Jie tiesiog kaip siurbėlės šildėsi jos auroje.
Iki savo sūnaus mirties ir po jo mirties visi matė skirtingą Džuną. Ji tapo visai kitokia. Užsidarė nuo visų, nutraukė mokslinius tyrimus – tarsi pametė protą dėl savo sūnaus mirties. Tačiau niekas iš nieko nebūna. Kodėl žuvo jos sūnus? Galima ir tai išgirsti. 1993m., įvyko Džunos sūnaus vestuvės, pašventintos cerkvėje. Apie tai Džuna vėliau nutylėjo ir net neigė. Kodėl? Gal todėl, kad veik metų bėgyje marti negalėjo pastoti? O gal ir todėl, kad perdėta Džunos meilė sūnui, padarė ją vienišą po sūnaus tuoktuvių? Manau viskas kartu. Ji išskyrė porą ir tai buvo didžiulė jos gyvenimo klaida. Mergina labai mylėjos jos sūnų ir jau niekada su nieko nebegalėjo būti kartu – liko vieniša. Meilės ryšių išardymas yra didelė nuodėmė ir tai, po kiek laiko, matyt Gyvenimas pareikalavo Džunos sūnaus gyvybės.
Keletą metų iki savo mirties, Džuna tarsi atsigavo gyvenimui, pradėjo dalyvauti įvairiose laidose, duodavo interviu. Tuomet šalia jos atsirado nauji žmonės, kurie siekė jai įtikti, apkaltinti senus draugus ir pažįstamus vagystėmis. Deja Džunos protas jau buvo paveiktas „nuodais“ – daug metų ji sielojosi dėl savo sūnaus mirties, rūkė, vartojo raminamus vaistus. Beje ir metų jai buvo daugiau, nei buvo teigiama oficialiai, veik aštuoniasdešimt. Oficialiai, pagal dokumentus, virš šešių dešimčių. Kodėl Džuna „pasijaunino“. Ji, kaip moteris, norėjo savo asmeninės laimės, o metai bėgo į priekį, jaunikių, į moterį amžiuje, mažai. Tačiau melas, net atrodo ir toks „nekaltas“ yra melas, apgaulė. Ji nežinojo, kad vyras savo protu turi būti aukščiau už moterį arba bent lygiuose pozicijose. Su amžiumi paprastai ir protas auga. Jei vyras jaunesnis ir jo protas naivesnis, nesiekia proto moters (pagal amžių), tai moteris greit nusivils tokiu vyru ir nesąmoningai sieks paversti „mazgote“. Tokiais atvejais vieni vyrai pasitraukia, kiti nusigeria. Tiesiog taip surėdyta Gamta. Džunos aplinkoje buvo daug vyrų ir dauguma ji nusivylė. Su amžiumi jos charakteris tapo „aštresnis“, reiklesnis ir jos moteriškos laimės troškimams tai buvo tikra bėda.
Nauji draugai-siurbėlės baigė apnuodyti Džuną vaistais ir pasirūpino, kad paskutines kelias savaites, o ypač tuo metu, kuomet Džuna pateko į ligoninę, niekas iš buvusių draugų net nepriartėtų prie Džunos ir nepaskambintų telefonu. Tai buvo labai panašu į spectarnybų operaciją, o ne į paprastus, jos turtus norinčių užvaldyti, žmonių siekius. Turtų Džuna turėjo ir daug ir mažai. Pagrindiniai jos turtai buvo dovanos, kurių dauguma buvo gauta iš užsienio politikų ir verslininkų už jų, ar jų šeimų gydymą. TSRS laikais, už Džunos paslaugas gaunama valiuta, iš užsienio klientų, nukeliaudavo į valstybinį fondą. Tačiau manoma, kad visa tai nusėsdavo partinių bosų kišenėse. Džuna daug žinojo apie buvusią ir dalinai apie esamą valdančiųjų viršūnėlę. Ir svarbiausia, ji kaip OBJEKTAS buvo labai jau nepatogi medicinai, o ypač farmacijos korporacijoms. Ji labai daug padarė, kad būtų moksliškai ištyrinėtas jos fenomenas gydyti ir padaryti tai visiems pasiekiama. Tačiau mes puikiai suvokiam, kad farmacijos korporacijos visame pasaulyje riboja ir net naikina tokias galimybes ir tokius žmones. Džuna taip ilgai atsilaikė tik todėl, kad valdančiųjų viršūnėlėse ji turėjo „stogą“, nes juos ir jų gimines savo laiku išgydė. Taip. Ji sugebėjo sukurti kai kuriuos techninius aparatus, skirtus gydymui, tačiau kur jie dabar? Paslėpti, sunaikinti ar perdaryti, kad nebūtų tokie efektyvūs? Manau Džuna suprato, kad joks aparatas negali būti toks efektyvus, palyginus su žmogaus biologinio aparato galimybėmis. Būtent todėl, ji savo metodikos mokė ir gydytojus ir medsesutes ir dar daug žmonių. Tai ir yra tikras, gyvas jos palikimas.
Manau Džuna savo fenomeną gavo per mamos genus, o mokėsi stebėdama promočiutės gydymo meno. Beje ir jos bobutės sesuo buvo kaimo gyduole. Mergautinis Džunos vardas buvo Eugenija ir tik kai ji pradėjo daug gydyti, ji pakeitė vardą į Džuna. Kodėl? Manau todėl, kad tuose kraštuose, iš kur kilęs jos tėvas, labai populiarūs burtininkai Džinai. Būtent todėl ji ir pasivadino Džuna. Ji kartais sakydavo, kad savo gyduolišką galią gavo iš tėvo, karalių palikuonio, tačiau faktai liudija kitaip. Jos promočiutė buvo gyduolė ir močiutės sesuo gyduolė. Džuna pati liudijo, kad jos mama ją, dar mažą, kojytėmis statydavo ant tėčio skaudančios nugaros, kad ji taip pagydytų savo tėtį. Eugenija jausdavo, kaip jos pėdutės kaisdavo ir tai jai buvo neįprasta. Biologija sako, kad energetinės vaiko galimybės perduodamos tik per mamos liniją, o per tėtį tik informacija. Savo galimybę gydyti Eugenija-Džuna genetiškai gavo iš mamos, Anos Grigorjevnos.
Eugenija, kaip ir dauguma mergaičių, nuo vaikystės mėgo visokius blizgučius, niekučius ir pan. Ta silpnybė liko ir jai tapus Džuna, suaugusia. Būtent gal todėl mes ją nuotraukose matome su keistais apdarais, mundurais, apkabinėtą medaliais ir pan. Manau tiesiog pacientai-siurbėlės, žinodami šią jos silpnybę, gausiai jai viso šito dovanodavo. Tiesiog naudojosi šia silpnybe ir net gal pašiepdavo tai.
Kodėl aš peržvelgiau savo bioenergoinformacinės mokytojos gyvenimą? Gal būt todėl, kad reikia mokytis ne tik to, ko moko mokytoja, bet ir iš jos gyvenimo, mokytis iš jos pasiekimų ir klaidų. Ne šiaip sau mokinys ir mokytojas vienas kitą pritraukia. Tiesiog jų gyvenime yra panašių vibracijų, situacijų. Ir gal būt dar dėl to, kad suprasti, jog mes visi tik žmonės, o ne šventieji, tačiau artėti prie to reikia.
O minčių dar daugybė........
............. su pagarba Džunai.
2019.08.13