NARKOMANIJA 

  Priklausomybė nuo…. Bet kokia priklausomybė, tai žmogaus nesugebėjimas nevartoti alkoholio, rūkalų, narkotikų, maisto perdėtas vartojimas, TV nesugebėjimas ilgesnį laiką nežiūrėti, sumanaus telefono manija ir t.t. Priklausomybė yra taip pat ir religinė ir kažkokio muzikos dievaičio ar muzikos grupės negalėjimas neklausyti, tam tikrų išsireiškimų pastovus kartojimas ir t.t. Žmogus susikuria daugybę savų priklausomybių ir tik jis pats gali jas “atkabinti”. Jokia magija, joks kodavimas, ar kitas išorinis poveikis nepašalins priklausomybės jei žmogus pats, nors kiek, to nenorės. Išorinė pagalba reikalinga, kartais net būtina, bet tik pagalba.

  „Susirgęs“ priklausomybės liga žmogus nebegali kritiškai žiūrėti į savo problemą, nesuvokia kokią bėdą jis turi. Tai matoma tik iš išorės. Mums tai atrodo neprotinga, nepaaiškinama, o priklausomybe sergantis žmogus tuo aklai tiki. Pas jį nebelieka priežasties-pasekmės dėsnio suvokimo, šlubuoja logika. Smegenys tampa priklausomos nuo priklausomybės šaltinio pastovaus dirginimo ir visi kiti interesai ar įsipareigojimai, dorovė, atsakomybė yra nustelbiami.

  Labai sunku žmogui, jei jam tą priklausomybę perdavė mama, kuri nėštumo metu, ar net keli mėnesiai iki nėštumo galėjo nors kiek vartoti alkoholio, rūkyti, vartoti narkotikus. Šiuo atveju galimybė, kad jos vaikas, pakliuvęs į palankias tai priklausomybei reikštis sąlygas (aplinkoje dažnai geriama, rūkoma, narkotizuojamasi) taps tų priklausomybių vergu padidėja. Jei tokias priklausomybes turėjo ir tėtis, bei seneliai, tai dauguma jų palikuonių bus ne tik priklausomi, bet ir „ištvermingi“ priklausomybių atžvilgiu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie ištvers didesnes tų priklausomybių dozes, bet jų sugebėjimas atsikratyti tų priklausomybių taip pat sumažės. Jei jie jau priklausomi, tai gali daugiau išgerti alkoholio, daugiau rūkyti, daugiau vartoti narkotines ar vaistines medžiagas ir t.t.,  Tačiau jei jie norės jų atsikratyti, tai padaryti jiems bus daug kartų sunkiau nei tiems, kurių mamos, tėvai, seneliai neturėjo tokių priklausomybių. 

  Priklausomybė suformuojama tuomet, kuomet veikiantys cheminiai elementai, jausminiai poveikiai iš išorės padidina dopamino koncentraciją. Dopaminas gaminamas ir kaupiamas smegenyse, o išsiskiria tuomet, kuomet žmogus „teisingai“ sureaguoja į aplinką, jaučiasi gerai pasielgęs kažkokių žmonių atžvilgiu, jaučiasi save realizuojantis, jaučiasi įsimylėjęs (-usi) ir t.t. Tai savotiškas stimulas, kad einame teisingu Gyvenimo keliu. Tačiau žmogus, o ypač jei jo valia ir gyvenimiškas supratimas neišugdyti, nėra atsakomybės jausmo (visų pirma už save), nejaučia priežasties-pasekmės dėsnio lengvai pasiduoda išoriniam cheminiam ar jausminiam stimuliavimui ir tokiu būdu malonumo gavimui iš dopamino padidėjimo (tarp nervinių ląstelių jungčių, kas pagreitina nervinių impulsų sklidimą). Dėl dopamino padidėjimo žmogus jaučiasi pakylėtas, pojūčiai paaštrėja, apima malonumo būsena. Tačiau dopamino kaupiamos atsargos nėra begalinės. Dažnas jo išsiskyrimas mažina jo kiekį ir jo poveikį organizmui. Todėl piktnaudžiaujantys, kas greičiau, kas lėčiau, praranda malonumą gyventi, nebejaučia Gyvenimo džiaugsmo, aplinkos spalvos tampa blankios, abejingumas viskam tampa nuolatine jų palyda. Norėdami susigražinti Gyvenimo spalvas ir džiaugsmą jie vis labiau didina įvairius, tiek cheminius, tiek emocinius dirgiklius. Tai ir narkotikai, alkoholis, tabakas, religinės apeigos, dažni persivalgymai, pabėgimas į nerealybę, virtualumą ir pan. Žmogaus protas ir organizmas degraduoja.

