MINTYS APIE KARMĄ  

  Visų pirma kas yra „karma“. Paprastai pasakius, tai visa ką perdavė tėvai, seneliai, proseneliai ir t.t. Visa genetika, jausmai, mintys, jų pridarytos bėdos ir geri darbai. Kaškuomet bandyta sakyti, kad vaikai neatsako už tėvų pridarytas bėdas. Prieš žmones, visuomenę gal būt, bet tik ne prieš informacinį lauką. Tame lauke per laiką turi būti viskas kompensuojama ir suderinama.

  Jei promočiutė pasielgė nederamai ir supykusi ant savo mylimojo ištekėjo už kito, tai bėda. Paminti meilę yra sunki karma. Tuomet močiutės vaikai, anūkai (ypač anūkės), ir proanūkai gal būt iki 5-7 kartos kentės dėl „nežinia ko“. Moteriška linija neš neapykantą vyrams. Todėl jos labai norės valdyti savo vyrų gyvenimus, perdėtai kontroliuos savo vaikus, arba visai jų nekontroliuos. Bus linkusios į perdėtą malonumų norą (alkocholis, narkotikai, seksualiniai ištvirkavimai ir pan.). Sąmoningai jos to nesuvoks. Kai kurios, sieloje pajutusios pavojų, taps darbocholikėmis, užsidariusiomis vienišėmis. Panagrinėjus giliau, tai visdėlto susiję su išpuikimu, kurio šaknys perduodamos per giminę.

  Tarkime kažkuris iš protėvių buvo linkęs vogti, nes to jį išmokė susidariusios aplinkybės, tai jo vaikai, provaikiai turės nesuprantamą poreikį paimti „netinkamai“ gulintį daiktą, net tuomet, kai jie patys tarsi ir neblogai gyvena. Tas dar vadinama kleptomanija. Be to palikuonys neš netekties karmą, tai yra tarsi netyčia neteks daug pinigų ir ne kartą. Jie bus apgaudinėjami, jų silpnybėmis naudojamasi materialiniai naudai gauti. Tačiau jei jie bus gudresni, tai didins protėvių karmą ir sąmoningai sąvinsis kitų fizinį, intelektualinį turtus. Tuo pačiu jų vaikai ir provaikiai turės sunkesnę karmą šiuo atžvilgiu.

  Sakykime protėviai buvo prievartautojai ( ne tik fiziniai, bet gal būt psichologiniai), tuomet jų vaikai, provaikaičiai ir t.t. pateks į situacijas, kur galima fizinė prievarta, psichologinė prievarta, prievarta atlikti kitų darbus ir pan. Jie bus išnaudojami, bet pasitaikius progai ir esant pakankamai jėgų, patys sieks kitus išnaudoti.  

  Žmonės, kurie domisi savo protėviais, tėvais ir savo vaikais pastebi keistą reiškinį. Papuola jų vaikas į eismo įvykį ir sužalojamas. Tuomet tėtis ar mama prisimena, kai panašaus amžiaus ir jie buvo pakliuvę į avariją ir buvo sužeisti. Jei pasidomėjo savo tėvų ir senelių jaunystės gyvenimu, tai galėjo išgirsti, kad ir pas juos tame pat amžiuje buvo kažkas panašaus. Tokių atsikartojančių įvairiausių (prievarta, vagystės, apgavystės, sužalojimai ir pan.) įvykių yra pas visus be išimties. Tiesiog vienoje giminėje tokių reiškinių yra daugiau ir jie gal būt skaudesni, o pas kitus rečiau ir jie ne tokie skaudūs. Jei pas senelius ar prosenelius buvo tokie reiškiniai, o pas tėvus gal tai praėjo nepastebėtai, bet pas jų vaikus pasireiškė ryškiai. Tuomet  įvyko peršokimas, nes tėvai  vengė tam tikrų provokuojančių situacijų. Deja šiuo poelgiu jie apsaugojo save, o ne savo vaikus. Tai vadinama karminiu atkartojimu, kol karma neišseks, arba kažkuris iš palikuonių pradės mąstyti šviesiau ir pasaulį suvokti kitame lygmenyje. Dar tai vadinama programos nutraukimu, arba tiesiog karmos pašalinimu. Dalinai tam padeda nuoširdus tikėjimas, religingumas. Tačiau be gilaus suvokimo, karmos bėdų nenubrauks jokie kunigai, jokios maldos. Pirmiausia būtinas suvokimas, mąstymo keitimas, pasiryžimas gyventi kitaip, disciplina, nuoširdumas sau.

