NERVINIŲ LĄSTELIŲ ATSTATYMAS

 Nervinių ląstelių atstatymo metodas žinomas senai ir net nesąmoningai taikomas gyvenime. Tai gerai žinomas lietimas, glostymas. Mamos ar tėčiai nesąmoningai ir iš meilės siekia paglostyti savo vaikus. Kuomet tarp merginos ir vaikino, tarp vyro ir moters gimsta artumo jausmas, tai būtent per fizinį prisilietimą vyksta tam tikros cheminės reakcijos organizme. Jos tą artumą fiksuoja per nervines ląsteles pasąmonėje. Būtent todėl taip sunku įsimylėjusiai ar įsimylėjusiam pamiršti jį palikusį meilės objektą. Sąmonė mato, kad kitas žmogus pasitraukė, bet pasąmonės sukurti cheminiai refleksai to nesupranta ir siekia vėl tų pačių reakcijų (to paties žmogaus). Tačiau tai kita tema.

 Ši tema, tai nervinių ląstelių atstatymas, organizmo jauninimas, ligų dėl nervų profilaktika. Visa tai paprasta. Tiesiog suliečiam savo nykštį su bet kuriuo pirštu ir lėtai sukame ratus, vos liesdami odą. Po to su bet kuriuo pirštu liečiame kitos rankos pirštus ir vedame odos jautriausiu paviršiumi stebėdami jautrumą. Kai jautrumas tos srities sumažėja, ieškome kitų paviršių plaštakoje, kur jautrumas yra. Kad efektas būtų didesnis, tai darome vienu pirštu. Taip tiksliau veikia tik konkreti sritis, konkretūs nerviniai kanalai, perduodami cheminius signalus į konkrečias smegenų sritis. Į dieną 1-2 kartus, kad susiformuotų tam tikros, nervinius kanalus greit atstatančios reakcijos. Nedaryti to susinervinus, kažkur tai skubant, kai nėra laiko. Efektyviausia kuomet sėdima savotiškoje meditatyvinėje būsenoje, esate ramybėje. Po to galima pereiti prie srities nuo plaštakos link alkūnės. Čia galima slysti odos paviršiumi keliais, ar net visais pirštais. Taip galima atlikti ir kituose kūno plotuose. Kažkam, iš neįpratimo, gali labai kutenti. Tai dėl per didelio susikaupusių tam tikrų medžiagų kiekio, kurios, išsiskiria nervinėse ląstelėse. Geriausia kuomet mintimis paskirstai tą energiją po visą kūną. Kita galima išeitis, tai delnu brūkštelėti, kad tos medžiagos išsiskirtų didesniame plote ir suirtų. Tuomet jautrumas sumažėja ir galima „dirbti“ su mažesniu tų medžiagų kiekiu. Šiaip tas medžiagas organizmas, kaip nenaudojamas tiesiog suardo. Šios medžiagos gamina organizmas, kad būtų geresnis ryšys tiek su smegenimis, tiek su artimiausiais organais, per nervinių ląstelių jungtis. Liesdami odą ir labai švelniai, vos paviršiumi, vesdami per ją pirštu, dirginami odos paviršiniai nervai, ko dėka tik tam tikrose vietose išsiskiria tos medžiagos. Organizmas gauna signalą, kad tos medžiagos čia panaudotos ir reikalingos, jas vėl čia gamina, pristato tam reikalingas medžiagas. Tos medžiagos atnaujina nervines ląsteles, padaro jas jautresnes ir tuo pačiu sustiprina imunitetą. Pavyzdžiui esant tam tikros srities uždegimui masažą griežtai draudžiama daryti, kad infekcija nepasklistų. O va glostymą toje srityje leidžiama ir patartina, nes tai suaktyvina nervinių ląstelių darbą ir tuo pačiu imunitetą toje srityje. Ne veltui mamos instinktyviai glosto savo savo mažylius ligos metu ir tie tampa ramesni ir geriau gyja. Tai tinka bet kokiam ligoniui, kad liga greičiau pasitrauktų.

 Aišku glostomasis masažas nėra panacėja nuo visų ligų, bet tai vienas iš būdų, kurie visų pirma taikomi profilaktiškai. Visų antra ir ligos metu, kaip palengvinantis ligos eigą ir nesukeliantis jokių pašalinių neigiamų efektų. Jau buvo minėta, kad masažas gali sukelti neigiamą efektą jei organizme yra uždegimas. Neigiamą efektą gali sukelti ir bet kokie vaistai ir net žoliniai vaistai. O va glostymo metodas tik teigiamą efektą. Aišku kuo žmogus vyresnis, o ypač jei jis dirbęs sunkius grubius darbus ir odos jautrumas kai kuriose vietose atrofavosi, tinkamo efekto nepavyks sukelti. Tačiau kol žmogus gyvas, tol nervinėse ląstelėse yra tos medžiagos, kurios atnaujina tas ląsteles, daro teigiamą įtaką visam organizmui. Tik aišku tų medžiagų kiekis su amžiumi gali sekti. Tačiau būtent glostymo metodu, galima padidinti tų medžiagų kiekį net sename organizme. Tam nebūtinas konkretus laikas ar vieta. Svarbu ramybės būsena. Tik va yra toks niuansas, kad organizmo nervinė sistema jautriausia vakare, kuomet dienos rūpesčiai, darbai pasibaigė. Ne veltui bet koks skausmas aktualesnis vakare, kuomet organizmas nurimsta. Kiekvienas individualiai turi išsitirti kaip organizmas reaguoja į glostymo masažą. Kažkam kūną geriau glostyti delnu, nes pirštai per jautru. Delnais aktyviname didelius plotus nervinių ląstelių. O va pirštais tik tam tikras sritis, tam tikrus kanalus, todėl yra jautriau, bet tuo pačiu ir efektyviau. Aplink skaudamą vietą, ar žaizdą lėtai sukti ratus, švelniai liečiant odos paviršių. Tai sukelia poveikį į gilesnius kūno audinius ir net organus, esančius šioje srityje.