NUTOLIMAS NUO GAMTOS (Pamąstymai)

 Absoliuti dauguma žmonių bėdų susiję su žmonių nutolimu nuo Gamtos, nutolimu nuo Gamtos dėsnių. Pagrindinė problema manau tame, kad buvo yra ir manau bus žmonių, kurie sieks naudotis kitais žmonėmis (gal tai pavadinti vampyrizmu?). Tas siekis atsiranda tuomet, kuomet žmogus nesugeba, sutarime su Gamta gauti iš Jos tai ko reikia jo pragyvenimui, šeimos pragyvenimui, tobulėjimui. Tai atsiranda, kuomet žmogus nesugeba, sutarime ir abipusiškai naudingai, gauti iš kito žmogaus tai, ko jam reikia, ko jo šeimai reikia, tobulėjimui reikia. Tuomet belieka paimti tiek iš Gamtos tiek iš kitų žmonių neatsižvelgiant į jokius dėsnius, kitų poreikius ar jų elementarų išlikimą. 

  Norint savavališkai pasiimti tai ko tau reikia, reikalinga jėga. Tačiau jei jos nepakanka, belieka gudrumas, apgaulė. Jėgos gali pakakti prieš vieną žmogų, bet jei jų daugiau? Niekas nenori, kad iš jo būtų pasiimama, ar atimama. Tai va, kad iš kitų paimti lengvai, tam yra sukuriamos pasakos apie dievus, dievo vietininkus, sukuriamos religijos, kad atplėšti žmones nuo Gamtos, kad jie taptų priklausomi nuo sukurtų pasakų apie rojų kažkur kitur, bet ne čia, aplink. Tuomet patys žmonės neš tiems pasakoriams savo, iš Gamtos gaunamas gėrybes. Beje neš savanoriškai, be jėgos panaudojimo. Kad pasakos būtų gyvybingos, religijos tam panaudoja žmonijos sukauptas žinias apie Gamtą, Gyvybės dėsnius, apie savo vystymąsi. Tikrąsias Žinių medžio žinias religijos privatizuoja ir įpina į savo pasakas, kad galutinai panaikinti žmogaus domėjimąsi Gamta. Atseit tik pas mus Dievas, kam tau ta gamta, tu ja tik naudokis kiek tau reikia ir nešk mums jos turtus. Tačiau visais laikais išlieka mąslių žmonių, kurie sugeba atskirti „grūdus nuo pelų“. Todėl tiek Biblijoje, tiek mokslinėse ar istorijos knygose jie aptinka tikras Gamtos tiesas, o visa kita į „šiukšlinę“. 

  Valdžiai išlaikyti nepakanka vien jėgos, policijos, armijos ar pan., nes ten taip pat žmonės, su savo pasaulėžiūra, tik priklausomi finansiškai, materialiai. Jei jie nebūtų priklausomi materialiai, tai ar valdžia išsilaikytų? Visų pirma kas yra ta valdžia? Tai nedidelė grupuotė žmonių, kurie nori gyventi daugumos žmonių sąskaita ir gyventi ramiai, saugiai. Vien armijos ir policijos, kaip minėjau, tikrai nepakanka. Tame labai gerai padeda religija, kuri pavergia žmogaus protą nuo pat vaikystės ir užprogramuoja būti paklusniu, nuolankiu, ...baimingu. Tuomet užprogramuoti žmonės patys suneša Gamtos naudą tai ar kitai „gaujai“. Tereikia pastatyti tik vieną ar kelis patikimus („susitepusius“) vietininkus. Būtent todėl bet kokiai „gaujai“ yra naudingos religijos. Visuomenei esant religingai, tiek policijos, tiek armijos reikia mažiau, vien dėl žmonių paklusnumo ir baimių. Beje ir tie patys policininkai ir kareiviai taip pat užzombinti tomis pat religinėmis pasakomis.  