  Paviršiniai karmos sluoksniai gražiai ir greitai valosi būnant juslių apribojime, maisto perdėto įvairumo ribojime, vengiant pašalinių informacinių srautų, priešingos lyties, vienatvėje, maldoje. Deja gilūs karmos sluoksniai, kurie mums duoti tolimų protėvių liks nepajudinti. Todėl, sugryžus į visuomenę, išvalyti sluoksniai vėl pradės apauginėti pačių kuriama nauja karma. Periodinis atsiskyrimas ir apsivalymas yra gerai. Tačiau gyvenant šeimoje, visuomenėje būtent gilesni karmos sluoksniai labiausiai ir yra išjudinami. Tą padaro pati karma, kuri pritraukia į žmogaus gyvenimą tam tikrus žmones, situacijas. Per savo vidinę ramybę, susiturėjimą, bandymą vis naujai ir naujai pažvelgti į situaciją ir be to ne tik savo akimis, žmogus gali gana greitai keisti savo karmą. Tuo savo keitimusi jis keičia ir kitų, dalyvavusių situacijoje žmonių karmas. Taip per savęs keitimą vyksta ir kitų keitimas. Jei situacija įvyksta, žmogus turi ne vieną pasirinkimą. Jis gali bėgti kuo toliau, gali kovoti iki mirties, bet tai labiau būdinga gyvūniškam žmogaus pradui. Tam tikrą išsivystymą pasiekusiam žmogui būdinga tai, kad jis atsitolina nuo esamos situacijos (mintimis, jausmais, o gal net savo fiziniu buvimu), įvertina visų situacijoje dalyvavusių galimus interesus ir jausmu randa sprendimą. Tik tuomet jis reaguoja į situaciją. Pradžioje tai vyksta lėtai ir dažniausiai po fizinio atsitraukimo. Po to patirtis auga ir reakcijos greitis didėja. Tuomet sprendimai priimami toje pat vietoje ir greitai. Tai būdinga tikriems vadovams. Jei vadovas diktatoriškas ar savanaudiškas, tai galimai tinkamo sprendimo jis neras.

  Karma niekuomet nebūna pilna tik bėdų. Ji savyje turi daug iš šviesių situacijų, kurias sukūriau sakykim  ne tik aš, bet ir mano tėtis, mama, seneliai, senelės, proseneliai, prosenelės ir t.t. Bet kuris žmogus šioje grandinėje, kuris sugebėjo ilgesnį savo gyvenimo periodą išbūti šviesus, tą šviesą grandine perduoda savo palikuonims į ateitį. Kai tokios šviesos bangos susikerta iš kelių giminių ties kažkuriuo palikuoniu, tai gimsta nuoširdūs, gabūs, sėkmingi vaikai iš pat prigimimo. Tėvams tuomet tereikia išlaikyti savo šviesą šeimoje, išmokyti apsivalyti savo vaiką nuo aplinkos taršos per mokėjimą mylėti. Meilė tai ne tik priėmimas tam tikros situacijos, džiaugsmas, gerumas, bet ir gebėjimas keisti situaciją į meilės didėjimo pusę. Meilė agresorių pastatys į vietą, bet ir suteiks progą jam keistis. Meilė subars, bet ir paguos, suteiks šansą suvokti savo pražangą. Meilė žeidžia skaudžiai, bet duoda daug daugiau ir visų pirma ateitį.

