MITYBA IR NE TIK

  Sakoma, kad su amžiumi, dėl savo teisingo požiūrio į patirtį, žmogus tampa vis išmintingesnis. Tai tarsi tam tikra dėlionė, kuri, nuo tam tikro kiekio sukauptos patirties, savaime atsako į daugybe gyvenimiškų klausimų.

  Manau mąslūs žmonės pastebėjo, kad vadinamas liberalus judėjimas, išdarko realų pasaulio suvokimą. Kodėl? Visų pirma todėl, kad žmonės taptų lengviau valdomi ir tam, kad sumažinti jų skaičių. Iš čia ir nuo vaikystės peršamas savo „lyties“ pasirinkimas – berniuku ar mergaite nori būti. Iš čia kyla ir „vaikų teisės“ institutas, kuris supriešina vaikus su tėvais. Iš čia kyla ir keistos mados, tipo suplėšytų, skylėtų kelnių, bei nudribusiu klynu kelnių – „pampersinių mada“. Jei į dabartinį jaunimą (ir ne tik), pažvelgtų moteris iš aštuoniasdešimtųjų, tai paklaustų – „vaikučiai, kaip jūs skurdžiai gyvenate, kad net ne tik kelnyčių negalite naujų nusipirkti, bet ir net jų užsilopyti“. Juokinga, kvaila? Ne. Graudu, kuomet pasirodo žmonės, taip lengvai paveikiami, užprogramuojami degradacijai, susinaikinimui.

  Tačiau su visu tuo man niekaip nesiderino, liberalų propaganda vegetarizmo, veganizmo idėjų. Tas niekaip nelipo bendroje dėlionėje. Aš pats turiu daugybės metų vegetarizmo, veganizmo, žaliavalgystės (tik vaisiai ir uogos) patirtį. Metuose būtinai bent du mėnesiai kuomet mintu tik vaisiais ir uogomis, bei kažkiek daržovių. Todėl žinau, koks poveikis yra organizmui. Ir kodėl liberalai, gyvybės naikintojai, siūlo būtent tokią mitybą??? Kaip sakoma – „kur čia rupūžė paslėpta?“. Ir va, praeitais metais visa tai labai gražiai „prilipo“ į bendrą dėlionę. Tiesiog reikėjo daugiau laiko, aplinkinių žmonių, kurie taip minta ar siekia misti, gyvenimiškų patirčių, bei rezultatų. O rezultatai rodo, kad nedidelė dalis tokių entuziastų tiesiog miršta dėl organizmo išsekimo, galima sakyti savęs suvalgymo. Praeitais metais sužinojau apie dar vieną mirtį. Mergina gana greitai perėjo į veganizmą iš idėjos, dėl „vargšų gyvulėlių“, smerkė visus ir taip pat artimus, kad jie taip maitinasi. Tapo pikta, nervinga, nervų sistema visai sutriko. Kuomet organizmas iš aplinkos negauna  jam įprastos, tinkamos mitybos, tai jis pradeda tai imti iš savo organų ir taip „suvirškina“ save. Atsako organai ir ateina mirtis.

 Didžiausia dalis vegetarizmo, o ypač veganizmo „entuziastų“, pajaučia pastovų silpnumą ir medžiagų trūkumą bando kompensuoti įvairiais papildais.  Dėl to trinka jų nervų ir hormoninė sistemos, o tai iššaukia nemotyvuotą pyktį, kurį jie dažnai nukreipia prieš „neteisingai“ besimaitinančius, prieš nesaugančius vargšų gyvūnėlių ir pan. Tik, ne daugiau kaip ketvirtadalis, pajaučia sveikatos pagerėjimą, jėgų antplūdį, ištvermės padidėjimą.