  Kapitalizmas būtų neįmanomas be religijos. Kapitalizmas, tik aukštesnė vergovės forma, kurioje sudaroma laisvės iliuzija. Tiesiog už darbą vergai gauna tam tikrą kiekį pinigėlių, tačiau dauguma tų vergų gauna tik tiek, kad mėnesiui, kitam užtektų (jei yra šeima). Nuolankūs žmonės, su religiniu rūku galvose, eina ir vykdo tai, ką liepia šeimininkai (vienos ar kitos gaujos atstovai). Reikia nukasti kalną – nukasa, reikia nusausinti pelkynus – nusausina, reikia iškirsti mišką – nukerta, reikia sunaikinti kitą tautą – sunaikina ir t.t. Žmonės atitolinti nuo Gamtos ir Gyvybės dėsnių lengvai naikina tą Gamtą ir lengvai žudo dėl savo gerbūvio (nesuvokdami, kad labiau dėl vergvaldžių gerbūvio). Beje, valdžios ( o tikroji valdžia yra kapitalo valdžia) jie nuteikiami gyventi šia diena. Pasąmoningai yra įperšamas suvokimas – „gyvenkit šia diena, būkite pavalgę ir patyrę malonumų dabar“. Kapitalizmas savo esme atmeta rytojų ir siekia paskandinti melo rūke praeitį. Tam kuriamos pasakos, iliuzijos, plačiai naudojamasi religija, kuriama dirbtinė istorija. Priemonės nėra svarbios, svarbu užgrobti žmonių protus. Visai nesenai, dar kartą perskaičiau vieno vakarų mokslininko prisipažinimą, kad jau virš 50 metų nevykdomi tikslūs moksliniais tyrimai ir analizės, o kuo toliau, tuo labiau vykdomi užsakyti tyrimai. Juose turi atsispindėti produktų, cheminių preparatų, gaminių, pagaliau kažkokios ekosistemos suardymo tik paviršutiniška ir žmogui „naudinga“ analizė. Tačiau tas vyko jau daug šimtmečių ir tame, tiesiog galybę patirties turi religijos, o ypač krikščioniškoji. 

  Kiek judaistinė, tiek krikščioniškoji ar musulmoniškoji religijos, kildinamos iš vieno regiono ir geografiškai gana riboto. Kyla klausimas apie gerų programuotojų buvimą tame regione? Šalia ir Egiptas su savo pasakomis ir pasakoriais? Kad Žemėje buvo kitų civilizacijų, kurios matyt ne kartą sunyko, tai neabejotina ir matyt jų „nuoplaišų“ liko. Gal būt tos civilizacijos taip pat ėjo tuo keliu – vergovinės visuomenės keliu. Kapitalizmas, kaip vergovinė yra antisocialinė sistema, kuri niekada neleis susikurti normaliai socialiniai, visuomeniniai, pagrįstai Gamtos ir Gyvybės dėsniais visuomenei. Savo laiku carinėje Rusijoje buvo bandyta sukurti socialinę visuomenę per revoliucijas, bet tas bandymas buvo atiduotas į tuometinio suvokimo lygio grupuočių rankas. Viena grupuotė laimėjo ir išnaikino kitas. Tačiau grupuotė yra grupuotė. Su laiku ji skaldėsi į atskiras gaujas, bet išlikusi vergo sąmonė nenorėjo palikti savo pozicijų. To dėka idėja buvo iškraipyta, atimta idėjos energetika. Čia daug pasidarbavo kapitalizmo sistema, kuri bijo savo pabaigos ir negailestingai naikina savo konkurentę – socialinę sistemą. Beje vergovinės sistemos ideologai puikiai žino, kad geras idėjas būtina „nuskausminti“, tai yra atimti iš jų energetiką, dar joms neįsigalėjus, o jei įsigalėjo, tai užteršti. Pavyzdžiui socializmo, komunizmo idėja jau pačioje jos kūrimo etape, jos kūrėjų buvo kažkiek iškraipyta, vien dėl jų riboto suvokimo. Po to idėja buvo užteršta ir išniekinta jos „įgyvendintojų“ Tarybų sąjungoje, nors per tą laikotarpį buvo gana daug naujų gražių idėjų iškelta ir realizuota tuometinėje sąjungoje. Po Tarybų sąjungos sugriovimo, įvairios idėjos bei pasiekimai buvo arba nuslepiami, arba privatizuojami vakarų, o iš idėjų atimama energetika. Pavyzdžiui gana daug, populiarių, nuoširdžių Tarybiniais laikais sukurtų filmų buvo perkurti taip, kad juose tik tuštuma, nenuoširdumas, be energetikos.

