NARKOMANIJA ir kt.

 Kas yra narkomanas šeimos, giminės, visuomenės atžvilgiu ? Tai žmogus, kuriam ar kuriai yra svarbu tik patiriamas asmeninis malonumas, kurio pasekmės visiškai nesvarbios tam žmogui. Jis ar ji vis siekia ir siekia to malonumo pasikartojimo, kuris iš tiesų tik tam tikri cheminiai procesai žmogaus organizme, skatinami išorės poveikio. Tas išorinis poveikis dažniausia tai įvairūs cheminiai preparatai, bet būna ir vidiniai, paties žmogaus inicijuoti veiksniai, paprastai susiję su trumpalaikiu ar ilgalaikiu savęs hipnotizavimu.

 Liaudžiai pats suprantamiausias narkomano apibūdinimas, tai miltelius uostantis ar tam tikras žoleles rūkantis žmogus, kuris be jų negali gyventi. Po tokio poveikio žmogus tampa nelabai adekvatus ar visai neadekvatus. Gali būti hiperaktyvus ar atvirkščiai, tarsi sustingti įvairiose pozose ir nereaguoti į aplinką. Kitas, liaudžiai suprantamas narkomano apibūdinimas, tai alkoholikas, kuris vartoja alkoholinius gėrimus ir be jų negali gyventi. Pavartojęs alkoholio dažniausiai tampa neadekvatus, dažniausiai agresyvus, rečiau tylus ir atsipalaidavęs. Šį narkomanijos tipą liaudis „švelniau“ priima, nes net negalvoja, kad tai narkomanija ir dažnai net užjaučia alkoholikus. Trečias narkomanijos tipas, apie kurį liaudis dar mažiau susimąsto, artimas pirmam. Tai tabako rūkalai. Gali būti ir tiesiog tam tikrų cheminių preparatų. Tiesiog tabakas yra švelnus narkotikas, kuris neveikia taip aktyviai, bet su laiku pavergia žmogaus hormoninę sistemą, sutrikdo cheminę kūno ir tuo pačiu psichikos pusiausvyrą. Kita narkomanija, kuri kyla iš dauginimosi instinkto, tai perdėtas lytinis aktyvumas. Dažniausiai tai hormoninis sutrikimas, kurį vaikui sunku suvaldyti, nes protu instinktus sunku suvokti ir suvaldyti esant tokio amžiaus. Ypač tas instinktas veikia lytinio brendimo metu, kuomet ir formuojasi stipresnė ar švelnesnė lytinė narkomanija. Tam formuotis yra daug išorinių faktorių, kurie veikia kaip programos. Tai gali būti tiek nuotraukos, tiek filmai, tiek išgalvoti vyresnių žmonių ar draugų bei draugių pasakojimai, skatinantys instinkto pasireiškimą. Dar vienas narkomanijos tipas, tai religija. Ja „užkrečiami“ jau nuo vaikystės. Vaikai, dėka savo tėvų, senelių, aplinkinių pasakų yra intensyviai programuojami į vieną ar kitą religiją. Kadangi pasakos gražios, o knygutėse paveikslėliai gražūs ir dar visokios šventės religine tema gražios ir multiplikaciniai ir filmai gražūs, tai vaikai veik kas dieną yra programuojami būti religingais. Jiems nepasakojama apie religijų kruvinas šaknis, krūvas protėvių lavonų, kad būtų įvestos religijos. Pas musulmonus tas vaikų ir visuomenės programavimas dar griežtesnis, kur reikalaujama melstis penkis kart dienoje. O vaikai yra lengvai programuojami ir tai visiems gerai žinomas faktas, kad ką įdėsi vaikystėje, tas iki senatvės viena ar kita forma sėdės tavyje. Dar kelios narkomanijos formos, kurios taip pat kyla iš instinktų, bet ne taip stipriai reiškiasi, tai besaikis siekis turto ir siekis valdyti kitus žmones. Siekis turto, kyla iš saugumo instinkto, kuomet žmogus turės maisto ir komfortą savo kūnui ir psichikai. Narkomanija čia pasireiškia būtent besaikiškume. Kuomet protas nesuvokia, kad yra valdomas instinkto. Siekis valdyti kitus susijęs su tuo pačiu instinktu, kad būtum sotus ir saugus. Tam reikia, kad kiti tau dirbtų ir uždirbtų maistą, bei kurtų komfortą ir saugumą. Narkomanija čia pasireiškia būtent besaikiam siekyje kitus valdyti, „pririšti“ prie savęs, įvairiomis formomis žeminti kitus ar net tyčiotis.