  Turėdamas nemenką patirtį ir mėgstantis bet kurį reiškinį ištyrinėti iki pat šaknų, tyrinėjau ir mitybos reiškinį. Daug kas susidėliojo, kuomet sužinojau apie mokslininkų tyrimus dėl žarnyno „mikrofloros“, kurią iš esmės būtina vadinti mikrofauna, nes tai ne augalinė, o gyvūninė gyvybė. Žarnynas mikrofauna apgyvendinamas nuo pat gimimo pradžios, per mamos pieną, per su maistu patenkančias bakterijas, per vaiko aplinkos „ragavimą“, net per bučinius. Žarnynas noriai priima tik tam tikrų rūšių mikrofauną, su kuria sudaro simbiozę. Simbiozės dėka, mikrofauna pastoviai gauna maisto, o organizmas iš jos gauna vitaminus, organines rūgštis, mikroelementus tinkamai paruoštus įsisavinimui. Be to žarnynas gauna apsaugą nuo svetimų, puvimą ir uždegimus sukeliančių bakterijų invazijos. Žinių apie tai, plačiau galima susirasti ir turi būti žinoma, bet „kasdieniniam“ žmogui visa tai nežinoma, o vertėtų. Nes tie, kas siekia keisti mitybą apie tai turi sužinoti, o ne vadovautis idėjomis ar šūkiais.

  Mokslininkai darė tyrimus visame pasaulyje ir nustatė, kad žarnyno „užsėjimo“ mikrofauna tipai, esantys pas žmones yra  keturi. Tai mėsą dažnai naudojančių, po to du tarpiniai tipai, o ketvirtas tipas yra augalinės mitybos tipas. Daugumą žmonių populiacijos sudaro tarpinio tipo žarnyno mikrofaunos tipas. Jei nuo kūdikystės vaiko organizmas buvo „apsėtas“ augalinį maistą mėgstančios mikrofaunos, tuomet tokie žmonės, visą gyvenimą, daug geriau jausis būtent vartodami augalinį maistą. Jei jie, dėl šeimyninių aplinkybių, aplinkinės visuomenės įpirštų įpročių buvo priversti pastoviai vartoti gyvūnų kilmės produktus, tai jie jausis „sunkūs“, dažnokai sirgs. Tačiau jie labai lengvai, greitai ir be didesnių pasekmių gali pereiti prie veganizmo. Deja, jei tą patį bandys padaryti žmonės, turintys mišrios mitybos žarnyno mikrofauną, tai jiems bus sunku ir bus pasekmių. Jie tai gali padaryti lėtai ir nuosekliai, per daugelį metų pereiti prie vegetariškos, veganiškos mitybos. Jei žarnyno mikrofauną sudaro pirmas mikrofaunos tipas, tai jiems tapti vegetarais ir veganais tiesiog pavojinga gyvybei. Geriausiu atveju jie gali tik gerokai sumažinti mėsos vartojimą. Mitybai daro įtaką dar ir genetinis paveldimumas.

 Man buvo juokinga, kuomet žmonės susižavėjo mityba pagal kraujo grupę. Jau vien logiškai pagalvojus, tai čia kraujas nė prie ko. Visa esmė mikrofaunoje, kuri reikalauja jai įprasto maisto. Kokia mikrofauna užsėjamas vaiko žarnynas, tokiu maistu linkęs maitintis tas vaikas. Jis atmeta tai, ko nepajėgs normaliai perdirbti ne tik jo organizmas, bet visų pirma tai, kas nepriimtina jo mokrofaunai. Vaikas tai jaus iš skonio iš kvapo ir pan. Vėliau, mamos, močiutės „įkalbės“, įpirš vartoti ir kitokį maistą. Pagaliau dažnai duos vaikui maistą ne pagal skonį jau užsėtai mikrofaunai. Jei tai trunka pastoviai, tai ta mikrofauna po truputį keisis, bet geriau vaikas jausis vartodamas tik tokį maistą, kurio nori pirminė, vyraujanti mikrofauna. Tas „polinkis“ tam tikram maistui dažnai lieka visą gyvenimą, bet tai keičiamas „įprotis“. Mikrofauną kažkiek keičia dažnas antibiotikų vartojimas, po kurių daugiau teritorijos gali „užgrobti“ ir kitos rūšies mikrofauna. Tam įtakos turi ir susižavėjimas dažnu vidurių valymu.

 Būtina paminėti, kad mikrofauna, negaudama maisto daugiau kaip 4 val., pradeda mirti, o jos lavonėliai tai ne tik amino rūgštys, bet ir baltymai. Todėl jei veganai sakykime valgo tik pusryčius ir vakarienę, tai jie gauna dar ir savo mikrofaunos begales lavonėlių baltymų, faktiškai gyvūnų kūno. Ir tas baltymų kiekis ne tik pilnai patenkina sunkaus fizinio darbo nedirbančio vegano poreikius, bet ir viršija juos. Todėl nė vienas veganas  nėra veganas.