  Yra pastebėta, kad kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo įmantresnių narkotikų vartotojais jie tampa. Pavyzdžiui su žemesnio intelektu dažniau vartoja alkoholį ir rūko tabaką, o su aukštesniu jau vartoja „žolytes“, chemines narkotines medžiagas. Beje su aukštesniu intelektu žmones yra sunkiau atkalbėti nuo narkotizavimosi. Pavyzdžiui paaugliams, su aukštesniu intelektu, didesnė tikimybė tapti narkotikų vartotojais. Kodėl? Todėl, kad tas aukštesnis intelektas išugdomas per smalsumą ir dažną sugebėjimą tinkamai išspręsti Gyvenimo pateiktas situacijas, užduotis. Paaugliai pasijunta viską žinantys ir gebantys, todėl lengvabūdiškai pavartoja narkotikus. Deja jie nesuvokia, kad kai kuriems (maždaug trečdaliui) užtenka narkotikus pavartoti net vieną kartą, kad taptų nuo jų priklausomi. Jie tikina save, o kartais ir kitus, kad gali bet kada mesti, bet dopamino „adata“ juos laiko „mirtinai“. Jei tėvai, o ypač mama nors kurį tai laiką turėjo priklausomybę, tai tokių vaikai (net trys ketvirtadaliai), net po pirmo narkotinių medžiagų pavartojimo tampa priklausomi nuo jų. Pavyzdžiui mama ar tėtis tik rūkė, ar tik išgerdavo alkoholio, tai jų vaikai, trys iš keturių (jei turės keturis vaikus) gana lengvai gali tapti narkomanais jau po pirmo pavartojimo. Tai jau genetinis organizmo polinkis reaguoti į stimuliantus.

  Žmonės ieško įvairių cheminių medžiagų, cheminių junginių, nes jų poveikis jų smegenims patinka. Tačiau priklausomybė nuo tų cheminių junginių keičia tų žmonių elgseną, sukelia negrįžtamus (būtent negrįžtamus) smegenų struktūros pokyčius. Jei žmogus turi genetinį polinkį (jo tėvai buvo priklausomi), tai žinodamas apie tai, jis gali nevartoti tų medžiagų ir išvengti priklausomybės nugyvendamas visą gyvenimą. Taip jis švaresnius genus perduos savo palikuonims. Yra žmonių, kurie atsikratė priklausomybių nuo narkotikų ir vengia vartoti vaistus net nuo skausmo, kad juos neįtrauktų priklausomybė. Nuskausminimas gali išprovokuoti atkrytį. Suprantantys riziką geriau patirs didžiulius skausmus, nei vėl taps priklausomi. Labai daug lemia aplinka, realus aplinkinių pavyzdys. Vaikas vien iš smalsumo gali kopijuoti suaugusiųjų polinkį narkotizuotis, gerti alkoholį, rūkyti ir taip tapti priklausomu (būti užprogramuotam). Pavyzdžiui kuomet teko būti Norvegijoje, tai ten pasiūla gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Visoje Norvegijoje apie 600-700 vietų kur siūlomas pardavimui alkoholis, o Lietuvoje apie 18000 vietų. Bet Lietuva tai mažesnė?