  Kapitalizmo sistema, ribotoje erdvėje turi savo pabaigą ir tai išsigimimas bei susinaikinimas. Todėl jam, kaip ir bet kuriai vergovinei santvarkai, reikalingos naujos šalys, nauji resursai, nauji, darbštūs, protingi (bet neišmintingi) vergai. Ne veltui JAV save propaguoja kaip pagrindine neribotų galimybių šalimi su gerais atlyginimais. Valstybinė skola tai kooookia??? Tačiau vergai mato tik „neribotas“ galimybes, pinigus ir plūsta į tą šalį, ko vergvaldžiams tik ir reikia – protingi ir darbštūs vergai. Dabar jau nebereikia iš Afrikos vežti vergus – patys veržiasi iš įvairių šalių ir yra galimybė net atsirinkti naudingiausius.

  Kas yra vergo sąmonė? Gauti savo „makaronų“ dozę dabar (čia ir maistas ir būstas ir t.t.), mažiau galvoti apie rytojų. Jei yra galimybė, tai gauti viso to daugiau. Tokia galimybė, tai arba gauti aukštesnį vergo statusą, pakeliant tave į kitų vergų prižiūrėtojus, arba pakeliant tave į žemiausią „valdytojų“ rangą – tai yra galimybė gauti materialinę naudą iš kitų vergų (tipo verslininkas). Tokiems „žaidimo taisykles“ nustato aukščiau stovintys vergvaldžiai, kurie iš jų taip pat gauna naudą kaip iš vergų. Kuo mažesnis verslininkas, tuo daugiau iš jo „skina“ mokesčių ir daugiau apribojimų. Atrodanti laisvė iš tiesų ta pati vergija, nes visuomenė vergovinė. Kas nori prasimušti į didesnius „verslininkus“, turi sueiti į gaujas, grupuotes. Ten jiems leista daugiau, bet principinių žaidimo taisyklių pažeisti nevalia – tai yra išnaudok vergus maksimaliai ir dalinkis su kitais gaujos nariais. Beje vienos šalies gaujai paprastai leidžiama išnaudoti kitos šalies vergus, bei gaujos narius, kuomet ta šalis kokiais tai būdais buvo pavergta. Pavergtos šalies ekonomiką būtina maksimaliai sunaikinti, ten esančių gaujų narius padaryti nuo savęs priklausomus ir kurti bendras įmones, bei naudotis vergais. Kitos šalies gyventojai gana dažnai gauna naudą iš pavergtų teritorijų. Na pavyzdžiui Lietuvoje taip pat pradžioje buvo naikinama pramonė, laisvai leista viską vogti ir „privatizuoti“. Po to iš vakarų vežė tai, ką sėkmingai anksčiau buvo galima gaminti ir Lietuvoje (nauda vakarų kapitalui). Vėliau buvo kuriamos „bendro“ kapitalo įmonės įtraukiant vietines gaujas. Tai buvo graži širma vietiniams vergams, kad jie galvotų gavę laisvę, bet jie ir toliau gyveno nuo atlyginimo iki atlyginimo. Patriotiškumo nebebuvo leidžiama skelbti ar tą patriotiškumą ugdyti tų vergų vaikų mokyklose. Mokymo įstaigos turėjo štampuoti vis labiau paklusnesnius vergus, o geriausia tam priemonė tai  bukinimas, proto „užpylimas“ informacija apie malonumus ir materialumą. Tam pasidavė ir dauguma vyresnės kartos žmonių. Vakarų šalims trūko darbščių ir protingų vergų – Lietuvoje sumažino atlyginimus, pakėlė kainas (veik iki vakarų lygio) ir žmonės iš Lietuvos „savanoriškai“ emigruoja į vakarų valstybes. Tai nauda ne tik tų šalių vergvaldžiams, bet ir visuomenei, o ypač vyresnės kartos, kuriems reikalingi jų pensijos uždirbėjai ir dar tiesa, tos pat rasės slaugytojai (gana pas daug ką iš tų vakarų senų žmonių pastebėjau nelabai gerą „toleravimą“ tų spalvotųjų). Beje iš Lietuvos sėkmingai lėšas siurbia Skandinavijos bankai, nes „grietinėlę“ jau nusiurbė galingesnės gaujos.