  Šviesių karmos bangų iš mūsų protėvių atbanguoja daug. Tiesiog jos skirtingo intensyvumo. Todėl vieni vaikai iš protėvių gauna tarsi didesnį „palaiminimą“, o kiti mažesnį. Atsitinka ir tokių atvejų, kuomet susitinka mergina ir jaunuolis, kurių šviesos bangos iš prosenelių gana intensyvios. Kartu su šviesos bangomis sklinda ir tamsos bangos, kurios slopina šviesos bangas. Visa tai tarpusavyje pinasi per įvairias gimines ir palikuoniai gaunasi atitinkami. Anksčiau kažkurie žmonės apie tai žinojo, kiti jautė vidumi. Savo laiku buvo susikūręs piršlybų tradicija, kuomet piršlys ne tik suvesdavo tėvus ir besituokiančius, bet ir išsiaiškindavo jaunuolių, giminės sveikatas ir gyvenimo būdus. Jie žinojo, kad visa tai atsispindės keliose kartose tikrai. Merginų „nekaltybė“ taip pat buvo svarbus faktorius. Jei merginoje jau pabuvojo jaunuolis iš kitos giminės, tai jis ją jau užkrėtė savo karma. Ta mergina savyje jau neša dalį kitos giminės karmos, kurioje gali būti ir šviesos ir tamsos bangų. Mergina turėjo save skirti ne tiek sau, kiek savo vaikams, kurie turėjo būti sveiki, stiprūs ir savyje nešti tam tikras savybes. Kadangi savo laiku buvo perdėm svarbus materialumas, tai ir merginų, bei vaikinų parinkimas buvo labiau orientuotas į materialumą. Dėl to įvyko karmos dėsnių iškraipymas ir nepakankama  karminė švara. Kas orientuotas į materialumą, visuomet bus linkęs į kūno, minčių ir jausmų pažeminimą kitame žmoguje, ar net savyje. Skaisti mergina ar skaistus vaikinas informaciškai yra didžiulės vertybės. Jie neša tik dviejų giminių karmas, dviejų giminių tamsias ir šviesias bangas. Mergina turi net daug didesnę vertybę, nes jei ji kūniškai susisieja su vaikinu, tai jos būsimų vaikų pradėjimo vieta visam gyvenimui gauna to vaikino dviejų giminių informacinius ženklus. Jei iki pirmo savo vaiko mergina turėjo savyje 4-5 vaikinus, tai ji , vietoje dviejų giminių informacijos, savo vaike turės 6-7 giminių tiek teigiamą, tiek neigiamą informaciją. Aišku didžiausią dalį tame vaikutyje užims tiesioginio tėvo ir jos informacija, tačiau tam tikrų išorinių, bei vidinių charakterio bruožų bus ir kitų vaikinų, su kuriais ji santykiavo. Vaiko paauglystėje paviršiun gali išlysti ir labai ryškūs merginos buvusių vaikinų charakterių bruožai. Ir kas įdomu, kad  tai aiškiau pamato senelės, kurios savo vaikus augino ir juos gerai pažysta. Vaikino skaistumas aišku labai svarbus, bet per 3-6-12 mėn. ar kelis metus jis „atsistato“. Tai priklauso nuo jo patirto jausmo su buvusia mergina. Tarp kita ko, panašiai yra ir su alkocholiu. Jei mergina išgėrė, kad ir nedaug alkocholio, bet jis lengvai gali petekti į kiaušidę. Ten jis gali apnuodyti vieną, kelis ar daugiau merginos kiaušinėlių (iš 40000-20000). Jie merginoje lieka, kol neateina laikas jiems išeiti ovuliacijos metu. Jei tuo metu toks defektuotas kiaušinėlis apvaisinamas, tai kūdikis bus su defektais. Jei jis išeina mėnesinių būdu tai nėra bėdos. Su metais moters organizme dalis tokių defektuotų, kaip ir sveikų kiaušinėlių tiesiog sunyksta. Esmė tame, o kas jei apsivaisins defektuotas kiaušinėlis. Čia ir yra alkocholio pavojus ne tiek merginoms ir moterims, kiek jų palikuonims. Šito nėra su jaunuoliais ar vyrais. Per 3mėn., vyriškas organizmas ir sperma išsivalo nuo alkocholio ir „užmiršta“. Todėl merginoms ir moterims, kurios turės vaikų, griežtai draudžiamas alkocholis.

 Karmos valymo būdų yra daug, bet apie tai vėliau.