 Dabar panagrinėkime kaip žmogų, šeimą, gimines, visuomenę veikia įvairios narkomanijos formos. Aiškiausiai matoma tai tiesioginė, cheminė narkomanija. Cheminių preparatų dėka žmogaus smegenyse sukeliamos tam tikros reakcijos, kurios arba sukelia trumpalaikio cheminio malonumo jausmą, įvairius vaizdinius, arba tarsi „išjungia“ žmogų, kaip elementarų biorobotą. Priklausomai nuo cheminio preparato, vidinė žmogaus cheminė pusiausvyra sutrikdoma, cheminis preparatas organizmo priimamas kaip jo dalis ir tampa būtinybe jo gauti pastoviai. Yra tokių stiprių preparatų, kad net po kelių tokio preparato pavartojimų, „biorobotas“ tampa priklausomas nuo tų preparatų. Beje gerai žinoma, kad kuo jausmingesnis žmogus, o tai paprastai būna moterys, tuo greičiau tampa tam tikrų narkotikų vergais, vergėmis. Ir tai būdinga bet kokiai narkomanijos formai, pvz. alkoholiniai, religiniai ir kt. Narkomanui svarbu tik jo jausmai. Todėl jis lengvai tempia iš namų daiktus, juos parduoda, kad gautų dozę narkotikų. Narkomanas lengvai „parduos“, išduos savo artimuosius, vaikus, kad tik patenkintų savo jausmus. Lengviausiai paperkami valdininkai yra būtent narkomanai.

 Beje apie jausmus. Mūsų jausmus galima palyginti su arkliais, kurie veža mūsų kūną-vežimą-karietą. O važnyčiotojas yra protas. Važnyčiotojas valdo arklius, kad jie bėgtų keliu, saugiai ir laiku pristatytų vežimą iš taško A į tašką B ir toliau. Blogas tas važnyčiotojas, kuris leidžia arkliams „pasinešti“ į pievas, kur jie pamatė sodrią žolę, ar subrendusių avižų laukus. O tai yra analogija, kuomet protas pasiduoda jausmams, kurie ir puola į tas „avižas“ nežiūrėdami į pasekmes. Protas turi vadžias, kuriomis valdo arklių-jausmų judėjimą keliu ir dar bizūną jei kuris tai arklys rodys savo charakterį. Protas, kaip važnyčiotojas, pasirūpins, kad arkliai-jausmai tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku būtų pamaitinti ir pagirdyti. Tai yra sudarys sąlygas jausmams pasireikšti pakankamai saugiai. Visiems teko girdėti apie pasibaidžiusius arklius, kuomet jie neša nesustodami ir net nežiūrėdami kelio, ar net į prarają ?! Tuomet kitas važnyčiotojas gali užtverti kelią tokiam pasibaidžiusių arklių vežimui. Tai yra analogiška kuomet sustabdomas narkomanas, kuris nebevaldo savo jausmų.