  Visa tai gerai žinomi dalykai žmonėms, kurie plečia savo pasaulėžiūrą, bet viso to pradžia kame ir kokie vaisiai? Pradžia – religija užterštas protas. Pabaiga – žmogaus, žmonijos susinaikinimo programa. Būtent dėl to, tokios žmonių sveikatos, tokie charakteriai, tokios nestabilios šeimos, tokie palikuonys ir t.t. Ant Žinių medžio šakų, ten kur bręsta Žinių medžio vaisiai yra įsitaisę parazitai – religijos, bei vergvaldžių elitas. Kartais jie vergams numeta kąsnelį vaisiaus nuo Žinių medžio, o dažniausiai nesubrendusio, kartaus (neteisingų žinių). Jei vergai bando patys nugvelbti subrendusį vaisių, tai juos baudžia pagal vergvaldžių sukurtus įstatymus vergų bausmei. Dažnai keista, kad žmogus nemato akivaizdžių dalykų. Na pavyzdžiui žmogaus gyvenimo pradžios ir pabaigos akcentai. Vaikučio krikštas ir senyvo (ar ne) žmogaus rimtos ligos ar mirtis. Tai momentai, privatizuoti religijos ir smerktina jei tuose momentuose nėra kunigo – religinės gaujos atstovo. Net vyresni žmonės užkrečiami ta programa, kuomet bėga „gelbėt“ savo „nežinia ką“ krikštydamiesi. Jie net nepagalvoja, kad jų proproprotėvius jėga, krikštijo, tūkstančių tūkstančius sunaikindami. Kuo pagrįstas tas jų elgesys? Vergo sąmonė paprastai susirūpinusi materialumu, o tai visų pirma yra kūnas ir jo poreikiai. Kadangi vergams jau įpirštos baimės, tai belieka jas paįvairinti įvairiais „prieskoniais“, pasakomis. Sakykime, kad nekrikštyti jūs neturėsite Dievo palaiminimo, nebūsite apsaugoti nuo nelaimių, ligų. O jetutėliaus, jei dar sutanuotas dėdė pasakys, kad jūsų nekrikštyti vaikai bus neapsaugoti ir gal net mirs??? Tokioms baimėms visų pirma labiausiai pasiduoda mamos, kurios perdėtai reaguoja į įvairius išgalvotus bauginimus. Per mamas ir jausmingas moteris, sutanuoti banditai nuo didelio kelio ir įsibrauna į šeimas ir užgrobia jaunas vaikų sąmones. Vaikai, tai sutanuotų dėdžių gaujos soti ateitis. Būtent gaujos, o ne paskirų dėdžių, kurių gyvenimo trukmė ribota.

