MITOCHONDRIJOS IR ENERGIJA

 Nemažai žmonių guodžiasi energijos trūkumu, bet priežasčių patys neieško. Tuomet arba gydytojų ieško, arba papildais, vitaminais apsivalgo. Reikia žinoti elementarią biologiją ir kad energijos šaltiniai žmogaus organizme yra mitochondrijos. Tai bakterijos, kurios turi savo genetiką ir yra organizmo simbiotas. Jos „valgo“ deguonį, o kaip jo mažai labiau linkusios maitintis riebalais. Mėgsta ketoninius kūnus, kurių organizme padaugėja badavimo metu. Kuomet susipažįsti su savo „batareikomis“, jų veikla, tuomet lengviau atgaivinti kūną, pašalinti galimybę atsirasti įvairioms ligoms ir net labai pavojingas ligas pašalinti, ar bent sumažinti jų pasireiškimą. Čia aprašoma elementari biologija fizinio kūno, o yra dar visokie nužiūrėjimai, dvasios ir panašiai, bet tai jau kalba iš kitos varpinės.

 Bakterijas mitochondrijas mes gauname tik iš mamos. Tai reiškia, kad mūsų energija priklauso tik nuo iš mamos gautų „batareikų“ kokybės. Mitochondrijos slypi moters kiaušinėliuose ir dar atlieką tokią funkciją, kaip kokybės kontrolė. Pavyzdžiui jei pas apie dvylikos metų mergaitę kiaušinėlių būna apie keturiasdešimt tūkstančių, tai pas dvidešimties metų merginą mažiau kaip dešimt tūkstančių. Dauguma nekokybiškų kiaušinėlių sunaikinami organizmo kontrolės dėka ir vienos iš tokių yra ir mitochondrijos. Šios bakterijos gamina mums, kaip automobiliams, „degalus“ pavadinimu ATF (adenozintrifosfatas). Dabar, prisijungus prie Europos sąjungos, dažnai tai vadinama ATP. Organizmas per dieną jo pagamina maždaug tiek, kiek sveria pats ir sunaudoja. Ir turėtų būti savaime suprantama, kad jei „degalų“ pagamina mažiau, tai natūraliai jausis energijos trūkumas. Mitochondrijų veiklą trikdo įvairios trąšos, naudojamos augalams ir kai kurie konservantai. Todėl, jei daržovėse ar vaisiuose yra perdėtai didelis kiekis trąšų, tuomet organizmo energija sumažės kuriam tai laikui ir nesvarbu, kad iš vaisių ir daržovių gavote vitaminų, mikroelementų. Konservantai, kurie dedami į įvairų maistą taip pat blogina mitochondrijų veiklą ir gali sukelti energijos trūkumą, o su laiku ir chroniškas ligas, „nežinia iš kur atsiradusias“. Beje augliai ir vėžys turi pagrindo iš blogo mitochondrijų darbo, nes jos yra vienas iš apoptozės mechanizmų. Tai yra jei ląstelė tampa neįgali ar net turi potenciją virsti vėžine, tai mitochondrijos iš savęs išskiria sukauptą kalcį ir ląstelės gyvybinė veikla nutraukiama.