 Alkoholikas šeimoje, tai bėda ne tik šeimai, giminėms, bet ir kaimynams, pažįstamiems. Kaltas ne tik ir ne tiek pats alkoholikas, kiek tam reikštis leidę aplinkiniai. Kas iš tipo gailėjimo jausmo, kas būdinga mamai, ar net tėvui, ypač jei vaikas vienturtėlis. Net patys butelį gali nupirkti, kad tik vaikelis nesikankintų. Beje kelias mamas asmeniškai pažinojau, kurios narkotikus pirkdavo savo 20 – 26 metų berniukams, kad tik tie nesikankintų. O jau apie alkoholio butelius nuperkančius savo vaikams tėvus, tai tokių pavyzdžių begalės. Perka net iki senatvės. Žmonos, kurios pradžioje toleruoja vyrus, kurie dažnokai geria, po to lieka arba vienos su keliais vaikais, arba kenčia šeimoje, nes yra vaikai ir dar alkoholikas vyras. Jokiu būdu negalima toleruoti link alkoholizmo žingsniuojančio žmogaus, net jei jis tipo „savas“. Jei tu alkoholikas, tai tu bevalis, kenkėjas savo šeimai ar net vaikams. Kodėl tave reikia toleruoti ir laikyti savu, jei tu naikini šeimą, giminę, tautą, visuomenę iš vidaus. Ne tik rodai blogą pavyzdį, bet atimi sveikatą, dėmesį, sunkiai uždirbtą turtą iš pačių artimiausių žmonių. Beje dėl visuomenės sukurtos normos, kad šeima tai viena moteris ir vienas vyras, dažna mergina „griebia“ net pradedantį alkoholiką ar pradedantį narkomaną, kad tik neliktų be vyro. O va musulmonų šeimose, kur alkoholis uždraustas ir visuomenės normos leidžia turėti kelias moteris, alkoholikai ir cheminiai narkomanai lieka be moterų ir negali daugintis. Tuomet šeimos, genetika tampa sveikesnė, o alkoholikai, narkomanai išmiršta. Visai neišnyksta, bet jų ten mažuma palyginus su mūsų kraštais. Aišku ten yra kitos, savos bėdos ir kiti „narkotikai“, religinio tipo, turto tipo. Tačiau esmė tame, jei visur būtų leista turėti šeimoje daugpatystę, tuomet narkomanija ir alkoholizmas per keliasdešimt metų daug kartų sumažėtų natūraliai. Moterys tekėtų už blaivių, jomis, šeima, vaikais besirūpinančių vyrų, viena kitai padėtų šeimoje ir tokių, sveikų šeimų taptų vis daugiau.

 Tabako rūkymo narkomanija atrodo tokia nepavojinga ir kiti atrodo rūko iki gilios senatvės ir nieko ? Tačiau jie tiesiog turi pakankamai stiprią genetiką, kai tuo tarpu dauguma rūkorių arba plaučių vėžys, ar tiesiog plaučių bei bronchų degradacija, kvėpavimo ligos. Čia blogiausiu atveju. Geriausiu tai padidintas nervingumas, neadekvatūs veiksmai jei negauna parūkyti, o tas veikia artimuosius, vaikus, aplinkinius. Vaikai programuojami rūkyti. Tai elementarus savęs nuodijimas. Lėtas, pastovus. Tuo pačiu lengvai nuodiji ir aplinkinius, vaikus. Jei moteris, tai tas gali įtakoti kūdikiui, koks jis gims. Aišku finansiškai taip pat į minusą. Na, o jei rūkoma daug metų, tai jei aplinkoje dingsta tabako gaminiai, tai jau psichinė trauma rūkoriui, galinti virsti didžiule agresija aplinkinių atžvilgiu. Kaip jau buvo minėta, moterys, kaip jausmingesnės būtybės į tai reaguoja keliolika kartų stipriau. Beje joms mesti rūkyti ar vartoti alkoholį yra kelis kartus sunkiau, nes narkotinės medžiagos valdo per jausmus. Paskutiniu metu išpopuliarėjusios elektroninės cigaretės su visokiais kvapais taip pat sukelia vėžį. Medikų jau nustatyta, kad elektroninės cigaretės, kaitinimo būdu, lėtai garina ir metalus ir kitas medžiagas iš pačio korpuso ir tai kartais net greičiau sukelia vėžio atsiradimą nei tabako gaminiai. Na o liaudies medicina pastebėjo, kad karčiojo kiečio, kitų kartumą turinčių žolelių mišiniai, kuriuos rūko kaip cigaretes, ar pypkėse, sumažina ar panaikina astmos pasireiškimą ar kitas kvėpavimo takų ligas. Kartais net ir tabako gaminiai padeda sumažinti kvėpavimo takų ligas, nes stabdo patologinių bakterijų ar pelėsių poveikį iš aplinkos, ar jų dauginimąsi bronchuose ar plaučiuose.