  Dabar sugrįžtame prie to klausimo, kodėl liberalizmas taip intensyviai siūlo vegetarizmą, veganizmą. Pasirodo, jei žmogus, iš idėjos, iš „meilės“ gyvūnams, pradės maitintis tik vegetariškai ar veganiškai, neišsiaiškinęs savo virškinimo statuso, nedarydamas to etapais, protingai, tai su juo bus blogai. Jam bus silpna, sutriks nervų sistema, tai atsilieps psichikai, susiaurės sąmoningumas, jis taps lengviau valdomu. Aišku dalis mirs, bet dauguma ne. Dauguma bus tiesiog išsekusių, nervingų  „avių armija“. Ir čia prilimpa kita dėlionės dalis – šuniukai, katytės. Gyvūnėliai ant savęs ir savyje nešioja įvairios „gyvybės“, kuria mielai dalinasi su savo šeimininkais. Pavyzdžiui tokia toksoplazmozė, kurią turi absoliuti dauguma kačių, patekusi į žmogų sukelia daugybę ligų, tokių kaip nervų sistemos ligos, vidaus organų, akių, limfos sistemos, prasiskverbia net į nėščių moterų vaisių. Ypač daug problemų sukelia jei toksoplazmos pirmuonis patenka į smegenis, jos tiesiog valgo smegenis, o kartais ir širdį. Vyresnių žmonių imunitetas su tuo jau nebesugeba susitvarkyti ir kenčia nuo atminties praradimo, keistų traukulių, judesių sutrikimų ir pan.  Pavyzdžiui pagal tyrimus JAV, tai daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių namuose kates yra apsikrėtę toksoplazma. Neadekvatus elgesys garantuotas. Šuniukai taip pat turi savo „kirminukų“, kurie įsikuria širdies raumenyje, bei kituose žmogaus organizmo vietose. Tai dažnai nutinka būtent išsekusiems žmonėms, kurie visų pirma save nualina netinkama mityba. Sveikų žmonių organizmai dar bent sugeba kapsuliuoti parazitus į cistas, o nusilpusių ne.

 Išvada elementari, kad bet kur gyvenime, net ir keičiant mitybą į teisingą, būtina kuo daugiau išsiaiškinti apie tai. Visų pirma ar tau to tikrai reikia, ar čia tau kažkas bando tą „gėrį“ įpiršti? Kur link gali nuvesti tavo pasirinkimas ir kokios viso to gali būti pasekmės? Visko niekas nežino, todėl verta pastudijuoti, pasikonsultuoti su įvairiais, ne tik su tam tikro gyvenimo būdo, ar idėjų žmonėmis. Tuomet bus mažiau klaidų. Jei konsultantų nėra ar drovimasi konsultuotis, tai teks mokytis „ant savo kailio“. Tema plati, bet tuo užbaigsim.

 Vienas aktualus patarimas. Kol jūsų mamos dar gyvos, įsirašykite jų balsą į telefoną, kompiuterį ar pan. Patartina, kad ji skaitytų jums mėgstamą eilėraštį, ištrauką iš knygos ar pasaką, gal dainą sudainuotų. Geriau ne vienas variantas. Kai bus sveikatos, gyvenimiškos būties problemų, tiesiog paleiskite mamos balso įrašą, o lygiagrečiai jums mėgstamos muzikos, be kitų balsų įrašą. Tai labai aktyvizuoja pirmapradį, iš mamos perduotą imunitetą, kurį mes gauname jau būdami mamos pilvuke ir girdėdami jos balsą. Nežinau ar tai tiesa, bet mokslininkai, darę tyrimus tiek su senyvo amžiaus žmonėmis tiek su vaikais, tikina, kad jei mamos balso įrašą lydi aukštos dažnio virpesiai, tokie kaip fleitos, smuiko garsai, tai efektas gaunasi stipresnis.  

  Sąmoningumo ir plačios pasaulėžiūros.

2019.02.03