  Keista, kad yra tokių kvailų suaugusiųjų, kurie deklaruoja, kad jaunas žmogus turi viską išbandyti. Matyt patys turėjo priklausomybių ir dabar tebeturi. Tam ir yra tėvai, suaugę, kad apsaugotų savo vaikus nuo susižalojimų (tiek fizinių, tiek psichinių). Vaikas iš pasaulio „ragauja“ bet ką, nesirinkdamas. Būtent todėl suaugę aplinką turi sukurti tokią, kad joje būtų mažiau teršalų, purvo, užkrato (tiek fizinio, tiek dvasinio, bei jausminio). Sterilios aplinkos niekuomet nebus, bet kiek įmanoma, būti apsaugoti bręstantį organizmą, nuo neigiamo poveikio, kol jis susiformuos, gebės pats atsirinkti kas yra bloga, o kas gera. Tas, kas jau patyrė ir klimpsta į priklausomybių (svaigalų) liūną, jau nebesugeba atsirinkti pats kas yra gerai, o kas blogai, nes jau yra priklausomas. Tėvai visiškai turi NETOLERUOTI jei jų vaikai vartoja narkotines medžiagas. Turi būti nulinė tolerancija. Griežtai, aiškiai ir čia pat išreikšti vaikams savo poziciją. Jokio švelnumo, globos ar „supratimo“. Vengimą ar baimes paaugliai priims kaip leidimą jiems toliau patirti „malonumą“ alkoholio, cheminių medžiagų dėka. Taip tėvai savotiškai praras savo vaikus, o vėliau taps jų vergai, padėdami ir finansuodami jų priklausomybes. Dauguma mamų „supranta“ savo vaikus ir net pačios perka „žolytes“, „vaistukus“, kad tik jų vaikutis jaustųsi gerai, kad tik jam „neskaudėtų“, nekamuotų traukuliai, depresija, savižudybės sindromas ir pan. O iš kur visi tie traukuliai, depresija, Gyvenimo spalvų nublankimas jei ne dėl narkotizavimosi? Mamos tokia savo „globa“ tik lėtai žudo savo vaikus, nors įsivaizduoja gelbėjančios. Mamos, kurios dėl vaiko bėdų kaltina aplinką, o ne patį vaiką, jau pralaimėjo savo vaiką. Kai vaikas neturi jokių įsipareigojimų, nėra už nieką atsakingas, jam tiesiog tampa nuobodu. Iš to nuobodumo jis gali pradėti ieškoti cheminių stimuliantų. Ech mamos. Gerais norais, kelias kur grįstas??? Vaikams su priklausomybėmis jau būtinas gydymas, nes jie dar nesusiformavo nei valios, neturi suvokimo. Tačiau be savo mamos, tėčio ir kitų artimųjų pagalbos jis tikrai neišsikapstys iš to liūno.

  Mokyklose jau senokai pardavinėjami narkotikai ir dauguma mokytojų, bei mokyklos vadovų tai žino, bet „toleruoja“ tą faktą. Jiems nesvarbu jūsų vaiko fizinė ar psichologinė sveikata ateityje. Jiems svarbu dabar tyliai „praslysti“ ir gauti savo atlyginimus už jūsų vaikų „mokymą ir auklėjimą“. Būtent todėl jums, tėčiams ir mamoms, turi rūpėti, kad mokykloje nebūtų toleruojami narkotikai, rūkymas, o kartais ir gėrimai. Čia jau nuolatinės „vaikštynės“ į mokyklą, reikalavimai mokyklos vadovams, mokytojams, švietimo skyriams. Būkit reikalautojai, skundikai, bet gelbėkit savo bręstančius vaikus. Suaugę jie pilnumoje jus supras ir bus dėkingi. Jei viską paliksite savieigai, tai būsite tų vaikų arba greitai pamiršti, arba juos finansuojantys vergai, nes kaip jie gaus pakankamai narkotikų. Jei nereikalausite iš mokyklos ir kitų įstaigų, kuriuose lankosi jūsų vaikai, jei neišreikšite savo griežtos pozicijos, tai jūsų vaikai taps ne jūsų.

  Suaugusiųjų atžvilgiu taip pat bet koks maldavimas nevartoti alkoholio, narkotikų, grasinimas ar priekaištai yra tik laiko gaišimas. Medicinai žinomas tik vienas variantas – gydymas. Jei žmogus nesugeba pats atsikratyti, tai belieka gydymas. Kitaip jis tampa našta šeimai, giminei, tampa finansiniu parazitu. Kuo aršesnis žmogus, to tikimybė tapti jam priklausomam nuo narkotinių medžiagų, alkoholio yra didesnė. Tas ypač pasireiškia paaugliuose. Deja tokie save pradeda gadinti dar jų organizmui nesusiformavus. Moters organizmas greičiau „įsikabina“ į priklausomybes, nei vyro. Todėl mergaitės greičiau tampa priklausomos ir jas sunkiau išgydyti nuo priklausomybių. Dar vienas niuansas, kuris jau buvo paminėtas. Kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo sunkiau jam padėti, nes jis visus savo gebėjimus nukreipia į manipuliacijas kitais ir saviapgaulę.