 Visi narkomanijos pasireiškimai turi vienokius ar kitokius pagrindus, susietus su instinktais, kurie veikia tiesiogiai per emocijas, jausmus. Todėl tik važnyčiotojas, protas gali suvaldyti tai ar bent kažkiek suvaldyti. O protas tai charakterio pagrindas, dvasios pagrindas. Yra toks pasakymas „kiek tavyje charakterio, tiek tavyje žmogaus“. Nors gana daug žmonių vertina visų pirma jausmus, o ypač moterys, tačiau visų pirma jausmus turi bet koks gyvūnas, o va protą ir charakterį retas iš gyvūnų. Tuo labiau savęs suvokimą gali pasiekti tik žmogus. Dėmesio „gali pasiekti“, bet toli gražu ne dažnas to siekia. Dažnas gyvena tik šiek tiek sąmoningiau už gyvūnus. Kas susiję su dauginimusi, mityba ir komfortu, tai yra pirminiai instinktai. Per dauginimosi malonumus, sukurtus Gamtos, galima valdyti žmones. Pavyzdžiui tuo naudojasi merginos, kad pritraukti ir valdyti vaikinus. Tačiau palaidoje visuomenėje, kur video persotinta pornografija, prieinama net vaikams, gaunamas persisotinimo efektas ir dauginimais kaip tik sumažėja. Lieka tik Gamtos sukurta chemija, veikianti dauginimosi proceso metu. O tai jau kaip tam tikra narkomanijos forma, kurios vis reikia ir kuri sekina organizmus ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Iš maisto ir komforto instinkto kyla siekis valdyti aplinką, kitus žmones, kad jie tau atneštų maistą ir sukurtų komfortą. O tam reikia arba jėgos arba gudrumo. Dažniausiai tas būna kartu. Pavyzdžiui valdžia turi jėgą – policiją. Valdžia turi gudriai sukurtus įstatymus, kuriems turi paklusti „visi“ bet iš tiesų ne visi. Ir mes tai puikiai žinome. Įstatymai ir yra tas gudrus mechanizmas, kaip iš žmonių išgauti tą maistą ir komfortą valdžiai ir virš valdžios esančioms korporacijoms. Po vieną būti „buržujumi“ sudėtinga, nes tuomet gan greitai tave gali „praryti“ didesnis „buržujus“, arba „buržujų“ sąjunga, klanas, korporacija. Nėra jokios mitinės konkurencijos. Mes puikiai žinome, kad visi tie, kas tipo „švarūs“ sėkmingi verslininkai pradžioje ne tik apgauna žmones, kitus verslininkus, bet elementariai užgrobia jų verslą ar „paguldo po velėna“. Jei savose, „civilizuotose“ šalyse šiuo metu tai vykdoma per finansinius „žaidimus“ apgaules, kartais net sunaikinimą, tai trečiose šalyse, kolonijose per užgrobimą, savo statytinių pastatymus į valdžios postus. Žmones siekiantys valdyti tiek valdininkai, tiek politikai, tiek buržujai, jungiasi į klanus, dažniausiai politikų, tai į mažesnes ar didesnes korporacijas. Visi tokie dariniai sudaro tarpusavyje sutartis ir tuo pačiu, bet kokiai galimybei esant tas sutartis pažeidžia, jei tai labai naudinga jiems. Pavieniams buržujams, kaip mažoms žuvytėms, klanai, korporacijos leidžia augti tiek kol jos netampa konkurentėmis. Tuomet jas praryja, tipo nuperka kiek galima pigiau arba užgrobia sunaikindami šeimininkus. Būna nuperka verslą, uždaro gamyklas, atleidžia darbuotojus ir toliau veda savo verslą. Tai vienas iš konkurencingo verslo sunaikinimo būdų. Kažkaip keista, kad tokių, įvairių ir elementarių dalykų nemato maži verslininkai ir net bijo tai pripažinti, jei kažką pamato. Matyt tiesiog bijo tai pripažinti, nes patys nori būti tais „buržujais“ kurie valdo žmones ir maitinasi iš jų darbo. Matyt tikisi kad juos priims į kokį tai klaną ar korporaciją ir „nesuvalgys“ jų. Retai kam, dažniausiai gudriausiems ir be kompleksų, kurie gali ryžtis konkurentą net „po velėna pakišti“, tai pavyksta. Didesnių korporacijų sąjunga dažniausiai sukelia korporacinius karus, kurie virsta realiais karais dėl resursų ar rinkų. Tai mes stebime realybėje, bet retas tai nori suvogti ir pripažinti tai.