  Bet kurio religingo žmogaus protas yra įspraustas į tam tikras ribas už kurių peržengti nevalia. Tik grupuotės elito sambūris gali kažkiek pakoreguoti tam tikras grupuotės gyvenimo ir pasaulio vertinimo taisykles Svarbu, kad tik vergai nė trupučio neįtartų jog jie vergai ir religija tik pasaka vergovei išlaikyti. Religija tai sielos, proto vergovė. Tai daug gilesnė ir amžinesnė vergovė nei vergovė kūnui, ką deklaruoja kapitalizmas. Sielos, dvasios vergovė, vergų savanoriškai perduodama savo palikuonims, užprogramuojant juos tiek savo „pamaldumu“, tiek savo „švelnia“ prievarta. Pagaliau tai daro ir religinga aplinkinė visuomenė, kuri įtakoja net ir nelabai religingų žmonių palikuonis.

  Kūrėjas, Dievas tai įvardintų kaip didžiulę nuodėmę, nes mes nusisukame nuo Gamtos, JO kūrinių, JO kūrybos. Mes nusisukame ir nuo savęs, kaip JO kūrinio ir tuo pačiu nusigręžiame nuo prigimtinio savo tikslo – tapti kūrėjais, kaip ir Dievas.

  Mes įsikabiname į dirbtinį vergovės pasaulį, kuriame išsigimėliški žaislai, nenatūralios, negyvenimiškos lėlės, išsigimėliški skaitalai, filmai, multiplikaciniai, kuriuose kažkokie genetiškai iškraipyti padarai laksto. Pagaliau mes stebime tiesioginį žmonių mąstymo, bei elgesio išsigimimą ne tik TV, bet ir gatvėse. Kiek visokių iškrypusios pakraipos esybių klajoja apdujusiais protais gatvėse. Beje „mada“ yra viena iš iškrypusio proto programuotojų. Pažvelkime tik į vieną momentą – skylėtų džinsų madą. Tai skurdo, netvarkingumo, nevalyvumo programavimas. Užkibo daugiausiai merginos ir kažkiek moterys. Koks kitas etapas. Teko matyt skylėtų pėdkelnių variantus, vaikščiojančius gatvėmis? Toliau – skylėtų kelnaičių mada??? Iškreiptos psichikos žmonėms lengva ne tik vogti, meluoti, sukčiauti. Tokiems lengva naikinti Gamtą, žudyti žmones, naikinti ne tik savo artimuosius, save, bet ir savo palikuonis. Tai ir yra kapitalizmo išsigimimo ir susinaikinimo programa visame savo gražume.

  Sugrįžti į Gamtą, tai ne tas pat, kas retkarčiais nuvykti į gamtą, pasikapstyti daže ir pan. Tai visų pirma atsisakyti bet kokio religingumo ir saugoti nuo to savo vaikų protus. Tai vidumi suvokti Dievą, Kūrėją tiek per save, tiek per Gamtos kūrinius ir Joje vykstančius veiksmus, pokyčius. Gyventi tokioje darnoje su Gamta, kiek tai įmanoma pačiam žmogui, kiek įmanoma visuomenei. Nevalia kažką sugriovus likti ant pliko lauko ir tuomet statyti kažką bet kaip. Iš religijos, bažnyčios visuomenė negali išbėgt visa. Kažkas išeis iš karto ir kurs pasaulį tiems, kas išeis vėliau. Kas išeis pirmi, tiems nebus lengva, bet jų, protingai išauklėtoms atžaloms, tikrai bus paprasčiau, nes jie bus laisvi vidumi, artimesni Kūrėjui. Mus belieka tik laisvėti tiek, kiek pavyksta individualiai ir dar padėti tiems, kurie to siekia savanoriškai. Kiekvieną iš mūsų Kūrėjas mato,  jaučia kas dieną, kas akimirką – ką mes renkamės ir kaip renkamės, kur klystame ir ką pasiekiame? Ar mes gyvename darnoje su Kūrėju? 

2017.10.11