 Įvairiuose žmogaus organuose mitochondrijos savo sandara šiek tiek skiriasi, bet pagrindinė funkcija lieka ta pati. Jei kokio tai organo dalies mitochondrijų veikla pažeista, tai iš artimų ląstelių mitochondrijos migruoja į probleminę vietą, kad atgaivinti tos vietos ląstelių energetiką. Aplamai mitochondrijos organizme jungiasi į bendrą tinklą, kuris jaučia kaip jaučiasi viso organizmo mitochondrijos. Tik dauginimosi ir mirties atveju mitochondrijos tampa atskiros. Po pasidauginimo sveikos lengvai įsilieja į bendrą „tinklą“, o pažeistos, nelabai įgalios arba žūsta, arba tampa chroniškų ligų židiniais, jei jų yra daugiau. Tokias, neįgalias mitochondrijas galima greitai sunaikinti ir tuo pačiu pašalinti ligų galimybes keliais, gerai žinomais būdais. Vienas iš jų yra badavimas. Ne veltui kas badavo 4-12 parų nuo kažkurio tai momento jaučiasi labai gerai, lengvai. Žūsta ne tik silpnos mitochondrijos, bet organizmas „suvalgo“ po organizmą išsimėčiusius baltymus, kurie dažnai tampa įvairių bakterijų ir grybelių maistu. Tos bakterijos ir grybeliai, pavalgę išskiria savo gyvybinės veiklos produktus, kurie gali būti labai nuodingi organizmui. Tose vietose gali susiformuoti laikini ar chroniški uždegimų židiniai. Badavimo metodikų yra įvairių ir 8-12 parų badavimas tik su vandeniu yra vienas iš efektyviausių ir ne taip sekinančių organizmą. Badauti patartina nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens ne daugiau dviejų kartų iki 12 parų. Dar galima badauti sausą badavimą, be vandens bet trumpiau. Sakykime šeštadienį, kuomet nereikia į darbą savaitgaliais, nuo ryto iki sekmadienio pietų nieko nevalgai ir jokių skysčių negeri. Sekmadienį nuo pietų keli bananai su vandeniu, vakare daržovės, virti ryžiai. Pirmadienį normaliai maitiniesi. Pakanka 1-2 kartus per mėnesį. Jei yra kokių tai chroniškų ligų tai galima daryti kiekvieną savaitgalį. Sausas badavimas sėkmingai sunaikina ką tik prasidėjusią virusinę ligą, uždegimą ar pan. Tačiau jei sukilo temperatūra, tai rodiklis, kad organizme daug toksinų dėl virusinių ar bakterinių ligų ir juos būtina išvalyti skysčiu, vandeniu. Reiškia tik „šlapias“ badavimas. Nevalgant organizmas neskiria energijos ir dėmesio virškinimui, o savigydai, imunitetui. Skysčiai pašalina toksinus. Tinka žolelių arbatos. Net vienos paros badavimas su arbatomis labai suaktyvina imunitetą. Šiaip tai imunitetas apie keturias paras mąsto kol įsibėgėja. Na, o per likusias tris organizmas dažnai pagyja pvz. nuo gripo.

 Be badavimo, mitochondrijų darbą suaktyvina kvėpavimo pratimai. Jų yra visokių. Rekomenduotina pratimai, kuomet yra deguonies trūkumas. Tai yra kvėpavimo sulaikymas tam tikram laikui. Nustatyta, kad minimaliai sveikas žmogus gali ramiai nekvėpuoti 20 sekundžių. Jei yra įtampos, tai jau yra problemų organizme. Treniruojant nekvėpavimą iki 1-2 minučių, jūs automatiškai skatinate mitochodrijų tinklą dirbti aktyviau ir atsikratyti neįgalių mitochondrijų. Pavyzdžiui geriausia mitochondrijos dirba pas kalnuose gyvenančius žmones, kur mažiau deguonies ir dar pas narus, neriančius po vandeniu. Norint suaktyvinti mitochondrijų darbą, būtina dieną, bent tris kartus po 10 minučių atlikti kvėpavimo stabdymo pratimus. Galima ant iškvėpimo stabdyti kvėpavimą, o galima ir įkvėpus. Paskutiniu atveju ilgiau išbūsit nekvėpavę. Galima pavyzdžiui giliai pakvėpuoti minutę, kitą ir iškvėpus išbūti maksimaliai kiek galima. Kiekvienas gali susirasti sau patogias technikas. Tai bus slinktis į vieną pusę, kuomet mitochodrijos linkusios misti „riebalais“. Slinktis į kitą pusę, kuomet giliai kvėpuojame skirtingu ritmu, keičiant tą ritmą. Pradžioje nuo to gali svaigti galva. Tai natūralu, nes organizmo kraujagyslės nesuvokia kas vyksta ir spazmuoja nuo deguonies pertekliaus, tuo pačiu sumažindamos deguonies patekimą į smegenis. Todėl ir svaigimas. Su laiku kraujagyslės nebespazmuos, o lėtai susitrauks, apribodamos deguonies kiekį. Kuomet daugiau deguonies, mitochondrijos labiau minta deguonimi. Toks bangavimas nuo deguonies trūkumo prie jo pertekliaus laiko mitochondrijas darbiniame tonuse ir greičiau išbrokuoja neįgalias. Jei dar lygiagrečiai retkarčiais taikome retą badavimą, ar mitybą tik daržovėmis ir vaisiais, ketoninę mitybą, ir priešingai – riebaus maisto, aliejų mitybą, mes dar labiau stimuliuojame mitochondrijų darbą. Aišku būtinas judėjimas, bet ne iki išsekimo. Pavyzdžiui lėtas ėjimas keičiamas greitu. Ar bėgimas keičiamas ėjimu ir taip kelioliką kartų. Arba lėtas plaukimas greitu, lengvų hantelių lėtas kilnojimas greitu ir panašiai.

 Plačiau apie šią temą galima rasti internete, biologijos knygose, moksliniuose žurnaluose.