 Dar viena, gana stipri, gudri narkomanijos forma yra religija. Visų pirma ji remiasi instinktais, kad „tave kas tai apgins“, „duos tau maisto“, „duos sveikatos“, „duos tau laimingą pomirtinį gyvenimą“. Tai tie patys mitybos, saugumo, komforto instinktai. Tereikia tik sukurti gražią, „giliomis“ mintimis sukurtą pasaką, kurią būtina kartoti dažnai, gal net kas dieną po penkis kartus dienoje, kad nepabėgtum nuo „sistemos programos“. Jei anksčiau religija buvo naudojama kaip tam tikro siekio turėti ryšį su Gamta iš kurios malonės žmonės gaudavo maistą, komfortą, turtus, nors patys visa tai gamino. Tai gudresni sukūrė religines korporacijas, kurios siekė, kad tuos turtus, tą maistą ir komfortą žmonės jiems patys suneštų. Tam buvo reikalinga sunaikinti „mažus verslininkus“, mažas religijas ir paskleisti savo. Buvo imtasi tų pačių veiksmų, kaip ir dabartiniuose korporacijų karuose tik iš karto griežtai. Buvo paskelbta vienintelė korporacija kaip pati „teisingiausia“, o kas nepaklūsta tuos arba papirkti arba sunaikinti. Valdžia įvairiuose šalyse paprastai buvo paperkama, o nepaperkami nužudomi. Fiziškai buvo naikinami senų, mažų religijų nešėjai, kurie nepersivertė į krikščionybę. Tūkstančiais ant laužų ar karuose naikinami nepaklusnieji naujos religijos nešėjams. Tam buvo daromos karinės kompanijos dėl „švento reikalo“. Krikščionybė pati kruviniausia religija, kurios simbolis ant kryžiaus pakabintas kankinamas žmogus ir sukurtos pasakos apie šventumą, gėrį ir rojų. Nepaklusnieji sunaikinti, jų vaikai perprogramuoti į paklusnumą kas jėga, kas per baimę, kas per papirkimą. O jau jų vaikai programuojami tėvų nuo mažumės. Visos vietos, kur anksčiau buvo tiesiog liaudies šventėms skirtos ar mažoms religijoms, buvo apstatytos bažnyčiomis ar cerkvėmis. Tokios elementarios liaudies šventės, kaip žemės atsigavimo iš po žiemos šventė, žemės ruošimo sėjai, krikščionybė pavadino Kristaus prisikėlimo iš numirusių švente. Arba tokia šventė kaip Kalėdos, kuri anksčiau buvo minima kaip Šviesos, naujos Saulės po tamsių, ilgų naktų gimimas, buvo pavadinta Kristaus gimimo švente ??? Alio ??? Kodėl žmonės tokie akli ir nemato elementarių dalykų ??? Todėl, kad programuojami matyti tik tai ir taip, kaip jiems programa liepia. Tai kaip biorobotai. Jie net bijo pagalvoti, kad gali būti kitaip, o jei bando, tai programa dažnai dėmesį nukreipia kitur arba tarsi „išjungia“ smegenis. Visus