  Man pavyzdžiui labai nepatinka paskutiniu metu Lietuvoje „stumiama“ idėją apie „šventą“ kanapę. Net „seilės taškosi“ pas tuos, tos idėjos „stūmikus“ ir jų palaikytojus. Taip jie nori tos laisvės svaigintis, kad „dengia“ tai geromis kanapių savybėmis, jų naudingumu. Taip. Sutinku, kad kanapė naudinga ir ji nuo seno daug kur buvo naudojama ir nepelnytai savo laiku uždrausta, bet taip paprasta, „daržinė“ kanapė. Tačiau vadinama medicininė kanapė  turi būti kontroliuojama. Jos dėka ir galimos priklausomybės, savęs naikinimas. Jei tik koks komentatorius internete pasisako, kad kanapės jam reikalingos nuo ligos, traukulių, tai iš karto galima diagnozuoti narkomaniją. Beje tokie komentatoriai yra gana agresyvūs pasisakymuose, gana daug visokių „straipsnių“ apie kanapės naudingumą tau „įmeta“. Tačiau dauguma tų straipsnių „iš piršto laužti“ ir sukurpti pačių, priklausomybę turinčių autorių bei mokslininkų. „Šventos karvės“ nebūna. Anksčiau leisdavausi į diskusijas su tokiais „internautais“, bet su laiku supratau, kad tai tik laiko gaišimas. Jie savo intelektą naudoja saviapgaulei ir kitų manipuliavimui.

  Pavyzdžiui jei Europos tautų pagrindinis narkotikas buvo alkoholis, tai Azijoje buvo opijus, rytuose – hašišas, o pietų Amerikoje kokainas. Europos tautos alkoholį pradėjo išgauti iš vaisių, bet matyt labiausiai tam tiko vynuogės, dėl ko jos ir išpopuliarėjo. Pietų Amerikoje indėnai kramtė kokainmedžio lapus, beje nuo kurio kenčia dantys (dažnai iškrenta). Patys lapai mažiau kenksmingi, nei kokainas iš kurių jis išskiriamas. Yra dar tam tikruose grybuose esantis psilocibinas, sukeliantis haliucinacijas. Nepamiršti reikia ir tam tikrų kaktusų rūšių. Dažnai vartojantys kavą taip pat priskiriami prie priklausomybę turinčių žmonių. Kava turi kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemos ir širdies darbą, tačiau tai išorinis cheminis dirgiklis, prie kurio galima „prisirišti“. Šokoladas taip pat savotiškas narkotikas, nes kakavos pupelėse yra triptofano, kuris stimuliuoja nervų sistemą, gali sukelti vaizdinius. Man neteko pajusti nei kavos nei kakavos daugumai žmonių daromo poveikio, bet teko girdėti iš kai kurių moterų, kad jos taip nori šokolado, kad jis joms „sienomis teka“. O nuo kavos negavimo, kaip nuo cigaretės negavimo daug kam dreba rankos ar net atsiranda traukuliai.

  Apie visokias visokiausias narkotines, stimuliuojančias medžiagas galima daug rasti tiek internete, tiek knygose. Tiesiog noriu dar įspėti, kad įvairios vaistų, maisto papildų, o šiais laikais net maisto gamybos kompanijos į savo produkciją įdeda nedidelius kiekius narkotinių medžiagų, kad jums jų produkcija taptų „patraukli“ ir „veiksminga“. Ypač tuo „serga“ Kinijos kompanijos.

  Ir dar. Narkomanija tai labai baisus žvėris, užauginamas pačio žmogaus savo viduje. Tuomet žmogus ne tik save naikinta, bet siekia, kad jame esantis „žvėris“ būtų perduotas ir kitiems žmonėms. Lengviausiai tai perduodama jaunimui, kurio suvokimas dar nebrandus. Žmoguje apsigyvenęs „žvėris“ atakuoja aplinkinius žmones per to žmogaus emocijas, kalbą, fizinius poveikius ir tai vyksta daug kartų per dieną, savaitėmis, mėnesiais... Sveikų žmonių saugumas, bei jų vaikų sveikata priklauso nuo to, kiek jie atsiribos nuo „žvėrimi“ apsikrėtusių žmonių, kaip jie sugebės nukreipti anuos į gydymo įstaigas. Daugumai jų reikalingas prievartinis gydymas ir apie jokią toleranciją ar laisvą valią čia negali būti net minties. Vyksta konkretus ir žiaurus karas ir jo pasekmės priklauso tik nuo griežtų ir ryžtingų veiksmų. Ilgos diskusijos apie tai, tą „karą“ paverčia į chronišką, kurio metu „žvėris“ tik stiprėja ir pasiima naujų ir jaunų aukų. Ar to tu LAUKI sau, savo artimam, savo vaikams?