tuos programos, kaip beje ir kitų programų poveikius aš ryškiai patyriau vaikystėje ir jaunystėje. Tai buvo kaip sakoma ilga, vieniša(nes šalia nebuvo pakeleivių ar šito mokytojų) kelionė per kopas, kuomet visiškas, religijų suvokimas giluminiam lygyje įvyko tik kuomet turėjau 35 metus. Aišku tokių bandymų „pagauti“ tiek iš religijos, tiek iš kitų programų pusės buvo ir bus, nes mes gyvename daugybinių programų „sriuboje“. Patys kuriame tas programas, kurios gyvuoja trumpiau ar ilgiau. Trumpos programos, tai momentinės svajonės, kurios atsiranda tarsi nesąmoningai, kaip gyvūnams – noriu to, ar noriu šito. Ilgesnės programos tai kažkokių tai tikslų siekis, kažkokių didelių svajonių, kur reikalinga jau reali, ne tik protinė, bet ir fizinė veikla. Tai save programuojame ir jau ta programa mus tarsi „stumia“ ar „traukia“ tam tikra kryptimi.

 Jei krikščionybės programa didžiausia dėmesį kreipia į kūdikių krikštijimą, po to iki tam tikrą programavimą iki paauglystės pabaigos, o vėliau į laidojimo ritualus, tai vėliau sukurta, kitos korporacijos, o gal net tos pačios, tik „kitoje saujoje“, kaip sakoma, kita religija daug griežtesnė. Tai musulmonų religija kuri reikalauja iš žmogaus save programuoti penkis kartus dienoje ir dar daugybė visokių ritualų. Iš tokios sistemos ir tokio saviprogramavimo žmogui žymiai sunkiau pabėgti, nes sistema siekia, kad žmogus kuo mažiau galvotų ta tema, laisvės nuo religijos tema. Šeimose, giminėse būtinai reikalaujama, kad visi būtų toje pačioje religijoje ir patartina „išgyvendinti“ kaimynus su kita religija. Programavimas vyksta per bendrus ritualus, bendras religines šventes, filmus, knygas. Saviprogramavimas vyksta per maldas, kuriose žmogus kada mechaniškai kartoja tam tikras, religijos rekomenduotas maldas arba savo sugalvotas. Stipriausiai įsiprogramuoja religija jei į maldas įdedi emocijas. Taip emociškai dar stipriau prisiriši ir atsirišti dar sunkiau. Tai būdinga moterims. Beje ir vadinamas „apsėdimas“ , ar „velnio išvarymas“ paprastai susietas su moterimis ??? Tiesiog užspaustos emocijos išeina į paviršių, ką daug kartų stebėjau tiek per bendras meditacijas ar įvairiose kursuose susijusiuose su joga, kur siekiama maksimaliai atsipalaiduoti. Na dar yra aktorių, kuriems užmoka pinigus, kad tai jie suvaidintų. Tipo kaip juos krato, drebina „velnias“, o po to kunigėlis egzorcistas išgelbėja juos. Visa tai fiziniai pasireiškimai.

 Dar būtina nepamiršti agregorų efekto. Tai energoinformacinės struktūros, kurias kuria žmonės ir kuo daugiau žmonių tas struktūras kuria ir palaiko, tuo jos stipresnės tos struktūras ir jau per įvairių žmonių jausmus ir tuo pačiu veiksmus gali veikti kitus žmones. Šimtosios beždžionės efektas gerai žinomas iš praeito amžiaus. Salose, kur gyveno beždžionės atveždavo purvinus bananus. Vienoje saloje žmogus, beždžionių akivaizdoje nuplovė bananą. Tą pamačiusi viena beždžionė padarė tą patį. Po kiek laiko jau virš šimto beždžionių tos salos plovė bananus. Tuomet ir aplinkiniuose salose, taip pat pradėjo plauti bananus beždžionės. Tas pats su bet kokiais gyviais ir žmonėmis. Jei virš šimto žmonių užsiima tam tikra veikla, ar net mąsto apie tam tikrą, vieną dalyką, tai pasijungia kitų žmonių protai ir jausmai ir jiems norisi tą patį daryti, ar taip pat rengtis, ar tą patį valgyti. Tai puikiai supranta kompanijos ir reklama taip dirba, kad kuo daugiau žmonių, dar geriau vienu kartu pamatytų tuos pat vaizdus. Tai elementarus programavimas per erdvę, nes žmonės, kaip radijo imtuvai spinduliuoja ir priima bangas. Tai buvo sukurti ir religiniai agregorai, kuriuos, savo dėmesiu, energija palaiko religingieji, net nebandydami mąstyti kur nuteka jų energija ir dažnai pinigai. Bet kokia idėja tai jau mažas agregoras ir kurį galima išauginti tik pritraukus daugiau kaip šimtą žmonių, o tada jis jau pats gali augti pritraukdamas kitus, jam imlius žmones. Imlūs tie žmonės, kurie ne tik jautrūs, bet iki tol pas jų kildavo panašių minčių, ar gyvenime su panašiais dalykais susidurdavo, bet negalėjo to plėsti. Tiesiog pakliuvę į agregoro spinduliuotę, lengvai tampa dalyviais. Todėl pavyzdžiui jei rajone yra virš šimto rūkorių, tai tiek vaikams, tiek kitiems suaugusiems lengviau įsitraukti į tabako rūkymą. Tas pats ir su alkoholikais ar narkomanais ir taip toliau. Na, o jei rajone atsiranda vienminčių, kurie už natūralias šeimas, už pirmoje vietoje žmogų, o ne gyvūnus, už sveiką gyvenimo būdą, bent kažkiek sportuoja, medituoja, kažkiek sveikai maitinasi ir panašiai, tai rajone susikurs agregoras, kuris skatins būtent tokį gyvenimo būdą, pritrauks teigiamus žmones, sumažins poreikį vietiniams vartoti organizmą žalojančias priemones, darys žmones viduje labiau laisvus. Aišku visuomenėje žmonės niekuomet nebus laisvi, kaip ir šeimoje, nes visi su savo individualiais poreikiais. Todėl kas reklamuoja ir rėkauja apie kažkokias tai laisves, tai eilinė apgaulė, kad sukiršinti ir atskirti žmones. Pati laisvės idėja savo gilumoje, tai likti vienam. O iš čia ir šeimos neturėjimas ir vaikų neturėjimas ir bėgimas nuo visuomenės aplamai. Bet va visuomenės teikiamų patogumų, turtų vis viena norisi ??? Iš čia ir egoizmas ir noras kitus išnaudoti, pagaliau elementariai vogti, apiplėšti kitas šalis, turėti kolonijas. Tai pagrindinis kapitalistų poreikis – būti laisvam nuo visuomenės ir tą visuomenę valdyti ir naudotis jos darbo jėga, sukurtomis vertybėmis. Iš čia ir padidintas malonumų poreikis ir priklausomybės. Na, o „žemoje“ visuomenėje tos priklausomybės atsiranda iš nevilties dėl dabarties, dėl ateities. Tam momentui gauna „dozę“, o apie pasekmes ir rytojų negalvoja. Tai jau gyvūno stadija. Ir ko daugiau tokių „gyvūnų“ aplinkoje, tuo stipresnį agregorą jie sukuria ir nesąmoningai įtraukia ir kitus žmones, kurie gal būt dar kapstosi gyvenime. Todėl būtina kurti teigiamus agregorus ir dažniau būti su panašia vibracija gyvenančiais žmonėmis, o dar geriau kurti bendruomenes, kad šalia gyventi ir kuri, beu stiprinti įvairius, teigiamus agregorus.